Administracinė byla Nr. III-4284-331/2012
Bylos proceso Nr. 3-61-3-02340-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3, 3.4, 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) Socialistinės Respublikos piliečio T. T. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Migracijos departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
(duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui T. T. D. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, bei galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4) ir prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jaunas asmuo, turintis tik 9 klasių išsilavinimą, nemokantis jokios užsienio kalbos, todėl apklausos metu nesuprato, kad turi išsamiai paaiškinti atsakovui visas aplinkybes, kodėl išvyko iš savo kilmės valstybės, bei nurodyti, koks tiksliai pavojus jam gresia, jeigu jis būtų grąžintas į savo kilmės valstybę. Dėl to atsakovas privalėjo atlikti pakartotinę pareiškėjo apklausą ir tiksliai nustatyti visas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjas remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro pranešimu dėl žmogaus teisių praktikos (duomenys neskelbtini) 2011 metais, iš kurio daro išvadą, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja nenutrūkstami žmogaus teisių pažeidimai. Pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) yra sistemingai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Be to, valstybinės institucijos gali su juo susidoroti ar pažeisti jo pagrindines teises ir laisves dėl to, jog jis buvo išvykęs iš savo kilmės valstybės ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad atsakovo sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo dienos nemotyvuotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedūra (tik atvykęs pateikė prieglobsčio prašymą), niekada anksčiau jokioje kitoje šalyje nebuvo pateikęs prieglobsčio prašymo.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, nes jis 2012-10-02 išvyko iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro, jo buvimo vieta nežinoma (b. l. 24). Teismas laiko, kad pareiškėjui šaukimas yra įteiktas, nes apie savo adreso pasikeitimą privalo pranešti teismui (ABTĮ 77 str. 1 d.).
Pareiškėjo atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjo buvimo vieta jai nežinoma.
Migracijos departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 17-18) paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 7 punktu, prieglobsčio prašytojas pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus. Pažymėjo, kad dauguma pirminės apklausos klausimų yra asmeninio pobūdžio, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjas „nesuprato ką reikia sakyti“, atsakydamas į klausimus apie individualaus pobūdžio aplinkybes, privertusias jį palikti kilmės šalį. Mano, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nepateikė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, įrodančių, kad jam kilmės valstybėje asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimams. Prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tačiau (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta joks ginkluotas konfliktas. Atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nes pareiškėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra siekdamas asmeninių tikslų.
Atsakovo atstovė Asta Vitėnienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s
Šio ginčo esmė, ar Migracijos departamentas pagrįstai (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė T. T. D. laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, ar šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas.
Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas, reiškia tai, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t.y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.
Pareiškėjas T. T. D. 2012-03-12 buvo sulaikytas kartu su 10 asmenų grupe, kai (duomenys neskelbtini) km. prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus tyčia, neteisėtai, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį buvo sulaikytas 48 val. (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2, 3). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimu pareiškėjas apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6-7).
2012-08-22 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl politinių, religinių ir ideologinių priežasčių (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14).
(duomenys neskelbtini) vykusios prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu T. T. D. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutiniu metu gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2009 m. priklausė jaunimo komunistinei partijai pavadinimu (duomenys neskelbtini) Prieglobsčio prašytojas turi 9 klasių išsilavinimą, profesijos neturi, niekur nedirbo. Išvykimo iš kilmės valstybės priežastimi ir tikslu nurodė nesugebėjimą savęs išlaikyti. Paaiškino, kad jo tėvas yra senas, jeigu jis mirs, pareiškėjas negalėtų savimi pasirūpinti, išgyventi, todėl nusprendė išvykti pas motiną į Vokietiją. Jaunimo partija, kuriai priklauso, galėtų skirti tik apie 10 USD per mėnesį, tačiau minimali alga yra 70 USD. 2012-02-24 lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) skrido į Maskvą, kurioje gyveno 2 savaites. Tada su automobiliu vyko 10 val. iki miško. Iš ten 10 žmonių grupė vyko į Lietuvą (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15-20).
Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė ginčo sprendimą Nr. (15/6-14)-(duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).
Pareiškėjas vienu iš nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentu nurodo atsakovo pakartotinės apklausos neatlikimą. Teigia, jog apklausos metu nesuprato, kad turi išsamiai paaiškinti atsakovui visas aplinkybes. T. T. D. apklausa Migracijos departamente vykdyta (duomenys neskelbtini) kalba. Prieglobsčio prašytojas buvo informuotas, kad duomenų, kuriuos jis pateiks per šią apklausą, pagrindu bus priimtas sprendimas dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjui pirmajame pirminės apklausos protokolo lape išaiškinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 p.); vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas (4.2 p.); kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 p.). Analogiška 4.4 p. nurodytai pareigai įtvirtinta ir Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei Aprašo 7 punkte. Pareiškėjas susipažinimą su minėta informacija ir prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas patvirtino savo parašu (Migracijos departamento byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15). Pareiškėjas nekvestionuoja to, kad minėta informacija jam buvo blogai išversta į suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą.
Teismas sutinka su Migracijos departamento pateiktu prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo priežasčių vertinimu. Pareiškėjo nurodytos jo netenkinančio gyvenimo kilmės šalyje priežastys pirminės apklausos metu (nesugebėjimas savęs išlaikyti) yra ekonominio pobūdžio priežastys. Pareiškėjas pats nurodė, kad siekė nuvykti į Vokietiją pas mamą, nes jo tėvo sveikata yra bloga, o jeigu jis mirtų, pareiškėjas negalėtų savimi pasirūpinti, išgyventi. Pareiškėjo paaiškintos priežastys rodo, kad jo sprendimas išvykti iš (duomenys neskelbtini) buvo sąlygotas geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos ieškojimo nuo persekiojimo. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių duomenų, kad su juo buvo žiauriai elgiamasi dėl tautinės priklausomybės, kokiu nors būdu buvo pažeidžiamos jo teisės. Sutinkamai su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos patvirtinto Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo (toliau – ir Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovas) 63 punktu ekonominiai suvaržymai gali būti priežastimi asmenį laikyti pabėgėliu tik tada, kai žlugdoma ekonominė tam tikros gyventojų dalies egzistencija (teisės prekiauti iš tam tikros etninės grupės atėmimas, diskriminacinis ar pernelyg didelis tos grupės apmokestinimas). Pareiškėjo nurodytos ekonominio pobūdžio aplinkybės nėra panašios į tokias priežastis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008) yra pažymėjęs, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjas skunde teismui grėsmę jo kilmės valstybėje sieja su sistemingais žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais (duomenys neskelbtini), bijo, kad su juo bus susidorota dėl to, kad buvo išvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo Migracijos departamentui ir skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl žmogaus teisių pažeidimo jo kilmės valstybėje negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjui, t. y. jis apskritai nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjo nurodytas nesugebėjimas rasti darbą ir save išlaikyti yra sąlygoti jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Pareiškėjo prašyme dėl pabėgėlio statuso suteikimo nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog jis gali būti pripažintas pabėgėliu, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį ir nesuteikė pareiškėjui laikino prieglobsčio bei pabėgėlio statuso. Toks prašymas, teismo vertinimu, atsakovo yra tinkamai įvertintas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jos gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Taigi turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.
Įvertinęs teisinį reglamentavimą visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui T. T. D. bei jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nepagrįstai uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, nes priimti sprendimą uždrausti ar neuždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentą įgalina Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo T. T. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Nijolė Žalnieriūnienė