Civilinė byla Nr. 2-2420-842/2016

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01996-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.10.1.; 2.5.39.2.5.5.;

3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.

                      UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2016 m. lapkričio 24 d.

Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui T. M. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 256,00 EUR nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. spalio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos įrodymus: 2015 m. kovo 19 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės  atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, 2015-11-09 išmokos aktą, sąskaitą faktūrą UIN Nr. 0206647, kvitą, 2015-10-31 prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, sąskaitą faktūrą Nr. 1004, 2015-11-27 pretenziją, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus raštą. Taip pat ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2016-05-06 mokėjimo orderį.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad

R. K. 2015 m. spalio 29 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo D. M.. Šio eismo kaltininku pripažintas atsakovas R. K. (2016 m. rugpjūčio 16 . Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)). Transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPSVCAPDĮ), 2004 m. birželio 23 d. Nr. 795 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklėmis, ieškovas išmokėjo 1 256,00 EUR dydžio draudimo išmoką, susijusią su eismo įvykio metu padaryta žala žuvusiojo D. M. šeimos nariams.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 59.1 ir 59.3 punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio bei TPSVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas atsakovui siuntė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas padarytų nuostolių neatlygino. Kadangi atsakovas neatlygino ieškovui 1 256,00 EUR dydžio nuostolių, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (TPSVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 28,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300633222, naudai: 1 256,00 EUR (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 256,00 EUR sumą nuo 2016-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 28,00 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                            Vilma Stukaitė