Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-293-583-2012].doc
Bylos nr.: I-293-583/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-293-583/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00296-2010-5 (S)

Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74

 



 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 1 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui Algimantui Glušauskui, 2012 m. vasario 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl 962.34 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą nurodydamas, kad pagal VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės išduotą pažymą apie darbo užmokesčio ribojimą, kai priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą 70 procentų dydį, sužinojo, kad jam dėl priedų ir priemokų ribojimo 2007 metais nebuvo išmokėta 13.52 Lt., o 2008 metais – 948.82 Lt., viso 962.34 Lt

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo, kadangi minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, o atsakovas gera valia nesutinka išmokėti įvardijamos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. 

Pareiškėjo atstovas A.Glušauskas palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį patenkinti. 

Atsakovas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiškėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neišmokėtai pareiškėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. Atsiliepimu į skundą taip pat nurodoma, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo jam taikytą priemokų ir priedų ribojimą. Iš mokėjimų kodų suvestinės pagal asmenis matosi, kad pareiškėjui nepriemoka yra 856.64 Lt. Pareiškėjui 2007 m. gruodžio mėn. taikytas priedų ir priemokų ribojimas neišmokant 52.85 Lt buvo grąžintas 2008 m. vasario mėnesį, todėl turėjo būti išskaityta iš gruodžio mėn. ribojimo, o pareiškėjas sudėjo ir ribojimų sumas ir jam grąžintas sumas.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo prašymas tenkintinas dalinai.   

Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas ir atsakovas 2007-2008 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies priedų ir priemokų išmokėjimo, viršijančios 70 procentų dydį, ribojimo, per minimą laikotarpį nesumokėjo 962.34 Lt. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi būtent pagal jį numatytas apribojimas išmokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iš K.K. pateikto prašymo, kuriuo jis grindžia reikalavimą dėl 962.34 Lt nepriemokos priteisimo, jame nurodoma, kad  asmeninėje darbuotojo darbo užmokesčio kortelėje už 2007 metus priskaityta 13.52 Lt nepriemoka už 2007 m. gruodį (mokėjimo rūšies kodas 289- priedų, priemokų ribojimas ein. mėn.). 2008 metų asmeninėje darbo užmokesčio kortelėje nurodomos nepriemokos: 52.85 Lt nepriemoka (mokėjimo rūšies kodas 245 – priedas už kategoriją 2 mėn. atgal); 895.28 Lt nepriemoka sausio mėnesio darbo užmokesčio struktūroje (mokėjimo rūšies kodas 289 – priedų, priemokų ribojimas pr. mėn.); 0.69 Lt nepriemoka nurodyta 2008 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio struktūroje (mokėjimo rūšies kodas 289- priedų, priemokų ribojimas ein. mėn.). Analizuojant 2008 m. darbuotojo asmeninio uždarbio kortelę, bei 2012 m. vasario 20 d. VSAT raštu Nr. (21/22)-10-513 pateiktus suvestinius duomenis apie įsiskolinimą (b.l.89-95), atsakovas teigia, kad pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio suma dėl priedų ir priemokų ribojimo turi būti mažinama 2008 m. vasario mėn. grąžinta 52.85 Lt suma (už 2007 m. gruodžio mėn. ribojimą). Tačiau vertinant pačio atsakovo teismui pateiktos 2008 metų darbo užmokesčio kortelės duomenis, 2008 m. vasario mėnesio pareiškėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio sudedamųjų dalių struktūrą (b.l.92-93) akivaizdu, kad 52.85 Lt (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal) realiai nebuvo išmokėtas, nes sumuojant pažymoje 2008 metų vasario mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio pažymoje nurodytas išmokas - 1665.00 (atlyginimas); 295.40 (priemoka už darbą naktį ein. mėn.); 49.95 (priedas už stažą ein. mėn.); 49.00 (priedas už laipsnį ein. mėn.); su minuso ženklu nurodant 52.85 (priedas už kategoriją 2 mėn. atgal); 166.50 (priedas už kategoriją ein. mėn.); 52.85 (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal); 6 (maistpinigiai) – iš viso priskaityta susumavus pagal pažymą už vasarį 2231.85 Lt. Iš cituojamos darbo užmokesčio kortelės duomenų akivaizdu, kad vienoje pažymos eilutėje (priedas už kategoriją 2 mėn. atgal, mokėjimo rūšies kodas 245) 52.85 Lt sumą nurodant su minuso ženklu, o kitoje eilutėje (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal, mokėjimo rūšies kodas 289) tą pačią sumą nurodant kaip mokėtiną, ši suma į vasario mėnesio darbo užmokesčio sumą vienoje pažymos eilutėje įtraukta kaip mokėtina, tačiau kitoje eilutėje išminusuota ir realiai šia suma priskaitytas darbo užmokestis nebuvo padidintas, ji ir nebuvo išmokėta.

Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2008 m. vasario mėnesį priskaičiavo ir išmokėjo 52.85 Lt priedą už kategoriją, kurią buvo neišmokėjęs ribodamas priedų, priemokų mokėjimą 2 mėnesius atgal (2007 m. gruodį), todėl nėra teisinių prielaidų atitinkamai mažinti 2008 m. darbo užmokesčio pažymoje už sausio mėnesį nurodytos neišmokėtos dėl priedų, priemokų ribojimo neišmokėtos sumos pr. mėn. (už 2007 m. gruodį) – 895.28 Lt. Taipogi įvertinus šias aplinkybes pareiškėjas nepagrįstai šią 52.85 Lt sumą įtraukia į neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimą skaičiuojant vasario mėnesio nepriemoką, nes ši suma realiai jo darbo užmokesčio 2008 m. vasario mėn. nei sumažino, nei padidino (aritmetinis rezultatas lygus nuliui), o ši suma liko neišmokėta ribojant būtent darbo užmokesčio dalį už 2007 m. gruodžio mėn. – 895.28 Lt. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjui dėl priedų ir priemokų ribojimo neišmokėta 909.49 Lt darbo užmokesčio suma, kuri priteistina iš atsakovo. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas dėl 52.85 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl 2008 m. darbo užmokesčio pažymoje nurodytos su minusu ženklu 32.44 Lt sumos (priemoka už darbą naktį pr. mėn., mokėjimo rūšies kodas 174) priteisimo pareiškėjas reikalavimo nereiškė ir šios sumos neprašė priteisti, todėl ši suma nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl jos teismas šiuo sprendimu nepasisako.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje  "Darbo užmokestis",  kuris  vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės  tarnybos  įstatymo  23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę vykdymą, tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma viršijo maksimalią leistiną 70 procentų pareiginės algos ribą. Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta. Be to pareiškėjas kreipdamasis prašymu į teismą pats formuluoja reikalavimą ir pasirenka kokiu būdu turi būti kompensuota už jo atliktą darbą. 

Nepagrįstu pripažintinas atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.

2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija  išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Sprendimas dėl pareiškimo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl  reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies reikšti nėra praleistas kreipimosi į teismą terminas.

Atsakovas savo atsiliepime buvo pareiškęs prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Šioje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010 m. gegužės 6 d.. 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismas priėmė sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi dalyje dėl K. K. priteistos darbo užmokesčio sumos buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo teisinių prielaidų svartyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl sunkios institucijos finansinės padėties, nebėra.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ė  :

 

pareiškėjo K. K. prašymą tenkinti dalinai.

Pareiškėjui K. K. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (įmonės kodas 191833768) priteisti 909.49 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.  

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                            Remigijus Arminas