Civilinė byla Nr. 2-208-660/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

25.3; 30.10; 99.1.4; 99.3; 116.1; 116.4.

KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Vaidai Čeginskienei,

dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atstovams Solveigai Gradzevičienei, Valentinui Aleknai, atsakovui T. P., jo atstovams advokatui Pauliui Čerkai ir Tomai Sajienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Jolantai Garmuvienei, A. D., atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovams Virginijai Guogienei, Mantui Stankevičiui, tretiesiems asmenims N. P., A. M., J. K., P. R., D. A. K., M. N., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui, trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovei advokato padėjėjai Gerdai Storpirštienei, trečiojo asmens A. B. atstovui S. B., trečiųjų asmenų A. B. ir N. P. atstovui advokatui Albinui Raudoniui, trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei Jurgitai Cukanovienei, trečiojo asmens UAB „H. N.“ atstovui G. A.,

nedalyvaujant atsakovei I. P., tretiesiems asmenims D. D., A. B., A. R., V. B., K. B. (apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka),

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams I. P., T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „H. N.“, D. D., M. N., N. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB SEB bankui, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., VĮ „Registrų centras“ dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo,

pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams T. P., I. P., tretiesiems asmenims N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracijai, A. M., J. K., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovų T. P., I. P. įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę,

pagal atsakovų  T. P., I. P. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovams T. P., I. P. dėl ieškovų įpareigojimo pašalinti savavališkai ant kelio valstybinėje žemėje supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, atstatyti į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas patikslintu ieškiniu prašo:

1. Pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo Felikso Jackevičiaus 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo  namo,   esančio  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras;

2. Pripažinti negaliojančia 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. Luobikienės pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;
3. Pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją;
4. Įpareigoti I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo projektuojamo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą;
5. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius;
6. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą;
7. Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą (t. 4, b.l. 1-7).

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo
tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja
tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P. (t. 1, b.l. 1-3, 91-93, 163-167).

Atsakovai T. P., I. P. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. V-670 (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 2-5, 23-26).

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu prašo įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovai teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti Inspekciją pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 52-56).

Atsakovė I. P., tretieji asmenys D. D., A. B., A. R., V. B., K. B. į teismo posėdį neatvyko. Teismas negavo iš atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl ieškovo atstovės prašymu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (LR CPK 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu nurodė, kad su prokuratūros ieškiniu nesutinka. G. A. firma (duomenys neskelbtini) pagal statytojo pateiktus duomenis ir žemės sklype esančius riboženklius  atliko pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių kadastrinius matavimus ir sudarė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, o ne žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (t. 4, b.l. 10-12).

Ieškovo atstovė Solveiga Gradzevičienė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovams T. P. ir I. P. statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, tuo pačiu pažeistas viešasis interesas, t.y. savavališkai buvo užimta valstybinė žemė, išsamiai visos faktinės aplinkybės ir motyvai yra išdėstyti patikslintame ieškinyje. 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis, numatytas užstatymas ir sklypo naudojimo režimai. Vadovaujantis tuo detaliuoju planu buvo parengtas projektas, kuris yra neišlikęs. Tačiau buvo rastos to projekto korektūros, kuriomis buvo bandyta pritaikyti dokumentus prie esamos padėties. Tos korektūros buvo atliekamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atliekant patikrinimą Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, buvo konstatuota, kad Indrės ir T. P. gyvenamasis namas iš dalies stovi 0,58 metrų atstumu už sklypo ribos, t.y. namo kolonos ne tik kad neišsitenka detaliajame plane numatytoje teritorijoje, bet ir išeina iš sklypo ribų ir užima dalį valstybinės žemės, kurioje yra numatomas projektuojamas kelias. Šiais neteisėtais atsakovų veiksmais, t.y. namo statyba valstybinėje žemėje, buvo pažeistos Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymo bei STR nuostatos. Buvo pažeistas ne tik viešasis interesas, t.y. valstybės interesas, kuris šiuo atveju yra ginamas kaip viešasis interesas, kadangi neteisėtai užimta valstybinė žemė, bet tuo pačiu pažeisti trečiųjų asmenų interesai, t.y. asmenų, turinčių sklypus už atsakovų sklypo, kuriems tokiu atveju buvo visiškai užtvertas kelias ir atimta galimybė patekti į savo sklypus. Prašo patenkinti visus ieškinio reikalavimus, tiek susijusius su administracinių aktų naikinimu, tiek su savavališkų statybų padarinių šalinimu.

Atsakovas T. P. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Buvo gautas skundas, prasidėjo skundo tyrimas ir buvo nurodyta patraukti tvorą iš žemės sklypo, kuris jam nepriklauso. Trinkelės ir tvora yra lengvai pakeičiami, išmontuojami. Esminis klausimas yra pastato kolonos. Tai ne namas, t.y. priestatas prie namo, pavėsinės automobiliui kolonos, kurios stovi ant valdiškos žemės. Dėl to, ar jos stovi ant valdiškos žemės ar ne ir kaip jos ten atsirado, kyla tam tikros abejonės dėl atstumo. Dėl tvoros 4 metrų, kad galėtų žmonės pravažiuoti, tai yra nesudėtinga. Trinkelės sudėtos tam, kad sutvarkyti aplinka. Jei išardyti trinkeles, tai liks molis. Dėl tvoros buvo sutarta su kaimyne, kad jeigu toks atvejis yra, ta tvora nesunkiai perkeliama arba nuimama. Nebuvo tikslo pastatyti namą ne savo žemėje. Tuo metu leistinos paklaidos buvo 60 cm.

Palaiko savo ieškinio reikalavimus, prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą dėl įpareigojimo išardyti trinkeles, nes trinkelės nėra statinys. Privažiavimas buvo sudėtingas, todėl jie sudėjo trinkeles ir tam gavo leidimą iš Savivaldybės Kelių skyriaus kelio dalį uždengti kietąja danga – trinkelėmis.

Nesutinka su Statybos inspekcijos priešieškiniu. Detaliuoju planu jam buvo nurodyta kelią įsirengti savo lėšomis. Po to kai kelias prie jo sklypo buvo įrengtas, tada jis paprašė leidimo uždengti kietąja danga. Su savivaldybe buvo suderinta, leidimą daryti kelią pagal detalųjį planą išdavė savivaldybės taryba, o uždengti kelią kietąja danga suderino savivaldybės kelių ir transporto skyriumi, t.y. ant jo prašymo uždėta viza „Neprieštarauju“. Trinkelės – ne statinys, nes jos niekaip nesutvirtintos su žeme, jos tik padėtos.

Nesutinka su Statybos inspekcijos ieškiniu dėl tvoros nugriovimo. Gavo nurodymą nugriauti jo žemės sklype esančią tvorą. (duomenys neskelbtini) jis turi vieną žemės sklypą. Jo sklype nėra jokios tvoros. Tvora yra jo žmonos sklype, o jie nurodė jam. Dėl to nebuvo net ko skųsti, nes jo sklype nėra jokių tvorų. Tvora atsirado ne tik kad ne jo sklype ir ne ant valdiško kelio, o ant kaimynės J. K. sklypo, nes ją statant buvo suderinta su kaimynu K. dėl jos pastatymo. Reikalavime nugriauti nei atstumų, nei ką nugriauti nenurodyta. Statant tvorą, ta žemė nei jam, nei jo žmonai nepriklausė. Vėliau, kai paaiškėjo, kad kalba eina apie tą tvorą, kuri stovi pas kaimynę, tada jau ji tapo jo. Įsigijo tvorą jau vykstant bylai. Šiai dienai tas žemės gabaliukas, kur stovi tvora, priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su naudojimosi režimu. Dalis tvoros – 4 metrai yra griautina šiai dienai. Tinklo tvora specialiai buvo padaryta ant varžtelių ir ji buvo išardyta dalyvaujant komisijai ir įrodant, kad tai yra laikinas statinys ir kad jį galima lengvai nuimti. Ginčo tvoros 4 metrai turės būti nuimta, kai atsiras kelias ir tas kelias atsilaisvins. Iš viso tvoros ilgis galėtų būti 51 metrai. Vartai randasi jo žemėje, kurią įsigijo iš J. K.. Raštiškus sutikimus kaimynų turi - kalbant apie vakarinę tvorą, kuri ribojasi su B., tai yra jų sutikimas taikos sutartyje, tvora šiaurinėje dalyje įsigyta iš J. K.. Ant valstybinės žemės stovi 4 metrų ilgio medinė tvora, kuri iš vienos pusės ribojasi su valdiška žeme, kurioje yra trinkelės, o kitoje pusėje ribojasi su valdiška žeme, kurioje yra dirvonas.

Atsakovų I. P. ir T. P. atstovas advokatas P.Čerka paaiškino, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka. Ginčas yra kilęs iš rajono teritorijoje esančios statybos, o ne mieste ir ginčas yra kilęs dėl centimetrų. Tokioje teritorijoje atsiranda įvairių nukrypimų ir paklaidų. Namo statybos metu prietaisai nebuvo tokie tikslūs kaip dabar. Nekilnojamo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapiuose taisyklės Nr. 512 numato, kad žymint ribas matavimo metu yra leistinos paklaidos 60 cm. Galbūt ši norma kalba ne visai apie šį atvejį, bet aišku yra viena, kad paklaidos visada yra leistinos, ypatingai rajono teritorijoje, kuomet pririšimo taškas yra už keleto kilometrų ir tuo metu nebuvo galimybės susiekti su palydovine įranga. Jeigu ir buvo tas paklaida, tai ji įrangos paklaida. Byloje pateiktas matavimas UAB „Žemės matavimai“. Prašyta išreikalauti duomenis apie kalibravimą įrangos, tačiau bendrovė nieko nepateikė. Pateiktas matavimas, atsisakius pateikti kalibravimą, vertintinas labai kritiškai. Dėl argumento, jog T. P. pastatė namą ant ribos, negavęs tam pritarimo, čia galima įrodyti, kad pritarimas buvo. Projekte buvo daromos korekcijos, bet perrašius statybos leidimą I. P. vardu, 2005-06-06 įvyko perregistravimas, o projekto korektūra buvo pasirašyta 5 dienas prieš – 2005-06-01 dieną. Tokiu atveju pagal Statybos įstatymo normas statybos leidimas yra laikomas išduotas pagal paskutinę korektūrą, tai šiuo atveju ji atitiko galimybę statyti kolonas ant ribos. Pats principas statyti kolonas ant sklypo ribos buvo. Pirminiame statybos leidime jo nebuvo, bet buvo perrašytas leidimas, o pagal Statybos įstatymo 34 str. yra traktuojama, kad tai yra išduodamas naujas leidimas. Yra ribų paklaida, kurią reikia spręsti kompromiso keliu. Sprendžiant statybos teisėtumą reikia įvertinti tai, kad savininkas nepažeidė ribų, jeigu jas matuoti pagal pirkimo metu esančius dokumentus. Matavimo metu jie buvo koreguojami matininko. Toks nukrypimas yra neteisėtas. Šis klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Dėl trinkelių ir tvoros - aplinkos tvarkymas negali būti laikytinas savavališka statyba, nes ta trinkelė apsaugo nuo dulkių ir molio. Dėl tvoros, formaliai žiūrint, atrodo, kad statinys yra pastatytas pažeidžiant, tačiau šiai dienai, kol nėra nutiestas kelias, kažkokių aptavų reikia saugumo sumetimais.

Su Statybos inspekcijos ieškiniu dėl tvoros nugriovimo nesutinka, paaiškino, kad šiaurinėje pusėje tvora buvo pastatyta J. K. sklype, jai sutinkant. Tai reikalavimo pareiškimo metu, nesvarbu, kad statė T. P., jis statė su savininko sutikimu ir pastatė tvorą savo kaimynui. Dabar jis ją nusipirko, bet reikalavimas buvo nugriauti faktiškai J. K. tvorą. Netinkamai suformuluotas reikalavimas. Dėl vakarinėje pusėje esančios tvoros buvo iškeltas klausimas, kad nėra kaimynų Bulotų sutikimo. Tas sutikimas egzistuoja surašius taikos sutartį, dėl sklypo ribos šalys nesiginčijo ir aptarė, kad ir dėl tvoros nebūtų ginčo. Statybos įstatymas aiškiai sako, kad jeigu 1 metus asmuo neišreiškia prieštaravimų, jis sutinka. Ši tvora stovi jau ne vienerius metus ir jokio prieštaravimo kaimynas niekada nepateikė. Užtvarai 3 metrų rytinėje pusėje ir 3 metrų vakarinėje pusėje, kurie patenka į valstybinės žemės sklypą, pastatyti saugumo sumetimais. Vienas yra nuardytas, jo jau nebereikia nugriauti. Formaliai tvora yra valstybinėje žemėje, bet ji nemaišo, tik apsaugo, nes ten yra staigus nuolydis. Valstybės žemėje vakarų pusėje yra 4 metrų medinė tvora su pamatu, ji lengvai išgriaunama ir bus išardyta, kai bus pradėti kelio statybos darbai arba kai kelias bus suprojektuotas, o rytinėje pusėje buvo vielos tinklo tvora, bet jos šiai dienai nebėra, ji buvo nuardyta.

Atsakovų ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo palaikė ir prašė panaikinti įsakymą dėl jo neteisėtumo, kadangi jame nėra parašo, o jeigu teismas laikytų tą pagrindą nepakankamu, tai T. P. buvo išduotas leidimas kelią įrengti savo lėšomis, jis jį šalia savo namo ir įsirengė. Gal tai nėra statybos leidimas, bet institucija parašė „Neprieštarauju“. Jeigu tai yra ydingas aktas, tai institucija ir turėtų prisiimti atsakomybę.

Atsakovų priešieškinį Statybos inspekcijai palaiko. Paaiškino, kad trinkelės nėra pribetonuotos prie žemės, skirtingai negu statiniai, kurių perkėlimas pakeičia jų prigimtį. Trinkelė yra ant išlygintos žemės, bet ji yra padėta, o ne įmūryta. Jeigu patenkinti priešieškinį, tai nuo to jokios teisės nebūtų apgintos, o gautųsi tiktai daugiau purvo ir molio toje teritorijoje.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Jolanta Garmuvienė su ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą apie nebaigtą statyti statinį, tai ta pažyma buvo nustatytas statinio baigtumas 20 proc. - tai praktiškai yra tik pamatai, be jokių kolonų ir be jokių antstatų virš tų kolonų. O dėl reikalavimų nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą, tai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tokie reikalavimai buvo surašyti savavališkos statybos aktuose. Palaiko argumentus, išdėstytus inspekcijos atsiliepime į ieškinį.

Nesutinka su I. P. ir T. P. ieškinio reikalavimais. Palaiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę. Tapatų reikalavimą išardyti pabetonavimą ir atstatyti žemės dangą į buvusią padėtį pareiškė prokuroras. Byloje taip pat yra prijungta ir kita byla, kurioje ieškovai T. P. ir I. P. prašo teismo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos priimtą įsakymą dėl atlikto pabetonavimo ir kelio sankasos išardymo, o Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija yra pareiškusi dėl šio reikalavimo nevykdymo priešieškinį. Atsiliepimo į T. P. ir I. P. ieškinį argumentus palaiko visus, Taip pat suėjus reikalavimo įvykdymo terminui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė priešieškinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 3 d., kurį grindžia tuo, kad atliktas pabetonavimas ir supiltas paruošiamasis sluoksnis, taip vadinama sankasa, šie statybos darbai yra atlikti valstybinėje žemėje. Pagal Statybos įstatymo 3 str. nuostatas statytojo teisę įgyvendinti galima tiktai tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą valdo ir naudoja įstatymo numatytais pagrindais. Byloje dokumentai, įrodantys atsakovų teises į žemės sklypą, kuriame yra sudėtos trinkelės, nėra pateikti. Taip pat pagal to paties įstatymo 3 str. nuostatas statytojo teisę galima įgyvendinti tuomet, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas būtų supaprastintas projektas ir pritarimas tam projektui ir pagal Statybos įstatymo 23 str. nuostatas statybą leidžiančius dokumentus, kaip šiuo atveju pritarimą statinio projektui turėjo išduoti Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo tą padaryti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos žiniomis, tie įgalioti asmenys yra Urbanistikos skyriaus vyriausieji architektai. Tai Kelių transporto skyriaus vedėjo derinimas nėra statybą leidžiantis dokumentas šioje byloje. Kadangi iki šiol nėra gautas joks statybą leidžiantis dokumentas, kuris leistų likti trinkelėms toje vietoje, tai prašo tenkinti priešieškinį. O jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovai neįvykdys, įpareigoti Inspekciją išardyti trinkeles ir atstatyti į pradinę prieš tai buvusią padėtį, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų. Dar apie tai, kad tai neva nėra statinys, tik kažkokie elementai. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatas statinys yra visa tai, kas yra tvirtai sujungta su žeme ir kas gali būti laikoma nekilnojamu daiktu. Prieš padedant ant molio betonines trinkeles, buvo supiltas paruošiamasis sluoksnis, kuris ir laiko tas trinkeles, kad jos nenugrimztų į molį. Tai visas tas statinys yra tvirtai sujungtas su žeme, gali būti laikomas nekilnojamu daiktu, dėl to ir Statybos įstatymo nuostatos ginčo atveju yra taikytinos. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo, kuriame neva nėra parašo, tai Kauno apskrities viršininko administracijos tokia praktika buvo ir ta praktika buvo paremta Archyvų generalinio direktoriaus įsakymu, kai pats egzempliorius su parašu likdavo apskrities archyve, o su institucijos antspaudu būdavo siunčiamas ar įteikiamas asmeniui. Atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu mėlynu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Dėl to šio priimto administracinio akto, sukeliančio pareigas T. P. ir I. P., negalima laikyti ne administraciniu aktu.

Atstovė palaiko inspekcijos patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinę ir metalo tinklo tvorą valstybinėje žemėje, taip užtveriant bendro naudojimo kelią šalia namų valdos, kadangi statant šį statinį nebuvo gauti atitinkami statybą leidžiantys dokumentai. Savo reikalavimą grindžia surašytu savavališkos statybos aktu (toliau – SSA). Šiuo aktu yra konstatuota, kad pastatant medinę ir metalinio tinklo tvorą, buvo užtvertas bendro naudojimo kelias. Pastatytas statinys priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai ir pagal nesudėtingų statinių STR 1 gr. nesudėtingiems statiniams, statomiems nenuosavoje žemėje, taikomi 2 grupės reikalavimai. O 2 gr. nesudėtingiems statiniams yra tokie reikalavimai, kad turi būti gauti raštiški pritarimai statinio projektui. Šiuo atveju tokių raštiškų pritarimų statinio projektui nebuvo ir dėl to statyba yra laikytina savavališka. Be to, pats SSA įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir Kauno apskrities viršininko administracija, vykdydama valstybinės statybos priežiūros funkcijas, vadovaudamasi 2009 metų 11 mėn. galiojusio Statybos įstatymo 28 str. nuostatomis, kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prie civilinės bylos Nr. 2-244-214 yra prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje T. P., dalyvavęs kaip liudytojas, patvirtino faktus, kad jis pats statė tuos aptvarus ir pats sudėjo trinkeles. Dėl sutikimų, tai šioje byloje nėra nei K., nei B. sutikimo, kad jie neprieštarauja dėl tvoros statybos.

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė Virginija Guogienė paaiškino, kad palaiko poziciją, kuri yra išdėstyta Savivaldybės administracijos atsiliepimuose dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo Felikso Jackevičiaus 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas atsakovų gyvenamojo namo techninio projekto korektūras. Dėl kitų reikalavimų tiek ieškinių, tiek priešieškinių palieka spręsti teismo nuožiūrai. 2004 metais Kauno savivaldybės administracijos įsakymu buvo patvirtintas T. P. sklypo detalusis planas, kur buvo pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis ir numatytas užstatymas bei sklypo naudojimo režimai. Šis dokumentas pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas yra galiojantis dokumentas ir jis galioja neterminuotai iki tol, kol nėra nuginčytas. Remiantis šiuo įsakymo Kauno apskrities viršininko administracija įsakymu patikslino žemės sklypo kadastro duomenis ir pakeitė pagrindinės žemės paskirties naudojimą. 4 m pločio kelias yra įteisintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-11-25 įsakymu, t.y. nustatyta, kad šis sklypas yra numatytas Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šis kelias, kuris yra projektuojamas prie atsakovų žemės sklypo, nėra net kaip inžinerinis statinys, ne kaip žemės sklypas ir jis šiuo metu nėra dar įregistruotas NT registre. Paliekame sprendimą priimti teismo nuožiūra. Yra nustatyta, kad gyvenamasis yra išlindęs iš sklypo ribos, t.y. kad kolonos yra ne pagal detalųjį planą numatytoje teritorijoje, bet patenka ir į valstybinę žemę, kur numatomas įrengti kelias. Tiek atliekant detaliojo plano matavimus, tiek jį tvirtinant Kauno rajono savivaldybės administracijos įsakymu galiojo 2002-12-21 LR Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl nekilnojamojo turto objektų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje taisyklių patvirtinimo“ Nr. 512, kuriame nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus koordinačių sistemoje galima žemės sklypo ribų matavimo paklaida ir nustatyta, kad kaimo vietovėse galima paklaida 60 cm. Šis teisės aktas neteko galios tik nuo 2006-01-30 dienos įsakymu 2006-01-16 Nr. 3D-13. Vertinant registro pateiktus dokumentus, matyti, kad vis dėlto tie sklypų stūminėjimai, jų ribų keitimai buvo atliekami. Ir iš šiandien pateikto NŽT paaiškinimo vėlgi darytina išvada, kad vadovaujantis tiek Teritorijų planavimo įstatymo, tiek kitomis įstatymo nuostatomis, jeigu yra patvirtintas detalusis planas, jis galioja neterminuotai ir jo keisti nustatytų ribų nėra teisinio pagrindo, jeigu jis nėra panaikintas. Atsižvelgiant į visa tai, dėl skirtingų pateiktų dokumentų prieštaravimų ir tuo metu galiojusių teisės aktų, kurie lygtai leido daryti atitinkamas paklaidas, sprendimą dėl Savivaldybei pateikto reikalavimo panaikinti atliktas architekto korektūras palieka teismo nuožiūrai. Dėl visų kitų reikalavimų tiek ieškinių, tiek priešieškinių mano, kad šią bylą reikėjo sustabdyti, nes dėl visų kitų reikalavimų turės didelę įtaką kasacinėje instancijoje nagrinėjama byla ir turėtų priklausyti nuo jos baigties ir šių reikalavimų tolesnis įgyvendinimas.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ramūnas Šeškus paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su patikslintu Prokuratūros ieškiniu ir Statybos inspekcijos ieškiniu dėl tvoros nugriovimo.

Trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovė advokato padėjėja Gerda Storpirštienė paaiškino, kad bankas nesutinka su patikslinto ieškinio 2 ir 3 punktu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo atliktą teisinę registraciją ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija. Banko naudai yra įkeistas gyvenamasis namas ir buvo išduotas teismo leidimas įregistruoti šį gyvenamąjį namą, atliekant įkeitimą. Įkeitimo sandorį tikrino tiek notaras, tiek bankas. Bankas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad šis namas kažkaip netesėtai įregistruotas. Įpareigojus statytoją nugriauti šį statinį, t.y. bankui įkeistą turtą, banko interesai būtų pažeisti, nes banko skolininkai netektų įkeisto namo, kas neabejotinai pakenktų skolininkų mokumui ir galimybei grąžinti bankui kreditą. Šioje dalyje (dėl 2 ir 3 punktų) prašo ieškinį atmesti. Dėl kitų reikalavimų nepasisako. Jeigu teismas priimtų sprendimą panaikinti šio gyvenamojo namo teisinę registraciją, bankas prašytų atlyginti žalą CK nustatyta tvarka iš institucijų, išdavusių leidimus įregistruoti šį gyvenamąjį namą.

Trečiųjų asmenų A. B. ir N. P. atstovas advokatas Albinas Raudonius paaiškino, kad jo atstovaujamieji sutinka su ieškiniu, prašo tenkinti. Atstovaujamųjų interesas yra tvarkingas kelias, su išlaikytais atstumais ir nepavojingas. Todėl jie pritaria ieškinio reikalavimams dėl trinkelių išardymo, dėl tvoros nugriovimo ir kt., t.y. dėl grąžinimo į pradinę padėtį, kuri yra pagal žemėtvarkos projektą. Tai yra esminis dokumentas, kuriuo reikia remtis sprendžiant šį klausimą. Su Statybos inspekcijos priešieškiniu jo atstovaujamieji sutinka, todėl kad per trinkeles negali važiuoti su sunkiąja technika, nes tai yra kiemo elementas ir dar yra užtverta tvora. Su Inspekcijos patikslintu ieškiniu dėl tvoros nugriovimo sutinka.

Trečiojo asmens A. B. atstovas S. B. paaiškino, kad A. B. niekada nebuvo davusi leidimo tvoros pastatymui ant ribos. 2009 metų taikos sutartimi sutiko su tuo metu esančia tvoros ir statinių vieta, o ne su pačia tvora. Atsakovų namas  su pavėsine yra vientisas statinys, būtent taip buvo sudarytos ir sąmatos, ir brėžiniai kaip vientisam statiniui.

Trečiasis asmuo A. M. dėl ieškinio reikalavimų neturi nuomonės, prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovai jos teisių nepažeidžia, jai nekliudo, kad ten stovi statiniai, kad žmogus gyvena. Jai svarbu tik, kad nebūtų pažeistos jos sklypo ribos.

Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad dalis jos tvoros - apie 20 metrų - yra bendra su P.. Tą tvorą bendrai statė. O jeigu reikės, tai nugriaus tvorą. Ant jos sklypo yra apie 20 metrų bendros su P. tvoros, ji tą tvoros dalį su 60 cm žemės – pardavė T. P., kad išgelbėti kolonas. Nesutinka, kad būtų griaunamos kolonos. Visa tvora – 23 m yra jos sklype. Buvo jos sena tvora, labai negraži, o kaimynui T. P. ji buvo prieš langą, tai jis su jos vyru pašnekėjo, kad reikia padaryti gražesnę tvorą, vyras sutiko, bet be rašto, žodžiu sutarė. Ji sutinka, kad tvorą atkeltų į jos sklypą 60 cm, kad liktų plačiau keliui.

Trečiasis asmuo P. R. dėl ieškinio palieka spręsti teismui. Gyvena nuo P. per atstumą apie 80 metrų, trečias sklypas. Jo kaimynai yra D. K. ir V. B..

Trečiasis asmuo D. A. K. ieškinį palaiko. Paaiškino, kad pats atsakovas pripažįsta, kad jis vykdo statybos darbus už savo sklypo ribų – deda trinkeles, tvoras tveria, kolonas stato ne savo sklype. Reiškia, jis veikia ir dirba ant valstybinės žemės. Jo sklypas yra prie projektuojamo kelio ir prie J. K. sklypo ir per kampą per 3 metrus nuo T. P. sklypo. Jo teisių nepažeidė, bet yra pažeidžiami įstatymai, kadangi vykdomos statybos ir kiti darbai valstybinėje žemėje.

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovė Jurgita Cukanovienė paaiškino, kad „Registrų centras“ palaiko poziciją, kuri buvo išdėstyta atsiliepime. Registrų centras prieštarauja tik dėl dalies ieškinio reikalavimų, tai būtent dėl reikalavimų panaikinti teisines registracijas, atliktas 2006 metų pažymos apie nebaigtą statyti statinį pagrindu bei 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, kadangi vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 1 p.  ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu kada yra neišlaikyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Iš esmės ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti teisinę registraciją, ginčija kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus tiek dėl paties daikto įregistravimo, tiek dėl daiktinių teisių įregistravimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str., 31 str. numato, kad teritorinio registratoriaus sprendimui yra taikoma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. jis per 1 mėnesį yra skundžiamas centriniam registratoriui. Šių ginčo statinių, t.y. gyvenamojo namo teisinė registracija niekada nebuvo skundžiama centriniam registratoriui. Reikalavimas panaikinti teisinę registraciją yra ir perteklinis, kadangi panaikinus pačius dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, registro tvarkytojas, gavęs prašymą, teismo sprendimą, jis, neturėdamas kažkokio kito pagrindo atsisakyti, išregistruos tiek daiktus, tiek daiktines teises. Teisinė registracija tiek statinių, tiek daiktinių teisių yra atlikta teisėtai, tinkamai, nepažeidžiant jokių Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi Registrų centras atsako už tai, kad duomenys, kurie yra įrašyti į kadastrą ir registrą, atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Šiuo atveju įrašyti duomenys pilnai atitinka 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte esančius duomenis. Žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimai yra atliekami pagal žemės sklypų planus, kurie yra atlikti geodezinių matavimų pagrindu, suderinti su žemėtvarka. Minimo sklypo koordinatės buvo keistos keletą kartų, paskutinis pakeitimas yra atliktas 2009-04-09, prieš tą pakeitimą koordinatės buvo pagal žemės sklypo planą, suderintą žemėtvarkoje 2007-10-30, ir šiame žemės sklypo plane koordinačių žiniaraštyje yra nurodytos koordinatės. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiais NT kadastro nuostatais, kurie suteikia būtent Žemėtvarkos skyriui teisę priimti sprendimus dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, kada yra pvz. atliekami vieno sklypo kadastriniai matavimai, jų metu nustatoma kažkokie neatitikimai, netikslumai, galbūt pasikeičia sklypų konfigūracijos ir jeigu plotai pasikeičia leistinose ribose, tai tuo metu žemėtvarkos skyrius pateikia kadastro tvarkytojui išvadą apie žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą, be to kadastro tvarkytojas nevertina jam pateiktų kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir Registrų centras, gavęs tokią žemėtvarkos skyriaus išvadą, turėjo netgi pareigą, o ne teisę padaryti pakeitimus kadastro žemėlapyje. Kadangi Registrų centrui buvo atsiųstas žemėtvarkos skyriaus raštas, tai buvo prilyginta žemėtvarkos skyriaus sprendimui. 2004 m. pirmą kartą buvo užregistruotos koordinatės po geodezinių matavimų. Jos pirmą kartą buvo pakeistos 2007 m., gavus pirmą žemėtvarkos raštą, kada 2009 metais vėl buvo gautas žemėtvarkos skyriaus raštas, kad yra naikinamas prieš tai buvęs 2007 metų raštas, žemės sklypo koordinatės buvo atstatytos pagal 2004 metų duomenis, tai lygtai viskas grįžo į situaciją, kuri buvo 2004 m., kadangi prie 2009 m. rašto buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuris buvo žemėtvarkoje suderintas 2004 metais. Kadastro tvarkytojas, prieš pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, visuomet patikrina ar jos atitinka gretimų žemės sklypų ribas, jeigu neatitinka, rašoma atitinkama išvada. Kadangi buvo pažymėtos ribos kadastro žemėlapyje, tai gali teigti, kad nebuvo neatitikimų. Kadastro įstatymas ir kadastro nuostatai numato galimybę, kad kadastro duomenys gali būti keičiami valstybės institucijų, įstaigų teikiamų prašymų pagrindu, jeigu tai numato teisės aktai. Šiuo atveju kaip jau keletą kartų minėjau kadastro nuostatai numato, kad būtent žemėtvarkos skyrius priima sprendimą ir tą sprendimą atsiunčia kadastro tvarkytojui. kadastro nuostatai nenumato, kad vien tik savininko prašymu būtų keičiami duomenys.

Liudytojas Rimas L. L. paaiškino, kad architektas G. K. paprašė jo atestato, gaunant statybos leidimą suprojektuotam jo gyvenamam namui. Jam buvo pasakyta, kad jo dalyvavimas tuo ir pasibaigė. Statybą vykdys kitas prižiūrėtojas. Kadangi išimant statybos leidimą reikalingas statybos techninis prižiūrėtojas, turintis atestatą, tai jis kaip kolegai, architektui G. K. atnešė atestato nuorašą. Jo atestatas yra ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo atestatas, išduotas Aplinkos apsaugos ministerijos, kad jis yra atestuotas statybos inžinierius ypatingo statinio statybai ir techninei priežiūrai. Tai buvo maždaug prieš 5-6 metus, jo atestatą jis panaudojo išimant statybos leidimą. Ką jis statė, jam nėra žinoma, jis projektu nebuvo susipažinęs, statybos procese nedalyvavo.

Liudytojas M. G. paaiškino, kad 2007 ar 2009 metais Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus užsakymu atliko savininko T. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje, atliko pastato ir žemės sklypo kontrolinius matavimus, t.y. patikrino ar pastatas stovi sklype. Pamatavus pastatą, užsisakius žemės sklypo ribų koordinates iš Registrų centro, gavosi, kad pastato dalies, t.y. stoginės dalis – kolonos papuola į valstybinę žemę. Sudarė patikrinimo planą ir pateikė žemėtvarkos skyriui. Tiksliai dabar nepamena, ar tada buvo prisijungę prie Registrų centro duomenų bazės, ar žemėtvarkos skyrius pateikė T. P. žemės sklypo ribų planą su koordinatėm. Žemėtvarkos skyrius pateikė visus planus, visus dokumentus. Jis matavo konstrukcijas, kurios papuola į valstybinę žemę. 5270 sklype yra pažymėtas projektuojamas 4 metrų kelias. Jeigu natūroje yra papilta žvyro, tai ir pažymi, kad yra žvyras. Teismui siuntė  matavimo prietaiso sertifikatą, iš metrologijos tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad metrologijos tarnyba taip nustatė, kad palydoviniam matavimo GPS netaikoma patikra. Perkant prietaisą, įmonė, kuri prižiūri Lietuvos tinklą, išbando prietaisą ir pateikia sertifikatą, kad jis matuoja tokiu tikslumu, jam yra leistinos ribos +-. Kiekvienas prietaisas turi tam tikrą paklaidą, prietaiso, su kuriuo matavo, tikslumas, kaimo teritorijoje yra 30 cm. Vienas matininkas matuoja su GPS prietaisais, kitas gal tokių neturi ir matuoja su tachometru, todėl matavimų rezultatai skiriasi. Yra leistini matavimo netikslumai kaimo vietovėje ir miesto vietovėje, taip pat kiekvienas prietaisas dar turi ir paklaidą, bet yra ribinės paklaidos, kurių negalima viršyti. Matavimo prietaiso paklaida nurodyta sertifikate, be to turi reikšmės ir matininko savybės, tokios kaip akies geba, ir atmosferos yra parametrai. Visa tai lemia tos dienos matavimus ir ta paklaida yra suminė paklaida.

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini visiškai.

Atsakovų T. P. ir I. P. patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. P. ir T. P. (t. 1, b.l. 13-15).

2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 1A) „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“ patvirtintas T. P. žemės sklypo detalusis planas (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 8).

2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-3881 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/37860) kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės žemes naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ patikslinti T. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, bei pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 50).

Sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. 2 p., 22, 24 Statybos įstatymo 2 str. 32 d., 20 str. 3 d. ir kt., Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 10 str. 2 d., 18 str. 6, 9-10 d., 21 str. 3 d., 30 str. 5 d. 4 p., 31 str. 1 d., 32 str. 1 d. 8 p. ir kt., kiti teisės aktai priimami patvirtinus detalųjį planą ir remiantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

2009-11-18 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje (t. 3, b.l. 11) ir 2009-04-02 patikrinimo plano duomenų atitikimo 2005 metų techninio projekto koregavimo projektui patikrinimą, kurio metu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius pateikė atsakovui priklausančio žemės sklypo patikrinimo planą, kurį 2009-04-02 atliko UAB „Žemės matavimai“ (t. 3, b.l. 13).

Aplinkybių patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pagal UAB „Žemės matavimai“ atliktą žemės sklypo patikrinimo planą atsakovų gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už sklypo ribos, t.y. ant numatyto bendro naudojimo kelio (t. 3, b.l. 11).

Ištraukoje iš Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692, yra nurodytas suprojektuotas bendro naudojimo 4 metrų pločio kelias (t. 1, b.l. 80).

Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-30 rašto Nr. S6-2755 nustatyta, kad šalia atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projekte Nr. 358-2) yra suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (t. 1, b.l. 79).

Žemės sklypo planu nustatyta, kad atliekant žemės sklypo paskirties keitimo matavimą 2004-01-28, atsakovas T. P. pasirašė ant jo paties prašymu inicijuoto žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano, kuriame yra pažymėta, kad sutinka su projektuojamu keliu ir visomis paženklintomis žemės sklypo ribomis, kurios yra aprašytos 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo akte (t. 5, b.l. 158).

Sulyginus 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą (t. 3, b.l. 216, Detaliojo plano byla, b.l. 8) su 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai" patikrinimo planu (t. 3, b.l. 13), nustatyta, kad atsakovų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje.

Techninis projektas, pagal kurį atsakovui T. P. išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 (t. 3, b.l. 176), nėra išlikęs. Sulyginus 2009-11-18 atlikto patikrinimo vietoje (t. 3, b.l. 11) faktus bei 2009-04-02 patikrinimo planą (t. 3, b.l. 13) su 2005 metų G. K. dirbtuvių „A.“ techninio projekto koregavimo projektu (Statinio projekto byla, b.l. 3-10), nustatyta, kad projekto korektūroje atsakovų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane šio statinio kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 p., statybos techninio reglamento STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas", patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 7.4.1 p. - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikytina savavališka statyba. Tačiau pažeidžiant minėto įstatymo normas, nepaisant akivaizdaus nukrypimo nuo techninio projekto korektūros, 2008-02-12, remiantis I. P. pateikta 2005-07-16 F. Jackevičiaus projekto korektūra ir 2004-12-28 leidimu Nr. GN-299, gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b.l. 14). G. A. firmos „H. N.“ 2007-12-03 kadastriniai matavimai patvirtina, kad atsakovų statinys (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti tokios būklės, kokia nustatyta 2009-04-02 patikrinimo plane (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 104-122).

Remiantis 2008 m. vasario 12 d statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu 2008-02-22 atlikta teisinė statinio - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracija nekilnojamojo turto registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 130-131).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 35 p. 3 d. numato, kad jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu.

Remiantis išdėstytu, 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti, pripažintinas negaliojančiu.

Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 29 p. numatyta, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant statinio projekto sprendinius (išskyrus tokius, kurie prieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, saugomos teritorijos apsaugos reglamento, kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimams ar paveldosaugos reikalavimams - pagal taip pakeistą statinio projektą statybos leidimas neišduodamas): 29.1. Reglamento nustatyta tvarka privaloma gauti naują statybos leidimą (pakeitus arba papildžius, jei reikia, kitus statybos leidimui išduoti reikalingus dokumentus), kuriame nurodomas ir turėto statybos leidimo numeris bei jo išdavimo data, o statybos leidimų registracijos žurnaluose (kompiuterinėse laikmenose) padaromas įrašas apie naujo statybos leidimo išdavimą ir statinio projekto sprendinių pakeitimą šiais atvejais: 29.1.1. jei keičiami šie esminiai statinio projekto sprendiniai: statinio ar jo dalių vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, didinamas statinio užstatymo plotas, didinamas statinio ar jo dalių aukštis [9.2]; 29.1.2. jei pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai (bent vienas iš jų, išskyrus atvejį, kai dėl nelaikančiųjų konstrukcijų keitimo pasikeičia statinio bendrasis plotas arba jo dalys); 29.1.4. jei keičiami statinio projekto sprendiniai taip daro įtaką kitiems statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems esminius statinio reikalavimus [9.2], kad pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų arba normatyvinių statinių saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus šiuos sprendinius būtina pakeisti.

Statybos techninis reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 6.7. p. numatyta, kad statinio projektas [5.1] (toliau - Projektas) - šio Reglamento nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami Statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai pagal Projekto dalis, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Sąvoka „statinio projektas" reiškia statinio techninio projekto ir darbo projekto, statinio techninio darbo projekto ar statinio supaprastinto projekto dokumentų visumą. Šio reglamento 53-57 p. numato projekto dokumentų keitimo ir taisymo tvarką, o 56, 60 p. - techninio projekto naujos redakcijos rengimo, tvirtinimo ir naujo statybos leidimo išdavimo tvarką.

Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai" 17 p. nustato, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo [4.1], kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. Šio reglamento VI skyrius nustato privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti sąrašą: 22 punktas statinio statybos darbai vykdomi pagal [4.1]:22.1. statinio projektą [4.9].

Atsakovo T. P. užsakymu G. K. dirbtuvės „A." įsipareigojo atlikti atsakovų gyvenamojo namo projekto korektūrą, pritaikant esamą projektą pagal pasikeitusias projektavimo sąlygas: gyvenamojo namo projekto architektūrinės statybinės dalies ir projekto inžinerinių dalių korektūrą (Statinio projekto byla, b.l. 16). 2005-07-16 Kauno rajono savivaldybės urbanistikos vedėjas Feliksas Jackevičius suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtis keičiama ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę - namo kolonos, pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą leidžiamos užstatyti zonos 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsiduria ties sklypo riba - valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu.

2005-01-26 (t. 3, b.l. 190) ir 2005-07-16 (Statinio projekto byla, b.l. 16) projekto korektūros, suderintos Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. Jackevičiaus, neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštarauja Statybos įstatymo 20 str. 3 d., kurioje numatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintame ieškinyje yra klaidingai nurodyta 2005-07-16 techninio projekto korektūros (Statinio projekto byla, b.l. 16) data, t.y. pačiame ieškinyje ir reikalavimuose yra nurodyta korektūros data - 2005-07-18, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad turima omenyje byloje esanti 2005-07-16 projekto korektūra. Taip pat korektūros data klaidingai nurodyta yra ir vyriausiosios specialistės Aldonos Luobikienės 2006 m. kovo 23 d. surašytoje pažymoje Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A2/p (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 71). Klaidingai nurodytos – 2005-07-18 - projekto korektūros byloje aplamai nėra. Manytina, kad ieškinyje ir minėtoje pažymoje padaryta rašybos klaida, t.y. turėtų būti techninio projekto korektūros data 2005-07-16, o ne 2005-07-18.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 d., Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo Felikso Jackevičiaus 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintos atsakovų gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-0789-2262) techninio projekto korektūros pripažintinos negaliojančiomis.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausioji specialistė Aldona Luobikienė tikslu pateikti VĮ „Registrų centro“ Kauno filialui atlikti nebaigtos statybos statinio teisinę registraciją, remiantis atsakovų statyto gyvenamojo namo 2005-01-26 ir 2005-07-18 (turėtų būti - 2005-07-16) techninio projekto korektūromis, 2006 m. kovo 23 d. surašė pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A2/p (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 71).

2005-07-16 buvusio Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus vedėjo F. Jackevičiaus suderintoje techninio projekto korektūroje pastatas vaizduojamas tikroje statybos vietoje - iš dalies valstybinėje žemėje ant bendro naudojimo kelio, pastato statybos vietą sklype pakeitus daugiau kaip 4 m. (Statinio projekto byla, b.l. 16).

A. Luobikienės 2006-03-23 pažymoje remiamasi 2004-12-28 T. P. vardu išduotu statybos leidimu Nr. GN-299, nors jau pagal 2004-11-19 T. P. žemės sklypo dovanojimo I. P. sutartį Nr. 7559 tikrasis statytojas (užsakovas) ir statybos valdytojas buvo I. P.. Tik 2005-06-06 T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 perregistruotas (perrašytas) I. P. vardu (t. 4, b.l. 58-59).

2005 m. birželio 6 d. T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 (t. 3, b.l. 176) perregistruotas (perrašytas) I. P. vardu neteisėtai, nes 2005 m. birželio 6 d. namas jau buvo statomas pažeidžiant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus - iš dalies valstybinėje žemėje ant bendro naudojimo kelio, pastato statybos vietą sklype pakeitus daugiau kaip 4 m. Remiantis 2006-03-23 pažyma Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 2006-04-05 buvo išduotas pažymėjimas apie I. P. nebaigto statyti namo įregistravimą registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 73-74) bei 2006-04-06 išduota pažyma apie I. P. nebaigto statyti namo įregistravimą registre, kurios pagrindu nebaigtas statyti namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (Kadastro ir registro dokumentų byla, b.l. 73-74).

Remiantis išdėstytu, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausioji specialistės A. Luobikienės 2006-03-23 pažyma Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurios pagrindu nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pripažintina negaliojančia.

Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, susijusius su daiktinėmis teisėmis, įregistruoja ir išregistruoja viešojo registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, remdamasis dokumentais, kurių pagrindu atsiranda ar pasibaigia nurodytos daiktinės teisės (CK 4.255 str., 4.257 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai suinteresuotas asmuo pateikia viešojo registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius, kad ta teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str.). Vienas iš su daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų registravimo viešajame registre teisinių pagrindų yra teismo sprendimas (CK 4.255 str. 2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.). Teismo sprendimu pripažinus 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. Luobikienės pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti atsakovų gyvenamąjį namą ir 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo atsakovų gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 str. 7 p., 4.255 str. 2 p., 4.257 str. 1, 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., 22 str. 2 p.), todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo statinių teisinę registraciją atsakovų vardu atmestinas.

Atsakovai vykdė gyvenamojo namo statybą pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t.y. pakeista nustatyta statinio vieta sklype. Vadovaujantis statybos įstatymo 2 str. 71 d., STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 7.4.1. punkto normomis, toks statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Byloje nustatyta, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant statinio projektą. Statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, pašalinant užstatytas kolonas nuo valstybinės žemes ir neviršijant sklypo detaliuoju planu nustatytos leidžiamos užstatyti zonos ribų. Atsakovų gyvenamojo namo kolonos į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m, jos stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo šiuo metu negali naudotis tretieji asmenys - D. D. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, M. N. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, N. P. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kurie neturi kitos galimybės teisėtai patekti į savo sklypus.

Aukščiau minėtos pastato techninio projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių, o pirminis projektas nėra išlikęs, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., atsakovai T. P. ir I. P. įpareigotini per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir patvirtinti namo techninį projektą atitinkantį detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir per 3 mėnesius nuo projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą projektą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 3 p., atsakovai įpareigotini reikiamai pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.). Įvertinęs statinio pertvarkymo apimtį, teismas sprendžia, jog 6 mėnesiai – pakankamas terminas, kad būtų įvykdytas teismo įpareigojimas.

Dėl savavališkai pastatytos tvoros.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas T. P. ant valstybinės žemės užtverdamas bendro naudojimo kelią, pastatė tvorą šalia savo namų valdos. 2008-06-16 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros specialistai atsakovui surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio (t. 1, b.l. 7). Reikalavimas įvykdytas nebuvo.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-7692, atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie žemės, nuosavybes teise priklausančios I. P., statinių savininkams esant I. P., T. P., yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte planu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria bendro naudojimo kelią (t. 1, b.l. 182, 183).

Kauno   apskrities   viršininko   administracijos   Teritorijų   planavimo   ir   statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008-11-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-24/2008 KR, kuriame nurodyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią (t. 1, b.l. 10) ir 2010-02-23 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100223-00041, kuriame nurodyta, kad atsakovai savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio (be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalis) medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje, ją apjuosiant, šalia žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje. Likusi 14 metro ilgio medinių lentų ir metalinio tinklo tvora pastatyta ant I. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, esančios vakarinėje žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje (t. 1, b.l. 186). Minėti aktai įstatymų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo.

Statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių statybą privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), VI dalies 6.2. punkte pateikta nesudėtingo statinio sąvoka - nesudėtingas statinys, tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, -kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 12 punkte reglamentuota, kad tvora - laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Minėtas inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus, iki 1,8 metro priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriami II grupės nesudėtingam statiniui. To paties statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte yra nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį (kaip yra ginčo atveju), tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Ginčo atveju tvora, nuo aukščiausiojo žemės paviršiaus yra 1,3 metro aukščio, todėl kaip inžinerinis statinys priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsakovai valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, 1,4 metro aukščio (vien tik medinių lentų konstrukcijos dalis, be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi) nesilaikė minėto reglamento reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Atsakovai 14 metrų ilgio tvoros dalį vakarinėje sklypo dalyje pastatė ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl pažeidė minėtame statybos techniniame reglamente nurodytus papildomus reikalavimus inžineriniam statiniui.

2009-06-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinio tesės pažeidimo byloje yra nustatyta, kad T. P. yra aptvaro (kuris vadinamas tvora), statytojas (t. 1, b.l. 205, prijungta administracinė byla Nr. A2.2-413-358/2009, b.l. 41-42).

Duomenų, kad tvora ar jos dalis yra nugriauta, atsakovai T. P. ir I. P. nepateikė.

Remiantis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., atsakovai įpareigotini per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos, sutvarkyti statybvietę. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 28 str. 9 d. atsakovams išaiškintina, kad jei jie per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, savavališkai pristatytas statinys – tvora bus nugriauta, o patirtos išlaidos išieškotos iš statytojų.

Dėl Kauno apskrities viršininkas įsakymo ir savavališkai betoninėmis trinkelėmis išgrįsto kelio.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų 2009-11-18 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie I. P. priklausančio žemės sklypo yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris yra išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą ir naudojamas, kaip gyvenamojo namo kiemas (t. 1, b.l. 182, 183).

Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (dabar - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2009-11-25 atsakovams surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 dėl savavališkai vykdomų darbų, t.y. išgrindimo betoninėmis trinkelėmis bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 6-7).

Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 įsakymu Nr. V-670 (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 8) iš atsakovų pareikalavo iki 2009-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią. Įsakymo tekste padaryta klaida (dėl reikalavimo įvykdymo termino) buvo ištaisyta Kauno apskrities viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. V-699, nurodant išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią iki 2010 m. balandžio 9 d. (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 10). Suėjus reikalavimo įvykdymo terminui, Inspekcijos atstovas nuvyko į vietą ir atliko patikrinimą, kurio metu surašė 2010-04-12 faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad atsakovų žemės sklype išklotos betoninės plyteles ir pagal jų išklojimo perimetrą atliktas pabetonavimas ir Kauno apskrities viršininko reikalavimas statytojams išardyti betonines trinkeles, patenkančias į valstybinę žemę, yra neįvykdytas (t. 2, b.l. 23-25).

Atsakovo T. P. argumentai, kad Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymas neturi teisinės galios, nes jis nepasirašytas įgalioto asmens, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu mėlynu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovų reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą nepagrįstas dar ir todėl, kad šis viešojo administravimo subjekto surašytas aktas yra išvestinis dokumentas iš pagrindinio – 2009-11-25 savavališkos statybos akto Nr. SA-46, todėl tenkinus šį reikalavimą, minėtas savavališkos statybos aktas nebūtų savaime laikomas neteisėtu.

Atsakovas T. P., ginčydamas Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. V-670, nurodė, kad neatliko savavališkų statybos darbų, nes jis 2008-09-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriui pateikė prašymą savo lėšomis kietąja kelio dangą uždengti vietinės reikšmės kelią (tuo metu žvyro dangos) šalia savo namų valdos sklypo, kuris buvo patenkintas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo rezoliucija „Neprieštarauju" (t. 2, b.l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 9). Po to atsakovas šalia nuosavybės teise valdomo namo savo lėšomis kelią iki sklypo išklojo trinkelėmis, kas atsakovų nuomone, laikytina teritorijos, esančios šalia namų valdos, sutvarkymu, o ne savavališka statyba. Tokie atsakovų argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Statytojas, organizuodamas ar pats atlikdamas statybos darbus, privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Statytojų atlikti darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statinio statybos darbų sąvoką, kurioje nurodoma, kad savavališka statinio statyba yra laikoma tokia statyba, kai statinys (jo dalis) statomi be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbai vykdomi, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) ir kt. Savavališka statinio statybos sąvoka detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 7 punkte, kuriame nurodoma, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju - neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus ir kt.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639). Šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.4 punkte reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžineriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ginčo inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, žemės sklypo valdytojo sutikimas (Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgaliotų asmenų Urbanistikos skyriaus vyriausiųjų architektų). Atsakovai atlikdami savavališkus statybos darbus, užfiksuotus 2009-11-25 savavališkos statybos akte Nr. SA-46, minėtų dokumentų neturėjo, t.y. statybos darbus atliko nesilaikant imperatyvių teisės aktų normų ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 21 punkte, nurodytos statytojo prievolės atliekant nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą. Minėto reglamento 21.2 punkte yra numatyta, kad statytojas privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype.

Atsakovai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, kad. Nr. 5270/0010:213, neturėdami valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo, savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. 5270/0010:213, supylė paruošiamąjį sluoksnį, atliko pabetonavimą, kelio dalį išgrindė betoninėmis trinkelėmis. Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Atsakovai savavališkai išgrindę takų dangą, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, bei 12 straipsnio reikalavimų, kuriuose nurodytos statytojo pareigos: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir kt., bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 12.4.2 ir 12.4.3 punktų reikalavimų, pagal kuriuos statytojas turėjo turėti: supaprastintą statinio projektą, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; raštišką savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimą bei bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms nurodyta žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą.

Remiantis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p., atsakovai įpareigotini per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0010:213, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 28 str. 9 d. atsakovams išaiškintina, kad jei jie per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, savavališkai ant kelio valstybinėje žemėje supiltas paruošiamasis sluoksnis, pabetonavimas, betoninės trinkelės bus pašalinti, o patirtos išlaidos išieškotos iš statytojų.

Atsakovo T. P. argumentai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl labai mažo  dydžio - 0,58 m žemės matavimuose ir nenustatyta UAB „Žemės matavimai“ naudotų matavimuose prietaisų paklaidos, tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymas numatė galimas paklaidas – kaimo vietovėse iki 0,6 m ir ši leistina klaida taisoma ne pagal savavališkos statybos teisės normas, o pagal minėto įsakymo procedūrą – koordinačių tikslinimo procedūrą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, kadangi Statybos techninio reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai” (Žin., 2005, Nr. 93-3464) numato, kad mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki gretimo sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, tačiau atsakovai tokio sutikimo nepateikė. Be to, kaip minėta, atsakovai pažeidė sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą leidžiamos užstatyti zonos 3,5 m atstumą iki sklypo ribos.

Atsakovų argumentai, kad stoginė nėra namo dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Iš G. K. dirbtuvių „A.“ atsakovų gyvenamojo namo techninio projekto koreagavimo techninio projekto nustatyta, kad lauko stoginė buvo projektuojama ir pastatyta kaip gyvenamojo namo dalis (t. 3, b.l. 177-214).

Dėl viešojo intereso šioje byloje gynimo.

Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso  49 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., CPK 5 str. 3 d. suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad savavališkais statiniais užimta valstybinės žemės dalis. Valstybės turto teisingu ir pagal paskirtį naudojimu suinteresuota visa visuomene. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtine aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d nutarimas). Valstybinės žemės užėmimas privačia nuosavybe savavališkais statiniais vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais dėl viešo intereso šioje byloje pažeidimo ir sprendžia, kad ieškovas Kauno apygardos prokuroro pavaduotojas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011), todėl teismas nevertina kitų atsakovų argumentų pripažindamas juos nereikšmingais šioje byloje nagrinėjamu atveju.

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kreipiantis į teismą, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas ir atsakovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų I. P. ir T. P. valstybei priteistinos lygiomis dalimis išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintas ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkintini visiškai.

Atsakovų T. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo Felikso Jackevičiaus 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo  namo,   esančio  Netonių   kaime,  Kauno  rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras.

Pripažinti negaliojančia 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. Luobikienės pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti.

Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) , sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P..

Įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemės šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P..

Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą.

Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą;

Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

Likusioje dalyje ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 65,00 Lt (šešiasdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir po 179,81 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos, kodas 188756386, valstybei 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 179,81 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Larisa Tamulionienė