Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-433-281-2010].doc
Bylos nr.: II-433-281/2010
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

 

Adm. byla Nr. II– 433-281/10

(Proceso Nr.4-61-3-00114-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

(S)

 

 

 

 

 

 


              

     NUTARTIS

                                                                      Vilnius

                                                                   2010-06-07

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A. ir jo atstovui Algirdui Cegeliui, nukentėjusiajai Linai P. ir jos atstovei Aušrai Bračiulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo T. A. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

 

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimu Nr.F 507990 T. A. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda.

Nuobauda paskirta už tai, kad 2009-12-17 apie 20val.30min. vairuodamas automobilį Honda Accord, šviesoforais reguliuojamoje Šeimyniškių-Rinktinės  gatvių sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Shevrolet Matiz, įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

T. A. skunde teismui prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimą Nr.F 507990 ir bylą nutraukti.

Savo skunde nurodo, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas, nes į šviesoforais reguliuojamą Šeimyniškių - Rinktinės  gatvių sankryžą  įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

 Atsižvelgdamas į tai, kad ketino sukti į kairę, įvažiavęs į sankryžą ( įsitikinęs, kad baigs pradėtą manevrą ) sustojo. Stovėdamas ir rodydamas kairįjį posūkio signalą praleido visus važiuojančius tiesiai automobilius. Stovint sankryžoje ir laukiant kol pravažiuos visi automobiliai, šviesoforo signalas pradėjo mirksėti ir iš žalios šviesos pasikeitė į geltoną. Tuo metu priešinga kryptimi judantys automobiliai jau buvo sustoję. Matė konkrečiai pirmoje ir trečioje eismo juostoje jau sustojusius automobilius. Antroji juosta buvo tuščia. Įsitikinęs, kad priešingomis kryptimis judėję automobiliai stovi, įsitikinęs, kad baigs pradėtą manevrą ir mirksint geltonai šviesoforo šviesai tęsė manevrą, t.y. pradėjo judėti iš sankryžos. Tik pradėjus judėti iš vietos, užsidegė raudona šviesa, priekyje jokių priešinga kryptimi  judančių automobilių nebuvo. Tada pamatė iš priekio milžinišku greičiu atlekiantį automobilį, kuris įlėkė į sankryžą degant raudonai šviesai ir rėžėsi į jo automobilį, dar jam nespėjus pabaigti manevro. Jo kaltės nėra, nes jis vairavo atidžiai, o įvažiavęs į sankryžą, negalėjo joje pasilikti ir tokiu būdu trukdyti eismą, o privalėjo pabaigti manevrą.

Skundžiamo nutarimo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai, detaliai neaptarus bei neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta  į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nebuvo baustas pagal LR ATPK 127str.2d. numatytą pažeidimą, kad darbovietėje yra apibūdinamas kaip sąžiningas, pareigingas ir atidus darbuotojas (b.l. 2-3).

 

Skundas netenkinamas.

 

LR ATPK 127str. 2d., kur nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,-baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10) nurodyta, kad T. A. pažeidė KET 161punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 161p. nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Tokios faktinės aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko automobiliui Shevrolet Matiz šviesoforais reguliuojamoje Šeimyniškių-Rinktinės gatvių sankryžoje važiuojant tiesiai, o automobiliui Honda Accord toje pačioje sankryžoje sukant į kairę neginčijamai nustatyta  abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, tai patvirtina eismo  įvykio schema, tarnybinis pranešimas (b.l. 1414-17).

T. A. nesutinka, kad jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir tai argumentuoja tuo, kad Kelių eismo taisyklės leidžia vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos (KET 166p.). Tuo tarpu įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius (KET 165p.).

T. A. savo paaiškinime (b.l. 16) nurodė, kad eismo įvykis įvyko esant geltonam šviesoforo signalui. L. P. (automobilio Shevrolet Matiz vairuotoja) paaiškinime (b.l. 15) iš esmės nurodė taip pat. Paaiškindama, kad jai prieš įvažiavimą į sankryžą mirksėjo žalias šviesoforo signalas, o dėl susiklosčiusios eismo situacijos, kai prieš ją važiavęs aukštas automobilis persirikiavo sukimui į kairę, užstodamas T. A. automobilį, į sankryžą įvažiavusi degant geltonam šviesoforo signalui, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nors stabdė ir suko vairą į kairę pusę (b.l. 15).

T. A. savo pirminiame paaiškinime (b.l. 16) nurodė, kad jo važiavimo greitis iki susidūrimo buvo iki 20km/h. Kai pamatė kliūtį buvo jau vėlu. Trečioje eismo juostoje stovėjo automobilis, antroji eismo juosta buvo tuščia, pradėjęs daryti manevrą, pamatė antra eismo juosta dideliu greičiu atlekiantį automobilį, situacija tapo nevaldoma.   

Iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų automobilių šukių išsidėstymo po eismo įvykio, matyti, kad susidūrimas įvyko automobiliui Shevrolet Matiz  tiesiai  Šeimyniškių gatve pravažiavus apie 27,4 metrų atstumą nuo tos vietos, kur yra sustojimo linija prieš šviesoforą, t.y. iš esmės pravažiavus beveik visą sankryžą. Tuo tarpu automobilis Honda Accord stovėjo skersai kelio ir nebuvo baigęs posūkio manevro (b.l. 19).

Įvertinus schemoje fiksuotus duomenis, daroma išvada, kad T. A., vairuodama automobilį Šeimyniškių gatve bei norėdama apsisukti, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio automobilio, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti. Pagal situaciją, būtent jis turėjo būti ypatingai atidus, nes jo automobiliui keičiant kryptį, eismo situacija gali komplikuotis. Remiantis paties T. A. išsakomais argumentais, kad Kelių eismo taisyklės leidžia vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos, L. P., įvažiavusi į sankryžą, turėjo teisę ją pravažiuoti ir tokioje situacijoje jai nekilo pareiga praleisti į kairę sukančio automobilio.

Tai, kad T. A. nagrinėjamoje eismo situacijoje buvo nepakankamai atidus ir atsargus, rodo jo paties paaiškinime fiksuotas teiginys, kad kai pamatė kliūtį, buvo jau vėlu, o prieš pradedant daryti manevrą, antroji eismo juosta buvo tuščia. Objektyviai automobilis Shevrolet Matiz neatsirado sankryžoje iš niekur, tiesiog T. A. neįvertino situacijos, nebuvo pakankamai atidus bei atsargus ir jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių 161p. įtvirtintus reikalavimus, darytina išvada, kad T. A. nurodytos aplinkybės (automobilių sustojimas trečioje ir pirmoje eismo juostoje) yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant nagrinėjamo eismo įvykio dalyvių kaltės klausimą. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte aiškiai nustatyta eismo dalyvių pareiga prieš apsisukant ar sukant į kairę duoti kelią visoms priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad, nagrinėjamu atveju T. A., vairuodamas automobilį Honda Accord ir prieš  sukdamas į kairę, klaidingai vertino susiklosčiusią situaciją kelyje, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepraleido nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Shevrolet Matiz ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punktą.

T. A. argumentas, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta  į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis nebuvo baustas pagal LR ATPK 127str.2d. numatytą pažeidimą, nepagrįstas.

Nustatyta, kad T. A. 2009-06-08 buvo baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 1241str.6d.(pažyma, protokolas b.l.18,10), kas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( ATPK 32str.1d.5p.).

 Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad  Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimas priimtas teisingai įvertinus eismo įvykio kilimo aplinkybes, laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl skundo reikalavimas minėtą nutarimą panaikinti yra nepagrįstas.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p.

 

n u t a r ė:

 

Palikti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimą Nr.F 507990, kuriuo T. A. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda, nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

 

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja

M.Povilaitienė