Administracinė byla Nr. ATP-568-282/2014

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02955-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, nubaustas 1 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

G. M. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 31 d. 8.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,42 promilės girtumas (įvertinus ± 0,01 promilės paklaidą).

Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-23 nutarimo dalį dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – G. M. skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų (12 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Teigia, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikytas ATPK 301 straipsnis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymi, kad iš apibendrintos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymui išskirtinėmis aplinkybėmis nebuvo pripažįstama tai, kad asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas, sumokėjo paskirtą baudą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, taip pat tam tikros šeimyninio–asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), su darbu susijusios aplinkybės (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dali apibendrinimas). Nurodo, kad G. M., dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Dėl to mano, kad esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, jo darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą (pvz., LVAT nutartis Nr. N-1-139/2007). Teigia, kad G. M., vairuodamas automobilį neblaivus, suvokė, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Taip pat teigia, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija, kadangi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, t. y. įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu G. M. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai G. M. paskyrė švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 4 mėnesiams, t. y. apeliantas nesutinka su ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymu.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Aplinkybė, jog G. M. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, yra įgijęs automobilinio krautuvo vairuotojo kvalifikaciją. Taip pat byloje yra duomenų, jog G. M. nuo 2014-03-22 gydosi nuo nudegimų, jam buvo atlikta odos persodinimo operacija, taip pat jis skundžiasi skausmais dešinėje kojoje, apsunkintu judėjimu, todėl akivaizdu, kad G. M. yra sunku vaikščioti, jis privalo lankytis pas medikus. Be to, G. M. nebaustas administracine tvarka. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad jo padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis. Be to, aplinkybė, kad automobilį vairavusiam G. M. nustatytas girtumo laipsnis (0,42 promilės, įvertinus paklaidą – 0,01 promilės) tik nežymiai viršijo leistiną normą, leidžia daryti išvadą, jog G. M. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui ir pagal savo pobūdį jo padarytas pažeidimas nebuvo itin pavojingas.

Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus G. M. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas G. M. nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį pagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas, ir jam paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                Virginija Žindulienė