Civilinė byla Nr. e2-727-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00027-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lupra“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui patikslintą netiesioginį ieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) atsakovės UAB „Lupra“ (toliau – ir atsakovė) ir trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Finiens“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytą susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 nutraukimo; 2) įpareigoti atsakovę tęsti 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 13/09/13 vykdymą; 3) priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės 753 866,92 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. sausio 6 d. apskaičiuotas nesumokėtas nuomos mokestis su vartotojų kainų indeksu plius PVM, komunalinės išlaidos ir procesinės palūkanos); 4) priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2024 m. birželio 12 d. (nuomos sutarties pabaigos datos) iš viso 209 441,16 Eur sumą, kurią sudaro 11 635,62 Eur periodinės mėnesinės įmokos (iš jų – 7 240 Eur/mėn. nuomos mokestis, 1 520,40 Eur PVM mokestis, 2 875,22 Eur/mėn. komunalinės išlaidos), tų metų vartotojų kainų indeksą ir PVM mokestį nuo vartotojų kainų indekso bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Lupra“ nuosavybės teise priklausantį 963 308,08 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei su juos susijusias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis nėra aiški, todėl kyla grėsmė, jog atsakovė neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Prašoma priteisti suma yra skirtina bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams, tai lemia, kad šiuo atveju yra viešasis interesas, dėl to teismas turėtų atidžiau įvertinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių svarbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Globersa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-182-467/2023 pripažino, jog pareikštas netiesioginis ieškinys ieškovei, kaip BUAB „Finiens“ kreditorei, sukeltų materialiųjų teisinių padarinių, o ieškovė, ginčydama 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, išdėstė savo argumentus ir pateikė juos galinčius patvirtinti duomenis, padarė išvadą, kad netiesioginis ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

5.       Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo vienintelį teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę patvirtinantį argumentą – didelę pareikšto reikalavimo sumą ir viešąjį interesą. Teismo vertinimu, vien didelė reikalavimo suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti blogą atsakovės turtinę padėtį. Pagal viešus Juridinių asmenų registro ir tinklalapio rekvizitai.lt duomenis UAB „Lupra“ yra veikiantis juridinis asmuo, turintis 331 darbuotoją, neturintis skolų valstybinio socialinio draudimo fondui, laiku teikiantis savo finansinės atskaitomybės dokumentus.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą ar siekį imtis veiksmų tam, jog išvengtų teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo ar apsunkintų jo įvykdymą.

7.       Teismo vertinimu, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Ieškovė UAB „Globersa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Be to, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas.

8.2.                      Ieškovė teismui išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui: ieškiniu, be kita ko, yra prašoma iš atsakovės trečiojo asmens BUAB „Finiens“ naudai priteisti net 963 308,08 Eur sumą, taigi šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas dėl didelės vertės turto; patenkinus ieškinį, net 963 308,08 Eur suma būtų priteista BUAB „Finiens“ ir jos kreditorių naudai; atsakovė vien nutraukdama didelės vertės ir reikšmės nuomos sutartį BUAB „Finiens“ jau esant nemokiai, įrodė, kad yra nesąžininga, linkusi pažeisti BUAB „Finiens“ ir jos kreditorių teises.

8.3.                      Vien teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad „pagal viešuosius Juridinių asmenų registro ir tinklalapio rekvizitai.lt duomenis UAB „Lupra“ yra veikiantis juridinis asmuo, turintis 331 darbuotoją, neturintis skolų valstybinio socialinio draudimo fondui, laiku teikiantis savo finansinės atskaitomybės dokumentus“, savaime neparodo atsakovės turtinės padėties bei galimybių, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, sumokėti priteistą beveik 1 mln. Eur sumą.

8.4.                      Teismas neįvertino to, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

8.5.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, dėl to teismas turėtų atidžiau įvertinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių svarbą.

8.6.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

9.       Atsakovė UAB „Lupra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi. Ieškovė nepateikė jokių naujų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

9.2.                      Netiesioginis ieškinys yra akivaizdžiai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, o reiškiamas reikalavimas – nenagrinėtinas teisme, nes: (1) neatitinka netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų; (2) ieškinio reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas ir neprotingas; (3) ieškinys savo esme yra tapatus Šiaulių apygardos teisme jau nagrinėjamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

9.3.                      Ieškovė niekaip nepagrindžia grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

10.       Trečiasis asmuo BUAB „Finiens“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos nesukeltų jokių realių nepatogumų atsakovei, nes jos neuždraustų jai ir toliau naudotis areštuotu turtu.

10.2.                      Vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra veikiantis subjektas, neturintis skolų valstybinio socialinio draudimo fondui bei laiku teikia savo finansinės atskaitomybės dokumentus, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, ir nepatvirtinta geros atsakovės finansinės padėties.

10.3.                      Atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ieškiniu pareikšta suma jai yra nereikšminga, tačiau to nepadarė.

10.4.                      Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad tuo atveju, jeigu bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė nevengs šio sprendimo įvykdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto arešto – taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

15.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, šios sąlygos buvimas atskirajame skunde nekvestionuojamas. Taigi dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto – taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

16.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu atmetė. Nurodyta nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį. Ieškovė 2023 m. balandžio 14 d. patikslintame ieškinyje pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.

17.       Pagal formuojamą teismų praktiką ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jeigu atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba išnykus pagrindui, dėl kurio laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1841/2011; 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2011, kt.). Taigi, teismui atmetus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su tokiu prašymu galima kreiptis į teismą dar kartą, tačiau tokiu atveju teismas vertina, ar ieškovas nurodė naujų aplinkybių, ar pateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba išnyko pagrindai, kuriems esant laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

18.       Nagrinėjamu atveju pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir pradinį prašymą, pateiktą kartu su ieškiniu: tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos (963 308,08 Eur), o atsakovės turtinė padėtis nėra aiški, todėl kyla grėsmė, jog atsakovė neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimą; prašoma priteisti suma yra skirtina bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams, tai lemia, jog šiuo atveju yra viešasis interesas. Taigi ieškovės pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomi argumentai nelaikytini naujomis aplinkybėmis, kurios suponuotų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui šioje civilinėje byloje.

19.       Pažymėtina tai, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

20.       Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

21.       Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (ieškovė) jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

23.       Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė, vien nutraukdama didelės vertės ir reikšmės nuomos sutartį BUAB „Finiens“, kai ši jau buvo nemoki, įrodė, jog yra nesąžininga, linkusi pažeisti BUAB „Finiens“ ir jos kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su sutarties nutraukimu, išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

24.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, tačiau nenurodžius pagrįstų argumentų dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

25.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

26.       Nors apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde remiasi viešojo intereso, kurį sieja su bendrovės (trečiojo asmens BUAB „Finiens“) bankroto procesu, aplinkybe, pažymėtina tai, kad viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina ieškovės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovės) teises (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1066-370/2019).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

28.       Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė