Civilinė byla Nr. 2A-866-273/2011       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.;44.2.4.2.;121.18;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovams advokatams Karinai Račkauskienei, Pauliui Širviui, atsakovo UAB „B. T.“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui

           viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Barker textiles“ atstovo advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui UAB „B. T.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal  DK 136 str. 3 d. 2 p., į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 5900 Lt (priskaityta suma) per mėnesį, 34500 Lt išeitinės išmokos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo  ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9). Nurodė, kad buvo „Barker textiles“ vykdomoji direktorė, pavaldi generaliniam direktoriui. Ji taip pat yra UAB „B. H.“ vadovė. Ši įmonė valdo ir eksploatuoja pastatą, kurį nuomojasi atsakovas UAB „Barker textiles“. Realiai dokumento, kuris apibrėžtų visas ieškovės funkcijas ir įgalinimus UAB „Barker textiles“ nėra, ji veikė pagal įgaliojimus, taip pat ir generalinio direktoriaus žodinius nurodymus. 2008-09-20 įgaliojimas pasikeitus direktoriui pakeistas nebuvo, jis galiojantis. Ieškovė galėjo atstovauti įmonę visose kredito įstaigose ir vykdyti apmokėjimus. Dėl skolų apmokėjimo būdavo sprendžiama kolegialiame susirinkime. Atsakovo prievolių mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi pastatu, taip pat mokėti pagal paskolos sutartį, terminai buvo jau suėję, įsiskolinimai augo. Ieškovė UAB „B. H.“ vardu 2010-04-23 paprašė UAB „B. T.“ generalinio direktoriaus grąžinti susikaupusią skolą, pastarasis sutiko. Kadangi tą dieną jis buvo užsiėmęs, liepė ieškovei pačiai nueiti pas buhalterę perduoti jo nurodymą pervesti pinigus. Buhalterė negalėjo padaryti pavedimo, nes turėjo išeiti per pietų pertrauką. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką ieškovė irgi kartais darydavo pavedimus elektroniniu būdu, kai buhalterės atostogaudavo. Generalinis direktorius tai žinojo. Buhalterė ieškovei davė slaptažodžių generatorių ir kitus slaptažodžius. Ieškovė pati padarė pavedimą. 2010-04-26 generalinis direktorius paprašė raštiškai paaiškinti, kokiu pagrindu ir tikslu buvo padarytas pavedimas. Ieškovė parašė paaiškinimą. Nuo 2010-05-14 iki 2010-05-25 ieškovė turėjo nedarbingumo lapelį. Grįžus į darbą 2010-05-26 gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Mano, kad iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Mano, kad neturtinė žala jai buvo padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo, ji buvo pažeminta, nors su buvusiu vadovu sukūrė tą įmonę. Be to atsakovas platina melagingą informaciją apie ieškovę klientams.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m.gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo UAB „B. T.“, generalinio direktoriaus 2010-05-26 įsakymą, kuriuo ieškovė I. A., buvo atleista iš darbo UAB „Barker textiles“. Į darbą ieškovės negrąžino. Laikė, kad darbo sutartis tarp UAB „Barker textiles“ ir ieškovės I. A., nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.  Priteisė ieškovei I. A., iš atsakovo UAB „Barker textiles“, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 278,30 Lt (du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 30 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-05-26) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 23600 (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus litų) išeitinės išmokos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.  Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dalyje dėl  vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 5900 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų litų, priskaityta suma) – priteisimo ieškovei I. A. iš atsakovo UAB „Barker textiles“ nurodė vykdyti  skubiai.   

Teismas nustatė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad ji 2010-04-23 atsakovo vardu atliko bankinį pavedimą - pervedė 57 000 eurų iš atsakovo sąskaitos į UAB „B. H.“ sąskaitą be atsakovo leidimo. Ieškovė neginčijo, kad ji padarė bankinį pavedimą, tačiau teigė, kad atsakovo direktorius leido jai atlikti tokį pavedimą. Kadangi buhalterė J. S. skubėjo pietauti, todėl pavedimą leido padaryti pačiai ieškovei ( b.l. 116). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad UAB „B. H.“ nuo 2009 m. spalio mėnesio reikalavo apmokėti už patalpų nuomą ( b.l.48-54). Iš šalių paaiškinimų, liudytojos J. S. parodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovė atlikdama pinigų pervedimą nepadarė veikos, kuri turėtų vagystės ar sukčiavimo požymių - atsakovo įmonė buvo skolinga „B. H.“, ieškovė pervedė sumą, kuri net nepadengė visos skolos, ieškovė jokių lėšų nepasisavino ir neiššvaistė. Nesant pateikto ieškovės kaip vykdančiosios direktorės pareigų aprašymo, teismas negalėjo spręsti, ar ieškovė padarė kitą darbo drausmės pažeidimą - nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareigybės aprašymo ar pan.  Net jeigu ieškovė ir būtų laikoma padariusi  darbo drausmės pažeidimą, apibūdinamą  kaip savavaliavimas, nustatytos tvarkos daryti bankinius pavedimus nesilaikymas, direktoriaus nurodymų nevykdymas, šis pažeidimas turėjo būti darbdavio ištirtas, apsvarstytas ieškovės kaltės laipsnis ir parinkta adekvati nuobauda, įvertinant, kad anksčiau jokių nuobaudų ieškovė iš darbdavio gavusi nebuvo. Nesant nustatyto darbo drausmės pažeidimo, kuris įvardytas atsakovo įsakyme (veika, turinti vagystės ir sukčiavimo požymių), nebuvo  pagrindo skirti  drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė prašė į darbą jos realiai negrąžinti, nurodė, kad santykiai su darbdaviu yra tapę konfliktiški. Šalys pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovo akcininkų vyksta civiliniai teisiniai ginčai. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga ieškovės į buvusias pareigas negrąžinti. Ieškovė prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą - 10 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat išeitinė išmoka, laikė, kad 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija ieškovei už patirtus nepatogumus ir stresą.

            Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Barker textiles“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir  taikė materialinės teisės normas, netyrė į bylą surinktų, esminę reikšmę turinčių duomenų, dėl jų nepasisakė. Teismas nenurodė, jokių pažeidimų, susijusių su drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei ir jos parinkimo tvarka.

             Skunde teigiama, kad UAB „Barker textiles" generalinis direktorius niekuomet nedavė nurodymo ieškovei pervesti pinigus į UAB „Barker holding“ sąskaitą, teisės atlikti atitinkamus

veiksmus, priešingai nei nurodoma sprendime, ieškovė neturėjo, ieškovė šiuos veiksmus atliko savavališkai, be UAB „Barker textiles‘ vadovo žinios, ir šią atsakovo poziciją patvirtina byloje

surinkta informacija. I. I. A. teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai buvo duotas nurodymas atlikti atitinkamą mokėjimą - į bylą surinkta informacija suponuoja visiškai priešingas išvadas. Aptariant ieškovės į bylą pateiktą, UAB „Barker textiles“ ieškovei išduotą įgaliojimą, svarbu pažynėti, kad šis dokumentas paneigia ieškovės poziciją. Ieškovei šio dokumento turinys buvo ir yra žinomas. Įgaliojime neaptarti UAB „Barker textiles“ vardu atliekami veiksmai gali būti vykdomi, tik esant bendrovės vadovo nurodymu. Faktinė aplinkybė, ar atsakovas buvo ar nebuvo skolingas atitinkamai bendrovei, ir  ieškovė atlikus veiksmus, už kuriuos jai buvo skirta drausminė nuobauda, atitinkama skola sumažėjo, neturi jokios įtakos vertinant drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei teisėtumą. Ieškovė vykdydama savo dabo funkcijas, privalėjo veikti griežtai laikydamasi generalinio direktoriaus nurodymų ir juos vykdyti. Ieškovė turėjo raktą nuo buhalterės J. S. kabineto ir tai, jog ji žinojo, kur užrašyti bendrovės elektroninės bankininkystės  sistemoje naudojami slaptažodžiai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė daryti bankinius pavedimus atsakovo vardu.

             Skunde nurodo, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo darbdavio ištirtas laikantis DK nuostatų. Skiriant drausminę nuobaudą ieškovei, buvo apsvarstytas jos kaltės laipsnis ir parinkta adekvati nuobauda. Vertinant, kad ieškovės atleidimas iš darbo teisėtas, todėl jai nepriklauso nei teismo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, nei išeitinė išmoka. Ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo ji patyrė emocinius išgyvenimus, sukrėtimą ir dėl to pablogėjo jos sveikata ar jai kitokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala

             Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

         Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atliko veiksmus, turinčius vagystės ar sukčiavimo požymių. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB "Barker holding", kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Ieškovė, atlikdama mokėjimą UAB "Barker holding" įvykdė sutartinius įsipareigojimus, jokios asmeninės naudos neįgijo. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB "Barker holdingo" ir UAB "Barker textiles" pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo. Todėl UAB "Barker textiles" jokia žala padaryta nebuvo. Atlikdama pavedimą, bei įvykdydama atsakovo įsiskolinimą, ieškovė veikė atsakovo interesais, siekdama išvengti didesnių nuostolių įmonei. Nebuvo ieškovės veiksmuose ir savavaliavimo požymių. Atsakovas nebuvo apibrėžęs ieškovės darbo funkcijų jokiu lokaliniu aktu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pateiktą 2008-09-20 įgaliojimą, kaip įrodymą, patvirtinantį platų ieškovei suteiktų teisių apimtį. Pasikeitus įmonės vadovui, t.y. generaliniam direktoriui, ieškovės darbo funkcijos pakeistos nebuvo, jos teisių ir pareigių apimtis iš esmės nepasikeitė ir ieškovė nebuvo informuota apie galimus jos teisių ir pareigų apimties pasikeitimus. Atsakovas  nepateikė  neginčijamų  įrodymų,  patvirtinančių,  kad ieškovė negalėjo daryti pavedimo ir nebuvo gavusi tokio leidimo jį atlikti. Atsakovas nepateikė teisinių argumentų, patvirtinančių ieškovės veiksmų kvalifikavimą kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl jai paskirta drausminė nuobauda neatitiko  DK 237 str., 136 str., 238 str. nuostatų. Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti. Nurodo, kad įmonėje dirbo nuo 2003-01-02, drausminių nuobaudų per visą darbo laikotarpį neturėjo. Jau vien atleidimo pagrindas, pateikiant kaltinimus atlikus veiką, turinčią vagystės ar sukčiavimo požymius, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą buvusių bendradarbių ir aplinkinių akyse, emocinį sukrėtimą, kadangi ieškovė iš esmės buvo apkaltinta atlikusi nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visas bylos aplinkybes.

       Apeliacinis skundas atmestinas.

        Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė I. A. nuo 2003 01 02 dirbo UAB „B. T.“ generaline direktore, o nuo 2004 03 08 iki atleidimo iš darbo 2010 05 26 – UAB „B. T.“ direktore (b.l.10-13). Ieškovė iki šiol vadovauja (yra administracijos vadovė) UAB „B. H.“.

Tarp UAB „B. H.“ ir UAB „B. T.“ yra sudaryta patalpų nuomos sutartis (b.l. 18-20) ir paskolos sutartis, pagal kurią UAB „B. H.“ suteikė 53693 eurų paskolą UAB „B. T.“ (b.l. 21-32).

Ieškovė 2010 05 26 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių (b.l. 39). Ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad ji 2010 04 23 atsakovo vardu atliko bankinį pavedimą – pervedė 57000 eurų iš atsakovo sąskaitos į UAB „B. H.“ sąskaitą be atsakovo leidimo. Iš  byloje esančių 2009 01 12 reikalavimo ir 2009 05 15 pranešimo (b.l. 33-34 ) matosi, kad UAB „B. H.“ reikalavo grąžinti suteiktą paskolą ir priklausančias palūkanas bei 133910,34 Lt nuomos mokesčio. Iš ieškovės atsakymo į paklausimą generaliniam direktoriui matosi, kad mokėjimo pagrindas buvo UAB „Barker textiles“ ir UAB „Barker holding“ sudaryta 2008 01 02 patalpų nuomos sutartis Nr. 80102/1 bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos, taip pat 2008 09 17 paskolos sutartis Nr. 80917. Mokėjimo tikslas – įvykdyti bent dalį pradelstų įsipareigojimų. (b.l. 37).

      Ieškovė neginčijo, kad ji padarė bankinį pavedimą, tačiau teigė, kad atsakovo direktorius leido jai padaryti tokį pavedimą. Kadangi buhalterė S. skubėjo pietauti, todėl pavedimą leido padaryti jai pačiai (b.l. 116). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad UAB „B. H.“ nuo 2009 m. spalio mėnesio reikalavo apmokėti už patalpų nuomą. (b.l. 48-54).

  Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Iškovė atleista iš darbo už tai, kad padarė veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių.             

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė atlikdama pinigų pervedimą nepadarė veikos, turinčios vagystės ar sukčiavimo požymių, nes atsakovo įmonė buvo skolinga UAB „B. H.“, tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovė pervedė sumą, kuri net nepadengė visos skolos, ieškovė lėšų nepasisavino ir neiššvaistė. Atsakovas UAB „B. T. turėjo prievoles sumokėti nuomos mokestį ir  paskolą UAB „B. H.“. Pažymėtina, kad ieškovė tuo pačiu metu būdama UAB „B. H.“ direktore ir UAB „B. T.“ vykdančiąją direktore patyrė interesų konfliktą,  ji turėjo siekti, kad būtų patenkinami ir vienos ir  kitos bendrovės interesai. Atsakovui tokia ieškovės padėtis buvo žinoma, tačiau tai tęsėsi daug metų ir todėl spręstina, kad atsakovą tokia padėtis tenkino.

Be to, šioje byloje yra svarbi ta aplinkybė, kad  ieškovei dirbant pas atsakovą direktore nebuvo nustatyta jos pareigų apimtis, todėl neaišku, kokias konkrečias pareigas ji privalėjo atlikti. Ieškovė nurodė, kad ji veikė gaudama pavedimus iš generalinio direktoriaus R. H.. Taip pat ji  veikė pagal įgaliojimą. (b.l. 91 ). Iš 2008 09 20 UAB „B. T.“ generalinio direktoriaus įgaliojimo matosi, kad be kitų teisių ieškovei buvo suteikta teisė gauti suteiktą kreditą, paskolą, pateikti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus, prašymus bei kitus dokumentus dėl paskolos (kredito) lėšų išmokėjimo. Byloje taip pat nustatyta, kad galimybė padaryti bankinį pavedimą atsakovo vardu nebuvo apribota – slaptažodžių generatoriai, PIN kodai buvo prieinami kiekvienam, kuris turėjo raktą nuo buhalterės kabineto, o tokių asmenų buvo keturi. Šiuos parodymus teismo posėdžio metu davė UAB „B. T.“ vyriausioji buhalterė J. S. (b.l. 118). Iš teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-8341-151/2010 matyti, kad ieškovė seniau darydavo bankinius pavedimus atsakovo vardu (b.l. 109, II pusė). Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė padaryti bankinius pavedimus atsakovo vardu.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad  LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p yra nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Priimti sprendimus dėl bendrovės finansinių įsipareigojimų, tame tarpe skolų grąžinimo kontrahentams, gali tik bendrovės vadovas. Tokia teisė kitiems darbuotojams nėra suteikta. Tačiau iš pateikto  2008 09 20 įgaliojimo matosi, kad ieškovei buvo suteiktos plačios apimties teisės veikti įmonės vardu. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ankščiau yra dariusi bankinius pavedimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs visas bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo t.y. veikos, turinčios vagystės ar sukčiavimo požymių ir todėl atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir nepagrįstu. Kadangi ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir išeitinę išmoką.

Taip pat pirmosios instancijos teismas  priteisė ieškovei 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes pripažino, kad dėl atleidimo iš darbo ieškovė patyrė nepatogumus ir stresą, dėl santykių su darbdaviu galėjo sutrikti jos sveikata. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2007 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė įmonėje dirbo nuo 2003 m. sausio 2 d., per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. Be to, atleidimo pagrindas, pateikiant kaltinimus atlikus veiką, turinčią vagystės ar sukčiavimo požymius, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio pirmosios dalies 1 punktu

n u t a r ė:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Izolda Nėnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Raimondas Buzelis

                                                                                                                              Arūnas Rudzinskas