Civilinė byla Nr. e2A-969-871/2026
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02207-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Jurbarko kredito unijos (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jurbarko kredito unijos ieškinį atsakovams V. B., V. T. ir D. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. B. ir A. P..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Jurbarko kredito unija (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė priteisti jai: iš atsakovo V. B. 11 772,60 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės V. T. 11 774,10 Eur žalos atlyginimą, iš D. M. 11 772,61 Eur žalos atlyginimą, iš visų atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 7 d. išduotas paveldėjimo teise?s pagal įstatymą liudijimas de?l mirusiojo P. B. turto pavelde?jimo. Pagal s?į liudijimą įpe?diniai (tame tarpe ir atsakovai), pavelde?jo le?s?as, esanc?ias s?iose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (pajine? sąskaita), Nr. (duomenys neskelbtini) (terminuotas inde?lis), Nr. (duomenys neskelbtini) (terminuotas inde?lis), Nr. (duomenys neskelbtini) (terminuotas inde?lis). Terminuotų inde?lių le?s?os, pasibaigus inde?lių terminui, buvo pervestos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra pervesta ir įpe?dinių (tame tarpe ir atsakovų) pavelde?ta suma sudare? 23 546,16 Eur. 2023 m. lapkric?io 8 d. sąskaitoje, įvertinus ir pervestus pasibaigusius inde?lius, le?s?ų likutis buvo 58 865,63 Eur. Turtą pavelde?jo: sutuoktine? – 1/2 dalį (11 773,08 Eur) ir likusi 1/2 dalis buvo paskirstyta po lygias dalis – sutuoktinei ir trims vaikams po 1/4, t. y. po 2 943,27 Eur. Taigi, mirusiojo sutuoktinė pavelde?jo iš viso 14 716,35 Eur (5/8 dalis), o kiekvienas vaikas – po 2 943,27 Eur (1/8 dalį).
1.2. Trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. (ies?kove?s darbuotoja) is? banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pavelde?tojų (atsakovų) pras?ymus, atliko s?iuos pervedimus: 1) 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovui V. B. pervesta 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. lapkričio 9 d. atsakovei V. T. pervesta 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sutuoktinio V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovei D. M. pervesta 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinės dalis, t. y. 14 716,35 Eur, is?moke?ta nebuvo, ji liko banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. 2023 m. gruodz?io 14 d., po sutuoktine?s mirties, is?duotas antras pavelde?jimo teise?s pagal įstatymą, kuriuo mirusiosios (atsakovų motinos) pavelde?tą 5/8 turto dalį (14 716,35 Eur) pavelde?jo tie patys trys vaikai (atsakovai) po lygiai – po 1/3 dalis. Pagal 2023 m. gruodz?io 14 d. pavelde?jimo teise?s pagal įstatymą liudijimą, trečiasis asmuo A. P. atliko s?iuos papildomus pervedimus: 1) 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovei V. T. pervesta 4 905,44 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 906,44 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. gruodžio 15 d. V. B. pervesta 4 903,94 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 904,94 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2023 m. gruodžio 15 d. D. M. pervesta 4 903,95 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 904,95 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Is? viso atsakovams buvo is?moke?tos s?ios sumos: atsakovui V. B. – 19 621,34 Eur, atsakovei V. T. – 19 622,84 Eur, atsakovei D. M. – 19 621,35 Eur. Taigi, kiekvienam atsakovui buvo is?moke?ta daugiau nei priklause? – atsakovams is? viso pervesta 58 865,53 Eur, o jų teise?ta pavelde?ta suma po abiejų pavelde?jimo etapų ture?jo bu?ti 23 546,16 Eur, t. y. po 7 848,74 Eur kiekvienam.
1.4. Trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. ies?kovei pateike? 2025 m. geguz?e?s 20 d. pavelde?jimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo visas turtas po P. B. mirties sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ture?jo atitekti G. B.. Pagal banko sąskaitos is?ras?ą, trečiasis asmuo G. B. ture?jo pavelde?ti 35 319,37 Eur. Atsiz?velgiant į tai, kad is? mine?tos banko sąskaitos lėšos buvo is?moke?tos z?ymiai anksc?iau, t. y. nez?inant apie ve?liau pristatytą 2025 m. geguz?e?s 20 d. pavelde?jimo teisės pagal testamentą liudijimą, ies?kove?, pastebe?jusi klaidą, is? savo le?s?ų 2025 m. geguz?e?s 28 d. pervede? G. B. visą jai priklausanc?ią pavelde?tą sumą (35 319,37 Eur) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.5. Taigi, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovams, de?l ies?kove?s darbuotojos klaidos, pervesta daugiau nei ture?jo priklausyti, tode?l atsakovai yra gavę nepagrįstą turtinę naudą (permoką) 35 319,37 Eur sumoje, kurią jie privalo grąz?inti ies?kovei.
2. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad iš ieškovės gautas pinigines lėšas visas (dalį) išleido. Atsakovai V. B. ir V. T. prašė išdėstyti ieškovės nurodytų sumų grąžinimą ilgesniam laikotarpiui. Atsakovė V. T. papildomai nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi nėra jos kaltės. Atsakovė D. M. papildomai paaiškino, kad ieškovės atstovė jai skambino kelis kartus, t. y. pirmo telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jai per klaidą pervesta 6 000 Eur suma bei antro – kad jai per klaidą pervesta 11 773 Eur suma. Taip pat vėliau gavo ieškovės 2025 m. birželio 2 d. raštą dėl per klaidą pervestos sumos grąžinimo.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo V. B. 11 772,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 945 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; išdėstė ieškovei iš atsakovo V. B. priteistos sumos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vienuolika pirmųjų mėnesių sumokant po 1 000 Eur bei dvyliktą mėnesį sumokant 772,60 Eur; nustatė, kad priteista visa suma gali būti sumokėta ir anksčiau nustatyto termino, atitinkamai skaičiuojant procesines palūkanas; priteisė ieškovei iš atsakovės V. T. 11 774,10 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 945 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; išdėstė ieškovei iš atsakovės V. T. priteistos 11 774,10 Eur sumos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vienuolika pirmųjų mėnesių sumokant po 1 000 Eur bei dvyliktą mėnesį sumokant 774,10 Eur; nustatė, kad priteista visa suma gali būti sumokėta ir anksčiau nustatyto termino, atitinkamai skaičiuojant procesines palūkanas; bylą dalyje dėl žalos 11 772,61 Eur priteisimo iš atsakovės D. M. nutraukė, atsakovei įvykdžius reikalavimą po bylos iškėlimo; priteisė ieškovei iš atsakovės D. M. 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanas nuo žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 7 d.) iki jos sumokėjimo 2025 m. lapkričio 10 d. ir 709 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo V. B. 13,22 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovės V. T. 13,22 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovės 13,21 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.
5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovės naudai turėtų būti priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 755 Eur žyminis mokestis ir 3 500 Eur atlyginimas už teisines paslaugas, iš viso 4 255 Eur, iš kiekvieno atsakovo apie 1 418,33 Eur. Tačiau, atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, turtinę padėtį, įtaką žalai atsirasti, nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos mažintinos, atsakovams V. B. ir V. T. – vienu trečdaliu ir priteisinat po 945 Eur iš kiekvieno, atsakovei D. M. – viena antrąja dalimi ir priteisiant 709 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje, kuria sumažintos jai iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, priteisiant jai iš atsakovų visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodė, kad ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovė laikoma laimėjusia bylą šalimi, atsakovų prievolė grąžinti nepagrįstai gautas lėšas pripažinta, atsakovai pagal byloje esančius įrodymus (pretenzijas) dėl lėšų grąžinimo dar iki pateikiant ieškinį ir siekiant ginčą išspręst taikiai nereagavo, nesitarė dėl prievolės įvykdymo gražiuoju, todėl ji privalėjo ginti pažeistas teises teisme ir pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies norma, tačiau nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nekonstatavo netinkamo ieškovės procesinio elgesio, o sumažino bylinėjimosi išlaidas, remdamasis vien atsakovų turtine padėtimi, jų procesiniu elgesiu, tuo, kad žala atsirado ne dėl jų tyčinių veiksmų. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies normos, nes: ginčas kilo dėl atsakovų gautų ir negrąžintų lėšų; be teismo proceso ieškovė realiai negalėjo apginti savo teisių (nes atsakovai nereagavo į ieškovės siųstas pretenzijas dėl lėšų grąžinimo dar iki ieškinio pareiškimo); bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos.
6.2. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo sumažinti atsakovei D. M. viena antrąja dalimi priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti tik 709 Eur Pagal formuojamą praktiką, jei byla nutraukiama, nes atsakovas pareiškus ieškinį jį patenkino arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovė D. M. ji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jį patenkino. Nors sprendimas iš esmės ir nebuvo priimtas, tačiau materialiuoju teisiniu požiūriu yra aišku, kas bylą laimėjo, t. y. ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti proporcingai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. M..
7. Atsakovė D. M. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovų kaltės ar tyčinių veiksmų, o dėl ieškovės padarytos techninės klaidos, išmokant pinigines lėšas. Byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų inicijavę ar kitaip prisidėję prie neteisėto lėšų gavimo, taip pat nenustatyta jų nesąžiningo elgesio nei iki proceso, nei jo metu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į atsakovų turtinę padėtį ir jų procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“ ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį.
7.2. Pažymėjo, kad atsakovė D. M. dar iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2025 m. lapkričio 10 d., savanoriškai grąžino ieškovei visą ginčo sumą, taip patvirtindama sąžiningą ir tinkamą jos procesinį elgesį. Ši aplinkybė pagrįstai buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, kad atsakovės D. M. elgesys šioje byloje neapsiribojo vien CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintų procesinių pareigų vykdymu. Ji dar iki teismo sprendimo priėmimo įvykdė ieškinio reikalavimą, nors pareiga tai padaryti galutinai buvo konstatuota tik teismo sprendimu, tokiu būdu viršydama įstatyme nustatytas procesines pareigas ir siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, nevilkinant teismo proceso ir nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Šios aplinkybės pagrįstai patvirtina ypač sąžiningą atsakovės procesinį elgesį ir sudaro pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.
7.3. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog teisminis procesas buvo inicijuotas dėl atsakovų kaltės, yra nepagrįstas. Iki ieškinio pareiškimo ieškovė nepateikė tikslių ir nuoseklių grąžintinų sumų skaičiavimų, skirtingu metu nurodė nevienodas sumas, todėl atsakovams kilo pagrįstų abejonių dėl reikalavimo apimties. Esant tokiai situacijai, kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo siektų įsitikinti, kokią konkrečią sumą privalo grąžinti, juolab kad ginčo situacija kilo dėl pačios ieškovės padarytos techninės klaidos, todėl atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip proceso vilkinimas ar kaltė dėl bylos inicijavimo. Pabrėžė, kad ieškovė aiškias ir dokumentais bei konkrečiais apskaičiavimais pagrįstas reikalaujamas grąžinti sumas pateikė tik kartu su ieškiniu, todėl atsakovams ieškovės reikalavimų pagrįstumas tapo aiškus tik jau iniciavus teisminį procesą. Ieškovė yra finansų įstaiga, kuriai keliami aukštesni elgesio ir atidumo reikalavimai, taigi jos elgesys iki civilinės bylos iniciavimo taip pat turi būti įvertintas.
7.4. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra logiškos ir proporcingos faktinei proceso eigai. Ieškovė pateikė reikalavimą atlyginti 3 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą, nors iki ginčo sprendimo esmės byloje buvo atlikti tik minimalūs procesiniai veiksmai – pareikštas ieškinys ir įvykęs vienas organizacinio pobūdžio parengiamasis posėdis, kuris buvo atidėtas dėl šalių siekio ginčą išspręsti taikiai. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad didžioji dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dar faktiškai nebuvo patirta, todėl jų perkėlimas atsakovams įrodo ne tik neproporcingą finansinę naštą, bet ir leidžia daryti išvadą apie galimai nesąžiningą ieškovės elgesį, siekiant pasipelnyti iš teismo proceso, o ne efektyviai ir ekonomiškai apginti savo teises.
8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktą).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis, kuria paskirstytos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos duomenimis, mirus palikėjui P. B., įpėdiniams, t. y. palikėjo sutuoktinei A. B. ir vaikams (atsakovams) V. B., V. T., D. M., išduotas 2023 m. lapkričio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį įpėdiniai, be kita ko, paveldėjo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytose Jurbarko kredito unijoje, esančias pinigines lėšas. Sutuoktinė pavelde?jo 5/8 dalį sąskaitose buvusių piniginių lėšų, o kiekvienas vaikas – po 1/8 dalį (e. b. l. 6–9). Ieškovė paaiškino, kad pavelde?ta suma sudare? 23 546,16 Eur, iš kurių sutuoktine? paveldėjo 14 716,35 Eur, o kiekvienas vaikas – po 2 943,27 Eur. Terminuotų inde?lių le?s?os, pasibaigus inde?lių terminui, buvo pervestos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkric?io 8 d. sąskaitoje, įvertinus ir pervestus pasibaigusius inde?lius, le?s?ų likutis buvo 58 865,63 Eur.
14. Ieškovė 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovui V. B. pervedė 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 9 d. atsakovei V. T. pervedė 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sutuoktinio V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovei D. M. pervedė 14 715,40 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso pervesta 14 716,40 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinės dalis išmokėta nebuvo (e. b. l. 20–28).
15. Mirus palikėjai A. B., įpėdiniams, t. y. vaikams (atsakovams) V. B., V. T., D. M., išduotas 2023 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį įpėdiniai, be kita ko, paveldėjo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytose Jurbarko kredito unijoje, esančias pinigines lėšas. Vaikai paveldėjo sutuoktinės pavelde?tą 5/8 dalį sąskaitose buvusių piniginių lėšų lygiomis dalimis (e. b. l. 10–13).
16. Ieškovė 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovei V. T. pervedė 4 905,44 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 906,44 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 15 d. atsakovui V. B. pervedė 4 903,94 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 904,94 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. gruodžio 15 d. atsakovei D. M. pervedė 4 903,95 Eur plius 1 Eur komisinis mokestis, viso 4 904,95 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, kiekvienam atsakovui buvo is?moke?ta daugiau nei priklause? – atsakovams is? viso pervesta 58 865,53 Eur, o jų teise?ta pavelde?ta suma po abiejų pavelde?jimo etapų ture?jo bu?ti 23 546,16 Eur, t. y. po 7 848,74 Eur kiekvienam.
17. Ieškovė paaiškino, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. pateikė jai 2025 m. gegužės 20 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo palikėjo P. B. palikimą, kurį, be kita ko, sudarė sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje Jurbarko kredito unijoje, esančios piniginės lėšos (e. b. l. 14–16). Ies?kove?, pastebe?jusi klaidą, is? savo le?s?ų 2025 m. geguz?e?s 28 d. pervede? G. B. visą jai priklausanc?ią pavelde?tą sumą (35 319,37 Eur) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovė pateikė duomenis, kad parengė 2025 m. birželio 5 d. raštus, reikalaudama grąžinti per klaidą atsakovams pervestas sumas (e. b. l. 17–19).
19. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovė D. M. jai per klaidą pervestą sumą grąžino 2025 m. lapkričio 10 d. bei, kad patyrė 4 255 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 755 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui ir 3 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 29, 85–89).
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino bei, atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį, turtinę padėtį, įtaką žalai atsirasti, nusprendė, kad ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, atsakovams V. B. ir V. T. – vienu trečdaliu ir priteisinat po 945 Eur iš kiekvieno, atsakovei D. M. – viena antrąja dalimi ir priteisiant 709 Eur. Taigi, iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nepriteista 1 656 Eur suma.
21. CPK 93 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis); teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (4 dalis).
22. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktą; 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 30, 31 punktus; 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024 22 punktą).
23. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 129 punktą).
24. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktą; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktą).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmiau nurodytu faktinių aplinkybių, ieškiniu pareikštų reikalavimų atsiradimą lėmė ieškovės klaida, išmokant atsakovams daugiau nei jie paveldėjo pagal 2023 m. lapkričio 7 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Reikalavimai pareikšti praėjus apytiksliai pusantrų metų laikotarpiui nuo lėšų išmokėjimo, atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad jas visas (dalį) išleido. Nors apeliantė teigia, kad atsakovai nereagavo į jos pretenzijas dėl lėšų grąžinimo, nesitarė dėl prievolės įvykdymo gražiuoju, tačiau į bylą nepateikė duomenų, jog atsakovai V. B. ir V. T. jas gavo. Atsakovė D. M. apie pretenzijos gavimą patvirtino atsiliepime, tačiau taip pat pažymėjo, jog ieškovės atstovė telefoninių pokalbių metu nurodė skirtingas jai per klaidą pervestas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, kad visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovų, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą – ieškovė neįrodė, kad visi atsakovai iki šios bylos inicijavimo buvo informuoti apie dėl jos kaltės įvykusią klaidą bei vienam iš atsakovų buvo teikiami klaidinantys duomenys apie grąžintinų lėšų dydį.
26. Be to, CPK 98 straipsnio 1dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
27. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).
28. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Ieškovė už ieškinio parengimą apmokėjo 2025 m. rugpjūčio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinį parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 844,25 Eur (2 337,70 Eur (2025 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.).
29. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Byloje 2025 m. spalio 9 d. įvyko vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio trukmė 36 min., ir 2025 m. lapkričio 11 d. įvyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė 18 min. Ieškovė už atstovavimą teismo posėdžiuose apmokėjo 2025 m. rugpjūčio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimą teismo posėdžiuose dydis šiuo atveju sudaro 467,54 Eur (2 337,70 Eur (2025 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef. x 2).
30. Pastebėtina, kad ieškovei 2025 m. rugpjūčio 1 d. išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta bendra 3 500 Eur suma už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, neišskiriant, kokia suma mokėtina už kiekvieną teisinę paslaugą. Ši suma neviršija rekomenduotino, tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien tai nėra pagrindas priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą).
31. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
32. Nagrinėjamu atveju byla vertintina kaip nesudėtinga – ieškinio apimtis nedidelė, atsakovai su ieškiniu sutiko, pareikštų reikalavimų neginčijo, byloje nebuvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, nebuvo reikalingos specialios žinios, tuo tarpu prašytų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis sudarė sumą, artimą pusei rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, todėl laikytinas nepagrįstai dideliu.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir žyminio mokesčio grąžinimo
35. Atsakovė D. M. pateikė duomenis, kad patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Nustačius, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Rekomendacijose, atsakovei iš ieškovės priteistinos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
38. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
39. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, tačiau šis buvo paduotas dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išspręstas procesinis klausimas, o ne materialus reikalavimas. CPK nuostatose nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ir apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 80 straipsnio 2 dalis, CPK 321 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovės Jurbarko kredito unijos apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Jurbarko kredito unijos, juridinio asmens kodas 110083262, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei Jurbarko kredito unijai, juridinio asmens kodas 110083262, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 17 d. (mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZP01364), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Renata Beinoravičienė