Civilinė byla Nr. e2A-1621-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04318-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.4; 2.6.11.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas už vieną eurą“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viskas už vieną eurą“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 933,11 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 142 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teise valdė negyvenamąsias patalpas–parduotuvę, esančias Gargžduose, Klaipėdos g. 40-54, ir yra skolinga ieškovei 933,11 Eur už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. suvartotą šilumos energiją. Prašė teismo priteisti skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsiliepime atsakovė UAB „Viskas už vieną eurą“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3945-232/2019 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Teikdama pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovė pateikė restruktūrizavimo planą ir nurodė teismui visus jam žinomus įmonės kreditorius, taip pat ir ieškovę. Visi atsakovės kreditoriai, be kita ko – ir ieškovė, įstatymų nustatyta tvarka buvo informuoti apie iškeltą bylą ir paprašyti pateikti bei suderinti kreditorinius reikalavimus. Tačiau ieškovė kreditorinio reikalavimo į bylą nepateikė, galutinis atsakovės kreditorių sąrašas buvo pateiktas teismui ir jo patvirtintas be ieškovės reikalavimo. Šiuo metu restruktūrizacijos byla baigta. Ieškovė nepateikė reikalavimo per įstatymuose nustatytą terminą, todėl jos reikalavimo teisė yra pasibaigusi, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

4.       Ieškovė papildomai nurodė, kad šiuo metu atsakovė nėra restruktūrizuojama, atsakovės restruktūrizavimo byla 2022 m. gegužės 26 d. buvo nutraukta. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra, ar kreditorių, kurių reikalavimo teisė atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą, reikalavimo teisė užbaigus restruktūrizavimo bylą pasibaigia, ar galioja toliau. Ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokio kreditoriaus reikalavimas užbaigus restruktūrizavimo bylą nepasibaigia ir galioja toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2009 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teise valdė negyvenamąsias patalpas, esančias Gargžduose, Klaipėdos g. 40-54. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. į šias patalpas tiekė šilumos energiją. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad už nurodytu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją atsakovė liko ir yra skolinga ieškovei 933,11 Eur.

7.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3945-232/2019 (vėliausias bylos Nr. eB2-275-560/2022) buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla. Apie restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą ieškovė buvo informuota registruotu laišku. Teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino atsakovės restruktūrizavimo planą laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. 2022 m. vasario 15 d. nutartimi teismas patvirtino patikslintą atsakovės kreditorių sąrašą be ieškovės reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi priėmė sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą.

8.       Teismas pasisakė, kad byloje nėra ginčo, jog skola susidarė iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, todėl, nors tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės skolos, ieškovės reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti tenkinami tik restruktūrizavimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Restruktūrizavimo byla atsakovei buvo iškelta iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 ir 2 dalis vadovautinasi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatomis.

9.       Teismas nurodė, kad kreditorių teisė reikšti reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra neribota. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu, nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o pagal šio straipsnio 3 dalį teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Tai reiškia, kad ĮRĮ yra nustatytas naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams restruktūrizuojamai bendrovei pareikšti – kreditoriniai reikalavimai gali (galėjo) būti pareikšti vėliausiai iki nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priėmimo dienos; naikinamajam terminui pasibaigus, civilinė teisė ar pareiga išnyksta ir šis terminas negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, praleidusi ĮRĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti, todėl, atsižvelgiant į nurodytą prieš tai, ieškovės reikalavimai buvo atmesti.

10.       Atmesdamas ieškinį, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 kasacinis teismas pasisakė, kad kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, tačiau nepareikštų restruktūrizavimo byloje, nagrinėjimas galimas tik restruktūrizavimo santykiams perėjus į bankroto teisinius santykius, todėl nurodyta nutartis nagrinėjamu atveju  netaikytina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas – 21 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nepasisakė, jog kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašą bendrovės restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė užbaigus restruktūrizavimo bylą pasibaigia. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1073-967/2023 taip pat nurodė, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu; nėra teisinio pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, jog reikalavimas kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo procedūrose, pasibaigia restruktūrizavimo bylą užbaigus tiek perėjus į bankroto procesą, tiek užbaigus restruktūrizavimo bylą patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Prievolės pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti CK 6.123–6.129 straipsniuose. Nei CK, nei IRĮ nenumatė prievolės pasibaigimo nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje. Todėl ieškovo reikalavimas yra nepasibaigęs ir turi būti ginamas.

11.2.                      Ieškovė nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl skolos fakto, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą gali būti priimtas naujas sprendimas ieškinį tenkinti.

12.       Atsiliepime atsakovė pasisakė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo palikti jį nepakeistą. Pažymi, kad ieškovė ne tik nepateikė kreditorinio reikalavimo įstatymuose numatytais terminais, bet ir nuo skolos susidarymo momento iki ieškinio pateikimo teismui daugiau nei 4 metus nė karto nesidomėjo skolos grąžinimo klausimais, neteikė raginimų ar pretenzijų. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė buvo aplaidi, neatidi ir neaktyvi, nesirūpino savo interesais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl 933,11 Eur skolos už šilumos energiją, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16.       Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė skolinga ieškovei ieškiniu prašomą priteisti sumą (933,11 Eur) ir kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3945-232/2019 atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla; apie restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą ieškovė buvo informuota; teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino atsakovės restruktūrizavimo planą laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 21 d.; 2022 m. vasario 15 d. nutartimi teismas patvirtino patikslintą atsakovės kreditorių sąrašą be ieškovės reikalavimų; 2022 m. gegužės 5 d. teismas restruktūrizavimo byloje priėmė sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad nurodyta atsakovės skola ieškovei susidarė iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Dėl jos priteisimo iš atsakovės ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2023 m. kovo 24 d. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir su ieškiniu teisme buvo pareikštas atsakovės restruktūrizavimo procesui jau esant užbaigtam.

17.       Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimas atsirado dar iki atsakovės restruktūrizavimo proceso pradžios, atsakovei nepareiškus šio reikalavimo atsakovės restruktūrizavimo byloje, ieškovės reikalavimo teisė baigėsi. Ieškovės vertinimu, atsakovei nepareiškus šio reikalavimo atsakovės restruktūrizavimo byloje ir atsakovės restruktūrizavimo bylai esant užbaigtai, ieškovės reikalavimo teisė nepasibaigė ir ji gali būti įgyvendinama ir atsakovės restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 išaiškino, kad nei ĮRĮ, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas atsitinka su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas įstatyme nustatytais terminais ir dėl to nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje bei liko neįtrauktas į restruktūrizavimo planą; pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Taigi kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui gali būti įgyvendinama teismine tvarka ir pasibaigus restruktūrizavimo procesui.

19.       Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą kasacinio teismo nutartį aiškino netinkamai. Kitaip, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikdamas nurodytą išaiškinimą, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija kreditoriaus, nepareiškusio reikalavimo restruktūrizavimo procese, teisės pareikšti ieškinio reikalavimą teisme vėliau (pasibaigus skolininko restruktūrizavimo procesui) nesusiejo tik su galimybe, jog restruktūrizavimo procesas pereis į bankroto procesą, o tik nurodė, kad tai, jog aiškinimas, pagal kurį kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, neprieštarauja ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pateiktam išaiškinimui, pagal kurį nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas, kad restruktūrizavimo byloje nerealizuota kreditoriaus teisė į savo reikalavimo patenkinimą turi būti pripažįstama ne tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo procesas baigiasi nesėkmingai ir įmonei iškeliama bankroto byla, bet ir sėkmingo restruktūrizavimo atveju – kai restruktūrizavimo procese restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka atsiskaitoma su visais kreditoriais ir bendrovė toliau tęsia įprastą veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-516/2023).  

20.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimą, ir nepagrįstai sprendė, jog kreditoriui – ieškovei, nepareiškus reikalavimo, atsiradusio iki skolininkės – atsakovės, restruktūrizavimo bylos iškėlimo, skolininkės restruktūrizavimo byloje, atsakovės restruktūrizavimo procesui pasibaigus sėkmingai toks ieškovės reikalavimas teisme nebegali būti reiškiamas.

21.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

24.       Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei ieškiniu prašomą priteisti skolą (933,11 Eur). Ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl nurodytos skolos priteisimo iš atsakovės atsakovės restruktūrizavimo byloje atsakovės prievolė sumokėti ieškovei nurodytą skolą nepasibaigė, ieškovė neprarado teisės į nurodyto reikalavimo patenkinimą, atsakovė skolos nesumokėjo, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti (CK 6.38 straipsnis).

25.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (933,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, kad patyrė 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 121,00 Eur advokato teisinei pagalbai ir 21,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (ieškinio priedas Nr. 1, 6). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

29.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas – ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija nustatytų Rekomendacijose, atsižvelgiant į bylos ypatybes, jos sudėtingumą, teismo vertinimu, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 121,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

30.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 142,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), valstybei iš atsakovės – 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėdama žyminį mokestį (apeliacinio skundo priedas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

32.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ (j. a. k. 140249252) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480) 933,11 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus 11 ct) skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (933,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ (j. a. k. 140249252) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480) 142,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ (j. a. k. 140249252) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480) 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas už vieną eurą“ (j. a. k. 300041480) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                         Loreta Braždienė