Civilinė byla Nr. 2YT-4923-887/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01694-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio statuso gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad per šešis metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos buvo suvaržytos visos galimybės sugrįžti į Lietuvą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvas A. G. kartu su motina A. G., broliu Č. G. ir seserimi F. G. (duomenys neskelbtini) buvo ištremti į Irkutsko sritį, Rusijos Tarybų Federacinę Socialistinę Respubliką (toliau – RTFSR). A. G. ir jo artimieji ištrėmime (duomenys neskelbtini) išbuvo iki (duomenys neskelbtini), kada buvo leista grįžti į Lietuvą. Pareiškėjo motina A. K. kartu su motina R. K. ir tėvu Z. K., motinos seserimi O. K. bei motinos broliu V. K. (duomenys neskelbtini) buvo ištremti į Irkutsko sritį, RTFSR. Trėmime išbuvo iki (duomenys neskelbtini), kada buvo reabilituota. A. G. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). A. G. ir A. G., kartu su pareiškėju A. G. į Lietuvą grįžo 1965 metais. G. šeima, po leidimo sugrįžti į Lietuvą, delsė tai padaryti dėl aplinkybių, varžančių galimybes sugrįžti į jiems į tėvynę, t. y. gyvenamosios vietos suradimas ir įregistravimas, įsidarbinimas, aplinkinių žmonių neigiamas požiūris, nenoras padėti, dirbtinai daromas kliūtis apsigyvenant, taip pat baimė dėl pareiškėjo sveikatos. Tėvai įvertino, kad anksčiau grįžusių giminaičių grįžimas į Lietuvą nebuvo sėkmingas, jiems teko sugrįžti atgal į Rusiją, todėl ryžosi laukti palankesnių laikų.

Pareiškėjas teismo posėdyje visiškai palaikė patikslintą pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad jis gimė, kai tėvams jau buvo duoti leidimai grįžti į Lietuvą, tačiau tėvai to nepadarė, nes tėvo namai buvo nusavinti, mamos namai nugriauti. Be registracijos neįmanoma buvo gauti darbą, o prisiregistruoti nebuvo kur. Žmonės vengė bendrauti su tremtiniais, žiūrėjo, kaip į liaudies priešą, valdžia ignoravo. Tėvai pinigų įsigyti naujus namus neturėjo, pareiškėjas buvo silpnos sveikatos, dar ir dėl to nenorėjo rizikuoti, todėl grįžo į Lietuvą jau pareiškėjui esant 3,5 metų.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 58–59). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių suvaržymą sugrįžti į Lietuvą po paleidimo iš tremties, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 67–68), kuriame nurodė, kad prašomas nustatyti faktas reikalingas tremtinio statusui patvirtinti, kuris suteikia teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad grįžti į Lietuvą buvo labai sudėtinga. Jos motina net pavardę turėjo pasikeisti, kad galėtų gyventi Lietuvoje. Mokantis mokykloje, ji buvo nuolat ignoruojama. Į Lietuvą buvo sugrįžusi F. G., bet išvažiavo atgal, nes nerado kur prisiglausti. Pareiškėjas buvo mažiukas, kai kartu su tėvais grįžo į Lietuvą, juos priglaudė žmonės.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tremtyje išbuvo iki 1959 metų, kuomet jau leido sugrįžti. Parvažiavęs į Lietuvą pamatė, kad namai sugriauti, žmonės padėti bijojo, valdžia tremtiniais visai nesirūpino. Du mėnesius bandė įsitvirtinti, tačiau niekaip nepavyko, todėl grįžo atgal ir laukė geresnių laikų. Artimiesiems taip pat pasakė, kad nevažiuotų į Lietuvą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas siekia gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G., per šešis metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams A. G. ir A. G. buvo leista grįžti į Lietuvą, nebuvo grįžęs į Lietuvą, nes buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (toliau - Įstatymas) apibrėžia Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. papildyta 5 punktu, kuriame nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti): a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje; b) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per šešis metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas). Kaip matyti, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčiai skirti pripažinti tremtinio teisinį statusą asmenims, gimusiems (įvaikintiems) politinių kalinių ir tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., K. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–24). Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinė 1989 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 6/6-33238 patvirtina, kad A. K. ir kiti šeimos nariai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išbuvo (duomenys neskelbtini) specištrėmime (b. l. 33). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos archyvinė 1991 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 6/6-18444 patvirtina, kad G. A. (gimęs (duomenys neskelbtini)) su kitais šeimos nariais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo speištrėmime (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. spalio 21 d. pažymėjimas Nr. 30-G-5391 patvirtina, kad A. G. leista grįžti į Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). A. G. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure (b. l. 19–21), (duomenys neskelbtini) santuoką patvirtino kunigas J. B. (b. l. 30). A. G. gimė (duomenys neskelbtini)RTFSR (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). A. G. darbo knygelės išrašas liudija, kad pareiškėjo tėvas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) kalnakasybos pramonės mokykloje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–8). A. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai buvo atleista iš darbo dėl išvykimo, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–18). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (2020 m. gegužės 19 d. protokolas Nr. 2PD – 3 (264)) nutarė nepripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą (b. l. 37–38).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir liudytojai nurodė, kad po leidimo grįžti į Lietuvą, pareiškėjo giminaičiai – A. G. (tėvo) sesuo F. G., A. G. (motinos) brolis V. K., į Lietuvą grįžo ir bandė įsitvirtinti 1958, 1960 metais. Tačiau jiems nepavyko įsitvirtinti Lietuvoje, nes žmonės buvo nusiteikę priešiškai, buvo sunku rasti gyvenamąją vietą ir darbą, todėl V. K. ir F. G. grįžo atgal. V. K. ir F. G. pareiškėjo tėvams papasakojo, kad Lietuvoje K. namų neišliko, G. namai nusavinti, įrengta mokykla. Neturint gyvenamosios vietos ir registracijos, neįmanoma gauti darbą, o žmonės nelinkę padėti, kadangi vis dar bijo represijų, tremtinių šalinasi, juos ignoruoja. Kaip nustatyta, pareiškėjo tėvai susituokė ir pareiškėjas gimė jau po leidimo grįžti į Lietuvą, tačiau įvertinus liudytojų parodymus darytina išvada, kad pareiškėjo tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas, nes šeimos namai neišlikę ar nusavinti, piniginių lėšų nusipirkti naują gyvenamąjį būstą neturėjo. Nesant galimybės įregistruoti gyvenamąją vietą, nebuvo galimybės įsidarbinti Lietuvoje. Be to, pareiškėjas buvo kūdikis, jo sveikata buvo silpna, todėl pareiškėjo tėvai bijojo vykti į Lietuvą visiškai neaiškiomis sąlygomis ir tokiu būdu rizikuoti vaiko sveikata, kas taip pat turėjo įtakos negrįžimui į Lietuvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teismui teikto paaiškinimo, teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimų pagrindu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo (CPK 183, 185 straipsniai). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas per šešis metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams buvo leista grįžti į Lietuvą, nebuvo grįžęs į Lietuvą, nes tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje, pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nukentėjusių asmenų teisiniam statusui nustatyti.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams A. G. ir A. G. buvo leista grįžti į Lietuvą, nebuvo grįžęs į Lietuvą, nes tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                                                     Agnė Petkevičienė