LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 30 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 20 d. gautu atsakovo D. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas, dalių, kuriomis pripažinta, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas jų turtinėms prievolėms pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d.; prievolės tretiesiems asmenims A. K. J., A. J., E. L. yra solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės; taip pat solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteista 173 772 Eur skolos UAB „Vanesos turtas“ naudai, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. sausio 17 d., netinkamai taikė proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą: neįvertino reikšmingų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo paimtas paskolas, nevystė kartu su juo nekilnojamojo turto verslo, nevedė bendro ūkio nuo 2008 m. sausio 17 d.; neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pasiskolintos lėšos buvo skirtos ne namų ūkiui išlaikyti, šeimos ar vaikų poreikiams tenkinti, santuokos metu žemės sklypai pirkti iš ieškovės tėvų dovanotų lėšų. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto normą, nesivadovavo teismų praktika, todėl nepagrįstai pripažino prievoles tretiesiems asmenims solidariosiomis; netinkamai aiškino ir taikė CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalies normą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notarinės formos reikalavimų. Trečiasis asmuo UAB „Vanesos turtas“ reiškė savarankišką reikalavimą priteisti skolą, atsiradusią atsakovui perkant du žemės sklypus. Byloje esantys įrodymai paneigia UAB „Vanesos turtas“ reikalavimo pagrindą, t. y. kad atsakovas liko skolingas dėl šių sklypų įsigijimo, todėl nepagrįstai tenkintas reikalavimas šią sumą priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo, O. N. ir A. K. J. 2007 m. liepos 17 d. susitarimas vykdyti jungtinę veiklą nekilnojamojo turto srityje, sudarytas vėliau, nei nekilnojamojo turto pirkimo sutartys. Be to, byloje nėra duomenų, kad O. N. ar A. J. būtų kreipęsi dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pažymėta, kad nekilnojamojo turto sutarčiai privaloma notarinė forma; šio reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalys).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė įvardytas proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada ir nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Be to, skunde nurodomos ir cituojamos kasacinio teismo nutartys, tačiau nenurodoma argumentų, kurie patvirtintų skundo atitiktį CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstinas (CPK 84 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė