Baudžiamoji byla Nr. 1-257-783/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44258-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui,

kaltinamajam A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje         

        A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, operatoriumi, gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,

        kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

.

Teismas                                        

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. Z. 2020 m. spalio 28 d. apie 3 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., M. R. suduodamas vieną kartą kumščiu į veido sritį ir vieną kartą spirdamas koja į veidą, padarė veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių paburkimu (tinimu) abipus veido srityje, žaizda nosies nugarėlėje, daugybiniais veido kaulų lūžiais pagal Le Fort II liniją (abiejų akiduobių vidinių, apatinių sienų lūžiai, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžis, nosies kaulų skeveldrinius lūžiai, abipusis viršutinių žandikaulių lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis), taip nukentėjusiajam M. R. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. Z. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino visiškai. Parodė, jog tą 2020 m. spalio 27 d. kartu su savo drauge J. Č. ir draugu M. R. atėjo į svečius pas brolio T. Z. draugę M., pavardės nežino, kur visą vakarą su M. R. vartojo alkoholinius gėrimus ir kas tą naktį įvyko, dėl girtumo neprisimena. Tačiau kitą rytą prabudęs iš draugės J. ir M. sužinojo, jog naktį susimušė su M. bei jį sužalojo. Nuėjęs į kitą kambarį matė, kad M. veidas yra ištinęs, visi sutarė, jog reikia vežti M. į gydymo įstaigą. Teismo posėdyje pripažino, jog nors įvykio aplinkybių neprisimena, netikėti M. ir J. parodymais, kad jis sužalojo M., neturi pagrindo. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jie yra susitaikę.

Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta šiais sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. R. parodė, jog 2020 m. spalio 27 d. vakare su draugu M. K. vartojo alkoholinius gėrimus, po to kartu su kitu draugu, A. Z., bei jo drauge J. nuėjo pas A. Z. brolio draugę M. į namus, ten su A. toliau vartojo gėrimus. Kas tą vakarą tarp jo ir A. Z. galėjo įvykti, neprisimena, tačiau kitą rytą prabudęs suprato, jog yra visas sumuštas. Nuvykus į Panevėžio ligoninę jam nustatė daugybinius veido kaulų lūžius, sakė, kad reikės operuoti nosį, gal ir veidą. (23-26 b. l.)

Liudytoja M. P. parodė, kad 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje pas ją namuose svečiavosi sugyventinio brolis A. Z. su drauge J. ir A. draugas M. R., A. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. buto koridoriuje tarp M. ir A., ėjusių į balkoną parūkyti, kilo konfliktas, matė, kaip A.  sudavė M. kumščiu į veidą, o šiam parkritus, iš kojos spyrė į galvą, suprato, kad pataikė į nosį, nes po to spyrio pasipylė iš nosies kraujas. A. po keleto minučių atsipeikėjo, puolė prie gulinčio M., suprato, kad padarė nesąmonę, M. veidas buvo stipriai ištinęs. Ji M. apvalė kraują, liepė eiti miegoti, kadangi  M. buvo stipriai neblaivus. Visi nuėjo miegoti, o ryte atsikėlę paskambino M. broliui, kuris atvažiavęs išsivežė M.. Kiek žino, brolis nuvežė M. į ligoninę, ten jam nustatė nosies lūžimą. (52-55 b. l.)

Liudytoja J. Č. parodė, kad ji su savo draugu A. Z. ir jo draugu M. R. svečiavosi pas Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) gyvenančią M., ten A. su M. visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, buvo labai girti. Begerdami vaikinai labai pykosi dėl įvairių smulkmenų, vienas kitam „siūlė duoti į galvą“, vėl nusiramindavo, apsikabindavo ir toliau gėrė. Vienu metu, būdama su M. virtuvėje, išgirdo iš svetainės sklindantį triukšmą, rėkimą vienas ant kito, o netrukus ir trenksmą, lyg kažkas būtų nukritęs. M. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, norėjo eiti ir ji, bet M. neleido. Būdama virtuvėje girdėjo, kad M. bando išskirti besimušančius A. su M., tačiau jai nepavyksta. Netrukus į virtuvę grįžo apsiverkusi M., pasakė, kad negali vaikinų išskirti, sakė jai ten neiti, kad nenukentėtų. Nurimus triukšmui buvo nuėjusi į svetainę, matė M. gulintį svetainės viduryje visą apsikraujavusį, o A. sėdėjo ant lovos užsiėmęs už akies ir sakė, kad jam skauda akį. Matė, jog A. akies obuolys yra raudonas, M. veidas buvo visas kruvinas, jis negalėjo atsikelti, bandė dengtis rankomis nosį, bet iš nosies kraujas labai stipriai bėgo kraujas. Netrukus visi nuėjo miegoti, o ryte, matydami M. sužalojimus, nusprendė kviesti M. brolį D., kad šis nuvežtų M. į Panevėžio ligoninę. Kaip vėliau sužinojo, M. A. sulaužė nosį. Liudytoja parodė, jog po šio įvykio A. M. atsiprašė, jie abu susitaikė. (65-68 b. l.)

Specialisto išvadoje Nr. G 1260/2020(05) užfiksuota, kad M. R. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių paburkimu (tinimu) abipus veido srityje, žaizda nosies nugarėlėje, daugybiniais veido kaulų lūžiais pagal Le Fort II liniją (abiejų akiduobių vidinių, apatinių sienų lūžiai, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžis, nosies kaulų skeveldrinius lūžiai, abipusis viršutinių žandikaulių lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis). Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. M. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (39 b. l.).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. Z. tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį M. R., padarė sužalojimus, dėl kurių sveikata nukentėjusiajam sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo A. Z. veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis A. Z. suvokė savo veiksmų pavojingumo pobūdį, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: A. Z. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens sveikatą, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis yra draugai, prieš nusikalstamos veikos padarymą abu girtavo, šiuo metu yra susitaikę, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. Taip pat atsižvelgia ir į asmenybę: A. Z. nusikalstamos veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau jau buvo padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (104-111 b. l.), nebaustas administracine tvarka (103 b. l.), yra dirbantis (101 b. l.) yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajam A. Z. už nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo, nustatyti įpareigojimus, kurių kaltinamasis turi laikytis bausmės vykdymo metu. Parinkdamas įpareigojimų rūšį teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. Z. yra neteistas, dirbantis, susitaikė su nukentėjusiuoju ir šis jam atleido. Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog nukentėjusysis yra dirbantis, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kaip tai numato BK 48 straipsnio redakcija. Tuo labiau, jog Panevėžio apskrities VPK dar 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. 50-S-7483 (1.30E) informavo, jog šiuo metu nėra laisvų Elektroninių stebėjimo sistemos komplektų, ir tokios priemonės parinkimas kaltinamajam A. Z. nebūtų įgyvendintas. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, taikomos BK 641 straipsnio nuostatos bei skirta bausmė mažinama trečdaliu. Kaltinamajam A. Z. išaiškinama laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnis).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam A. Z. 485,10 Eur dydžio civilinį ieškinį (71-73, 75 b. l..). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo M. R. gydymo patirtos išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Kaltinamasis A. Z. ieškinį pripažįsta. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo M. R. gydymui buvo išleista 485,10 Eur, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą, žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamojo priteisiama šiai institucijai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašo šią sumą priteisti iš už žalą atsakingo asmens. (82-95 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog ši suma išmokėta nukentėjusiajam M. R. už laikiną nedarbingumą nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje nustačius, jog nukentėjusiajam M. R. draudimo išmokos VSDFV Panevėžio skyriaus mokamos buvo dėl to, jog nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas dėl kaltinamojo A. Z. veiksmais sukelto sužalojimo, pripažįstama, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, ieškinio pagrįstumo neginčijo ir pats kaltinamasis A. Z..

Kaltinamajam A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (BPK 139 straipsnio nuostatos).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniai, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Kaltinamąjį A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti 9 m. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį pradėjus vykdyti bausmę tęsti darbą arba jo netekus dėl objektyvių priežasčių, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam A. Z. palikti paskirtą kardomąją priemonę  rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti. 

Išaiškinti kaltinamajam A. Z., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jį vykdo.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. Z. priteisti: Valstybinei ligonių kasai 485,10 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 10 ct) turtinės žalos atlyginimą, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 217300010002484333; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 191,25 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 25 ct) turtinės žalos atlyginimą. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas        Virginijus Skaraitis