VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 23 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Gretai Donielaitei, Aistei Bareikei, Olgai Saveljevai,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Eglei Smailienei, Irenai Pikčilingienei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas šešis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 294 straipsnio 2 dalį areštu penkiasdešimčiai parų, šis nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pakeistas ir J. K. veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

J. K., 2016 m. vasario 11 d., apie 13.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-352-716/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, žinodamas, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., Rudaminos g. 12, Vilniuje, jį užpuolė ir sužalojo P. B., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o būtent parodė, kad jį sužalojo ne B., šiam asmeniui pretenzijų neturi, tarp užpuolikų B. nebuvo, jį sužalojo kiti asmenys, ne B.

Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, jog jis yra įsitikinęs, kad jį sužalojo ne P. B.. Jeigu įvykio vietoje būtų matęs P. B., būtų atpažinęs. Kaltinamasis teigė, jog neneigia, kad P. B. galėjo būti įvykio vietoje. P. B. buvo suinteresuotas prisiimti kaltę tik sau, kadangi siekė sušvelninti savo atsakomybę. J. K. teigė, jog jis gavo smūgį iš nugaros, tarp užpuolikų P. B. nebuvo, P. B. jo peiliu nesužalojo. Užpuolikų amžius buvo apie 30-35 metai, juos matė. Įvykio dieną galėjo išsiųsti trumpąją žinutę P. B., tačiau taip galėjo padaryti per klaidą. Įvykio vietoje jis atsidūrė, kadangi netoli jos gyvena. Nežino, kaip įvykio vietoje atsirado užpuolikai. Įvykio vietoje sustojo, kadangi pamatė pažįstamą džipą. Kodėl sustojo, detaliau paaiškinti negalėjo. Viskas įvyko spontaniškai. Kai sustojo, išlipo iš automobilio, ėjo prie užpuolikų, tuomet ir buvo užpultas. Tarp automobilių buvo gal 3-5 metrai, o gal 10-15 metrų. Tuos asmenis, kurie jį užpuolė, matė, juos galėtų atpažinti, matė jų veidus. Kaltinamasis nurodė, jog P. B. pažįsta nuo devyniasdešimtųjų, su juo bendravo. Vėliau ryšiai bei bendravimas nutrūko. Su P. B. įvykio dieną buvo susitikęs mieste, matė pro automobilio langą, abu buvo savo automobiliuose. P. B. važiavo su pilkos spalvos Hyundai automobiliu, daugiau tą dieną jo sutikęs nebuvo. Rudaminos g. irgi buvo pilkos spalvos Hyundai automobilis. Gal automobilis buvo ir P. B., negali pasakyti. Iš kito automobilio išlipo gal du ar trys žmonės. Kaltinamasis teigė, jog gal dar kas iš šono jį buvo apėjęs. Įvykusią situaciją sunkiai atsimena, kadangi jau praėjo dveji metai. Negali paaiškinti, kodėl pas P. B. rastas jo kraujas, nežino. J. K. teigė, jog jį užpuolė ne P. B..

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir laikosi parodymų, duotų 2016 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu, o būtent kad jį 2014 m. spalio 14 d. Rudaminos g. 12, Vilniuje, užpuolė ir sužalojo ne P. B., o kiti jam nepažįstami asmenys. Kiek jų buvo, pasakyti negali, nes neatsimena. Minėtų asmenų nepažįsta. Apibūdinti jų negali, galėtų tik atpažinti iš veido bruožų visumos. Jiems maždaug po 30-35 metus. Jis 2014 m. spalio 14 d. matė P. B., kuris važiavo savo automobiliu. Automobilyje matė tik vieną P. B.. Ar dar kas nors buvo jo automobilyje, pasakyti negali, nes P. B. automobilio galiniai langai tamsinti. Neneigia, kad įvykio dieną rašė SMS žinutę, bet neatsimena, kam rašė, galimai per klaidą SMS žinutę išsiuntė P. B.. Kodėl jis sustojo Rudaminos g. 12, Vilniuje, pasakyti negali, neatsimena, bet šia gatve jis važiavo namo kartu su savo bendradarbe A. Š. jos automobiliu Mercedes. Jo parodymai, anksčiau duoti teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. (t. 1, b. l. 153, 157-158)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, J. K. parodė, kad jis pažįsta P. B., pravarde „P.“, apie dvidešimt metų, jokių santykių su juo nepalaiko. Jis 2014 m. spalio 14 d. vyko namo iš miesto. Važiavo su verslo partnere A. Š. jos automobiliu. Automobilį vairavo jis. Važiuojant Gedimino pr. pastebėjo, kad šalia kitoje juostoje važiuoja P. B. su sidabrinės spalvos visureigiu. P. B. sėdėjo už vairo. Jis važiavo Naujininkų kryptimi. Atsimena, kad įvažiavo į Dzūkų g. Daugiau nieko pasakyti negali, kadangi buvo smarkiai sužalotas, kas įvyko, tiksliai neatsimena. Pretenzijų dėl to, kas įvyko, niekam neturi, nes nėra tikras, kas tai padarė. (t. 1, b. l. 41-43)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 11 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, J. K. parodė, kad neprisimena, kiek žmonių jį užpuolė, bet tarp užpuolikų P. B. nebuvo. Neprisimena, kodėl išlipo įvykio vietoje. Jis tris dienas buvo komoje, todėl nieko neprisimena. Įvykio dieną automobiliu važiavo su A. Š.. Nepamena, ar kam rašė ar skambino. Dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Neprisimena, ar 2014 m. spalio 14 d. P. B. matė mieste. Jis blogai mato, todėl gali būti, kad 2014 m. spalio 14 d. netyčia paskambino P. B.. Neatsimena, kaip jis ir P. B. atsirado Rudaminos g. 12. Negalėjo įvykio dieną rašyti žinutės P. B., nes su juo nebendrauja. Nežino, ar įvykio dieną P. B. buvo Rudaminos g. 12. Tiesiog jis išlipo iš automobilio ir jį subadė peiliu. Neprisimena, kiek žmonių jį sužalojo. (t. 1, b. l. 92-99)

Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, jog jis yra nuteistas už J. K. sužalojimą. Jis neatsimena 2014 m. spalio 14 d. įvykių. J. K. jis pažįsta, ar minėtą dieną buvo susitikęs su J. K., neatsimena. Kaip sužalojo J. K., neatsimena. Pagarsinus anksčiau liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, jog yra davęs tokius parodymus. Nurodė, kad buvo susidariusi konfliktinė situacija, su J. K. konfliktavo telefonu, vėliau atsitiktinai susitiko. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs su automobiliu Hyundai Santa fe. Minėtu automobiliu į įvykio vietą atvažiavo vienas. Kai J. K. rankoje pamatė armatūrą, bandė pabėgti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad J. K. pažįsta maždaug nuo 1990 metų. Šiuo metu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2014 m. spalio 14 d. sužalojo J. K.. Jis atsisako iš naujo smulkai pasakoti 2014 m. spalio 14 d. įvykio aplinkybes. Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, yra teisingi, prašo jų laikytis. Nuo pat pradžios sakė tiesą ir savo parodymų nekeis ir nepildys. (t. 1, b. l. 140-141)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, P. B. parodė, kad J. K. pažįsta nuo 1990 metų. Jis 2014 m. spalio 14 d., apie 12.00 val., vyko į „Pramogų bankas“ su savo sugyventinės automobiliu Hyundai Santa fe, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Važiuojant Vasario 16-osios g. ir sustojus prie sankryžos Gedimino pr. antrojo eismo juostoje, pamatė, kad pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis Mercedes, kurį vairavo J. K., o priekyje sėdėjo J. K. draugė. J. K. jam pradėjo mojuoti ranka. Vėliau važiuojant ir privažiavus sankryžą su Pamėnkalnio g. J. K. nuvažiavo aukštyn į Tauro kalną, o jis nusuko link „Pramogų bankas“. „Pramogų bankas“ pabuvo apie pusę valandos. Susiruošęs važiuoti namo, pamatė telefone praleistą skambutį ir SMS žinutę iš nepažįstamo numerio. Paskambinus minėtu numeriu atsiliepė J. K., kuris kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo sakyti kažką apie automobilį, kad neva jis parodė, kur J. K. gyvena, dar kažkokius dalykus. P. B. teigė, jog jis padėjo ragelį ir perskaitė žinutę, kurioje buvo parašyta panašiai tas pats, ką jam telefonu sakė J. K.. Vėliau jis važiavo Dzūkų g., važiuojant Dariaus ir Girėno g. link, jau beveik prie tilto, jis pamatė J. K., važiuojantį nuo tilto, t. y., priešinga kryptimi. Pristabdžius prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie parduotuvės „Maxima“, J. K. ranka parodė, kad jis važiuotų iš paskos. P. B. nurodė, kad jis nuvažiavo iš paskos. Jie važiavo Dzūkų g., vėliau pasuko į Rudaminos g., kur yra akligatvis. Privažiavus iki pat gatvės pabaigos J. K. sustojo kairėje kelio pusėje, o jis sustojo dešinėje kelio pusėje, 15 metrų atstumu nuo J. K. automobilio. Išlipus iš automobilio pamatė, kad J. K. turi metalinį strypą, todėl jis iš automobilio pasiėmė peilį. J. K. puolė jį su strypu suduodamas smūgį į galvos sritį, bet jam pavyko smūgį blokuoti kaire ranka. Antras smūgis buvo į kairę šlaunį. Gindamasis J. K. sudavė peiliu. J. K. sudavė peiliu į veidą, taip pat sudavė kumščiu į veidą. J. K. pataikius į veidą, pasipylė kraujas, J. K. suklupo ant kelių. Iš automobilio išlipo J. K. draugė, šiai pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, o pats sėdo į automobilį ir išvažiavo. (t. 1, b. l. 73-74, 78-79)

Iš P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, matyti, kad P. B. liepė važiuoti Dzūkų g. Važiuojant Dzūkų g. buvo sustota prie parduotuvės „Maisto prekės“, esančios Dzūkų g. 10, ties kuria yra pėsčiųjų perėja. Būtent ties šia pėsčiųjų perėja jis pamatė priešinga kryptimi važiuojantį J. K.. Abiem automobiliams pristabdžius prie perėjos J. K. rankos mostu parodė apsisukti ir sekti paskui jį. Vėliau važiuojant Dzūkų g. P. B. parodė sukti į dešinę prie namo Nr. 31. Buvo pasukta į Rudaminos g. P. B. nurodė važiuoti iki Rudaminos g. pabaigos. Pravažiavus namą Nr. 12 P. B. nurodė sustoti. P. B. parodė, kur stovėjo jo automobilis, o kur J. K. automobilis, taip pat vietą, kur įvyko konfliktas tarp jo ir J. K.. (t. 1, b. l. 80-85)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo P. B., šis parodė, kad jis įvykio dieną J. K. matė du kartus, t. y. pirmą kartą prie sankryžos, antrą kartą susidūrė ant kelio. J. K. jam liepė jį sekti paskui. Jis susiginčijo su J. K., kuris su savimi turėjo armatūros gabalą. Tai pamatęs, jis pasiėmė peilį. Jie susimušė, P. B. aiškino, jog jis tik gynėsi. Įvykio metu jis buvo vienas, vairavo automobilį Hyundai Santa fe. J. K. buvo su sugyventine. J. K. jam sudavė, jie susimušė, buvo nugriuvę ant žemės, J. K. padarė pjautinę žaizdą peiliu, matė, kad jam sužalojo veidą. J. K. sugyventinei liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. (t. 1, b. l. 86-90)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, kaltinamasis P. B. parodė, kad prieš visą įvykį J. K. jam grasino trumposiomis žinutėmis ir skambučiais. J. K. jam pamojavo sustoti, jis sustojo. Visas įvykis įvyko Rudaminos g., akligatvyje. J. K. iš automobilio išbėgo su lazda, armatūra ir puolė. P. B. tai pamatęs spėjo iš automobilio pasiimti peilį. J. K. jam davė per galvą, koją, ranką. Jie pradėjo grumtis. Viskas įvyko labai greitai. J. K. nustojo pulti, kai jam sudavė peiliu per veidą. Kai J. K. nustojo pulti, jis nieko nebedarė. Pamatė, kad J. K. yra kraujuotas. J. K. sugyventinei liepė kviesti greitąją, o pats išvažiavo savo automobiliu. Įvykio metu daugiau jokių asmenų nebuvo. (t. 1, b. l. 107-111)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, jog įvykio dieną ji su J. K. važiavo iš parduotuvės namo. Pakeliui susitiko kitą automobilį, tuomet prasidėjo skambučiai, SMS žinučių rašymas. Ji sėdėjo keleivio vietoje ir, nors kalbėjo telefonu darbo reikalais, tačiau girdėjo skambučius. A. Š. teigė, jog, jos įsitikinimu, J. K. kalbėjo telefonu su „P.“, kaip vėliau sužinojo tai yra P. B.. Apie ką vyko pokalbiai telefonu, ji negali pasakyti. Kai buvo netoli namų, iš priekio važiavo automobilis ir J. K. pasakė, kad jo prašo sustoti. Tuomet J. K. pasuko į dešinę ir sustojo. J. K. lipdamas iš automobilio pasakė, kad tuoj grįš, rankose jis nieko neturėjo. Jų automobilis stovėjo priekyje, o kitas automobilis stovėjo jiems už nugaros. Kas važiavo kitu automobiliu, ji nežino. Tuo metu, kai J. K. išlipo iš automobilio, ji kalbėjo telefonu, kai baigė kalbėti, pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad J. K. kažkas negerai, išlipo iš automobilio, pamatė, jog jis visas kraujuotas. Kai pamatė, jog J. K. yra sužalotas, jis buvo šiek tiek toliau nuo kito automobilio ir dar toliau nuo automobilio, kuriuo jie atvažiavo į įvykio vietą. Nuo to momento, kai J. K. išlipo iš automobilio, iki to momento, kai jį pamatė, praėjo pora minučių. Tarp dviejų automobilių buvo apie dešimties metrų atstumas. Liudytoja teigė, jog pro ją praėjo vyriškis, kurio apibūdinti negali, kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. Šis vyriškis ėjo nuo J. K., įsėdo į automobilį, apsisuko ir išvažiavo. Vėliau po įvykio visi sakė, kad „P.“ sužalojo J. K., tačiau ji pati negali pasakyti, ar ten buvo „P.“. J. K. nesakė, kas jį sužalojo, sakė tik, kad žino, kas tai padarė ir viskas. Tas kitas automobilis buvo šviesus džipas. Šio automobilio priekyje sėdėjo tik vienas vairuotojas. Ar automobilio gale kas sėdėjo, nežino, kadangi to automobilio galiniai stiklai tamsinti. Po to, kai pamatė sužalotą J. K., jai niekas nesakė kviesti greitąją. Įvykio vietoje matė tik vieną žmogų. Paties konflikto nematė, nes tuo metu kalbėjo telefonu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad ji pažįsta J. K. apie keturis metus, susipažino darbo reikalais, jis dirba jos vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2014 metais, galimai spalio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, dienos metu, ji kartu su J. K. jai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz 3200, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo iš prekybos centro „Europa“ į J. K. namus. Už vairo sėdėjo J. K.. Ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Važiuojant pro Šv. Jokūbo ligoninę, lygiagrečiai su jais važiavo pilkos spalvos automobilis Hyundai, valstybinių numerių neatsimena. Minėtame automobilyje priekyje matė tik vairuotoją, ar ant galinių sėdynių kas nors dar sėdėjo, pasakyti negali. Pažiūrėjęs į šalia važiuojantį automobilį, J. K. jai pasakė, kad važiuoja tas „svolačius“. Vėliau ji sužinojo, kad tas „svolačius“ turi pravardę „P.“, bet jo vardą sužinojo tik teismo posėdžio metu. Jai matant, J. K. parašė SMS žinutę, bet, ar tuo metu jis išsiuntė SMS žinutę „P.“, ji nežino. Ką konkrečiai J. K. rašė, ji nežino. Ar J. K. sakė, kam išsiuntė žinutę, neatsimena. Žino, kad jis bandė skambinti ir jam niekas neatsiliepė, bet paskui perskambino. Iš to, kad J. K. rašė SMS žinutę, skambino, o jam perskambino, padarė išvadą, kad J. K. rašė ir skambino „P.“, kuris vėliau perskambino. Jei gerai atsimena, pasukus į Rudaminos g., J. K. jai pasakė, kad reikia sustoti, nes jo prašo sustoti. Tik tada pamatė stovintį tą patį pilkos spalvos automobilį Hyundai. Jie sustojo iš galo. Atstumas tarp jų automobilio ir Hyundai automobilio buvo nedidelis. J. K. pasakė, kad jam reikia pasikalbėti ir išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio, J. K. nuėjo į priekį, o ji liko automobilyje. Kai J. K. išlipo iš automobilio, ji kalbėjo telefonu ir nekreipė dėmesio, prie ko priėjo J. K. ir kas vyko. Kai baigė kalbėti telefonu, pro šoninį dešinės pusės veidrodėlį pamatė J. K., klūpantį ant žemės, jis laikėsi rankoms už veido. Ji išlipo iš automobilio, priėjo prie J. K. ir pamatė, kad jo veidas yra kruvinas. Ji pabandė jį pakelti ir, paėmusi rankomis iš nugaros už pažastų, pajuto, kad per ranką teka tirštas kraujas. Tuomet suprato, kad J. K. stipriai sužalotas. Ji matė, kad tuo metu, kai bandė pakelti J. K., pro juos praėjo vienas vyras, kuriuo apibūdinti negali. Daugiau toje gatvėje, kur jie stovėjo, nebuvo nei kitų automobilių, nei kitų asmenų. Ji matė, kad iš įvykio vietos išvažiavo pilkos spalvos automobilis, ir padarė išvadą, kad galėjo išvažiuoti automobilio Hyundai vairuotojas. Kai automobilis išvažiavo, ji bandė skambinti į greitąją pagalbą, bet dėl šlapių ir kraujuotų rankų to padaryti nepavyko. Netrukus gatvėje pamatė praeivį ir jo paprašė pabūti su J. K., o ji nubėgo pas pažįstamą, kuris gyvena netoliese, bet jo nerado, o kai grįžo, aplink jau buvo susirinkę žmonės. (t. 1, b. l. 124-125)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, liudytoja A. Š. parodė, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.15 val., kartu su J. K. važiavo automobiliu, kurį vairavo J. K.. Ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Jie važiavo pro Šv. Jokūbo ligoninę, Vilniuje. Važiuojant pro ligoninę J. K. pamatė važiuojantį automobilį Hyundai Santafe pilkos spalvos, automobilio valstybinių raidžių nepamena, skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). J. K. pasakė, kad važiuoja tas „P.“. Ji žino, kad „P.“ yra žmogaus pravardė. A. Š. nurodė, jog žino, kad J. K. ir „P.“ konfliktavo, bet dėl ko, nežino. J. K. ir „P.“ automobiliai važiavo gretimomis juostomis, ji matė, kad automobilyje Hyundai Santafe yra vairuotojas, daugiau asmenų jame nematė. J. K. iš savo telefono išsiuntė SMS žinutę „P.“. Išsiuntęs SMS žinutę J. K. pasakė, kad ne viską parašė, tuomet pradėjo skambinti „P.“, skambino kokius du kartus, bet jis telefono nepakėlė. Jie abu važiavo tiesiai į J. K. namus. Važiuojant Švitrigailos g. nuo parduotuvės „Sparta“ link Naujininkų J. K. atskambino „P.“. Tarp jų pokalbis buvo ramus, jokio konflikto nebuvo, pokalbis užtruko apie dvi minutes. J. K. telefonu kalbėjo kažką apie draugystę, paskui „P.“ pasakė, kad jis „gyvena ne pagal taisykles“. Pokalbio pabaigoje J. K. pasakė, kad „nenoriu daugiau su tavimi kalbėti“ ir padėjo ragelį. Po to įvažiavus į Dzūkų g. Liepkalnio kryptimi, netoli ties posūkiu į Rudaminos g., pamatė, kad priešinga kryptimi atvažiuoja „P.“ automobilis. J. K. pasakė „negi jis prašo sustoti“. Įsukus į Rudaminos g. ir kiek pavažiavus J. K. sustojo kairėje kelio pusėje. J. K. pirmas įvažiavo į Rudaminos g., iš paskos važiavo „P.“. J. K. pasakė „aš einu pakalbėti, tuoj grįšiu“. A. Š. nurodė, jog ji tuo metu kalbėjo telefonu, praėjus minutei ar pusantros per dešinės pusės veidrodėlį ji pamatė, kad J. K. guli ant gatvės klūpodamas ant kelių ir abejomis rankomis suėmęs laikė veidą. Ji išlipo iš automobilio ir einant link J. K. pamatė nuo šio nueinantį „P.“ link savo automobilio, kuris stovėjo dešiniajame kelkraštyje. Kai priėjo prie J. K., „P.“ savo automobiliu nuvažiavo pro juos. Daugiau jokių pašalinių asmenų įvykio vietoje nematė. (t. 1, b. l. 50-55, 56-57)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 11 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, liudytoja A. Š. parodė, kad įvykio dieną automobiliu važinėjo su J. K.. J. K. vairavo automobilį, ji sėdėjo šalia. J. K. važinėdamas kalbėjo telefonu, bet su kuo, nežino. J. K. rašė žinutes P. B., bet nežino jų turinio. J. K. nusprendė sustoti Rudaminos g., bet kodėl, nežino, berods, jam kažkas paskambino telefonu ir prašė ten sustoti. J. K. išlipo iš automobilio ir pasakė palaukti minutę. Ji kalbėjo telefonu, paskui pro šoninį veidrodėlį pamatė, kad J. K. keistai stovi, buvo pasilenkęs. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad jis sužalotas, visas kraujuotas. Aplinkui nieko nebuvo, pro ją praėjo kažkoks žmogus, bet jo neįsidėmėjo. Minėtas žmogus įsėdo į automobilį ir išvažiavo. J. K. iš šono bėgo kraujas, buvo sužalotas jo veidas. Toliau stovėję žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko policijos pareigūnai, o paskui ir greitoji medicinos pagalba, kurie J. K. išvežė į ligoninę. J. K. nesakė, kas jį sužalojo. Ji pati nežino, kas J. K. sužalojo. P. B. įvykio dieną nematė, jį mato pirmą kartą teisme. (t. 1, b. l. 92-99)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, jog jis paties įvykio nematė ir apie jį žino tik tai, ką pasakė P. B.. Jis buvo sutikęs P. B. prekybos centre „Panorama“, kur jam buvo papasakota, jog jį užpuolė J. K.. P. B. aiškino, jog jis J. K. netyčia susitiko gatvėje, jie sustojo ir jis buvo užpultas. Dėl ko buvo užpultas, P. B. nepasakojo. Liudytojas aiškino, jog su P. B. susitiko, kadangi ketino važiuoti pas vieną pažįstamą pasišnekėti. P. B. pasakė, kad negalės važiuoti, kadangi jį išveš policija. Pagarsinus liudytojo anksčiau duotus parodymus, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai. Ant P. B. veido jokių sužalojimų nematė, matė tik tai, kad pakaušyje yra sukrešėjęs kraujas. Su P. B. susitiko tą pačią dieną, kai buvo įvykis. Jokios pagalbos P. B. neprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad jis pažįsta P. B. apie dvylika metų. Taip pat jis iš matymo pažįsta ir J. K., bet su juo nėra bendravęs. Jis 2014 m. vasarą buvo paskolinęs nemažą pinigų sumą moteriai, kurią pažinojo P. B., todėl į P. B. kreipėsi, tikėdamasis, kad jis jam padės atgauti skolą. 2014 rudenį, tikslios datos dabar nurodyti negali, jis telefonu tarėsi su P. B., kad kartu su juo nuvažiuos pas tą moterį, bet tą pačią dieną, po pietų, jam paskambino P. B. ir paprašė atvažiuoti į prekybos centrą „Panorama“. Jam atvažiavus į prekybos centrą „Panorama“, P. B. papasakojo, kad tarp jo ir J. K. įvyko konfliktas. Iš P. B. žodžių jis sužinojo, kad važiuodamas automobiliu mieste jis sutiko J. K., kuris automobilių žibintais davė P. B. suprasti, kad reikia važiuoti paskui jį. Jiems abiem sustojus vienoje iš Vilniaus gatvių, jie abu išlipo iš automobilių ir J. K. vaikėsi jį aplink automobilį, norėdamas jį sužeisti. P. B. sakė, kad J. K. turėjo peilį ar kažkokią metalinę lazdą. Grumtynių metu jis besigindamas peiliu sužalojo J. K.. Konfliktas vyko tik tarp jų dviejų, pašalinių asmenų nebuvo. J. K. automobilyje buvo tik moteris. P. B. parodė grasinančio pobūdžio SMS žinutę, kurią jam rašė J. K., bet, kas tiksliai joje buvo parašyta, neatsimena. (t.1, b. l. 130-131)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, liudytojas M. G. parodė, kad P. B. pažįsta apie dvylika metų. Jis 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dažnai bendravo su P. B., kadangi jo vaikystės draugo žmonai buvo paskolinęs nemažai pinigų ir norėjo juos atgauti. Jis 2014 m. spalio 14 d. su P. B. ketino važiuoti pas minėtą moterį. Po pietų jam paskambino P. B. ir paprašė atvažiuoti į prekybos centrą „Panorama“. Susitikus P. B. nurodė, kad ką tik turėjo konfliktą su J. K.. P. B. pasakojo, jog jam bevažiuojant automobiliu jis pamatė važiuojantį J. K., kuris automobilių žibintų mirksėjimu davė suprasti, kad reikia važiuoti jam iš paskos. Atvažiavus į kažkokį akligatvį ar kiemus, tarp jų įvyko grumtynės. J. K. pirmas P. B. puolė su kažkokia lazda. Besigrumdydami abu nukrito ant žemės. P. B. besigindamas J. K. sužeidė peiliu. Grumtynių metu buvo tik P. B. ir J. K., daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Grumtynės įvyko dėl J. K. P. B. mestų kaltinimų. P. B. parodė J. K. žinutę, kurioje buvo kažkokie grasinimai, žinutės turinio nepamena. (t. 1, b. l. 65-66)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 29 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, liudytojas M. G. parodė, kad buvo susitaręs susitikti su P. B., tačiau jis paskambino anksčiau ir paklausė, ar jis gali susitikti. Susitikus P. B. nurodė, kad jį užpuolė J. K. su kažkokiu gelžgaliu. P. B. važiavo gatve ir sutiko J. K., kuris pamojavo, kad sustotų. Jie abu užsuko į kiemą. J. K. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link P. B. su kažkokiu metaliniu strypu, pradėjo mušti P. B.. P. B. buvo prabrėžta galvoje, praskelta. M. G. yra girdėjęs, kad J. K. yra anksčiau grasinęs P. B., bet nežino, kodėl. P. B. gynėsi. P. B. kažką minėjo apie peilį ar lazdą. P. B. buvo vienas, o J. K. su drauge. (t. 1, b. l. 101-105)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, jog gal prieš pusantrų metų buvo kviestas į policijos komisariatą apklausai. Buvo klausiama, ar pažįsta P. B., kurio pravardė „P.“. Komisariate sužinojo, kad tarp P. B. ir J. K. įvyko konfliktas. Apie konfliktą sužinojo tik komisariate. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog yra davęs tokius parodymus. P. B. jam skambino ir sakė, jog reikia susitikti. Susitikimo metu pradėjo pasakoti, kad įvyko konfliktas tarp dviejų žmonių. Liudytojas P. B. pasakė ,jog jam tai neįdomu. Nekreipė dėmesio, ką būtent P. B. sakė, nesigilino į konfliktą ir jo aplinkybes. Liudytojas teigė, jog jis žino tik faktą, kad įvyko konfliktas. P. B. jam pradėjo pasakoti, kad tarp jo ir J. K. įvyko konfliktas. Kiek yra užfiksuota apklausos protokole, tiek ir žino. Negali atsakyti, kodėl P. B. pradėjo pasakoti apie konfliktą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad jis apie dvidešimt metų pažįsta P. B., pravarde „P.“ arba „P.“, taip pat apie dešimt metų pažįsta J. K.. 2015 m. pavasarį, vasaros pradžioje, jį susirado P. B. ir pasakė, kad tarp jo ir J. K. įvyko incidentas. P. B. pasakojo, kad turėjo su J. K. išsiaiškinti kažkokį reikalą, kokį nežino. Aiškinimosi metu J. K. P. B. puolė su beisbolo lazda ar tiesiog lazda, o P. B. buvo priverstas gintis ir J. K. subadė peiliu. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino, bet, kiek suprato, konfliktas įvyko tik tarp J. K. ir P. B.. (t. 1, b. l. 119)

Ikiteisminio tyrimo, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, metu V. P. parodė, kad P. B. ir J. K. žino apie dvidešimt metų. P. B. jam dar žinomas kaip „P.“. Jam yra skambinęs P. B. po 2014 m. spalio 14 d. ir sakė, kad įvyko incidentas tarp jo ir J. K.. P. B. nurodė, kad J. K. jį puolė beisbolo lazda, o gal tiesiog lazda, o jis buvo priverstas gintis peiliu. Kiek suprato, daugiau asmenų konflikte nedalyvavo, jie buvo tik dviese. (t. 1, b. l. 68-69)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, jog su kolega važiavo pagal iškvietimą, kadangi buvo sužalotas žmogus. Atvažiavę, pamatė sužalotą žmogų. Asmens veidas ir krūtinė po pažastimi buvo sužaloti, smarkiai kraujavo. Žmogus nebuvo praradęs sąmonės, nepamena, ar jis ką nors sakė. Greičiausiai su tuo žmogumi buvo dar moteris, kuri sėdėjo visureigyje „Mercedes Benz“. Moteris ar kažkas iš liudytojų sakė, jog asmenį sužalojęs asmuo iš įvykio vietos taip pat pasišalino su visureigiu. Pagarsinus anksčiau teisme duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad davė tokius parodymus. Atstumas nuo džipo ir nukentėjusiojo tuo metu buvo apie 20-30 metrų atstumu.

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, liudytojas S. V. parodė, kad buvo gautas iškvietimas į Rudaminos g., kadangi yra sužalotas asmuo. Nuvykus į nurodytą vietą rado nukentėjusįjį J. K., kuris sėdėjo, klūpojo ant žemės, jis buvo visas kruvinas. Ant nukentėjusiojo veido buvo pjautinė žaizda, kairėje pusėje, pažastyje buvo pjautinė žaizda. Aplinkui buvo žmonių, bet jie nelabai ką matė. Kiek buvo išsiaiškinta, lyg kažkoks pilietis kalbėjo su nukentėjusiuoju, susiginčijo, sužeidė ir, berods, pilkos spalvos visureigiu pasišalino. Pats nukentėjusysis nieko nepaaiškino. Toliau stovėjo nukentėjusiojo džipas, jame sėdėjo moteriškė. Moteris nurodė, kad nematė, kaip viskas įvyko. Moteris nurodė, kad matė, kaip asmenys kalbėjosi, o paskui nukentėjusysis jau buvo ant žemės. (t. 1, b. l. 107-111)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014 m. spalio 14 d. 12.38 val. buvo gautas pranešimas, jog gatvėje prie namo, esančio Rudaminos g. 12, Vilniuje, guli sumuštas 30 metų vyras, vyras sąmoningas, kraujuoja. Iš papildomos informacijos matyti, kad sumuštas vyras yra pristatomas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, durtinės žaizdos, įtariamasis buvo su pilkos spalvos visureigiu. (t. 1, b. l. 22)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.35 val., buvo gautas pranešimas, jog Rudaminos g. 12 sumuštas asmuo. Nuvykus į nurodytą vietą šalia Rudaminos g. 12 namo ant važiuojamosios kelio dalies sėdėjo kruvinas J. K. su pjautine žaizda veido srityje bei durtine žaizda kairės pusės pažastyje. Šalia J. K. stovėjo A. Š., kuri paaiškino, kad yra nukentėjusiojo draugė ir matė, kaip J. K. kalbėjo su asmeniu, kurio apibūdinti negali, o už kelių akimirkų pastebėjo J. K., gulintį kruviną ant žemės, įtariamasis pasišalino pilkos spalvos visureigiu neaiškia kryptimi. J. K. paaiškinti nieko nenorėjo. Greitoji medicinos pagalba J. K. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. (t. 1, b. l. 23)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas J. K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia X2-05“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad J. K. iš savo telefono numerio 2014 m. spalio 14 d. 12.14.47 val. nusiuntė žinutę adresatui „P.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini): „Žinau, kas padegė, žinau, kas parodė, kur gyvenu. Laukiate?“. (t. 1, b. l. 58-59)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuvykta į Vilniaus lietuvių namus, esančius Dzūkų g. 43, kur nustatyta, kad minėtų namų teritorija bei Dzūkų g. dalis yra filmuojama vaizdo kameromis. Peržiūrėjus 2014 m. spalio 14 d. vaizdo įrašą matosi, kaip apie 12.29 val. Dzūkų g. link Liepkalnio palei Vilniaus lietuvių namus dideliu greičiu važiuoja automobilis Hyundai Sante fe, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilyje matomas tik vairuotojas. (t. 1, b. l. 70)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena Rudaminos g. 12-21, Vilniuje. Butas yra antrame aukšte. 2014 metais, rudenį, datos tiksliai pasakyti negali, dienos metu, jis buvo virtuvėje ir gamino pietus. Tuo metu pro virtuvės langą, kuris išeina į Rudaminos g., pamatė, kad iš tamsios spalvos automobilio, modelio neįsidėmėjo, išlipo du vyrai. Į juos jokio dėmesio nekreipė, gamino maistą. Vėliau vėl pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad vienas iš automobilio išlipęs vyras, jei gerai atsimena, guli ant pilvo, o kitas vyras jį spardo kojomis. Jis buvo į jį pasisukęs nugara. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Sumušęs gulintį vyrą, kitas vyras iškarto išvažiavo automobiliu. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos ekipažas ir policija. (t. 1, b. l. 136)

Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra antrame aukšte. Jis 2014 m. spalio 14 d., po 12.00 val., buvo virtuvėje ir ruošė pietus. Virtuvės langas išeina į Rudaminos g. pusę. Pažiūrėjęs pro langą Rudaminos g. pabaigos kryptimi, kitoje gatvės pusėje, prie tvoros, juosiančios priešais esančio sklypo sodą, pamatė gulintį vyrą, kurį kojomis spardė kitas vyras, kuris buvo į jį nugara. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Vyras spyrė kokius penkis kartus. Gulintysis vyras nesipriešino. (t. 1, b. l. 60-62)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 29 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, liudytojas M. G. parodė, kad buvo virtuvėje, apie 150 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Privažiavo automobilis, išlipo du žmonės. Asmenys kalbėjosi apie dešimt minučių, kiek pasirodė, nedraugiškai. Vienas asmuo nukrito, o kitas jį pradėjo spardyti kojomis ar rankomis mušė. Vėliau nukentėjusysis sėdėjo ant asfalto, o kitas asmuo išvažiavo automobiliu. (t. 1, b. l. 101-105)

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylą dėl J. K. sužalojimo, liudytojas M. P. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog įvyko muštynės, yra sužalotas asmuo. Nuvykus į įvykio vietą rado asmenį kruvinu veidu, kuris sėdėjo ant žemės. Taip pat buvo pjautinė žaizda šone. Jis su kolega iškvietė medikus, kurie nukentėjusįjį išsivežė. Nukentėjusysis nenorėjo su juo ir kolega bendrauti, nurodė, kad nieko neįvyko. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiojo draugė, kuri nieko nematė, nes toliau sėdėjo automobilyje. Kiek jis su kolega išsiaiškino, kad buvo konfliktas tarp dviejų asmenų. Nukentėjusysis su kitu asmeniu nuėjo kalbėtis už automobilio, o paskui nukentėjusysis buvo sužalotas. (t. 1, b. l. 107-111)

Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-405/2016 matyti, kad nėra duomenų, jog J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam praeityje diagnozuotas specifinis asmenybės sutrikimas ir priklausomybė alkoholiui neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (t. 1, b. l. 199)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Faktas, kad būtent P. B. 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., prie namo, esančio Rudaminos g. 12, Vilniuje, peiliu sužalojo J. K., abejonių nekelia. Šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kuriuo P. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį už J. K. sužalojimą. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-352-716/2016, kurioje P. B. buvo kaltinamas J. K. sužalojimu, 2016 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu J. K., dalyvaujant rusų kalbos vertėjai, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, nurodė, jog jį užpuolė ir sužalojo ne P. B., šiam asmeniui J. K. pretenzijų neturi, jį sužalojo kiti asmenys, ne P. B..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje yra numatyta asmens, apklausiamo kaip nukentėjusio asmens, atsakomybė už melagingų parodymų davimą teisme. Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio prasme melagingais parodymais laikomi tokie parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog J. K. Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-352-716/2016, kurioje P. B. buvo kaltinamas jo sužalojimu, 2016 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, jog jį užpuolė ir sužalojo ne P. B., jį sužalojo kiti asmenys, o ne P. B., davė melagingus parodymus, kadangi jie neatitiko ir neatitinka tikrovės, pačiam J. K. žinomų realybėje vykusių faktų.

Pats kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jį sužalojo ne P. B., tarp užpuolikų P. B. jis nematė, tuo pačiu jis aiškino, jog jis įvykio vietoje išlipo iš automobilio, ėjo link jį užpuolusių asmenų, matė jų veidus, juos galėtų atpažinti. Iš esmės tokius pačius parodymus J. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei anksčiau vykusiame procese, kuriame P. B. buvo kaltinamas jo sužalojimu. Taigi tokie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis kurį laiką (kol artėjo prie užpuolikų) matė jį užpuolusius asmenis, o jų negali identifikuoti, kadangi nepažįsta. Tuo pačiu tokie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jeigu jis būtų matęs jam pažįstamą asmenį, jį tikrai būtų galėjęs identifikuoti. Akivaizdu, jog J. K. pamatęs P. B. jį turėjo atpažinti. Tokį faktą patvirtina ir tai, kad pats J. K. nurodė, jog P. B. jis pažįsta nuo devyniasdešimtųjų, su juo bendravo, palaikė ryšius, be to, įvykio dieną jis matė P. B., t. y. iš savo vairuojamo automobilio matė P. B. vairuojantį kitą automobilį.

Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad J. K. konflikto metu peiliu sužalojo P. B.. Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis neatsimena 2014 m. spalio 14 d. įvykių bei J. K. sužalojimo aplinkybių, tuo pačiu jis nurodė, jog tarp jo ir J. K. buvo kilęs konfliktas. Iš anksčiau P. B. duotų parodymų matyti, kad į tą vietą, kur buvo sužalotas J. K., jis atvažiavo vienas automobiliu Hyundai. Konflikto metu jis peiliu sužalojo J. K.. Tarp J. K. ir jo automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Konfliktui pasibaigus, J. K. sugyventinei pasakė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taigi šio liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog konflikte, kurio metu buvo sužalotas J. K., dalyvavo tik jie dviese, t. y. liudytojas ir J. K., o sustojus automobiliams jie vienas iki kito turėjo šiek tiek paeiti. Iš liudytojos A. Š. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog ji pati nematė, kas sužalojo J. K.. Tuo pačiu jos parodymai leidžia daryti išvadą, kad netrukus po to, kai ji pamatė, jog J. K. yra sužalotas, pro ją nuo J. K. praėjo vyriškis, įsėdo į šviesų džipą, kuris stovėjo apie dešimt metrų nuo automobilio, su kuriuo į įvykio vietą atvažiavo ji ir J. K., ir nuvažiavo. Kitų asmenų liudytoja įvykio vietoje nematė. J. K. buvo toliau nei automobilis, su kuriuo išvažiavo vyras, su kuriuo ji prasilenkė. Išvažiuojančiame automobilyje matė tik vieną vyrą. Aptarti liudytojos parodymai iš dalies sutampa tiek su J. K., tiek su P. B. teiginiais. Paminėtų asmenų parodymai sutampa dėl fakto, jog tarp automobilio, kuriuo į įvykio vietą atvažiavo liudytoja ir J. K., bei automobilio, su kuriuo iš įvykio vietos pasišalino vyriškis, buvo kelių metrų atstumas, kurį iš automobilių išlipę asmenys eidami vienas prie kito turėjo įveikti, tuo pačiu be jokios abejonės šie asmenys kurį laiką turėjo aiškiai matyti vienas kitą. Taip pat liudytojos A. Š. parodymai iš dalies patvirtina P. B. parodymus, kad įvykio vietoje buvo tik jis ir J. K., bei tai, jog P. B. matė A. Š.. Be to, A. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. K. buvo sužalotas ne prie automobilio, kuriuo ji ir J. K. atvyko į įvykio vietą. Ši aplinkybė dar kartą leidžia konstatuoti, jog konflikte dalyvavę asmenys kažkiek laiko iki priartėjimo vienas prie kito turėjo vienas kitą matyti. Čia pažymėtina ir tai, kad P. B. į įvykio vietą atvyko automobiliu Hyundai Santa fe. Tiek J. K., tiek A. Š. patvirtino, jog įvykio vietoje matė pilkos spalvos Hyundai automobilį, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. net nurodė, jog įvykio vietoje buvo tas pats Hyundai automobilis, kurį anksčiau matė mieste ir kuriuo vairuotoją J. K. atpažino, po ko J. K. pradėjo telefonu bendrauti su P. B.. Teismas čia pastebi, kad iš policijos tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog netoli įvykio vietos vaizdo kameromis buvo užfiksuotas automobilis Hyundai Santa fe, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo matomas tik vairuotojas. Liudytojas S. V. parodė, kad nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis, su kuriuo kaltinamasis su A. Š. atvyko į įvykio vietą, iki vietos, kurioje J. K. buvo sužalotas, buvo kelių metrų atstumas, užpuolikas iš įvykio vietos pasišalino pilkos spalvos visureigiu. Tokie liudytojo parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, jog J. K. ir jį sužalojęs asmuo turėjo eiti vienas prie kito, tuo pačiu kurį laiką vienas kitą matyti. Be to, S. V., baudžiamosios bylos, kurioje P. B. buvo kaltinamas J. K. sužalojimu, nagrinėjimo metu parodė, jog A. Š. nurodė, kad ji matė, kaip J. K. įvykio vietoje bendravo su užpuoliku. Tokia pati aplinkybė yra užfiksuota ir S. V. tarnybiniame pranešime. Taigi toks liudytojo nurodytas faktas leidžia daryti išvadą, kad J. K. turėjo matyti jį sužalojusį asmenį bei galėjo jį atpažinti. Įvertinus tai, jog J. K. pažįsta P. B., nekyla abejonių, jog jis jį ir atpažino bei žinojo, kad jis peiliu buvo sužalotas būtent P. B.. Faktą, jog įvykio vietoje buvo tik J. K. bei P. B., iš dalies patvirtina liudytojų M. G. ir M. G. parodymai. Pats M. G. įvykio nematė, tačiau iš jo parodymų matyti, jog P. B. jam pasakojo, kad jis atsitiktinai susitiko su J. K. ir konflikto metu pastarąjį sužalojo peiliu. Liudytojo M. G. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jis matė, kad konfliktas vyko tarp dviejų vyrų, prieš tai jie kurį laiką bendravo.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog J. K. 2016 m. vasario 11 d., apie 13.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-352-716/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, žinodamas, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., Rudaminos g. 12, Vilniuje, jį užpuolė ir sužalojo P. B., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus. J. K. suprato, kad teisme būdamas nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog J. K., duodamas parodymus, suklydo, kadangi jis žinojo tikrąsias jo sužalojimo aplinkybes, žinojo, kad buvo sužalotas P. B., tačiau teisme vis tiek nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Skirdamas J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą teisingumui. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog J. K. anksčiau yra ne kartą teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nepilnametį vaiką. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. K. yra skirtina viena iš griežtesnių, tačiau ne pati griežčiausia, Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. areštas. Atsižvelgus į J. K. skiriamos bausmės rūšį, jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, arešto bausmės dydis yra nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui yra skiriamas areštas iki keturiasdešimt penkių parų, teismas turi teisę nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas, įvertinęs, jog J. K. dirba, jam skiriamą areštą nustato atlikti poilsio dienomis. Atkreiptinas J. K. dėmesys į tai, jog tuo atveju, jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Taip pat J. K. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį, jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo poilsio dienomis sąlygų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą keturiasdešimčiai parų, jį atliekant poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis