Civilinė byla Nr. 2A-68-259/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02493-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.;
2.3.2.3.; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.10.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo bei pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M., kuriame suformulavo reikalavimus: 1) nutraukti J. P. ir R. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) visus ieškovės asmeninio pobūdžio daiktus (mobilųjį telefoną, kompiuterį, drabužius, avalynę, asmeninio naudojimo daiktus) laikyti asmenine J. P. nuosavybe; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.; 4) nepriteisti jokio tarpusavio išlaikymo; 5) priteisti iš R. M. patirtais bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai ir žyminį mokestį) - viso 724,00 Eur J. P. naudai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes, santuokines pareigas, laikui bėgant išryškėjo skirtingi charakteriai bei ateities planai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesugebėjo taikiai išspręsti šeimoje kilusių konfliktų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, nes abiem santykiuose trūko supratimo ir tolerancijos. Ilgainiui gyvenant santuokoje pasikeitė abiejų požiūris į šeimyninį gyvenimą, jie pasikeitė patys kaip asmenybės. Dėl šių priežasčių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomu ir jau nuo 2018 m. gruodžio mėn. ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė ne kartą bandė taikiai ir geranoriškai bendrauti, siūlė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau tai jokio rezultato nedavė. Atsakovas nenori bendradarbiauti skyrybų procese, tačiau tikrai nesiekia ir išsaugoti šeimos. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinių turimas registruotinas kilnojamasis turtas - automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - yra jų asmeninė nuosavybė, nes įgyti iki santuokos sudarymo. Nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl taip pat nedalijamas. Ieškovė prašė visus asmeninio pobūdžio daiktus (mobilusis telefonas, kompiuteris, drabužiai, avalynė) po santuokos nutraukimo laikyti asmenine jos nuosavybe. Ieškovė kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius žinių neturi. Tarpusavio išlaikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas.
2. Atsakovas R. M. pareiškė priešieškinį ieškovei J. P., kuriame suformulavo reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą tarp R. M. ir J. P. ((duomenys neskelbtini)), nuo santuokos sudarymo pradžios; 2) priimant sprendimą šalims palikti turėtas pavardes „M.“ ir „P.“; 3) priteisti atsakovui ir valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pradžių sutiko su santuokos nutraukimu bendru sutikimu, nes ieškovė nekėlė reikalavimo dėl baldų ir buitinės technikos perdavimo jai, kas akivaizdu ir iš pareikšto ieškinio. Vis dėlto, pradėjus derinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, paaiškėjo, kad ieškovė kelia reikalavimus, kurių nebuvo ieškinyje, t. y. reikalauja savo naudai JAS jaunuolio baldų komplekto; miegamojo baldų komplekto „Elegancija“; skalbyklės - džiovyklės LG; sekcijos „Samba“; šaldytuvo „Samsung“; savaeigės vejapjovės „Weibang“. Atsakovas su tokiomis sąlygomis nesutiko, todėl pakeitė poziciją ir prašė pripažinti ieškovės su atsakovu sudarytą santuoką negaliojančia. Atsakovas santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo sąžiningas ir pasiruošęs santuokos metu kurti laimingą šeimą, todėl nepastebėjo, kad ieškovė imitavo santuoką savanaudiškais tikslais. Santuokos sudarymo metu J. P. pasiliko anksčiau turėtą pavardę „P.“. Po santuokos sudarymo vaikų nesusilaukė, šeimos gyvenimas nesusiklostė. Bendro biudžeto šeima nekūrė ir neturėjo, bendro ūkio nevedė dėl J. P. elgesio ir kaltės, t. y. dėl to kad ji to nenorėjo, o atsakovo kaip sutuoktinio šalinosi. Šalių tarpusavio santykiai prasidėjo, kuomet 2012 m. sausio 11 d., kaip panaudos gavėja, ieškovė apsigyveno atsakovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo iniciatorė pradėti su atsakovu artimą draugystę, sudarius panaudos sutartį. Vėliau ji buvo iniciatorė kurti šeimą nors amžiaus skirtumas tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) metų. Praėjus (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko iš Lietuvos. Jos iniciatyva (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kurios sudarymui ji grįžo į Lietuvą, tačiau sutikti artėjančias šventes taip ir nepasiliko. Per visą šį laiką atsakovas buvo apgaudinėjamas, kad tik turto ieškovei trūksta ir šeimyniniai santykiai atsiras, tačiau ieškovė į Lietuvą taip ir nebesugrįžo. Be to, praėjus 5 mėnesiams po turto dovanojimo, ieškovė pradėjo su skyrybų procesu susijusius veiksmus kreipdamasi į mediatorę J. K.. Iš pastarosios atsakovas ir sužinojo apie ieškovės ketinimą skirtis. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką neketindama sukurti šeimos, o siekdama pasipelnyti. Juo labiau, kad intymus santykiai su ieškove nutrūko dar 2015 metais, t. y. gerokai iki santuokos. Kadangi atsakovas yra vyresnio amžiaus žmogus lyginant su J. P., taip pat žinodamas, jog moterų taip pat būna įvairių tipų, atsakovas patikėjo J. P., kad intymus gyvenimas jai nėra esminė aplinkybė šeimyniniame gyvenime. Taigi yra visi teisiniai pagrindai santuoką pripažinti negaliojančia. Atsakovas kreditorių neturi. Tarpusavio išlaikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinį, nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. P., g. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. M., g. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės J. P. kaltės, paliekant ieškovei pavardę – P., atmetė atsakovo priešieškinį, priteisė iš atsakovo R. M. ieškovės J. P. naudai 362 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš ieškovės J. P. valstybei 5,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos II dalies IV skyriaus 4 skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, jog jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir buvo neištikimas („turėjo kitų moterų“), o jos kaltė pasireiškė tuo – kad nesugebėjo padėti vyrui atsikratyti šių problemų. Ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl atsakovės kaltės.
5. Teismas iš atsakovo aiškinimo, liudytojų T. M. bei J. K. parodymų nustatė, kad ieškovė nebuvo ištikima savo sutuoktiniui (atsakovui), o būtent: jau kurį laiką ieškovė, nuo 2019 m. balandžio mėn. dirbdama ir gyvendama (duomenys neskelbtini), pastoviai su vienu ir tuo pačiu vyriškiu pozavo nuo 2018 m. pabaigos ir 2019 metais (vasarą bei rudenį) socialiniame tinkle Facebook patalpintose nuotraukose. Teisme ieškovė, nors ir neigė, kad vyriškis, su kuriuo ji pozuoja nuotraukose, yra jos meilužis (ir teigė, jog tai yra buvęs bendrabarbis), tačiau patvirtino, kad tas vyras jai jaučia šiltus jausmus, o ji jam taip pat. Kadangi ieškovė jau nuo 2019 m. balandžio mėnesio dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas kitoje valstybėje - (duomenys neskelbtini), ir tai neabejotinai apsunkina atsakovo galimybes surinkti ir pateikti teismui ir kitų (apart nuotraukas) įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, pasireiškiančią neištikimybe atsakovui, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, nevienkartinės, o metų eigoje talpintos socialiniame tinkle Facebook nuotraukos, kurių pati ieškovė iš esmės neneigia, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė, išvykusi dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), susirado kitą vyrą ir buvo neištikima atsakovui, dėl ko šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), paliekant ieškovei pavardę – P..
6. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti santuoką su ieškove negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nustatė, kad nors šalys susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau faktinėje santuokoje gyveno jau gerokai seniau, tai yra pasak ieškovės - nuo 2007 metų, o, pasak atsakovo - nuo 2010 metų. Jiedu gyveno kaip sutuoktiniai (intymiai bendravo), kartu maitinosi, vedė bendrą ūkį, o būtent: atsakovas periodiškai išvykdavo dirbti į užsienį ((duomenys neskelbtini)), o sugrįždavęs pailsėti į namus Lietuvoje vėl gyvendavo faktinėje santuokoje su ieškove. Išvykdamas atgal į užsienį atsakovas palikdavo ieškovei pinigų, o ieškovė, likusi namuose (Lietuvoje), dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tvarkė namų ūkį. Atsakovas iš užsienio grįžo 2017 m. rudenį visam laikui ir nuo tol dirba Lietuvoje. Tokiu būdu nustatęs, kad šalys jau iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) ilgą laiką, t. y. nuo 2007 m. - 2010 m. gyveno kaip sutuoktinai ir vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje, teismas sprendė, jog vien aplinkybės, kad atsakovas 2011 m. ieškovės naudai buvo surašęs testamentą, o (duomenys neskelbtini), jau po santuokos įregistravimo, padovanojo ieškovei ½ dalį savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė santuoką su atsakovu sudarė siekdama turtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Šalims nurodžius, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo dalintino turto neturi ir išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, teismas nesprendė turto padalijimo klausimo. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe asmeninio naudojimo daiktus, kurie ieškinyje detaliai neišvardinti, neįkainoti, teismas nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą preziumuojama, jog sutuoktinių asmeninio pobūdžio daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Todėl dėl šių reikalavimų teismas nesprendė.
8. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatavo, ieškinys yra patenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės), priešieškinis atmestas. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteista 362 Eur (724 Eur x 50 proc. / 100 = 362 Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo, nes atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).
9. Teismas proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisė valstybei atlyginti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir dėl ieškovės kaltės ir priimti naują sprendimą – R. M. priešieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančią santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nuo santuokos sudarymo pradžios bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl santuokos su J. P. pripažinimo negaliojančia, nes iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog vienintelis ieškovės tikslas buvo pasipelnyti, o ne sukurti santuoką su atsakovu. Ieškovė J. P. neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad iki santuokos sudarymo ir po, ji kalbėdavo R. M. „kad saugi moteris jaučiasi tik tada kai vyras ją veda ir materialiai aprūpina“, vadinasi ji iš anksto buvo gerai apgalvojusi santuokos su atsakovu tikslą, bet nuo atsakovo tai sąmoningai slėpė. Atsakovas R. M. paaiškino, kad būdamas daug vyresnis už ieškovę, mylėdamas ją ir tikėdamasis bendro ir intymaus gyvenimo tokio, koks buvo 2009 - 2012 metais, su žymiai jaunesne moterimi tenkino jos užgaidas aklai ja tikėdamas ir pasitikėdamas, net nesusimąstydamas apie pasekmes, siekdamas tik vieno, gyventi su jauna moterimi kurią mylėjo. Vadovaujantis CK 3.7 straipsniu, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Taigi, atsakovas siekė, kad ieškovė jaustųsi saugi ir oriai jaustųsi kaip moteris, tačiau po santuokos sudarymo šeimos santykiai nesusikūrė.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip atspindinčių ieškovės savanaudiškus interesus užvaldyti atsakovo turtą. Tik susipažinus su ieškove, 2007-02-12, R. M. J. P. leido apsigyventi su mažamečiu vaiku jo namuose ir deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 R. M. J. P. naudai surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko J. P.. 2012-01-14 R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu. 2019-12-03 R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos, o ieškovė jau būdama išvykusi į užsienį, be sąžinės graužimo dovaną priėmė, žinodama kad pas jį niekada negrįš ir jau turėdama kitą vyrą užsienyje, ką patvirtina 2021-03-03 antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų T. M., V. M., J. K.. Ieškovė J. P. yra pripažinusi faktą, kad R. M. dovanodamas turtą tikėjosi, jog ji grįš pas jį gyventi visam laikui po dovanojimo, kad grįš 2019 m. šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų šventėms ir švęs kartu. Tai reiškia, kad ieškovė J. P. R. M. manipuliavo ir nesąžiningai naudojosi, kaip tik norėjo ir kaip tik išmanė ilgą laiką (2007 - 2019 laikotarpiu, t. y. dvylika metų) kol išviliojo turtą. Juo pasinaudojo ir inicijuodama bei sudarydama santuoką, tuo laiku kai santykiai buvo pašliję. Akivaizdu, kad santuoka iš ieškovės pusės, tai yra gerai iš anksto apgalvoto, sukto ir nesąžiningo ieškovės plano pasipelnyti iš atsakovo dalis. Taigi, ieškovė sąmoningai suteikė atsakovui bendro gyvenimo viltį, nors bendro gyvenimo kurti neketino, kas rodo kad santuoka buvo tik fiktyvi.
10.3. Iš visumos nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad sudarius santuoką tik vienas iš sutuoktinių R. M. elgėsi pagal duotus sutuoktinio įžadus: tikėjosi ir laukė meilės iš sutuoktinės, pats mylėjo, pergyveno, siekė susigrąžinti sutuoktinę iš užsienio ir jos apgautas ar kitaip nesąžiningais būdais paveiktas ieškovei padovanojo turtą. Tuo tarpu, J. P., neatliko jokių veiksmų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ji santuokos sudarymo metu ar po santuokos sudarymo jautėsi ir elgėsi kaip žmona/sutuoktinė. Abu, ieškovė ir atsakovas, nurodė, kad per trumpą santuokos laiką jokio turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė neįgijo, bendro biudžeto iš kurio vestų bendrą ūkį nesudarė, intymaus gyvenimo negyveno, kas reiškia kad santuoka iš J. P. pusės buvo sudaryta tik dėl akių ir tik dėl turtinių tikslų, bet neturėjo santuokos turinio.
10.4. CK 3.37 straipsnis numato, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Negaliojančia santuoka pripažįstama, kai ji vienpusė, vienas iš besituokiančiųjų ją imitavo. Negaliojančia santuoka pripažįstama, kai ji buvo tik išorinė santuokos forma, neturinti turinio, kai santuoka sudaryta paveikus apgaule, kurią žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos. Akivaizdu, kad šiuo atveju santuoka neturi turinio ir sudaryta tikslu išvilioti nekilnojamą turtą, sudaryta nesuteikiant kitam sutuoktiniui šanso turėti normalų šeimyninį ir intymų gyvenimą. Vadovaujantis CK 3.40 straipsnio 2 dalimi santuoka taip pat turi būti pripažinta negaliojančia, kai šalių santuoka sudaryta apgaulės būdu. Byloje yra surinkti dokumentai ir paaiškinimai rodo, kad ieškovė J. P. apgavo R. M., turėdama nesąžiningus - turtinius tikslus.
10.5. Vadovaujantis CK 3.42 straipsnio 2-3 dalimis, reikalauti pripažinti fiktyvią santuoką negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios santuokos sudarymo dienos arba nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju tokia diena laikytina 2020-07-20 (ieškinio teismui surašymo diena), t. y. diena kai atsakovas R. M. prarado tikėjimą sulaukti iš užsienio sugrįžtančios sutuoktinės, nes atsiradus ieškiniui suprato, kad ji niekada negrįš. Priešieškinis teismui surašytas ir pateiktas 2021-01-08 nepažeidus vienerių metų termino nuo aplinkybių paaiškėjimo, kad tokį ieškinį jau reikia teikti dienos. Ieškininė senatis netaikytina ir todėl, kad jos taikyti neprašo ieškovė J. P..
10.6. Santuokos pripažinimas negaliojančia yra sankcija ir teisiniai padariniai, kuriems esant sąžiningas sutuoktinis turi teisę reikalauti grąžinti dovanotą turtą (CK 3.46 straipsnis). Todėl teismai pripažindami santuoką negaliojančia ir grąžindami dovanotą turtą turi vadovautis geros moralės, nuosavybės neliečiamumo, piktnaudžiavimo teise, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitais principais įtvirtintais CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis. Nors atsakovas priešieškinyje aiškiai neišdėstė reikalavimo grąžinti ieškovei padovanotą turtą, pripažinus santuoką negaliojančia, tačiau tokį reikalavimą nuolat reiškia žodžiu sakydamas, kad turto niekada būtų nedovanojęs, jeigu būtų netikėjęs ieškove, kad ji gavus dovaną grįš į Lietuvą visam laikui su juo gyventi, todėl akivaizdu, kad santuokos pripažinimas negaliojančia yra tiesiogiai susijęs su atsakovo siekiu susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, šeimos santykių bylose teismas gali tenkinti daugiau reikalavimų negu pareikšta, vadovaujantis ekonomiškumo, koncentruotumo principais, kai tai tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
11. Ieškovė J. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nuslėpė nuo jo savo požiūrį į santuoką, nes pats patvirtina, jog jam buvo žinoma, kad ieškovė laikėsi nuomonės, jog vyras turi turėti stabilų finansinį pagrindą ir turi būti pasirengęs išlaikyti moterį, jei nori sudaryti santuoką. Tai yra subjektyvusis santuokos tikslas, kuris gali būti bet koks. Šiuo atveju, ieškovė norėjo ištekėti už finansiškai stabilaus asmens, kad jaustųsi ne tik mylima, bet ir saugi. Ilgas gyvenimas drauge iki santuokos sudarymo leido ieškovei suprasti, kad su šiuo žmogumi ji nori kurti ateitį, ir tapti „žmona“, o ne „drauge“. Ieškovė nebuvo sukūrusi jokio plano pasipelnyti, o nuoširdžiai mylėjo ir tikėjo santuokos sėkme. Deja, santuoka nesusiklostė. Tad objektyvusis santuokos tikslas buvo sukurti šeimyninius santykius, kurie, deja, tarp šalių nesusiklostė.
11.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis buvęs apgautas, nes yra vyresnio amžiaus ir turi didesnę gyvenimišką patirtį. Asmuo, kuris yra veiksnus, neturi jokių sutrikimų remiasi, teiginiais neva ieškovė jį apgavo, kai asmuo galėjo ir turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes, galėjo ir turėjo galimybę suvokti, kad santuokos, nesvarbu ar su jaunesne ar vyresne partnere, gali baigtis skyrybomis. Atsakovas savo noru lepino ieškovę pirkiniais, savo noru padovanojo dalį savo turto, savo noru sudarė panaudos sutartį. Taigi, jis suprato savo veiksmų prasmę, elgėsi taip, kaip tuo metu norėjo.
11.3. Taip pat teiginys, kad ieškovė yra jaunesnė, todėl yra apsukri ir protinga taip pat neatitinka realios situacijos. Pradėjus bendrauti su apeliantu, ieškovei patiko jo stabilumas, patirtis ir užtikrintumas. J. P. buvo pavargusi nuo santykių, kuriuose ji rūpinosi kitais, vieną kartą norėjo, kad ja, kaip moterimi, pasirūpintų vyras. Kartu J. P. ir R. M. išgyveno 12 metų, iš kurių 3 metai buvo santuokoje. Gyveno tvarkingai, kūrė bendrą ateitį, rūpinosi bendru ūkiu. Tačiau palaipsniui judviejų santykiai šlijo dėl amžiaus skirtumo ir skirtingų pasaulėžiūrų. J. P. į gyvenimą žiūrėjo kitaip, norėjo daugiau užsidirbti, užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas savo mažamečiui vaikui, o apeliantui užteko to, ką turėjo, jis nenorėjo keistis ir plėsti savo akiratį. Todėl 2019 metais J. P. išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje norėjo užsidirbti. J. P. tikėjosi grįžti atgal į Lietuvą, galvojo, kad ras bendrą sprendimą, kaip išsaugoti šeimą, tačiau palaipsniui suprato, kad nebenori stovėti vietoje ir gyventi su žmogumi, kuris nenori keistis. Pirmos instancijos teismas pripažino J. P. kalta dėl santuokos iširimo. Šiuo metu J. P. supranta savo kaltę, kad ji buvo ta, kuri nebenorėjo kovoti dėl bendrų santykių, tačiau griežtai neigia tai, kad jųdviejų santuoka nuo pat pradžių buvo fiktyvi.
11.4. CK 3.37 straipsnyje pateikiamas baigtinis, išsamus santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų sąrašas, todėl jis negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais santuoka negali būti pripažinta negaliojančia. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jokios atsakovo apgaulės nebuvo. Apeliantas žinojo, kad J. P. yra svarbus finansinis užtikrinimas, jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, turėjo intymius santykius, gal ir ne tiek laiko kiek norėjo apeliantas, bet jų santuoka turėjo turinį. Santuoka buvo sudaryta laisva valia, be prievartos ar nerealių pažadų. Apeliantas turėjo laiko apgalvoti savo sprendimą, pasverti visus teigiamus ir neigiamus dalykus, apgalvoti pasekmes, kurias apsvarsto visi asmenys prieš sudarant santuoką. Todėl nebuvo tiesiogiai pažeistos materialiosios santuokos sudarymo sąlygos (CK 3.12 - 3.17 straipsniai), santuoka nebuvo fiktyvi (CK 3.39 straipsnis), buvo išreikšta tikroji šalių valia (CK 3.40 straipsnis), nebuvo sergama lytiškai plintančia liga (CK 3.37 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis), dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų ir sąlygų nustatymo (CK 3.37 straipsnis).
14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2007 metais, po pusės metų bendravimo ieškovė su dukra apsigyveno pas atsakovą jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys nuo to laiko gyveno faktinėje santuokoje, bendravo intymiai, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis ir jėgomis remontavo namą, kuriame gyveno. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu susituokė (1 t. b. l. 5). Ieškovė J. P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abejų sutuoktinių kaltės (1 t. b. l. 1), ieškinyje teigė, kad santuoka su R. M. iširo dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į šeimos vertybes, dėl skirtingų charakterių, kitokio požiūrio į santuokos ateitį. Atsakovas R. M. pareiškė priešieškinį ieškovei J. P., kuriame suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą tarp R. M. ir J. P. ((duomenys neskelbtini)), nuo santuokos sudarymo momento. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinį, nutraukė santuoką, sudarytą tarp J. P. ir R. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl buvusios sutuoktinės J. P. kaltės, atmetė atsakovo priešieškinį, priteisė iš R. M. J. P. naudai 362 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš J. P. valstybei 5,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 178).
15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl santuokos su J. P. pripažinimo negaliojančia, nes iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog vienintelis ieškovės tikslas buvo pasipelnyti, o ne sukurti santuoką su atsakovu; teismas neįvertino tų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) R. M. J. P. naudai surašė testamentą, kuriuo turtą paliko J. P., jog (duomenys neskelbtini) R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu, o (duomenys neskelbtini) R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos, taip ji išviliojo jo turtą, o po santuokos sudarymo šeimos santykiai nesusikūrė, todėl santuoka buvo fiktyvi; teigia, jog santuokos pripažinimas negaliojančia yra sankcija ir teisiniai padariniai, kuriems esant sąžiningas sutuoktinis turi teisę reikalauti grąžinti dovanotą turtą (CK 3.46 straipsnis), santuokos pripažinimas negaliojančia yra tiesiogiai susijęs su atsakovo siekiu susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, todėl mano, jog CPK 376 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali tenkinti daugiau reikalavimų negu atsakovas yra pareiškęs.
Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų byloje
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio ar abejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad R. M. ir J. P. sudaryta (duomenys neskelbtini) santuoka yra iširusi ir ją nutraukė teismo sprendimu. Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl J. P. kaltės. Šią išvadą teismas grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad J. P., būdama santuokoje su atsakovu, palaikė pastovius artimus santykius su kitu vyru, jos pačios paaiškinimais teismo posėdžių metu, kad ji jaučia šiltus jausmus kitam žmogui ir su juo nuolat bendrauja, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų T. M. bei J. K. parodymais, kurie patvirtino, kad ieškovė nebuvo ištikima savo sutuoktiniui (atsakovui). Kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės pagrindžia ir ta aplinkybė, jog ieškovė neteikė apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalies, kuriuo santuoka pripažinta iširusi dėl pačios J. P. kaltės. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija šioje ginčo dalyje Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo pareikšto reikalavimo byloje
18. R. M. pateiktame priešieškinyje teigė, jog J. P. santuoką sudarė su juo tik siekdama užvaldyti jo turtą, visomis įmanomomis priemonėmis paveikė jį taip, kad jis pats perleido jai pusę turimo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Po to ieškovė su juo nebendravo, o po penkių mėnesių nuo santuokos įregistravimo, ji pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad ieškovė santuoką su juo sudarė fiktyviai, tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, santuoka sudaryta apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog santuoka teismine tvarka gali būti pripažinta negaliojančia, jei buvo pažeistos CK 3.12 – 3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos (draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims, santuokos sudarymo savanoriškumas, netinkamas santuokinis amžius, neveiksnumas, monogamijos pažeidimas, draudimas tuoktis artimiems giminaičiams), bei CK 3.21 straipsnio 3 dalies, 3.39 ir 3.40 straipsniuose (vieno iš asmens nepranešimas kitam apie susirgimą venerine liga ar AIDS, fiktyvios santuokos sudarymas, negalėjimas suprasti santuokos sudarymo metu savo veiksmų prasmės) nurodomais pagrindais.
19. Byloje nustatyta, kad R. M. ir J. P. susipažino dar 2007 metais, po pusės metų bendravimo ieškovė su dukra apsigyveno pas atsakovą jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys nuo to laiko nuolat gyveno faktinėje santuokoje, bendravo intymiai, vedė bendrą šeimos ūkį, bendromis lėšomis ir jėgomis remontavo namą, kuriame gyveno. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog dar iki santuokos įregistravimo Civilinės metrikacijos biure tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė faktiniai santuokiniai santykiai, kurie tęsėsi iki 2019 metų, kai ieškovė išvyko laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog J. P. santuoką su juo įregistravo Civilinės metrikacijos biure tik dėl akių, nesiekiant sukurti šeimos teisinių santykių, yra nepagrįsti. Šalys tik įformino ilgalaikius faktinius santuokinius santykius įregistravę santuoka (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure. Gyvendamas faktinėje santuokoje nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei dešimt metų su J. P., atsakovas turėjo galimybę pažinti ją ir apsispręsti dėl santuokos įregistravimo. Ta aplinkybė, jog J. P. pateikė teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo po beveik dvejų metų nuo jos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo manyti, kad santuoka buvo sudaryta fiktyviai, tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius (CPK 178 straipsnis, CK 3.39 straipsnis).
20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) R. M. J. P. naudai surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko J. P., jog (duomenys neskelbtini) R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu, o (duomenys neskelbtini) R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos. Apeliantas teigia, kad J. P. santuokos sudarymo pretekstu tik išviliojo jo turtą ir nesiekė sukurti šeimos teisinių santykių. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad J. P. privertė R. M. perleisti turimą turtą dar iki santuokos sudarymo, kad (duomenys neskelbtini) turto dovanojimo sutartį sudarė jis sudarė prieš savo valią, paveiktas ieškovės, ar kad santuokos sudarymą J. P. siejo su R. M. priklausančio turto įgijimu. Byloje nustatyta, kad faktinėje santuokoje šalys pragyveno daugiau nei dešimt metų, jog santuoka bendru šalių sutarimu ir abejų sutuoktinių valia buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) mėnesį, o turtą R. M. J. P. padovanojo jau po santuokos įregistravimo – (duomenys neskelbtini) mėnesį. Akivaizdu, kad tiek sudarydamas faktinę santuoką su J. P., įregistruodamas santuoką Civilinės metrikacijos biure su J. P., tiek perleisdamas turimą turtą sutuoktinei, R. M. turėjo galimybę pasirinkti, apsispręsti sudaryti ar ne nurodomus byloje sandorius ir civilinės būklės aktus. Be to, nustatyta, kad 2009 m. vasario 12 d. surašytą testamentą, kuriuo R. M. paliko savo turtą J. P. naudai, R. M. yra panaikinęs.
21. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, bei sprendžia, kad R. M. byloje neįrodė santuokos pripažinimo negaliojančia faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 1.91, 3.39 straipsniai).
22. Nustatyta, kad atsakovas R. M. 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba byloje, jis buvo 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą grąžinti R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6 (pradinis mokėtojas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį, žyminį mokestį šios nutarties pagrindu grąžina VMI prie Finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6 (pradinis mokėtojas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį, žyminį mokestį šios nutarties pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Ši teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė
Arvydas Žibas