Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2A-526-115/2010
Teisėja Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo
kategorijos:
35.3.6.;121.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo
Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų
Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant Julijai
Štreimikienei
dalyvaujant ieškovo atstovui
adv. T. Kelpšai,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB
„Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus
m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-1200-619/09 pagal ieškovo
UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei,
dalyvaujant trečiajam asmeniui N. Ž. (O.), dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas
UAB „Vilniaus energija“ prašė
teismo priteisti iš atsakovo 1875,10 Lt skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo
šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos
bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5).
Nurodė, kad ieškovas per 2007-07-01 – 2008-11-30
laikotarpį atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys
neskelbtini), teikė šilumos energiją. Atsakovas už minėtą paslaugą
neatsiskaitė, todėl ieškovui liko skolingas 1875,10 Lt. Minėtas butas yra
išnuomotas N. Ž. (buvusi O.). Nuomos sutartis
Nekilnojamojo turto registre užregistruota nebuvo, šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininke ieškovas nebuvo sudaręs. VĮ „Registrų
centras“ NTR CDB išraše nurodytas šio buto šildymo būdas – „centrinis šildymas
iš centralizuotų sistemų“, butui šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti
prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl mano, kad ieškovas su atsakovu
žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos
pirkimo-pardavimo sutartį. LRV 2001-07-11 nutarimu Nr.876 buvo patvirtinta
„Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą
ir karštą vandenį, elektros energijos, dujas, šiluminę energiją ir komunalines
paslaugas tvarka“, kuri nereglamentuoja šilumos pirkimo-pardavimo santykių, o
tik gyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teisinius
santykius, nuomininkai turi pareigą su tiekėju sudaryti rašytinę paslaugų
pirkimo-pardavimo sutartį ir mokėti už nuomojamos patalpos teikiamas paslaugas.
Nuomininkas nevykdant savo pareigų, buto savininkas privalo reaguoti. Lietuvos
Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad pareiga atsiskaityti su elektros
energijos paslaugų teikėju priklauso patalpų savininkui. Nepaisant to, kas
naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems teikiama šilumos energija, šilumos
pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas. Šilumos
tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas
taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Nesant tokio susitarimo – sutarties
šalis yra patalpų savininkas. Ieškovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo į
tinkamą – N. Ž. (O.) (b.l.62-69).
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu
prašė ieškinį atmesti (b.l.24-34;80-86). Nurodė, jog pareiga atsiskaityti su ieškovu
pripažintina atsakovui priklausančio buto nuomininkei N. Ž. (buvusi
O.). Be to būtina įvertinti, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas.
Nurodė, kad ieškovas niekada savivaldybei nepateikė sąskaitų už tiekiamas
komunalines paslaugas. Kurį laiką nuomininkė pati apmokėdavo mokesčius. Tokiu būdu tarp ieškovo ir buto
nuomininko konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos
pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nors rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta
bei remiantis 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 356V „Dėl
šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo
sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo
tvarkos“ ieškovas turėjo pareigą sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.
Nurodo, kad atsakovas negali būti atsakingas už trečiojo asmens skolas, todėl
nėra pagrindo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą vien tik nuosavybės teisės
pagrindu. Nurodė, kad Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr.876 taikomas šilumos
energijos tiekimo santykiams, nes jame siekiama sureguliuoti teisinius
santykius tarp tiekėjo ir gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kylančius dėl sutarčių
sudarymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Nesutinka, kad skolą turi
mokėti savininkas, kadangi kiekvienu atveju būtina nustatyti galutinį šilumos
energijos vartotoją. LR Šilumos ūkio įstatymas visiškai nesieja vartotojo su
buto savininku. Pagal šį įstatymą yra faktinis galutinis šilumos vartotojas,
būtent nuomininkas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad būtina
nustatyti galutinius energijos vartotojus ir už suvartotą energiją turi
atsiskaityti galutiniai vartotojai..
Tretysis asmuo N. Ž. (buvusi O.) nurodė sutinkanti padengti susidariusį
įsiskolinimą, tačiau prašys ieškovo
sudaryti mokėjimo grafiką. Nurodė, kad ji yra nedarbinga dėl ligos, o dalis
įsiskolinimo yra padengta - 400 Lt (b.l.100).
Vilniaus m. 1
apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.116-118).
Pirmosios
instancijos teismas vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., LR Vyriausybės 2001-07-11
nutarimu Nr. 876 patvirtinta bei 2008-01-16 LRV nutarimu Nr. 33 patikslinta
atsiskaitymo tvarka bei atsižvelgė į Lietuvos
Aukščiausiojo teismo praktiką, susijusią su energijos pirkimo-pardavimo
teisiniais santykiais, kurioje pažymėta, jog būtina nustatyti galutinį
energijos vartotoją ir už suvartotą energiją turi atsiskaityti tiesioginiai jos
vartotojai (LAT 2008-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; LAT
2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). Teismas nustatė, jog 2001-05-23 Gyvenamosios
patalpos nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkė (tretysis asmuo) N.
Ž. įsipareigojo kas mėnesį, bet nė vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos
sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Šioje sutartyje nėra
numatyta nuomininkui pareigos sudaryti paslaugų teikimo sutartį su ieškovu. Teismas
sprendė, kad tarp ieškovo bei trečiojo asmens N. Ž. (buvusi
(O.) konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.71 str. 2 d., CK 6.384 str. 1 d.). Teismas
pažymėjo, jog šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių
dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas (CK 6.156
str., LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3/2008, LAT 2009-07-09
nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-280/2009). Teismas nustatė, jog ieškovas neneigia
žinojęs apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimą. Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiojo
asmens yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė
šilumos energiją butui, (duomenys neskelbtini), ir priėmė iš trečiojo asmens dalinį prievolės įvykdymą
(CK 6.40 str.). Teismas konstatavo, jog nepaneigtas faktas, kad sąskaitos už
patiektą šilumos energiją buvo siunčiamos tiesiogiai vartotojui N. Ž. nuomojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytą
argumentą, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nėra įregistruota
viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis bei
2008-09-30 pretenziją, siųstą atsakovui dėl įsiskolinimo padengimo, teismas
nelaikė įrodymais, patvirtinančiais atsakovo prievolę ieškovui. Teismas
vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., nurodančiu, jog mokestis už šilumos energiją
imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir konstatavo, jog LR Ūkio ministro
įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su
buitiniais vartotojais standartinės sąlygos nėra imperatyvas, reikalaujantis
minėtas sutartis sudaryti tik su šildomų patalpų savininkais. Teismas nustatė,
jog ieškovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu. Teismas vadovavosi
Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-587-492/2009
(CPK 182 str.).
Apeliantas
(ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.121-125),
kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą,
apelianto naudai iš atsakovo priteisti 1875,10 Lt skola už šilumos energijos
tiekimo paslaugas, 5 % dydžio palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 1929,00 Lt bylinėjimosi
išlaidų (64,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, 590,00 Lt už ieškinio
parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 65,00 Lt žyminio
mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 1.210,00 Lt už apeliacinio skundo
parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme). Vadovaujasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodančia, jog nesant rašytinio susitarimo, pareiga
atsiskaityti su šilumos tiekėju tenka patalpų savininkui (LAT 2008-01-30
nutartis civ. byloje Nr.3K-3-3/2008, 2009-07-09 nutartis civ. byloje
Nr.3K-3-280/2009). teigia, jog susitarimas būtinai turi būti sudarytas raštu, nes
nesilaikant šio formos reikalavimo pagal LR šilumos ūkio įstatymo 19 str. bus taikomos
standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, numatančios, jog
paslaugų vartotojas yra patalpų savininkas. Mano, jog konkliudentiniais
veiksmais šilumos tiekėjas ir patalpų nuomininkas negali sudaryti šilumos
vartojimo pirkimo– pardavimo sutarties. Teigia, jog pagal LR CK 6.50 str. 1 d. šilumos
energijos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia priimti pinigines
lėšas iš asmenų, kurie nėra sudarę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo
sutarties, todėl už šildymo paslaugas gali atsiskaityti tretieji asmenys.
Tačiau, jei prievolė atsiskaityti su šilumos tiekėju vykdoma netinkamai,
atsakomybė už šiuos veiksmus tenka patalpų savininkui. Pažymi, jog pagal
nusistovėjusią praktiką, sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį ieškovas vartotojams
siunčia paprastu paštu tuo adresu, kuriam ir tiekiama šilumos energija bei
karštas vanduo; tai negali būti pagrindu tvirtinti, jog tarp apelianto ir
nuomininko konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo
sutartis. LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime konstatuota, jog teismai
yra saistomi precedentų – sprendimų analogiškose bylose, todėl mano, jog šiuo
atveju reikia atsižvelgti į minėtą LAT praktiką analogiškose bylose. Mano, jog
teismas neteisingai vadovavosi LAT nutartimis, kurios buvo priimtos kasaciniam
teismui nagrinėjant elektros
energijos teikimo paslaugų teisinius
santykius, bet ne šilumos ir karšto vandens teikimo paslaugų teisinius santykius.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą
(b.l.129-134) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai pažymėjo, jog LR ūkio ministro įsakymu Nr.
4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buitiniais
vartotojais standartinės sąlygos nėra imperatyvas, reikalaujantis minėtas
sutartis sudaryti tik su šildomų patalpų savininkais. Nepagrįstas apelianto
teiginys, kad nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties,
visuomet yra taikomos standartinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.
LRV 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių
gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros
energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p., numato,
jog šiluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais
sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos
sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą
šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją
atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų
nuomininkai. Mano, jog susitarimu tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko turėtų
būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl
šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo
sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“,
kuriuo vadovaujantis apeliantas turėjo pareigą sudaryti sutartis su
bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Taigi minėto sprendimo
pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o
ne atsakovas, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Mano,
jog apeliantas, teigdamas, jog už šildymo paslaugas gali atsiskaityti ir
tretieji asmenys, pripažino tarp ieškovo ir trečiojo asmens konkliudentiniais
veiksmais esant sudarytą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.71
str. 2 d., 6. 384 str. l d., 6.156 str., 6. 584 str. l d.). CK 6.50 str. šiuo
atveju netaikytinas, nes nuomininkas, sumokėjęs ieškovui už suvartotą šilumos
energiją, įgytų reikalavimo teisę atsakovo (nuomotojo) atžvilgiu (CK 6.50str. 3d.).
Nurodo, kad ieškovas, manydamas, jog atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją
turi atsakovas, sąskaitas turėjo pateikti tiesiogiai atsakovo adresu, bet ne
buto, kuriam teikiama šilumos energija adresu. Šilumos energijos tiekėjui yra
nustatyta pareiga iki mėnesio 10 d. pateikti (išsiųsti) šilumos vartotojui
apmokėti sąskaitą, tačiau atsakovas niekada nėra gavęs iš apelianto sąskaitų ar
pranešimų per visą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, taigi apeliantas šilumos
energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne atsakovą, bet buto
nuomininką. Nesutinka su apelianto nurodomomis LAT nutartimis, nes šiose
nutartyse konstatuota, jog nuomininkai per visą atsiskaitymo laiką nemokėjo už
suteiktą šilumos energiją, o nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo nors ir
nenuosekliai, tačiau su ieškovu atsiskaitydavo. Nesutinka dėl papildomų
bylinėjimosi išlaidų apeliantui priteisimo, nes tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai,
todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas ir priteisti 5 proc.
metines palūkanas. Pažymi, jog apeliantas prašo nepagrįstai didelių
bylinėjimosi išlaidų, nes byla nėra sudėtinga, ieškiniai yra šabloniniai,
specialių žinių nereikia.
Apeliacinis
skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja
viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatė.
Apeliantas(ieškovas) UAB“Vilniaus energija“
apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo yra netenkintas jo ieškinys dėl 1875,10Lt
skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės už teiktą
šilumos energiją 2007-07-01 – 2008-11-30
laikotarpyje savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena tretysis asmuo
N. Ž.(buv.O.).
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos
teismo sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir
priimtinas naujas, tenkinant apeliacinį skundą ir ieškinį.
Kolegija
pažymi, kad ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, kuris subjektas - buto
savininkas ar nuomininkė - turi prievolę atsiskaityti už apelianto UAB
,,Vilniaus energija“ centralizuotai
tiektą šilumos energiją ir atsiradusią skolą. Apeliacijos dalyką šiuo
atveju sudaro apelianto keliami teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotos
šilumos tiekimą (pirkimą-pardavimą) bei pareigos už ją atsiskaityti su tiekėju,
aiškinimo bei taikymo, faktinių bylos aplinkybių traktavimo ir susiklosčiusios
teismų praktikos (precedentų) taikymo klausimai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas
šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo
teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Šilumos
ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos
pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės
normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys
yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų
patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis
reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar
patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo
teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio
teismo praktikoje taip pat yra pripažinta, kad civilinėje teisėje galiojant
sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių
dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų
nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei
nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos
pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos
energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma,
savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta
civilinėje byloje 3K-3-579/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje
3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos
kasacinio teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra
analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų
aiškinimai taikytini ir šioje byloje (CPK 4 str.). Laikantis kasacinio teismo
nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose, šilumos tiekėjo, patalpų
savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai
išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo
sutarties šalimi (pirkėju). Į šią bylą toks susitarimas nepateiktas, todėl
atsakovo atsikirtimų argumentai, esą buto nuomininkė (tretysis asmuo) savo
faktiniais veiksmais – iš dalies mokėdama už tiekiamą šilumą - pripažino savo
prievolę ieškovui, teisinės reikšmės neturi.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis
civilinėje byloje Nr.2A-587-492/2009, kuria rėmėsi savo sprendime pirmosios
instancijos teismas, yra panaikinta kasacine tvarka, paliekant galioti
sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas (žr.LAT 2009-12-04 nutartį civ. byloje
Nr/3K-3-549/2009). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais,
kad pirmosios instancijos teismas
netinkamai aiškino šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas
ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas sprendimas
skolos priteisimo dalyje naikintinas ir
priimtinas naujas, priteisiant ieškovui
1875,10Lt iš atsakovo, kadangi duomenų apie dalį skolos
padengimą nėra ir ši suma nėra ginčijama (CPK 326str.1d. 2p.).
Kolegija
taip pat pažymi, kad atsakovo
atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, susiję su ieškovo reikalavimu
priteisti palūkanas, nėra teisiškai pagrįsti. Konstatavus atsakovo piniginės
prievolės ieškovui (apeliantui) egzistavimo faktą ir tenkinant reikalavimą
priteisti ieškinyje nurodytą skolą, iš
atsakovo priteistinos ir įstatymo
nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2
d.). Šios palūkanos teisės doktrinoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus
nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir priteisiamos iš skolininko
visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais.
Sutinkamai su CPK 93 str., 94 str., 98 str. nuostatomis,
ieškovui turi būti atlygintos
bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Žyminio mokesčio išlaidos už ieškinį yra
64 Lt (b.l.1), o už apeliacinį skundą
-65Lt(b.l. 126). Šios išlaidos atlygintinos pilnai, kadangi ieškinys ir
apeliacinis skundas dėl 1875,10Lt skolos
priteisimo patenkinti. Ieškovas pirmoje teismo instancijoje patyrė 590Lt
advokato pagalbos išlaidų (b.l. 6, 10-11) ir 1210Lt tokių pat išlaidų
apeliacinėje teismo instancijoje (b. 140-142). Atsakovas apeliaciniu skundu su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų
dydžiui nesutinka.
Pažymėtina,
kad ieškovo prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos faktiškai yra mažesnės už maksimalius dydžius, numatytus Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26
nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų
dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1-2.2
p., 2.7 p. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmoje teismo instancijoje ieškovo patirtos
590Lt dydžio advokato pagalbos išlaidos atlygintinos pilnai, nes pareiškiant
ieškinį teismų praktiką ginčijamu
klausimu (buto savininkas ar nuomininkas turi padengti skolą už teiktą šilumos
energiją) galutinai susiformavusi
nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir jau paminėta
Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis, kuria rėmėsi pirmosios
instancijos teismas. Dėl šios priežasties už procesinių dokumentų surašymą ir
atstovavimą teisme ieškovo prašoma
priteisti 590Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar nepagrįsta. Tačiau
ieškovo apeliacinėje teismo instancijoje
turėtų 1210Lt dydžio advokato paslaugų išlaidų kompensuojamoji dalis mažintina
iki 590Lt, kadangi paduodant apeliacinį
skundą jau buvo panaikinta 2009-06-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis ir
teismų praktika faktiškai buvo aiški. Be to,
ta pati advokatų kontora
ieškovą atstovauja daugelyje analogiškų
bylų, todėl kolegija mano, kad apeliacinio skundo surašymo ir
ieškovo atstovavimo teismo posėdyje kompensuojamso išlaidos negali viršyti analogiškų pirmos teismo instancijos išlaidų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,
atsakovo apeliacinis skundas dėl priteistinų
bylinėjimosi išlaidų tenkintinas
iš dalies.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės
teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai
nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio
22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1200-619/09 panaikinti ir priimti naują.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1875,10Lt ieškovui
UAB“Vilniaus energija“ skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios
sumos, skaičiuojant jas nuo 2009-01-05 iki
teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 654,0Lt ieškovui
UAB“Vilniaus energija“
bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 12,85Lt valstybei procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų pirmoje teismo
instancijoje.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 655,0Lt ieškovui
UAB“Vilniaus energija“
bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 9,95Lt valstybei procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Kolegijos
pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjos Virginija Volskienė
Tatjana
Žukauskienė