ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ir ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.                      Pareiškėjas V. M. prašė nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo statinį – stalių dirbtuves ir kitus inžinerinius statinius – dūmtraukį, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 1992-10-23 iš žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ už 400000 talonų įgijo pastatą (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje, už kurį per du kartus sumokėjo bei gavo pinigų priėmimo kvitus - 199-06-02 230000 rub. ir 1993-07-12 – 2700 litų - ir nuo to laiko sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo pastatą – stalių dirbtuves. 1999-03-19 buvo nutarta dėl bendrovės likvidavimo, 2015-12-09 ji likviduota, tačiau pareiškėjo ir bendrovės sudarytas sandoris liko neįregistruotas. Valstybės įmonė Registrų centras atmetė jo prašymą įregistruoti statinius, nes daiktinės teisės nebuvo laiku įregistruotos. Pareiškėjas sąžiningai, daugiau kaip 10 metų atvirai ir nepertraukiamai valdo statinius, kreipėsi dėl jo adreso suteikimo, suformavo kadastrinių matavimų bylą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.                      Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė faktą, kad V. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinį – stalių dirbtuves ir kitus inžinerinius statinius – dūmtraukį, esančius (duomenys neskelbtini). 

3.                      Teismas  nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas pirko statinius, mokėjo už juos pinigus, tačiau laiku neįregistravo pirkimo sandorio, o šiuo metu statinio pardavėjo (žemės ūkio bendrovės) nėra, todėl sandorio atkurti neįmanoma. Iš pareiškėjo atvirų kreipimųsi į valstybės institucijas, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų matyti, kad daugiau kaip 10 metų pareiškėjas nepertraukiamai valdė nusipirktą statinį, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

4.                      Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija, apeliantė) prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teikdama atsiliepimą Inspekcija nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui tik tuo atveju, jeigu bus pateikti įrodymai, kad statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėdamas civilinę bylą pirmos instancijos teismas visiškai neišaiškino aplinkybių ar pareiškėjo nurodyti statiniai juridinio fakto atsiradimo metu buvo sukurti ir įforminti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.

4.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Pirmosios instancijos teismas nuo šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos nukrypo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos nustatyti nuosavybės teisę į ginčo statinius įgyjamąja senatimi.

4.3.                      Teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių, ar pagrįstai san-vet praleidėjas tapo stalių dirbtuvėmis bei kitu inžineriniu statiniu – dūmtraukiu, ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisėta statinių savininkė, ar statiniai buvo sukurti teisėtu būdu, valdomi nuosavybės teise, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau jų neįmanoma gauti ir yra išnaudotos visos galimybės juos rasti. Sprendime visiškai nepasisakyta ir dėl žemės sklypo, ant kurio yra pastatyti statiniai. Nėra aišku, kodėl iki šiol žemės sklypas nėra suformuotas, kokiu pagrindu tuomet nesuformuotame žemės sklype ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybą.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismo prielaidos, kad „Pareiškėjas pirko statinius, mokėjo už juos pinigus, tačiau laiku neįregistravo pirkimo sandorio“, vertintinos kritiškai. Pareiškėjas mokėjo pinigus už san - vet praleidėją ir statinį, o ne už stalių dirbtuves su priklausiniais ir dūmtraukį.

5.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad pastatus įgijo pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu, o ne statybos proceso metu. Dėl šių aplinkybių civilinėje byloje neįrodinėjo statybos proceso teisėtumo.

5.2.                      Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas nuo teismų praktikos nenukrypo. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

5.3.                      Pareiškėjas pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su sandoriu, taip pat buvo pateikta Radviliškio savivaldybės administracijos pažyma, kurioje pateikta informacija, kad likviduota ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ saugoti dokumentų į archyvą neperdavė. Dokumentai nebuvo perduoti saugoti į archyvą, o pardavėjas – juridinis asmuo likviduotas dar 1999 metais. Kai nėra visų dokumentų, kurie reikalingi sandoriui patvirtinti ir nebėra pačio pardavėjo, todėl, galima teigti, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neįmanoma gauti ir yra išnaudotos visos galimybės juos rasti.

5.4.                      Pagal rašytinius įrodymus pareiškėjas sumokėjo už san - vet praleidėją ir pastatą, kuris vėliau buvo įvardintas stalių dirbtuvės, ir kiti inžineriniai statiniai – yra tas pats nekilnojamas turtas, kurį pareiškėjas įgijo iš bendrovės.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

7.                      Byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo statinį – stalių dirbtuves ir kitus inžinerinius statinius – dūmtraukį, esančius (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

8.                      Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 1992-10-27 išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1992-10-23 valdybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. nutarta perduoti „san-vet. praleidėją, esantį (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje, už 400 tūkstančių talonų“. 1997-12-15 (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnyba pateikė pažymą, kad V. M. nupirktos Ip 1/p bl stalių dirbtuvės yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Iš kvito Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto 1993-06-01 matyti, kad „už san.praleidėją-pirtį V. M. sumokėjo 230000 rublių kvitu Nr. (duomenys neskelbtini)  išduotu 1993 m. liepos 12 „už pastatą“ V. M. sumokėjo 2700 litų. 2019-02-11 pareiškėjo valdomam pastatui pareiškėjo prašymu savivaldybės administracijos įsakymu buvo suteiktas adresas. Pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų pateikimo į savivaldybės administraciją, tačiau jų nebuvo išlikę. Neturėdamas jokių kitų dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, kreipdamasis savo lėšomis suformavo kadastrinę bylą, tačiau nesant duomenų, patvirtinančių jo nuosavybę, Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti statinius.

9.                      Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

10.                      Pažymėtina, jog CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

11.                      Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

12.                      Pažymėtina, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

13.                      Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

14.                      Apeliantė teigia, kad, nagrinėdamas bylą, pirmos instancijos teismas visiškai neišaiškino aplinkybių ar pareiškėjo nurodyti statiniai juridinio fakto atsiradimo metu buvo sukurti ir įforminti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.

15.                      CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

16.                      Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

17.                      Kaip jau anksčiau nutartyje nurodyta, statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, teismas turi išanalizuoti statinio statybos metu galiojusius statybą reglamentuojančius teisės aktus ir nuspręsti, ar pagal juos statinio statyba laikytina teisėta.

18.                      Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjo nurodyti statiniai juridinio fakto atsiradimo metu buvo sukurti ir įforminti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Nesiaiškinta, ar statybai buvo reikalingas ir išduotas statybos leidimas, ar pastatytas statinys buvo priimtas naudoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių, ar pagrįstai san-vet praleidėjas tapo stalių dirbtuvėmis bei kitu inžineriniu statiniu – dūmtraukiu. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nustatymas yra labai svarbus, nes, jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiu atveju nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. 

19.                      Atsižvelgęs į išdėstytas nuostatas ir bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių ar pareiškėjo nurodyti statiniai juridinio fakto atsiradimo metu buvo sukurti ir įforminti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų. Neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant prašymo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

20.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.