Civilinė byla Nr. e2-1175-925/2023

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17134-2022-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.1;

2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.2; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui A. S.,

atsakovės atstovui L. M.,

trečiojo asmens UAB „Apresta“ atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Apresta“, UAB Mano Būstas, VĮ Turto bankas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovė) 11 351,61 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo sudaryta turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis (GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė gavo pranešimą, kad draudėjas 2021-06-28 pastebėjo, jog buvo aplietas ADB „Gjensidige“ apdraustas turtas. Turtas buvo aplietas iš patalpų, kurios priklauso Lietuvos kariuomenei. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. 2021/08827 administravimas. Žalos administravimo metu nustatyta, kad viso patalpoms ir jose buvusiam turtui buvo padaryta 11 351,61 Eur žala, kurią draudikas atlygino, išmokėdamas draudimo išmokas. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo netenkino. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę, todėl prašo iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą priteisti.

 

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 5 d. dėl su atsakove siejamų patalpų, esančių virš ieškinyje nurodomų neva aplietų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), su VĮ Turto banku buvo pasirašyta Nekilnojamo turto panaudos sutartis NTS-40 ir Nekilnojamo turto valdymo ir priežiūros sutartis NTS-41. Perimant patalpas inžinerinių tinklų pažeidimų ar kitų patalpų defektų nepastebėta. 2020 m. rugpjūčio 19 d., vadovaujantis 2019 m. spalio 23 d. Paprastojo remonto projektu VI-44 ir 2020 m. liepos 9 d. sutartimi Nr. U-345, su atsakove siejamose patalpose sumontuota oro kondicionavimo sistema. 2020 m. liepos 27 d. perduodant ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. perimant statybvietę turto defektų trūkumų nerasta. 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės su VĮ Turto banku pasirašyta Nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. NTS-66. 2021 m. kovo 29 d. atsakovės su UAB ,,Apresta“ pasirašyta Paprastojo remonto darbų rangos sutartis Nr. U-116. 2021 m. balandžio 6 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu su atsakove siejamos patalpos perduotos rangovei UAB „Apresta“. Perduodant statybvietę, turto defektų (trūkumų) nerasta. 2021 m. balandžio 6 d. pradėti vykdyti remonto darbai pagal kalendorinį darbų grafiką. 2021 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovo Ž. J. UAB „Mano būstas“ pateiktas prašymas atjungti šildymo sistemą su atsakove siejamoms patalpoms, kadastrinėje byloje pažymėtoms Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 14 d. iš UAB „Mano būstas“ gautas atsakymas, kad prašymas Nr. 234337 užregistruotas ir pradedamas vykdyti. 2021 m. birželio 28 d. VĮ Turto banko atstovas A. Š. telefonu informavo atsakovę, kad buvo užlietos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ patalpos, esančios I a. po su atsakove siejamomis patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovės atstovui nuvykus į vietą ir apžiūrėjus su atsakove siejamas patalpas vandens prabėgimo požymių neužfiksuota. 2021 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei Pretenziją 11351,61 Eur sumai, kurią atsakovė 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. IS-764 persiuntė darbus su atsakove siejamose patalpose iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. atlikinėjusiai (pagal 2020 m. liepos 9 d. sutartį Nr. U-345) UAB ,,Apresta“. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovei (kopija atsakovei) UAB ,,Apresta“ raštu Nr. APR/21-11-11-001 pateikė atsakymą dėl pretenzijos žalos byloje Nr. 2021/088227.

 

4.       Atsakovė pažymėjo, jog siekdama objektyviai išsiaiškinti dėl visų pretenzijoje žalos byloje Nr. 2021/088227 minimų ,,apliejimo“ aplinkybių, savo iniciatyva ir lėšomis 2022 m. sausio mėn. kreipėsi į teismo ekspertų sąraše nurodomą teismo ekspertą Nerijų Beigą, kuris 2022 m. vasario 10 d. atsakovei pateikė Eksperto (specialisto) išvadą, kuri atsakovės 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. IS-163 buvo persiųsta ieškovei, nurodant, kad atsakovė nėra susijusi su ieškovės nurodomu draudiminiu įvykiu ir neturi pagrindo vykdyti ieškovės reikalavimo. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pagal teismo eksperto (specialisto) išvadą, atsakovė negali būti siejama su ieškinyje nurodomų patalpų ,,apliejimu“ iš su atsakove siejamose patalpose esančiu tariamu židiniu, kas reiškia, kad ieškovės ieškiniu keliamas piniginis reikalavimas negali būti nukreiptas į atsakovę.

 

5.       Atsakovė laiko, kad ieškovė ieškiniu (su pridedamais savo dokumentais ir nuotraukomis) neįrodo priežastinio ryšio dėl ieškovės klientui priklausančio turto apgadinimo ir atsakovės veiklos su ja sietinose patalpose. Teismo eksperto išvadose dėl su atsakove siejamų patalpų būklės nėra nurodoma, kad būtų nustatytas tokių patalpų netinkamo iš atsakovės pusės eksploatavimo ar ,,apliejimo židinio“ požymiai. Kartu pažymėjo, kad atsakovės atstovas, sužinojęs apie tariamą patalpų užliejimą, nedelsiant apžiūrėjo su ieškovės klientu siejamas patalpas, patalpose jokių vandens išsiliejimo požymių nebuvo matyti. Taip pat atsakovė, savo iniciatyva, sužinojusi apie ieškiniu deklaruojamą įvykį, kreipėsi į rangovinę organizaciją, kuri atliko su atsakove siejamose patalpose remonto darbus, ir į pastato administratorių dėl vandens išsiliejimo (avarijos). Tiek rangovinė organizacija, tiek pastato administratorius atsakovei pateikė informaciją, kad jokie vandens išsiliejimai, avarijos nebuvo fiksuotos, matomos, dėl kurių galėjo būti užlietos su ieškovės klientu siejamos patalpos.

 

6.       Atsakovė mano, kad ieškovė, dar iki ieškinio pateikimo teismui gavusi iš atsakovės teismo eksperto išvadas dėl paties pastato konstrukcijų ir jo dalių trūkumų (,,<...> matoma iš lauko pusės netvarkingas, senas medinis tarplangis, kuris Draudimo pateiktose nuotraukose matomas užlietas. Vietomis tarplangyje buvo matomos didelės ertmės (skylės), taip pat nuo laiko ganėtinai paveiktos lauko dailylentės <...>. Apžiūrėjus laiptinės sienas, kurios ribojasi su Patalpa (Atsakovo pastaba – su Ieškovo kliento patalpa), sienose taip pat buvo matoma ilgalaikės drėgmės požymių, pažymėtina, laiptinėje matomi ilgalaikės drėgmės pažeidimai <...>. Vertinant apžiūros metu surinktą informaciją ir Draudimo bendrovės pateiktose nuotraukose matomus (fiksuotus) defektus, labiausiai tikėtina, kad defektai Patalpoje galėjo atsirasti dėl netvarkingo tarplangio ir matomos ilgalaikės drėgmės požymių laiptinėje.“), turėjo žinoti, kad teismo eksperto nustatytų pastato konstrukcijų ir jo dalių trūkumai negali būti siejami su reikalaujamos atsakomybės taikymu būtent pasirinktam atsakovui.

 

7.       Atsakovė atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad pagal aukščiau nurodytą Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. NTS-66 atsakovė, priešingai nei nurodo ieškovė ieškinyje, kai cituoja Civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. nuostatas ir pasirenka šioje byloje atsakovu būtent Lietuvos kariuomenę, negali būti laikoma viso statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke (valdytoja), todėl dėl galimų statinio kompleksinių trūkumų atsiradusi žala ir iš to sekanti atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisė negali būti nukreipiama į ieškiniu pasirinktą atsakovę.

 

8.       Atsakovė laiko, kad ieškovė neįrodo aplinkybių, patvirtinančių, kad būtent atsakovė galėtų būti padariusi ieškovės klientui žalos, dėl kurios sumų dabar reiškiamas ieškinys. Ieškovės pateikiamoje sąmatoje nurodomi darbų kiekiai ir pozicijos visiškai nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos. Iš gautų duomenų (nuotraukų) akivaizdžiai matoma, kad sąmatoje nurodyti tariami defektai (šviestuvų, kondicionierių, elektros instaliacijos, plastikinių kanalų, langų, visų lubų, sienų, grindų ir kt.) nebuvo fiksuoti, matomi tariamo įvykio (apliejimo) metu. Taip pat pažymėjo, kad pagal matomą tariamo užliejimo mastą (fiksuotą nuotraukose), tokie defektai dėl užliejimo negali atsirasti.

 

9.       Ieškovė pateiktame dublike atkreipė dėmesį, kad atsakovė nurodė, o tai pagrindžia ir jos su atsiliepimu į ieškinį pateikti dokumentai, jog nuo 2021-04-06 atsakovės valdomose (virš draudėjo patalpų esančiose) patalpose buvo vykdomi remonto darbai, įskaitant radiatorių keitimo darbus, kas galėjo sąlygoti draudėjo patalpų užliejimą. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad draudėjo patalpos buvo užlietos iš viršuje esančių atsakovės valdomų patalpų, įrodo ir ieškovės su ieškiniu pateiktos nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje aiškiai matomi vandens nutekėjimai per tarplangį (dalis jų pažymėti raudonomis rodyklėmis). Virš tarplangio yra pakabinamos lubos, šalia yra šildymo vamzdžiai, kurie eina į aukščiau esančių patalpų radiatorius (įskaitant atsakovės). Atsižvelgdama į tai, ieškovė daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo būtent iš atsakovės patalpų pateko į draudėjo patalpas, persisunkė pro pakabinamas lubas ir tekėjo per tarplangį. Pažymėtina, kad vanduo iš lauko patekti pro tarplangį (ir tekėti taip, kaip nutekėjo) negalėjo (kaip teigia specialistas Nerijus Beiga), kadangi tarp tarplangio vidinės dalies ir išorinės dalies yra akivaizdus tarpas (dublike pateiktoje nuotraukoje pažymėta žalia rodykle), todėl net darant prielaidą, jog lietaus vanduo sušlapino išorinę (lauke esančią) tarplangio medinę dalį, neįtikėtina, kad vanduo būtų persigėręs ir pasiekęs net vidinę tarplangio dalį ir dar nutekėjęs žemyn. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad vanduo į patalpą pateko iš lauko per tarplangį, akivaizdžiai paneigia nuotraukose užfiksuoti aplieti daiktai, kurie stovėjo šalia tarplangio (pvz., supelijusios kėdės, vandens pažeistas stalas (atsilupusi apdaila). Neįtikėtina, kad iš lauko per tarplangį patekęs į vidų vanduo galėjo pasiekti nuo tarplangio atitrauktus baldus.

 

10.       Ieškovė dublike taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad draudėjo darbuotoja taip pat nufotografavo pakabinamas lubas, kuriose nežymiau, tačiau matomos vandens dėmės, o tai taip pat įrodo, jog vanduo į apdraustas patalpas pateko iš viršuje esančių atsakovės valdomų patalpų. Ieškovės vertinimu, teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kaip teigia atsakovė, jog jai nuvykus į savo patalpas 2021-06-28, vandens prabėgimo požymių savo patalpose neužfiksuota. Atkreipė dėmesį, kad radiatorių (šildymo prietaisų) keitimas pagal grafiką buvo numatytas nuo 2021-05-03 iki 2021-05-07, todėl apliejimas, labiausiai tikėtina, įvyko dar 2021 gegužės mėn. (keičiant radiatorius), o kadangi draudėjo darbuotojai dėl pandemijos dirbo iš namų, jis pastebėtas tik 2021-06-28. Akivaizdu, kad vandens prabėgimo požymių atsakovė savo patalpose negalėjo pastebėti, nes jos patalpų remontas jau buvo baigtas ir vandens ištekėjimo požymiai jau paslėpti atlikus apdailos darbus. Nerijus Beiga, sudaręs su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktą 2022-02-10 eksperto (specialisto) išvadą, nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti defektai yra nežinomo laikotarpio, labiausiai tikėtina, kad defektai ant sienų atsirado ganėtinai senai dėl drėgmės, buvusios laiptinėje, o tarplangis ir nedidelė dalis lubų buvo užpilti dėl to, kad pakalimas tarp langų susidėvėjo ir tapo nesandarus (išvados 24 psl.). Atsižvelgiant į šią N. Beigos išvadą, kyla klausimas, dėl ko, jei ne dėl apliejimo, buvo sugadintos kėdės ir stalas (stalo kojos išbrinkusios ir supelijusios), kiliminė danga. Ieškovės teigimu, specialistas N. Beiga niekaip nepagrindžia išvados, jog laiptinės siena, kuri ribojasi su aplieta draudėjo patalpa, yra/buvo paveikta drėgmės. Priešingai, pats N. Beiga nurodo, kad apžiūros metu laiptinės siena yra sausa. Ieškovės vertinimu, apdrausta patalpa negalėjo drėkti nuo laiptinės sienos vien jau dėl to, kad ši siena yra pastato viduje. Dėl šių priežasčių N. Beigos išvadą ieškovė vertina kaip niekuo nepagrįsta prielaidą.

 

11.       Ieškovės vertinimu, jei byloje bus nustatyta, kad apdraustos patalpos buvo užlietos dėl netinkamų atsakovės rangovo UAB „Apresta“ veiksmų/neveikimo, atsakovė vis tiek laikytina tinkama atsakove byloje remiantis CK 6.265 straipsniu, pagal kurį, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad gavusi informaciją apie įvykį, ieškovė kreipėsi į savo partnerį UAB „Infranet“ su prašymu paskaičiuoti, kiek kainuos apdraustų patalpų remontas. UAB „Infranet“ darbuotojas įvertino apgadinimų apimtį ir Žalų tyrimo vyriausiasis ekspertas M. A. sudarė remonto sąmatą nekilnojamojo turto remontui, pagal kurią remonto kaina – 10 629,60 Eur. Remontą faktiškai taip pat atliko bendrovė „Infranet“ (su ieškiniu pateikti sąskaita ir atliktų darbų aktas 10 452,45 Eur sumai). Pažymėjo, kad UAB „Infranet“ apgadintas patalpas apžiūrėjo po užliejimo, tuo tarpu atsakovės pasitelktas ekspertas N. Beiga apžiūrą vykdė 2022 m. vasario mėnesį, tuomet, kai remonto darbai jau buvo atlikti (darbai baigti atlikti 2021 m. spalį). Jau vien dėl šios priežasties „Infranet“ nustatytas žalos dydis laikytinas patikimesniu. Nors N. Beiga kelia abejones dėl minėto skaičiavimo pagrįstumo, tačiau savo skaičiavimų nepateikia.

 

12.       Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktoje nuotraukoje matyti, kad pakabinamų lubų plokštės net nėra pažeistos, o vandens nubėgimas yra tik per nesandarų tarplangį. Pažymėjo, kad nors aplietos kėdės ir stalas tikrai stovi atitraukti nuo tarplangio, tačiau tokiu atveju, jei vanduo būtų tekėjęs per šildymo sistemos vamzdyną žemyn, kaip ir nurodė ieškovė, aiškindama hipotetinio dėl neva atsakovės kaltės apliejimo aplinkybes, jis niekaip nebūtų patekęs ant baldų. Kartu atsakovė pastebėjo, kad pagal pateiktas nuotraukas virš aplietų baldų pakabinamose lubose nėra jokio vandens prabėgimo požymio. Pažymėjo, kad radiatorių keitimo metu, pagal nustatytą darbų atlikimo algoritmą, yra nudrenuojama šildymo sistema, t. y. išleidžiamas termofikacinis vanduo iš šildymo sistemos ir jos prietaisų (ką įrodo 2021 m. gegužės 14 d. iš UAB „Mano būstas“ gautas atsakymas, kad prašymas Nr. 234337 užregistruotas ir pradedamas vykdyti), tokiu atveju, keičiant radiatorius juose negalėjo būti vandens, o kito vandens šaltino atsakovės patalpose nėra: atsakovės patalpose nėra nei sanitarinio mazgo (WC), nei kriauklės, nei dušo/vonios kambario. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad eksperto N. Beigos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atliekant apžiūrą, laiptinė buvo sausa, tačiau yra požymių, kad laiptinė paveikta drėgmės, matomos dažų pūslės. Tai užfiksuota pridėtose nuotraukose. Atsakovės teigimu, tai įrodo, kad vanduo galėjo patekti per dar vieną šaltinį – iš laiptinės pusės, kuri nepriklauso atsakovei.

 

13.       Ieškovė 2023-02-22 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2023-02-21 kreipėsi į draudėjo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ darbuotoją D. S. su prašymu patikslinti aplinkybes, susijusias su apliejimu betonu. D. S. el. paštu ieškovės atstovui nurodė: „Paieškojusi radau nuotraukų, kur aiškiai matyti, jog mus apliejo dar ir betonu, kadangi draudimo įmonė jau buvo informuota dėl apliejimo vandeniu, dėl šio apliejimo papildomai nebesikreipėme žinodami, jog salė bus remontuojama. Taip pat tuo pačiu metu buvo šiek tiek aplietas kabinetas priešais salę (nuotraukos pridedamos), bet kadangi žala padaryta nedidelė, užliejimą mes pašalinome patys, tačiau tai dar kartą įrodo, jog užlieta buvo mūsų kaimynų, kurie įsikūrę virš mūsų. Pridedu nuotraukas“. Ieškovė atkreipė dėmesį į nuotraukas Salė ir Salė_1, nes jose užfiksuota, jog betonas nuo lubų ant grindų varvėjo per tarplangį, t. y. betono patekimo į patalpą mechanizmas dar kartą patvirtina, kad vanduo į patalpas taip pat pateko iš atsakovės patalpų tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje. Apibendrinusi surinktą informaciją, ieškovė daro išvadą, kad apdraustos patalpos buvo aplietos du kartus: pirmą kartą vandeniu iki 2021-06-28, o vėliau - ir betonu. Tačiau apliejimo vandeniu žalos mastas buvo gerokai didesnis nei apliejimo betonu. Dėl apliejimo vandeniu buvo padaryta žala, kurią kompensavo ieškovės išmokėta draudimo išmoka (sugadintos grindys, sienos, lubos, baldai ir kt.), todėl būtent šis faktinis pagrindas ir nurodytas ieškinyje. Betonu buvo aplieta dalis jau per užpylimą vandeniu sugadinto turto, todėl laiko, kad papildoma žala betonu nebuvo padaryta, nes iki apliejimo betonu salės remonto darbai, susiję su žalos vandeniu pašalinimu, dar nebuvo atlikti. Be to, kaip minėta, žala buvo padaryta vandeniui išsiliejus iš atsakovės valdomų aukščiau esančių patalpų, todėl ji laikytina atsakinga už žalos padarymą, kadangi (kaip nurodė ir ieškinyje) nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės klientui. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti, privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

 

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti remiantis ieškinyje ir kituose ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Taip pat nurodė, kad ieškinyje prašant priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas yra padaryta klaida, iš tikrųjų iš atsakovės prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, nes atsakovė nėra privatus juridinis asmuo.

 

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, remiantis argumentais ir motyvais, išdėstytais atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

 

16.       Trečiasis asmuo UAB „Apresta“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Apresta“ atstovas palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Apresta“ darbuotojai jokių veiksmų, dėl kurių galėjo būti aplietos ieškovės draudėjos patalpos, neatliko.

 

17.       2023-03-29 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Apresta“ vadovas V. V. paaiškino, kad UAB „Apresta“ remontavo (duomenys neskelbtini) esančias patalpas: atliko apdailos darbus, keitė radiatorius. Buvo nuėjęs į apačioje po remontuojamomis patalpomis esančias patalpas, nes sakė, kad ten bėga. Tose patalpose buvo apie 5-10 min., kiek prsimena, buvo drėgnos grindys, patalpose buvo labai tvanku, jam sakė, kad tose patalpose dėl COVID nebuvo lankomasi apie pusę metų. Trečiojo asmens vadovas nurodė, kad matė, jog patalpose viskas supeliję, turėjo būti pribėgę daug vandens. Pažymėjo, kad Kariuomenės patalpose, kuriose atliko remonto darbus, nėra nei tualetų, nei dušų, nei kranų, keičiant radiatorius Būstas buvo juos atjungęs. Be to, jis pats atvežė naujus radiotorius ir išvežė senus, nematė jokio vandens. Remonto darbams atlikti kažkiek reikalingas vanduo (grindų išlyginamajam mišiniui, sienų glaistymui), tačiau nedidelis jo kiekis – 5-10 l. Trečiojo asmens vadovas nurodė, kad jam nėra žinoma, jog būtų buvęs ieškovės draudėjos patalpų užliejimas statybinėmis medžiagomis. Paaiškino, kad pastatas yra 3 ar 4 aukštų, matosi, kad kažkada į laiptinę per stogą bėgta vandens, laiptinės sienos rudos.  

 

18.       Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai įvyko ieškovės ieškinyje nurodytas įvykis, buvo perduotos Lietuvos kariuomenei. Šį faktą byloje patvirtina trečiojo asmens su šiuo atsiliepimu pateikiama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija. Atsakovės sudaryta nuomos sutartis dėl patalpų, (duomenys neskelbtini), buvo išviešinta ir valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perdavimas teisės aktuose nustatyta tvarka buvo įvykęs, todėl atsakovė turėjo teisę savo iniciatyva užsakyti nuomojamų patalpų bei vidaus tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą, derinti tokių darbų atlikimą su šio pastato ar patalpų administratoriumi. Apie tai, kad minėtose patalpose esanti šildymo sistemos įranga būtų pablogėjusi, kai atsakovė valdė minėtas patalpas, UAB Mano būstas informacijos nepateikė. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė pagal savo kompetenciją užtikrino šildymo sistemos priežiūrą jos nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad įvykusio įvykio metu atsakovės valdomose patalpose šildymo sistema buvo sugriuvusi, netvarkinga ar avarinės būklės, byloje pateikta nėra. Ieškovės ieškinyje nurodyto įvykio padarytos žalos patalpoms ir turtui, (duomenys neskelbtini), kurie valdomi VĮ „Indėlių ir investavimo draudimas“, vertinimo procese 11351,61 Eur sumai, VĮ Turto banko atstovai nedalyvavo, todėl VĮ Turto bankas konkrečiai pasisakyti dėl minėtos žalos dydžio įvertinimo pagrįstumo negali. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir į šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus, VĮ Turto banko nuomone, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 11351,61 Eur išmokėtos sumos priteisimo, neturėtų būti patenkintas, nes nėra visapusiškai pagrįstas rašytiniais įrodymais. VĮ Turto banko nuomone, atsakovė turėtų būti atleidžiama iš dalies ar visiškai nuo civilinės atsakomybės dar ir todėl, kad tikėtina, jog tokia situacija iš esmės susidarė dėl trečiųjų asmenų veiksmų, vykdžiusių ir kontroliavusių šilumos sistemos atjungimo, remonto (keitimo) darbus (CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius papildomus nuostolius yra priskirtinas prie reikalavimo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl irgi neturėtų būti patenkintas.  Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant. Byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

 

19.       Trečiasis asmuo UAB Mano Būstas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko. Byla išnagrinėta trečiojo asmens UAB Mano Būstas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

 

       Ieškinys tenkintinas

 

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 28 d. ieškovė gavo pranešimą apie tai, jog draudėja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2021 m. birželio 28 d. pastebėjo, jog buvo aplietos jos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apdraustos ieškovės turto draudimo sutartimi (GJELT Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudėjos darbuotoja turto apgadinimus užfiksavo fotonuotraukomis, kurias pateikė draudikui (ieškovei), taip pat apžiūrėti patalpas ir išsiaiškinti patalpų užliejimo priežastis buvo pakviesti virš draudėjos patalpų esančių patalpų valdytojo (atsakovės) atstovai. Ieškovės partneris Remeks, atlikęs skaičiavimus, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra patalpų remonto išlaidų suma – 10 452,45 Eur, taip pat atskirai paskaičiuota draudimo išmokos suma už sugadintus baldus - spintelę, konferencijų stalą ir kėdes (10 vnt.) – 899,16 Eur (už sugadintus baldus iš viso paskaičiuota 1505,48 Eur suma tačiau ji sumažinta taikant 70 proc. nusidėvėjimą ir 50 Eur išskaitą). Atsižvelgusi į remonto sąmatą ir sugadintų baldų vertę, ieškovė nusprendė išmokėti draudėjai iš viso 11 351,61 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri išmokėta 2021-09-01 ir 2021-10-26 mokėjimo nurodymais.

 

21.       Bylos duomenys patvirtina ir atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad virš ieškovės draudėjos 1 aukšte pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių patalpų yra atsakovės Lietuvos kariuomenės 2020-12-30 nuomos sutarties pagrindu valdomos patalpos, tiksliau – virš ieškovės draudėjos salės yra atsakovės valdomos patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, būtent iš šių atsakovės valdomų patalpų vanduo pateko į ieškovės apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ patalpas (salę), dėl ko draudėjos turtui buvo padaryta žala.

 

22.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

 

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 29 d. atsakovė su UAB ,,Apresta“ pasirašė Paprastojo remonto darbų rangos sutartį Nr. U-116. 2021 m. balandžio 6 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu su atsakovės valdomos patalpos perduotos rangovei UAB „Apresta“. 2021 m. balandžio 6 d. pradėti vykdyti remonto darbai pagal kalendorinį darbų grafiką. 2021 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas Ž. J. UAB „Mano būstas“ pateikė prašymą atjungti šildymo sistemą su atsakove siejamoms patalpoms, kadastrinėje byloje pažymėtoms Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 14 d. iš UAB „Mano būstas“ gautas atsakymas, kad prašymas Nr. 234337 užregistruotas ir pradedamas vykdyti. 2021 m. birželio 28 d. VĮ Turto banko atstovas informavo atsakovę, kad buvo užlietos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ patalpos, esančios I aukšte po atsakovės valdomomis patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 28 d. UAB „Apresta“ dar nebuvo baigusi remonto darbų; statinio (jo dalies) pripažinimo suremontuotu aktas tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Apresta“ pasirašytas 2021 m. gruodžio 8 d.

 

24.       Atsakovės teigimu, ieškovės draudėjos patalpų užliejimas negalėjo įvykti iš jos valdomų patalpų, nes rangovui UAB „Apresta“ 2021 m. gegužės mėn. remonto metu keičiant radiatorius buvo kreiptasi į UAB Mano Būstas dėl šildymo sistemos atjungimo, rangovas ir rangovo darbus prižiūrintys atsakovės atstovai jokių termofikacinio vandens pratekėjimų nepastebėjo, atsakovės patalpose jokių vandens šaltinių (dušų, kriauklių, tualeto) nebuvo, jokie vandens išsiliejimai ar avarijos nebuvo fiksuotos, remonto darbams atlikti buvo naudojamas tik minimalus vandens kiekis.

 

25.       2022-12-20 teismo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, kad dirba VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Du kartus yra kreipęsi į draudimą, vienas iš jų - dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo, buvo užlieta įmonės didžioji salė. 2021 metais darbuotojai praktiškai dirbo nuotoliniu būdu, į patalpas atvykdavo tik esant poreikiui ir visų patalpų neapžiūrėdavo. Vieną dieną atvykusi nusprendė apžiūrėti patalpas, tuo metu buvo atvykusi ir kita skyriaus darbuotoja, turėjo atlikti dokumentų perdavimą į archyvą. Atidariusi salę, žengusi žingsnį, iš karto pastebėjo, kad kiliminė danga visiškai šlapia. Kadangi patalpoje yra apsauginės žaliuzės, kurios buvo nuleistos, jas pakėlus ir apšvietus visą salę, pamatė, kad visi baldai apsitraukę pelėsiu, matėsi, kad pelėsis yra ne kelių dienų, patalpos turėjo būti aplietos anksčiau. Kėdės, mediniai baldai, sienos nuo apačios buvo gerokai apsitraukusios pelėsiu. Sienos buvo pradėjusios pelyti nuo apačios. Iš karto skambino Turto banko darbuotojui A. G., kuris valdo šį pastatą, pasakė, kokia situacija. Jai minėtas darbuotojas pasakė, kad virš patalpų kaimynai darė remontą ir keitė radiatorius ir gali būti, kad jie ir užliejo. Tuomet kreipėsi į draudimą, nufotografavo, registravo įvykį. Kiliminė danga buvo šlapia per visą salę, visiškai visa kiliminė danga buvo šlapia. Kadangi buvo apsiavusi basutes, tai net kojomis buvo juntamas dangos šlapumas. Liudytoja D. S. parodė, kad kėdės buvo supelijusios labiau, pelėsis ėjo iš apačios, nuo kiliminės dangos, iš medžio pagamintų baldų pati mediena buvo išbrinkusi, pradėjusi pūstis iš vidaus. Liudytoja parodė, kad aiškių, ryškių vandens nutekėjimo pėdsakų nematė. Patalpoje tarp dviejų langų yra tokia sienelė – ten šiek tiek matėsi vandens nutekėjimas, ten eina ir šildymo vamzdžiai. Pačiose lubose šalia vamzdžių matosi dideli tarpai, per kuriuos praktiškai matėsi 2 aukštas. Kiek žino, 2 aukšte darė grindų betonavimą, tai betonu buvo užlieta kito kabineto palangė, bet dėl to (dėl papildomo užliejimo betonu) į draudimą nesikreipė, patys nusivalė – tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po šioje byloje nagrinėjamo įvykio. Ar siena buvo šlapia, nežino, nečiupinėjo. Liudytoja parodė, kad eksperto N. Beigos išvadoje pateikta nuotrauka Nr. 2 daryta ne jos, kodėl nuimta lubų plokštė, jai nėra žinoma, gali būti, kad ją išėmė pasižiūrėti įmonė, iškviesta dėl galimo remonto. Nuotrauka, kurioje matomi nutekėjimai per langą, daryta tuomet, kad buvo dėl betonavimo nutekėjimai, jau po to, kai draudimo įmonė buvo informuota apie įvykį. Liudytoja parodė, kad draudimo įmonė po to, kai pranešė apie įvykį, neinformavo, kad turi savo ekspertus ar partnerius, kuriuos gali atsiųsti padaryti remontą. Draudimas liepė susirasti ir susisiekti su tais, kas padarys remontą, patiems. Kai patys susirado, sudarė sąmatą, tą sąmatą pateikė draudimo bendrovei, pastarajai sąmata pasirodė per didelė ir netiko. Pasakė, kad gali kompensuoti tik 3000 Eur sumą, todėl paprašė draudimo, kad jie atsiųstų savo partnerius, kurie atliktų remontą. Rugpjūčio pradžioje atsiuntė savo partnerius, kurie ir atliko remontą. Liudytoja parodė, kad laiptinės jų įmonė nenaudoja, nes ji yra kaip atsarginis išėjimas, todėl pro N. Beigos išvadoje nufotografuotą laiptinę ir laiptus nevaikšto. Liudytoja parodė, kad patalpų langai buvo uždaryti, apsauginės žaliuzės nuleistos, langų palikti atidarytų patalpose negali, nes kitaip negalėtų priduoti signalizacijos. Liudytoja parodė, kad po šio įvykio jokio vandens pratekėjimo į patalpas (salę) nebuvo. Liudytojai nieko nežinoma apie bendrų pastato konstrukcijų remontą. Liudytoja parodė, kad lubos buvo iš plokščių, matėsi, kad vietomis jos nuo drėgmės pabanguotos, išbrinkusios. Liudytojos teigimu, iš N. Beigos išvados Nr. 9 matyti, kad palei sienelę buvo lubos pabrinkusios. Taip pat, liudytojos teigimu, tikrai matosi, kad stalas pradėjo pelyti nuo apačios, stalo kojos supelijusios, ant stalo viršaus drėgmės nebuvo. Liudytojos manymu, užliejimas vyko palei sieną, visas vanduo pateko ant kiliminės dangos, ji tapo šlapia, patalpos buvo užsandarintos, langai uždaryti, jokio vėdinimo nebuvo, vanduo stovėjo, nuo ant kiliminės dangos esančios drėgmės pradėjo pelyti, viskas iš apačios į viršų pelijo. Liudytoja taip pat parodė, kad dėl užliejimo kondicionierius nebuvo sugadintas, atliekant remontą jis nebuvo keistas, bet buvo nuimtas, išpiltas freonas, nes tvarkė sienas, dėl to kondicionierių reikėjo nuimti ir vėl uždėti. Liudytoja parodė, kad ji patalpas patikrino 2021-06-28; paskutinį kartą prieš šią datą, kai buvo lankomasi patalpose, jokių sugadinimų nebuvo. Prisiminė, kad tų pačių metų kovo mėnesio pabaigoje turėjo bendrą įmonės susirinkimą, kuris vyko salėje, tai tuo metu salė nebuvo užlieta ir viskas buvo gerai. Liudytoja nurodė, kad ji nematė, jog tarplangis būtų buvęs nesandarus – nebuvo jaučiama šalčio ar kad kažkas būtų buvę su tarplangiu negerai. Visų patalpų remontas buvo atliktas prieš 7 ar 8 metus. Iki 2021-06-28 jokių šios patalpos sudrėkimų ar užliejimų nebuvo fiksuota. Liudytoja parodė, kad salėje stovėjo vandens aparatas (matomas N. Beigos išvados nuotraukoje Nr. 9), bet vandens talpą (balioną) buvo nuėmę, kadangi patalpomis ilgai nesinaudojo. Liudytoja D. S. parodė, kad ji nuotraukas darė tik 2021-06-28, vėliau nuotraukas darė tie, kurie buvo atvykę sudaryti sąmatą. Iki šio įvykio jokių pelėsių ant salės sienų nebuvo pastebėję, todėl nuo laiptinės pelėsis negalėjo atsirasti taip greit. Liudytoja nurodė, kad daugiau vamzdžių, išskyrus šildymo, toje patalpos pusėje nėra, jokių vamzdžių avarijų jų patalpoje nebuvo. Remontavo tik tai, kas buvo apgadinta. Keitė kiliminę dangą, nuėmė tapetus ir iš naujo tapetavo (buvo dažomi tapetai), keitė lubas (lubų plokštes), keitė šviestuvus, plytų sienelėje uždėjo papildomą sienelę (metalinę), keitė 1 roletą, kažkokius elektros instaliacijos darbus darė, nes rozetės ėjo ant sienų, kondicionierių buvo nuėmę, nes tvarkė sienas, dar utilizavo baldus. Liudytoja parodė, kad buvo atvykęs santechnikas ir tikrino šildymo vamzdyną, ar jis nėra pažeistas, buvo patikrinimas, ar vamzdžiai tvarkingi. Liudytoja paaiškino, kad poreikio kreiptis į VĮ Turto bankas dėl inžinerinių konstrukcijų remonto nematė, nes per tarplangio konstrukcijas nebuvo nei vandens pratekėjimų, nei juntama vėjo. Liudytoja parodė, kad tarplangio sienelė viduje buvo plytinė, prie tos sienelės yra skylės ties vamzdžiais, kurie išeina į antrą aukštą. Buvo nuėjusi į Kariuomenės patalpas iš karto po užliejimo. Grindys Kariuomenės patalpose dar nebuvo išlietos, priėjus prie vamzdžių iš Kariuomenės patalpų matėsi žemiau esančios jų (ieškovės draudėjos) patalpos, per tarpą matė savo salę. Liudytoja parodė, kad, kiek jai žinoma, laiptinės sienoje nėra jokių vamzdžių, pro kuriuos tekėtų vanduo, šiluminiai vamzdžiai yra patalpoje tik ties langais. Mano, kad net jei ir būtų drėgmė laiptinės sienoje, vien nuo drėgmės kiliminė danga negalėjo tapti visiškai šlapia. Taip pat ir lietus (jei daryti prielaidą, kad vanduo pateko iš lauko pro tarplangį) galėjo tik dalį kiliminės dangos sušlapinti, ji buvo šlapia visa, nuo pat durų. Liudytoja parodė, kad patalpas pradėjo remontuoti rugsėjo mėn. pirmomis dienomis, o baigė remontą gal po mėnesio. Po remonto naujų užliejimų šiose patalpose nebuvo. Duodama papildomus parodymus 2023-05-11 teismo posėdžio metu, liudytoja D. S. parodė, kad nors iki pastebėto užliejimo darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, tačiau į patalpas užsukdavo administratorė, be to, 2021 m. gegužės mėnesį darbuotojos darė dokumentų inventorizaciją ir dirbo toje salėje, kurioje jokių apliejimų nematė. Liudytoja nurodė, kad patalpų (salės) apliejimą ir jau susidariusį pelėsį pastebėjo ji 2021-06-28, atėjusi į patalpas.

26.       2022-12-20 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Nerijus Beiga parodė, kad jis atsakovės užsakymu atliko tyrimą pagal gautą atsakovės prašymą nešališkai įvertinti (duomenys neskelbtini), tariamai užlietas patalpas. Parodė, kad tyrimą atliko pagal iš draudiko gautą medžiagą, kuri nurodyta išvados prieduose. Liudytojas pažymėjo, kad jis prašė pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą, jokio akto negavo, todėl tyrimą atliko iš to, kas buvo pateikta draudiko. Atkreipė dėmesį, kad iš draudiko gautose nuotraukose nėra datų, kada jos fiksuotos. Iš jo pateiktos išvados 6-7 psl. matyti, kad nežymūs pratekėjimai yra ant roletų, taip pat tarplangyje, lubose, vienoje plokštėje, matoma dėmė. Liudytojas parodė, kad jis patalpose lankėsi, kai remontas jau buvo atliktas. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad nuotraukose Nr. 4, 5, 9 matyti, kad patalpos nesuremontuotos, bet dėmių nėra, nuotraukose matomi nesutapimai, matosi, kad nuotraukos darytos skirtingu laikotarpiu. Liudytojo teigimu, iš nuotraukų Nr. 5, 6, kuriose fiksuotos tariamai sulietos grindys, negalima nustatyti, kad kiliminė danga pažeista ir ji netinkama naudoti. Liudytojas parodė, kad jokių akivaizdžių lubų, sienų, kondicionieriaus pažeidimų jis nematė. Liudytojo teigimu, iš nuotraukų taip pat negalima matyti, kad vanduo bėgo iš viršaus. Liudytojas parodė, kad patalpa ribojasi su laiptine, kurios defektai tikrai seni. Laiptinės defektai yra ilgalaikio poveikio pažeidimai ir yra žemiau nei patalpų grindys. Laiko, kad laiptinė (jos būklė) ir drėgmė patalpose yra nesusiję dalykai, laiptinė nėra priežastis patalpų sugadinimui. Liudytojas parodė, kad nuotraukose užfiksuota laiptinės vieta patikrinimo metu buvo sausa. Liudytojas parodė, kad neaišku, pagal ką sąmatoje nustatyti defektai, darbų kiekiai, kodėl visos lubų plokštės keistos. Paprastai lubų plokštės sudrėksta, susileidžia ir sukrenta, jei būtų gavusios drėgmės, būtų sukritusios. Vertinant pagal remonto mastą, liudytojo įsitikinimu, užliejimai turėtų akivaizdžiai matytis. Labiausiai tikėtina, kad per pastato konstrukcijas skverbėsi drėgmė – per tarplangį. Liudytojo vertinimu, yra pateikta dviprasmiška informacija: nėra jokio akto, nėra surašyta apgadinimų, tik nuotraukos. Iš nuotraukos Nr. 3 matyti, kad patys vamzdžiai nėra pažeisti, matyti keli lašai ant tarplangio, dažai. Liudytojas parodė nemanantis, kad viso ploto kiliminė danga galėtų būti šlapia nuo vandens patekimo per tarplangį. Liudytojas parodė, jog jis fotografavo tarplangį iš išorės, kaip jis atrodė jo apsilankymo metu. Kokiu būdu tarplangis buvo suremontuotas iš vidaus, iš kokių medžiagų, liudytojas nurodė nežinantis ir to netyręs. Liudytojas parodė, kad nuotraukoje Nr. 14 (išvados 20 psl.) po palange matosi lentelėse skylės. Už šių lentelių kokia yra medžiaga, jis netyrė, nežino.

27.       2023-01-31 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Darius Kalibatas parodė, kad palaiko savo vertinimo akte pateiktas išvadas. Parodė, kad jo atlikto vertinimo metu patalpos jau buvo sutvarkytos, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tose vietose, kur yra radiatoriai, kur yra šildymo sistema ir praeina vamzdžiai, buvo matyti tamsios dėmės; dažniausiai tai būna iš radiatoriaus vidaus, kai keičiami radiatoriai. Tikėtina, kad prabėgimas susijęs su iš radiatorių išbėgusiu skysčiu. Liudytojo teigimu, užpylimas per tarplangį labai abejotinas. Jei tarplangis ir būtų buvęs nesandarus, per jį šoninis vėjas galėjo pripūsti nedaug lietaus. Liudytojas parodė, kad laiptinė nebuvo užpilta, drėgmė laiptinėje yra dėl pačio laiptinės mikroklimato, drėgmė iš laiptinės negalėjo persiduoti į patalpas arba tuomet patalpos sienos atrodytų taip, kaip laiptinės. Liudytojas paaiškino, kad jei vanduo prabėgo ant grindų ir susidarė drėgmė, tai nuo jos galėjo būti pažeisti baldai. Pelėsis atsiranda nuo drėgmės ir tam tikros temperatūros, nuotraukose matomas pelėsis galėtų būti kelių savaičių pasekmė. Liudytojas parodė, kad laiptinės būklė yra nepakitusi nuo nuotraukose užfiksuotos.   

28.       2023-01-31 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju atsakovės darbuotojas, (duomenys neskelbtini) specialistas Ž. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte esančios patalpos iki įvykio buvo perduotos rangovui (UAB „Apresta“). Patalpose buvo atliekami remonto darbai: sienų dažymas, glaistymas, pakeistos lubos, langai, žaliuzės, gegužės mėnesį pakeisti radiatoriai. Liudytojas paaiškino, kad jis atliko rangovo priežiūrą. Kai buvo keičiami radiatoriai, jis buvo atostogose. Buvo suderinęs su Mano Būstas, kad jie atjungs šildymą, išleis vandenį ir tada galės keisti radiatorius. Atsakymą iš Mano Būstas gavo kolegė, kreipėsi į Būstą el. paštu. Liudytojas parodė, kad paskambino iš Turto banko ir pasakė, kad užpiltos žemiau esančios patalpos. Atrodo, tai buvo birželio mėnesį, turbūt 25 d. Susisiekė su darbuotoja iš Indėlių ir investicijų draudimo, su ja nuėjo apžiūrėti patalpų – tiek jų, tiek Kariuomenės. Žemiau esančiose patalpose buvo neilgai, praleido gal 2 minutes. Matė, kad patalpose tarplangis buvo baltai nudažytas, buvo rudos dėmelės kaip nuo kažkokio vandens purvino, o dėl baldų neprisimena, ar buvo supeliję, neužfiksavo, pastebėjo tik, kad kažkoks kitoks patalpose kvapas. Kokia kiliminės dangos būklė buvo, nematė, danga tamsi, kažkokių dėmių ant jos nematė, taip pat nematė deformacijų ar dėmių lubose. Liudytojas parodė, kad jis pats patalpose nieko nefiksavo. Šio apsilankymo patalpose metu nieko neišsiaiškino, didelės žalos nematė. Mano, kad patalpos negalėjo būti apgadintos nuo Kariuomenės patalpose atliekamų darbų. Nuėjo į Kariuomenės patalpas – ten buvo tik sienos nuglaistytos, grindyse išlietas išlyginamasis sluoksnis, balų, dėmių nebuvo. Paaiškino, kad grindų išlyginamasis sluoksnis gaunamas miltelius maišant su vandeniu, mišinys turi būti gana skystas, kokio vandens kiekio reikėjo išlyginamajam sluoksniui Kariuomenės patalpose paruošti, negalėjo nurodyti. Liudytojas paaiškino, kad rangovo atliekamiems darbams buvo reikalingas vanduo: išlyginamajam sluoksniui paruošti, sienoms gruntuoti. Šildymo prietaisai (radiatoriai) turėjo būti atjungti. Jei iš radiatorių išsiliejo vanduo, tai jo kiekis labai nedidelis turėjo būti – apie pora litrų, ne daugiau. Liudytojas parodė, kad tuo metu, kai jis su Indėlių ir investicijų darbuotoja lankėsi Kariuomenės patalpose, šildymo sistemos jau buvo pakeistos. Liudytojas parodė, kad laiptinė pastate yra nešildoma, per kelis aukštus matosi, kad ji paveikta drėgmės, dažai atšokę, atsilupinėję. Liudytojas parodė, kad apsilankęs žemiau Kariuomenės patalpų esančiose patalpose jis prabėgimą matė tik ant tarplangio. Pastato nuotraukose matomas baras (duomenys neskelbtini) yra ne po ieškovės draudėjos patalpomis, bet visai kitoje pastato pusėje: (duomenys neskelbtini)  – dešinėje, ieškovės draudėjos patalpos – kairėje, pačiame pastato gale, t. y. visai kitur nei (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad galima patekti į patalpas per atsarginę laiptinę iš kiemo pusės. Kariuomenė patekimui į savo patalpas naudojasi pagrindine laiptine. Liudytojas parodė, kad atsarginės laiptinės būklė, užfiksuota nagrinėjamo įvykio metu, iš esmės nepakitusi. Tarplangis po įvykio iš lauko pusės taip pat nepasikeitęs, apkaltas medinėms lentom. Liudytojas paaiškino, kad Kalibato išvados 2.2 nuotraukoje matosi, kad vamzdžiai, šildymo stovas eina į viršų, į lubas, į Kariuomenės patalpas. Lubų jungtyje ties šildymo stovu yra pramušta skylė. Skylė nėra didelė – šiek tiek didesnė nei vamzdis, aplink vamzdį – atviras tarpas po 2-1,5 cm į šonus. Vandens pralaidumas pro tą tarpą didesnis. Liudytojas parodė, kad rudos dėmės ant plokštės nematė, taip pat nepastebėjo tarplangio nesandarumo. Patys vamzdžiai, einantys į Kariuomenės patalpas, nebuvo keičiami. Paaiškino, kad Kariuomenės patalpose iš viso buvo keičiami 5 radiatoriai, du iš jų – virš ieškovės draudėjo esančiose patalpose. Liudytojas paaiškino, kad Kariuomenės patalpose skylės prie vamzdžių nesimato, ji matosi tik ieškovės draudėjos patalpose. Liudytojas paaiškino, kad buvo du pranešimai apie užpylimą: pirmas – kad kažkas užpylė ieškovės draudėjo patalpas, antras – kad kažkoks skystis bėga iš Kariuomenės patalpų. Antruoju atveju turbūt tai buvo išlyginamojo sluoksnio mišinys. Kiek kalbėjo su rangovu, jo darbuotojai nuėjo apačion ir viską išvalė. Rangovas, kiek informavo, sakė, kad keli lašai ant palangės nukrito. Skystis galimai sunkėsi per perdangą, prie vamzdžių. Liudytojas nurodė, kad jam apžiūrint ieškovės draudėjos patalpas, patalpos atrodė kaip Beigos išvados 3-4 nuotraukose, visos lubų plokštės buvo vietoje.

29.       2023-01-31 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad dirba UAB „Infranet“, kuri užsiima apžiūromis ir atstatymais po įvykių. Prieš metus ieškovė (ADB Gjensidige) kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) patalpų. Iš ieškovės gavo užsakymą apžiūrėti patalpas ir sudaryti sąmatą patalpų atstatymui. Sudarius sąmatą, ieškovė pasiteiravo, ar atliktų pagal ją darbus. UAB „Infranet“ sutiko ir pagal sudarytą sąmatą darbus atliko. Liudytojas parodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini) buvo užlietos dėl padarytos tipinės statybininkų klaidos. Betonuojant, liejant grindis, buvo neužkamšytos skylės, buvo išbėgęs betonas patalpose. Apžiūrėjęs matė, kad pažeistos grindys, stalo apačia, kėdės, palangės, langas, lubos buvo pakritusios, palinkusios. Liudytojas parodė, kad ieškovės draudėjo patalpose buvo supuvusi/supelijusi kiliminė danga, aptaškymai, pelėsis. UAB „Infranet“ atliko šiuos darbus: grindų dangos keitimą, Armstrong‘o lubų remontą ir akustinių plokščių keitimą, langų smulkų remontą dėl apibėgimo betonu, sienų apmušalų keitimą, dažymą, papildomai buvo demontuojami elektros prietaisai, kondicionierius, rozetės, t. y. viskas, kas trukdė remontuoti, po to juos atstatant atgal, taip pat keitė šviestuvus. Liudytojas paaiškino, kad jis negali pasakyti, ar visi matomi pažeidimai atsirado vienu metu. Nurodė, kad sienų apmušalus keitė visus, nes negalėjo parinkti tokių, kokie buvo iki įvykio. Liudytojas parodė, kad reikalingų remonto darbų sąmatą sudarė jo buvęs kolega, kuris taip pat lankėsi patalpose. Parodė, kad tarplangis buvo remontuojamas, nes buvo aptaškytas, išsipūtęs (buvo iš medinių lentučių). Valė ir pačius langų stiklus, nes jie buvo aptaškyti. Kiek prisimena, tarplangio sandarinti nereikėjo, jei būtų reikėję, tai būtų atsispindėję sąmatoje. Liudytojas nurodė, kad kiliminė danga buvo šlapia, ją reikėjo keisti visą, nes danga ruloninė, todėl neįmanoma pakeisti tik dalį dangos. Lubų visus lakštus reikėjo keisti, nors sulieti buvo ne visi, nes lakštai buvo seno tipo akustiniai ir tokių pat pagal raštą parinkti negalėjo. Liudytojas parodė, kad kai jis atėjo, kai kurių lubų plokščių nebuvo – ar jos pačios iškrito, ar jas kas išėmė, jis nežino. Sąmatoje nurodyti vidiniai lubiniai agregatai galėjo būti davikliai ant lubų, gal lubos atsikabinusios, gal kai kurie lubų elementai keisti. Liudytojas paaiškino, kad sudarant sąmatą pagal SISTELA, ne visada būna identiškas punktas, tiksliai atitinkantis darbus, todėl tokiu atveju parenkamas panašus punktas, tačiau gali būti pamirštama ranka koreguoti darbų pavadinimą. Keturi liuminescenciniai šviestuvai buvo pakeisti dėl to, jog jie galėjo būti pažeisti dėl per lubas bėgusio vandens. Liudytojo teigimu, jokie kiti darbai, kurie nebūtų buvę susiję su padaryta žala, jo žiniomis, užsakyti nebuvo.

30.       2023-05-11 teismo posėdžio metu liudytojas A. O. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo UAB „Apresta“ direktoriaus pavaduotojas, lankėsi remontuojamose patalpose 1-2 kartus per mėnesį. Liudytojas parodė, kad jis su kitais asmenimis lankėsi žemiau remontuojamų patalpų esančiose patalpose, ten buvo labai tvanku, kaip pirty, matė supelijusius baldus. Abejoja, ar į tas patalpas nuo viršaus galėjo kas bėgti, nes lubos nebuvo nukritusios. Liudytojas nurodė, kad šlapių darbų UAB „Apresta“ neatliko, gal tik grindų išlyginamajam mišiniui buvo naudojamas vanduo. Kiek prisimena, jiems taip pat buvo pranešta, kad į patalpas žemiau buvo šiek tiek pratekėję išlyginamojo mišinio, buvo plėmai, bet, kiek žino, atėjo UAB „Apresta“ darbuotojai ir išvalė, jis pats patalpose po informacijos apie statybinio mišinio pratekėjimą į žemiau remontuojamų patalpų esančias patalpas nesilankė, dėmių pats nematė.   

31.       Teismas pažymi, kad į bylą tiek atsakovė, tiek ieškovė yra pateikusios rašytinius įrodymus dėl tikėtinų patalpų užliejimo priežasčių nustatymo – N. Beigos (atsakovės užsakymu parengta) ir D. Kalibato (ieškovės užsakymu parengta) ekspertines išvadas. Pastebėtina, kad minėtos išvados yra iš esmės priešingos, todėl jas vertindamas teismas atsižvelgia į šių išvadų atitikimą kitiems bylos įrodymams, taip pat į tai, kad minėti asmenys (N. Beiga ir D. Kalibatas), nors ir turintys specialių žinių, savo vertinimą atliko tik iš jiems pateiktų patalpų fotonuotraukų ir apžiūrėjo patalpas jau joms esant suremontuotoms (patalpų remontas atliktas 2021 m. spalio mėnesį). Be to, tiek N. Beiga, tiek D. Kalibatas vertino jiems pateiktas fotonuotraukas kaip darytas dėl to paties įvykio, tačiau, kaip paaiškėjo iš teisme apklaustų liudytojų D. S., Ž. J., A. O. parodymų, iš viso buvo du ieškovės draudėjos patalpų užpylimai ir ne visos nuotraukos darytos vienu metu – pirmą kartą kreiptasi 2021-06-28 dėl aplietų patalpų, po to, praėjus savaitei ar kelioms po pirmojo pranešimo, buvo draudėjos patalpų apliejimas kažkokiu skysčiu, tikėtina, grindų išlyginamuoju mišiniu, dėl kurio draudėja į ieškovę nesikreipė, nes patalpos dar nebuvo suremontuotos po pirmojo užliejimo ir papildoma žala dėl to neatsirado, tačiau apie šį įvykį draudėja informavo rangovą, ką byloje patvirtina liudytojų D. S., Ž. J. ir A. O. parodymai.  Atsakovė teigė, kad nuotraukose matomi tam tikri defektai ieškovės draudėjos patalpose galėjo atsirasti dėl netvarkingo tarplangio ir matomos ilgalaikės drėgmės požymių laiptinėje, ką, atsakovės teigimu, patvirtina specialisto N. Beigos išvada. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės draudėjos patalpos ribojasi su laiptine, kuri yra atsarginė ir kuria draudėja nesinaudojo. Tačiau iš liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad laiptinės defektų atsiradimo laikas būtų panašus su defektų draudėjos patalpose atsiradimo laiku, priešingai, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad laiptinės defektai, matomi fotonuotraukoe, yra tikrai seni, laiptinės būklė ir šiai dienai nėra pasikeitusi. Be to, N. Beiga, apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, parodė, kad laiptinė (jos būklė) ir drėgmė patalpose yra nesusiję dalykai, laiptinė nėra priežastis patalpų sugadinimui, pažymėjo, kad nuotraukose užfiksuota laiptinės vieta jo atlikto patikrinimo metu buvo sausa. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po to, kai buvo pastebėta, kad patalpos užlietos ir jas apžiūrėjo tiek draudėjos, tiek atsakovės ir rangovės darbuotojai, jiems nekilo pagrindo manyti, kad patalpų užliejimas galėjo įvykti iš laiptinės, nenustatyta, kad pastebėto įvykio draudėjos patalpose metu laiptinės būklė kuo nors skyrėsi nuo buvusios iki tol. Be to, kaip nurodė liudytoja D. S., dar prieš mėnesį iki įvykio lankantis patalpose jų būklė buvo gera. Liudytoju apklaustas specialistas D. Kalibatas parodė, kad drėgmė iš laiptinės negalėjo persiduoti į patalpas arba tuomet patalpos sienos atrodytų taip, kaip laiptinės. Apklausti liudytojais tiek D. Kalibatas, tiek N. Beiga parodė, kad viso ploto kiliminė danga negalėtų būti šlapia nuo vandens patekimo per traplangį. D. Kalibatas pažymėjo, kad jei tarplangis ir būtų nesandaraus, per jį šoninis vėjas galėjo pripūsti nedaug lietaus. Be to, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš kitos bylos medžiagos nustatyta, kad tarplangis po įvykio iš išorės nebuvo remontuotas, dėl nesandaraus tarplangio į pastato savininką ar namo administratorių kreiptasi nebuvo nei iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, nei po to, draudėja dėl tarplangio nesandarumo jokių nusiskundimų neturėjo ir šiuo metu neturi. Liudytojas N. Beiga, duodamas parodymus teisme, nurodė, jog jis fotografavo tarplangį iš išorės, kaip jis atrodė jo apsilankymo metu, tuo tarpu kokiu būdu tarplangis buvo suremontuotas iš vidaus, iš kokių medžiagų, liudytojas nurodė nežinantis ir to netyręs, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su N. Beigos išvadomis, kad nagrinėjamo įvykio metu tarplangis buvo nesandarus ir tai galėjo būti patalpų užliejimo priežastimi, nes tokios išvados nepagrindžia byloje surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti išsamiais liudytojos D. S., kuri 2021-06-28 pirmoji pastebėjo aplietas patalpas, parodymais, kad patalpose kiliminė danga buvo visiškai šlapia per visą plotą ir dėl to nuo apačios (ant kiliminės dangos susikaupusios drėgmės) buvo pradėti pelyti baldai ir sienos, šios liudytojos nurodytos aplinkybės iš esmės atsispindi ir fotonuotraukose. Teismas pažymi, kad tą pačią dieną, kai buvo pastebėtas patalpų apliejimas, patalpas turėjo galimybę apžiūrėti tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens (rangovo) atstovai, tačiau, kaip nurodė apklausti liudytojais atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojai – Ž. J., A. O., – jie patalpose lankėsi tik kelias minutes. Visgi liudytoju apklaustas Ž. J. nurodė matęs rudas dėmeles kaip nuo kažkokio purvino vandens pratekėjimo ant tarplangio, ką patvirtino ir liudytojos D. S. parodymai, tuo tarpu liudytojas A. O. nurodė, kad patalpose buvo tvanku kaip pirty ir jis matė supelijusius baldus.     

32.       Teismo vertinimu, iš į bylą pateiktų fotonuotraukų ir apklaustų liudytojų, kurie matė patalpas iš karto po įvykio, dar iki jų remonto, parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovės draudėjos patalpų pažeidimai pasireiškė grindų dangos supelijimu, kuris perėjo į sienas ir baldus, matomu vandens pratekėjimu ant tarplangio ir lubų susibangavimu ties šildymo vamzdžiais. Tiek liudytoja D. S., tiek Ž. J. parodė, kad jie matė vandens nutekėjimus ant tarplangio, ten, kur eina vamzdžiai, ties ten taip pat buvo susibangavusios lubos.

33.       Įvertinęs visus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės draudėjos patalpų apgadinimo priežastimi, atsižvelgiant į patalpų apgadinimų pobūdį (šlapia, supelijusi kiliminė danga, iš apačios supeliję baldai (stalas, kėdės), sienos, prie tarplangio susibagavusios lubos), negali būti bloga laiptinės, besiribojančios su patalpomis būklė ar nesandarus tarplangis. Teismo vertinimu, iš ištirtų įrodymų visumos labiausiai tikėtinas vandens patekimo į ieškovės draudėjos patalpas mechanizmas yra per tarpą prie šildymo vamzdžių, kuomet iš ten vanduo pateko ant tarplangio r toliau ant kiliminės dangos ir dėl patalpų užsandarinimo, temperatūros kiliminė danga pradėjo pelyti. Iš fotonuotraukų matyti, kad lubų jungtyje ties šildymo stovu yra pramušta skylė, atviras tarpas aplink vamzdį apie 2 cm į šonus, todėl toje vietoje, jei tekėtų skystis iš viršaus, pralaidumas yra didesnis. Kaip parodė liudytoja apklausta liudytoja D. S., kai jai teko lankytis kariuomenės patalpose dar iki grindų ten išliejimo, toje vietoje ties vamzdžiais ji galėjo per skylę matyti savo patalpas.  Iš fotonuotraukų, kuriose matyti ieškovės draudėjos patalpų apliejimas skystu statybiniu mišiniu, matyti, kad pagrindinis apliejimo mišiniu židinys yra ties šildymo vamzdžiais, kas tik patvirtina, kad pro šią vietą buvo didesnė vandens pralaidumo galimybė. Bylos įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės mėn. trečiasis asmuo UAB „Apresta“ atsakovės valdomose patalpose keitė radiatorius, kuriuos keičiant galėjo ištekėti tam tikras kiekis vandens, be to, atliko remonto darbus, kuriems naudojamas ir vanduo, todėl tai tik patvirtina, kad atsakovės valdomose patalpose buvo vandens šaltinių, kurie nagrinėjamu laikotarpiu, labai tikėtina, ir tapo ieškovės draudėjos patalpų apliejimo priežastimi. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovė byloje esančiais įrodymais nepaneigė, kad į ieškovės draudėjos patalpas vanduo pateko būtent iš jos patalpų, nes galimybes, kad į bylą vanduo galėjo patekti iš kitų šaltinių (nesandaraus tarplangio, laiptinės) ir padaryti tokio pobūdžio patalpų apgadinimus paneigia byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (CPK 185 straipsnis).

 

34.       CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už ieškovės apdraustoms patalpoms (duomenys neskelbtini), jas užliejus vandeniu padarytą žalą atsakingas virš šių patalpų esančių patalpų valdytojas – atsakovė Lietuvos kariuomenė, kuri neužtikrino savo patalpų tinkamo naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su patalpoms (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio mėn. padaryta žala. Atsakovei pareiga atlyginti padarytą žalą kyla kaip patalpų valdytojai (CK 6.266 straipsnis).

 

35.       Dėl apliejimo atsiradę ieškovės draudėjai VĮ „Indėlių ir investicijų“ patalpų ir jose buvusio draudėjos turto (baldų) pažeidimai yra fiksuoti fotonuotraukomis, taip pat medžiagos ir darbai, reikalingi pažeidimams pašalinti, nurodyti Remeks parengtoje remonto sąmatoje. Dėl apliejimo reikalingus atlikti patalpų remonto darbus išsamiai paaiškino byloje apklaustas liudytos V. B., kuris apžiūrėjo patalpas ieškovės prašymu, taip pat liudytoja D. S. Įvertinus patalpų pažeidimus dėl į patalpas pro tarpą prie vamzdžių, esančių ties tarplangiu, patekusio vandens, matyti, kad vandens pratekėjimas ties vamzdžiais sąlygojo šalia esančių lubų plokščių susibangavimą, o vandens tolesnis patekimas ant kiliminės dangos sąlygojo jos supelijimą, kuris perėjo į baldus ir sienas. Teismo vertinimu, duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė, vertindamas draudėjos dėl apliejimo patirtą žalą, netinkamai įvertino sudarytoje remonto sąmatoje, pagal kurią darbai buvo faktiškai atlikti, nurodytų medžiagų ir darbų būtinumą ir jų sąsajumą su draudiminiu įvykiu. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovės nurodyti remonto darbai, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai, negalėjo būti sąlygoti apliejimo, draudėjos pastebėto 2021-06-28, ir būti jo pasekmė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, liudytojai V. B. ir D. S. išsamiai paaiškino, kad kondicionierius patalpų apliejimo metu nebuvo pažeistas, tačiau jį reikėjo demontuoti ir vėl sumontuoti dėl to, kad buvo keičiami ir iš naujo dažomi sienų tapetai, tuo tarpu sienos dėl jų apačioje atsiradusio pelėsio ir sienų spalvos suderinimo taip pat turėjo būti dažomos visos, lubinės plokštės dėl vandens pratekėjimo buvo pažeisto ne visos, tačiau dėl to, kad jos buvo senos ir nebuvo galimybės suderinti raštą, taip pat turėjo būti keičiamos visos. Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės draudėjai padaryta žala pagrįstai įvertinta 11 351,61 Eur. Ieškovė, išmokėjusi draudėjai 11 351,61 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti, turi teisę reikalauti šios išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju – iš virš ieškovės draudėjos patalpų esančių patalpų valdytojos – atsakovės, todėl nurodyto dydžio sumos žalos atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės.

36.       Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės taip pat yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

 

                Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

38.       Byloje pateiktais duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 255 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį patenkinus, priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

 

39.       Byloje yra susidariusios 46,48 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenė, j. a. k. 188732677, 11 351,61 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 61 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 351,61 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 255 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos kariuomenė, j. a. k. 188732677, valstybei 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                        Jorūnė Pukinskienė