Civilinė byla Nr. e2-497-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-01703-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslas kaime“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslas kaime“ iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa (toliau – ir ieškovė) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslas kaime“ (toliau – ir atsakovė).
2. Pareiškime nurodyta, kad atsakovė pagal kredito sutartį yra skolinga ieškovei 73 745,73 Eur. 2019 m. rugpjūčio 23 d. antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu. Atsakovei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo kopija buvo įteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimas į pareiškimą nepateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bendrovės nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (toliau – ir administratorė).
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės skola ieškovei 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė 73 745,73 Eur, atsakovė juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, reali turtinė atsakovės padėtis nėra deklaruota, ji neturi registruotų darbuotojų nuo 2017 m. liepos 1 d. Nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. sausio 8 d. atsakovė turėjo 1 386,45 Eur socialinio draudimo skolą valstybės biudžetui. Kadangi byloje nėra atsakovės balansų, duomenų apie įmonės turimą turtą, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, sprendė, kad atsakovė yra nemoki, nes ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės pareiškimą atmesti, ar panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir šį klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovei nebuvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis, todėl jai nebuvo žinoma apie pareigą pateikti dokumentus bei atsiliepimą.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų atsakovės turtinei padėčiai nustatyti, išvadą apie bendrovės nemokumą padarė neturint duomenų apie atsakovės balansus, turimą turtą.
6. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad atskirasis skundas pateiktas siekiant vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. Atsakovė prie skundo nepateikė nemokumo faktą paneigiančių dokumentų ar duomenų, nors tokius duomenis pateikti galėjo kartu su skundu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nutarta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.
12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25 - 26 straipsniais, iškėlė atsakovei bankroto bylą.
13. JANĮ 2 straipsnio 4 dalis juridinio asmens bankroto procesą apibrėžia kaip visumą šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Iš esmės analogiškai bankroto procesas apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 2 dalyje – kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Bankroto proceso apibrėžimas svarbus nustatant jo pradžios momentą. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies prasmę kreditorius negali pradėti bankroto proceso, t.y. kreditoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti paduotas (paduotas negali būti priimtas, todėl teisminio bankroto bylos procesas teisme negali prasidėti), kreditoriui nepranešus apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia taisyklė taikoma visiems kreditorių pareiškimams, išskyrus specialią ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį. Atitinkamos ikiteisminės stadijos reikalavimas inicijuojant nemokumo (bankroto) procesą yra nustatytas ir JANĮ 9 straipsnyje. Taigi, kreditoriui pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo nustatytus reikalavimus atlikus ikiteisminio inicijavimo veiksmus, turi būti laikoma, kad bankroto procesas kaip įmonės bankroto procedūrų visuma jau yra pradėtas atlikus pirmąją iš tokių procedūrų. Nagrinėjamoje byloje ieškovei iki JANĮ įsigaliojimo įvykdžius ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytoje ikiteisminėje procedūroje reikalaujamus veiksmus, bankroto procesas yra prasidėjęs.
14. Apibendrinant anksčiau išdėstytą poziciją konstatuotina, kad kai bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra pradedama dar galiojant ĮBĮ, ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikus teismui iki 2019 m. gruodžio 31 d., klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne JANĮ nuostatas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateikė 2019 m. lapkričio 25 6 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį pareiškimą priėmė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės nemokumo būseną turėjo vertinti pagal ĮBĮ nuostatas, o ne JANĮ.
Dėl tinkamo dokumentų įteikimo atsakovei
16. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d., kuria teismas nustatė pagrindą UAB „Verslas kaime“ pripažinti nemokia.
17. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsakovės finansinę būklę paaiškinantys dokumentai (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą), nors tokia pareiga teko būtent atsakovei (šios bendrovės vadovei). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės finansinę padėtį, patikrino informacinių sistemų ir registrų duomenis bei nustatė, kad atsakovės teisinis statusas neįregistruotas, atsakovė juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2017 m. liepos 1 d. bendrovė neturi darbuotojų, nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. sausio 8 d. atsakovė turėjo 1 386,45 Eur socialinio draudimo įsiskolinimą Sodrai.
18. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad jai apie bankroto bylos nagrinėjimą nebuvo žinoma. CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų juridiniams asmenims įteikimo būdus, numato, kad kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta juridinio asmens buveinės vietoje, tai procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai asmeniui buvo įteiktas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018). Toks teisinis reguliavimas nustato, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti įteikiami vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisine procesinių dokumentų įteikimo fikcija tik išnaudojus visas galimybes faktiškai asmeniui įteikti procesinius dokumentus.
20. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai UAB „Verslas kaime“ juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti du kartus (2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 16 d.), taip pat įmonės vadovo bei akcininko A. A. deklaruotu ir juridinių asmenų, gyventojų registruose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (2019 m. gruodžio 10 d.), todėl laikytina, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrovei teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to, apie priimtą pareiškimą ir 2020 m. sausio 6 d. vyksiantį teismo posėdį 2019 m. gruodžio 9, 10 d. buvo paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje.
21. Atsakovė atskirajame skunde nurodė kitą savo buveinės adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau nepaaiškino nei adreso pasikeitimo, nei jo išviešinimo aplinkybių, taip pat neįrodinėjo, kad šis adresas buvo žinomas ieškovei. Todėl atsakovės argumentus, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, galinčius paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, juolab, kad šia galimybe atsakovė galėjo pasinaudoti, ginčydama skundžiamą nutartį bei su atskiruoju skundu pateikdama jos mokumą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), kadangi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius bendrovės stabilią finansinę padėtį.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais, jokiomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais neparemtais teiginiais. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, todėl darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Verslas kaime“ atitinka nemokios įmonės kriterijų (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui pateikus teismui tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė