Adm. byla Nr. II– 433-281/10
(Proceso Nr.4-61-3-00114-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.
(S)
NUTARTIS
Vilnius
2010-06-07
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja
Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn
atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A. ir jo atstovui Algirdui Cegeliui,
nukentėjusiajai Linai P. ir jos atstovei Aušrai Bračiulienei, teismo posėdyje
išnagrinėjo T. A. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
panaikinimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus
apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimu Nr.F 507990 T. A.
pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda.
Nuobauda
paskirta už tai, kad 2009-12-17 apie 20val.30min. vairuodamas automobilį Honda
Accord, šviesoforais reguliuojamoje Šeimyniškių-Rinktinės gatvių sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido
lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Shevrolet
Matiz, įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.
T. A.
skunde teismui prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos
valdybos 2010-01-14 nutarimą Nr.F 507990 ir bylą nutraukti.
Savo skunde
nurodo, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas, nes į šviesoforais reguliuojamą
Šeimyniškių - Rinktinės gatvių
sankryžą įvažiavo degant žaliam
šviesoforo signalui.
Atsižvelgdamas į tai, kad ketino sukti į
kairę, įvažiavęs į sankryžą ( įsitikinęs, kad baigs pradėtą manevrą ) sustojo.
Stovėdamas ir rodydamas kairįjį posūkio signalą praleido visus važiuojančius
tiesiai automobilius. Stovint sankryžoje ir laukiant kol pravažiuos visi
automobiliai, šviesoforo signalas pradėjo mirksėti ir iš žalios šviesos
pasikeitė į geltoną. Tuo metu priešinga kryptimi judantys automobiliai jau buvo
sustoję. Matė konkrečiai pirmoje ir trečioje eismo juostoje jau sustojusius
automobilius. Antroji juosta buvo tuščia. Įsitikinęs, kad priešingomis
kryptimis judėję automobiliai stovi, įsitikinęs, kad baigs pradėtą manevrą ir
mirksint geltonai šviesoforo šviesai tęsė manevrą, t.y. pradėjo judėti iš
sankryžos. Tik pradėjus judėti iš vietos, užsidegė raudona šviesa, priekyje
jokių priešinga kryptimi judančių
automobilių nebuvo. Tada pamatė iš priekio milžinišku greičiu atlekiantį
automobilį, kuris įlėkė į sankryžą degant raudonai šviesai ir rėžėsi į jo
automobilį, dar jam nespėjus pabaigti manevro. Jo kaltės nėra, nes jis vairavo
atidžiai, o įvažiavęs į sankryžą, negalėjo joje pasilikti ir tokiu būdu
trukdyti eismą, o privalėjo pabaigti manevrą.
Skundžiamo
nutarimo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai, detaliai neaptarus bei
neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos. Priimant nutarimą nebuvo
atsižvelgta į jo atsakomybę
lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nebuvo baustas pagal LR ATPK 127str.2d.
numatytą pažeidimą, kad darbovietėje yra apibūdinamas kaip sąžiningas,
pareigingas ir atidus darbuotojas (b.l. 2-3).
Skundas
netenkinamas.
LR
ATPK 127str. 2d., kur nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs
kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir
kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą
vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti
transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims,
neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,-baudą nuo vieno tūkstančio
iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinio
teisės pažeidimo protokole (b.l. 10) nurodyta, kad T. A. pažeidė KET 161punkto
reikalavimus.
Kelių
eismo taisyklių 161p. nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas),
vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms
lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje,
kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Tokios
faktinės aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko automobiliui Shevrolet Matiz
šviesoforais reguliuojamoje Šeimyniškių-Rinktinės gatvių sankryžoje važiuojant
tiesiai, o automobiliui Honda Accord toje pačioje sankryžoje sukant į kairę
neginčijamai nustatyta abiejų eismo
įvykio dalyvių paaiškinimais, tai patvirtina eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas (b.l.
1414-17).
T. A.
nesutinka, kad jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir tai argumentuoja
tuo, kad Kelių eismo taisyklės leidžia vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų
dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta
kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos (KET
166p.). Tuo tarpu įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo
duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų
dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties
signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį
pėsčiuosius (KET 165p.).
T. A.
savo paaiškinime (b.l. 16) nurodė, kad eismo įvykis įvyko esant geltonam
šviesoforo signalui. L. P. (automobilio Shevrolet Matiz vairuotoja) paaiškinime
(b.l. 15) iš esmės nurodė taip pat. Paaiškindama, kad jai prieš įvažiavimą į
sankryžą mirksėjo žalias šviesoforo signalas, o dėl susiklosčiusios eismo
situacijos, kai prieš ją važiavęs aukštas automobilis persirikiavo sukimui į
kairę, užstodamas T. A. automobilį, į sankryžą įvažiavusi degant geltonam
šviesoforo signalui, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nors stabdė ir
suko vairą į kairę pusę (b.l. 15).
T. A.
savo pirminiame paaiškinime (b.l. 16) nurodė, kad jo važiavimo greitis iki
susidūrimo buvo iki 20km/h. Kai pamatė kliūtį buvo jau vėlu. Trečioje eismo
juostoje stovėjo automobilis, antroji eismo juosta buvo tuščia, pradėjęs daryti
manevrą, pamatė antra eismo juosta dideliu greičiu atlekiantį automobilį,
situacija tapo nevaldoma.
Iš
eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų automobilių šukių išsidėstymo po eismo
įvykio, matyti, kad susidūrimas įvyko automobiliui Shevrolet Matiz tiesiai
Šeimyniškių gatve pravažiavus apie 27,4 metrų atstumą nuo tos vietos,
kur yra sustojimo linija prieš šviesoforą, t.y. iš esmės pravažiavus beveik visą
sankryžą. Tuo tarpu automobilis Honda Accord stovėjo skersai kelio ir nebuvo
baigęs posūkio manevro (b.l. 19).
Įvertinus
schemoje fiksuotus duomenis, daroma išvada, kad T. A., vairuodama automobilį Šeimyniškių
gatve bei norėdama apsisukti, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio
automobilio, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti. Pagal situaciją, būtent jis
turėjo būti ypatingai atidus, nes jo automobiliui keičiant kryptį, eismo
situacija gali komplikuotis. Remiantis paties T. A. išsakomais argumentais, kad
Kelių eismo taisyklės leidžia vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių
sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta kryptimi, kad
ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos, L. P., įvažiavusi į
sankryžą, turėjo teisę ją pravažiuoti ir tokioje situacijoje jai nekilo pareiga
praleisti į kairę sukančio automobilio.
Tai,
kad T. A. nagrinėjamoje eismo situacijoje buvo nepakankamai atidus ir atsargus,
rodo jo paties paaiškinime fiksuotas teiginys, kad kai pamatė kliūtį, buvo jau
vėlu, o prieš pradedant daryti manevrą, antroji eismo juosta buvo tuščia.
Objektyviai automobilis Shevrolet Matiz neatsirado sankryžoje iš niekur, tiesiog
T. A. neįvertino situacijos, nebuvo pakankamai atidus bei atsargus ir jo
veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Atsižvelgiant
į Kelių eismo taisyklių 161p. įtvirtintus reikalavimus, darytina išvada, kad T.
A. nurodytos aplinkybės (automobilių sustojimas trečioje ir pirmoje eismo
juostoje) yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant nagrinėjamo eismo įvykio
dalyvių kaltės klausimą. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte aiškiai
nustatyta eismo dalyvių pareiga prieš apsisukant ar sukant į kairę duoti kelią
visoms priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.
Esant
tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad, nagrinėjamu atveju T.
A., vairuodamas automobilį Honda Accord ir prieš sukdamas į kairę, klaidingai vertino
susiklosčiusią situaciją kelyje, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus,
nepraleido nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio
automobilio Shevrolet Matiz ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti
abu automobiliai. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo
taisyklių 161 punktą.
T. A.
argumentas, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad
jis nebuvo baustas pagal LR ATPK 127str.2d. numatytą pažeidimą, nepagrįstas.
Nustatyta,
kad T. A. 2009-06-08 buvo baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 1241str.6d.(pažyma,
protokolas b.l.18,10), kas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta kaip
atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( ATPK 32str.1d.5p.).
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius
įrodymus, sprendžiama, kad Vilniaus
apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimas priimtas teisingai
įvertinus eismo įvykio kilimo aplinkybes, laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos,
todėl skundo reikalavimas minėtą nutarimą panaikinti yra nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1
p.
n u t a r ė:
Palikti
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-01-14 nutarimą Nr.F
507990, kuriuo T. A. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė
nuobauda – 160 Lt bauda, nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama
apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.