Administracinė byla Nr. eI-1170-320/2015
Teismo proceso Nr. 3-64-3-01530-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.; 8.2.; 38.; 74.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Z. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) išreiškė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsakovė prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Pareiškėjas prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Z. R. priteisti 192,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 (toliau – įsiskolinimo laikotarpis) bei 52,57 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 – 2014 metus, kas iš viso sudaro 192,16 Eur, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis – atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui jo patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2007-12-28 sprendimu Nr. T1-391 patvirtintos Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-54 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai), Tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-54 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai), 2012-04-27 sprendimu Nr. T1-130 patvirtinti nuostatai (toliau – 2012 m. Nuostatai) bei nuo 2013-07-01 įsigalioję nuostatai, patvirtinti Tarybos 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189. Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (Taisyklių 8 punktas, 2010 m. Nuostatų 37 punktas, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 45 punktas). 2007 m. Nuostatų 2.1. punkte bei vėlesnių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje (2007 m. Nuostatų 2.2 punktas, 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punktas).
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių miestas, Mažeikių rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovė Z. R. Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju 2007 m. Nuostatų 2.2 punkto, 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punkto prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal 2010 m. Nuostatų 32.3 punktą, daugiabučio namo, esančio Mažeikiuose, gyvenamosios paskirties butui nustatomas vietinės rinkliavos dydis per metus buvo 115 Lt, pagal 2012 m. Nuostatų 1 priedo 3 eilutę – 133 Lt, o pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedo 3 eilutę – 162 Lt. Įvertinęs nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pažymoje pateiktais duomenimis apie atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpį ir dydį, be to, nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovė būtų sumokėjusi šį įsiskolinimą ar būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 192,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovės priteisti 52,57 euro išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 52,57 Eur sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2012-04-03 su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015-05-13 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 4801 dėl 2680,68 Eur pervedimo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015-05-12 pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11233), su specifikacija. Specifikacijos 20 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).
Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), inter alia ir patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (6 dalis). Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-12 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už prašymo paruošimą ir surašymą maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžiui apskaičiuoti yra taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte.
Pažymėtina, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (2014-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014).
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 euro suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 52,57 Eur = 131,43 Eur (2014 IV ketv. 714,5 Eur)), tačiau teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo priteisti advokato darbo apmokėjimo išlaidų dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo. Nagrinėjamu atveju vertintinas ir pareiškėjo teisinis statusas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Telšių RATC“ įsteigė Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės, jo pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Taigi pareiškėjas yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos yra perdavusios dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, tuo tikslu jam yra skiriami atitinkami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri jam leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, todėl administracinė byla yra šabloniška, nesudėtinga, be to inicijuota per Liteko viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, taip pat į administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 eurų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės Z. R. 192,16 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir 16 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės Z. R. 14 eurų (keturiolika eurų ir 00 euro centų) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Irena Varžinskienė