Civilinė byla Nr. e2-1592-259/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00300-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.8.; 2.6.26.; 2.6.39.2.5.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                            S P R E N D I M A S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant ieškovės NMU (Specialty) LTD atstovui advokatui advokato padėjėjui Linui Vidžiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ad Rem Transport“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NMU (Specialty) LTD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ad Rem Transport“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

             n u s t a t ė :

ieškovė pateikė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės regreso tvarka 92 280,03 svarų sterlingų žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 14 d. Ieškovas sudarė krovinių draudimo sutartį Nr. STP141833205 (toliau - Draudimo sutartis) su įmonėmis Frank Industries Pt LTD, Frank Industries UK t/as LNDR bei kitomis šių įmonių dukterinėmis įmonėmis, esančioms Jungtinėje Karalystėje (toliau - Draudėjas), kurioje buvo sulygta, kad šios Draudimo sutarties objektas yra turtiniai Draudėjo interesai, kurie būtų patenkinami tais atvejais, kai pagal Draudimo sutarties sąlygas bei taisykles, Draudėjas turi teisę į kompensaciją dėl žalos, patirtos transportuojant tinkamai supakuotus ir apsaugotus drabužių krovinius. Draudėjas bei bendrovė „SIMARCO INTERNATIONAL LTD“ (toliau - Pirmasis vežėjas) sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 3151176 (toliau - Pervežimo sutartis), kuria buvo sulygta, kad Pirmasis vežėjas nugabens Draudėjo krovinį iš (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė. Pagal Pervežimo sutartį, krovinį sudaro 2 paletės, kurių bendras svoris yra 470 kg. Pirmasis vežėjas pasitelkė trečiuosius asmenis - kitas pervežimo įmones, siekdamas įgyvendinti Pervežimo sutarties sąlygas. Vadovaujantis šio pervežimo 2019 m. gegužės 17 d. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau - CMR važtaraštis) 17 punktu, šio pervežimo vežėjas yra atsakovė. Vadovaujantis CMR važtaraščiu, krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, kurios vilkiko valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) o puspriekabės valstybiniai numeriai - FM904. Atsakovas pradėjo vykdyti Pervežimo sutartyje nurodyto krovinio transportavimą 2019 m. gegužės 17 d.

Atsakovei vykdant transportavimą, 2019 m. gegužės 22 d. nakties metu, atsakovės vairuotojui sustojus poilsiui kelyje, adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, neidentifikuoti asmenys prapjovė vilkiko priekabos tentą ir pavogė Pervežimo sutartyje bei CMR važtaraštyje nurodytą drabužių krovinį. Pagal įmonės Marine Cargo Surveys LTD (toliau - Žalų administratorius) pateikto ekspertizės akto išvadas - prarasto krovinio vertė yra 92 380,03 svarų sterlingų. Draudėjas kreipėsi į Ieškovą dėl kompensacijos už prarastą krovinį pagal Draudimo sutarties sąlygas. Ieškovas, pasitelkęs Žalų administratorių, vykdė žalos administravimo procesą ir remiantis 2020 m. vasario 20 d. subrogacijos formos dokumentu, ieškovas krovinio praradimą pripažino draudiminiu įvykiu pagal Draudimo sutartį ir Draudėjui išmokėjo 92 280,03 svarų sterlingų draudimo išmoką, t. y. visą ekspertizės akte nurodytą žalos dydžio sumą, išskyrus 100,00 svarų sterlingų išskaitą, nurodytą Draudimo sutartyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.808 straipsnio 1 dalį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena iš šalių (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis - sumokėti vežimo mokestį.

CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis - ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Atsižvelgiant į Pervežimo sutartį bei į CMR važtaraštį, šiam pervežimui taikomos CMR konvencijos taisyklės, kadangi krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų valstybių teritorijose bei šios abi valstybės yra CMR konvencijos narės. Pabrėžtina, kad CMR konvencija yra teisės aktas, reglamentuojantis vežimo sutartinių santykių dalyvių teises ir pareigas, tarp jų ir vežėjo atsakomybės tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą pagrindus bei ribas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009, pervežimo sutartį kvalifikavus tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad CMR konvencijoje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu.

Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už pavėluotą krovinio pristatymą. CMR važtaraščio 4 punkte nurodoma, kad krovinys buvo pakrautas 2019 m. gegužės 17 d. Kaune, Lietuvoje, 16 punktas nurodo, kad vežėjas yra Pirmasis vežėjas, o 17 punktas nurodo, kad sekantis vežėjas yra atsakovė. Vadovaujantis CMR važtaraščio 17 punktu, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju Pirmasis vežėjas sudarė krovinio transportavimo sutartį su kitais vežėjais, kurie įsipareigojo gabenti krovinį savo vardu.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė - vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. CMR važtaraščio 17 punkte yra nurodomas faktinis vežėjas - atsakovė, vadinasi, krovinio praradimas įvyko kroviniui būnant atsakovės dispozicijoje. Dėl to, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi bei Kasacinio teismo praktika, atsakovė yra atsakinga už kroviniui kilusią žalą bei privalo atlyginti visą žalą, kilusią dėl krovinio praradimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 - 3 dalimis, vežėjo kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. vežėjo atsakomybė yra ribojama. Tačiau pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009) vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu.

Sprendžiant kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatoma, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą. Atsakovė yra ūkio subjektas, siekdama pelno nuolat užsiima krovinių pervežimo verslu dar nuo 2008 m. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su krovinių transportavimu profesionaliai dirba jau daugiau nei 12 metų, manytina, kad atsakovė turėtų puikiai išmanyti šio darbo bei pervežimo sutarčių specifiką bei visus rūpestingumo ir atidumo kriterijus, kuriais turėtų remtis įmonė, kurios pagrindinis pelno šaltinis yra būtent tarptautinis krovinių transportavimas. Atsakovės vairuotojas, gabendamas krovinį tarptautiniu maršrutu, nepasirūpino sustoti poilsiui saugomoje aikštelėje ar kitokioje saugomoje teritorijoje. Ekspertizės akte cituojamas vietinio policijos komisariato elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog vagystė įvyko atsakovės valdomai transporto priemonei stovint (duomenys neskelbtini)  (priešais Mid Kent Electrical Engineering LTD), (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto duomenimis buvo surinkta informacija, kad transporto priemonė be priežiūros stovėjo ant kelio, kuris nebuvo apsaugotas jokiomis saugos priemonėmis (vieta nebuvo aptverta, nebuvo saugoma apsaugos darbuotojų ar kito personalo ir pan.). Tą patvirtina ir palydovinė vietovės nuotrauka. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad įvairiose teritorijose aplink kelią, kur buvo palikta transporto priemonė, krovinio praradimo dieną buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis buvo užfiksuota, kad neidentifikuoti asmenys perpjovė vilkiko priekabos šoninę uždangą ir perdėjo priekaboje buvusį krovinį į kitas transporto priemones. Visgi, remiantis ekspertizės aktu, vaizdo stebėjimo kameros nepateikia daugiau aktualios bei reikšmingos informacijos asmenų, pasisavinusių krovinį, identifikavimui, o tik parodo patį vagystės faktą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra absoliučiai jokių duomenų, kad krovinio vagystė buvo vykdoma ypatingomis aplinkybėmis. Atliekant vagystę prieš atsakovės vairuotoją nebuvo panaudota jėga, ginklas, užpuolimas ar kitokio pobūdžio priemonės, kurioms būtų neprotinga ar pavojinga priešintis ar atsakovo naudojamos saugojimo priemonės būtų bejėgės prieš kėsinimąsi pasisavinti krovinį ar jo dalį. Taigi, nebuvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007) nurodomų išimtinų ir neišvengiamų aplinkybių, dėl kurių aukščiau nurodytas atsakovės vairuotojo elgesys negalėtų būti pripažįstamas dideliu neatsargumu.

Ieškovas, pasitelkdamas Žalų administratoriaus paslaugas, aiškinosi Draudėjui įvykusio įvykio aplinkybes ir pripažino šį įvykį kaip draudiminį. Ieškovas, tirdamas įvykio aplinkybes ir nuspręsdamas išmokėti draudimo išmoką, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Prieš išmokėdamas draudimo išmoką, Ieškovas įsitikino, kad įvyko draudžiamasis įvykis, vertino Draudėjo veiksmus, nustatė realų patirtos žalos dydį, vadovaudamasis gauta informacija bei ekspertizės aktu, ir Draudėjo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu elgėsi sąžiningai.

Ieškovas pažymi, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padaryta žalą asmens. Taigi, ieškovas, išmokėjęs Draudėjui draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens - atsakovės. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pažymėtina, kad subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kad krovinio praradimo metu krovinys buvo atsakovės dispozicijoje, už krovinio praradimą yra atsakinga atsakovė, dėl to, ieškovui gali pereiti teisė reikalauti išmokėtos draudimo sumos iš atsakovės - kaip atsakingo už padarytą žalą asmens dėl to, kad vadovaujantis CMR konvencijos 36 straipsniu, nustatančiu, jog ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 67/2013).

Ieškovas, įsitikinęs žalos dydžiu, įvykio aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į Draudėjo veiksmus administruojant žalą draudimo kompanijoje, Draudėjui išmokėjo 92 280,03 svarų sterlingų draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir Draudėjas 2020 m. vasario 20 d. pasirašė šio ieškinio 7 punkte nurodytą subrogacijos formos dokumentą, kuriame Draudėjas patvirtina, kad supranta, jog dėl draudimo išmokos išmokėjimo Draudėjui subrogacijos pagrindu reikalavimo teisės į žalos atlyginimą pereina ieškovui dėl prekių, kurios buvo apdraustos Draudimo sutartimi. Dėl to, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti 92 280,03 svarų sterlingų dydžio kompensaciją už ieškovo sumokėtą draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, dėl kurio yra atsakinga atsakovė.

Kauno apygardos teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nesutinkama su ieškiniu, nurodoma, kad tarp atsakovės ir UAB ,,Ad Rem Transport“ buvo sudarytas Užsakymas-Sutartis Nr. TRA5/17-78531, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti rinktinį krovinį, susidedantį iš 6 krovinių, tarp kurių ir ieškovo draudėjui ,,Frank Industries Ltd“ priklausantį krovinį. Kroviniai turėjo būti pristatyti į 4 skirtingas pristatymo vietas. Atsakovės vairuotojui, pristatant krovinius, tarp išsikrovimo vietų sugedus transporto priemonei valst. nr. (duomenys neskelbtini)FM 904 ir nakties metu atsakovės vairuotojui sustojus adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, buvo pavogtas ieškovo draudėjui ,,Frank Industries Ltd“ priklausantis krovinys. Ieškovo teigimu, atsakovės vairuotojas pasirinko sustoti saugumo požymių neatitinkančiame kelyje ir nesiėmė jokių papildomų saugumo priemonių, dėl ko manytina, kad tokie atsakovės vairuotojo veiksmai, dėl kurių prarastas ieškovo draudėjui priklausantis krovinys, turi būti laikomi dideliu neatsargumu.

Sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonė v. UAB „Transtira“, bylos 3K-3-9/2012).

Visų pirma, kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos, reikalinga įvertinti ar atsakovė, veždama krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, t.y. vertinti sustojimo vietą, priežastis ir kitus veiksmus krovinio saugumui užtikrinti. Taigi, kaip ir nuosekliai nurodo atsakovės vairuotojas E. Š. savo paaiškinime dėl krovinio vagystės, jam jau atvykus į saugomą aikštelę Alytuje, transporto priemonė jau buvo pakrauta. Vairuotojui tik buvo įteikta žemėlapis su nurodytu maršruto eiliškumu ir išsikrovimo vietomis bei Krovinio pakrovimo važtaraščiai. Jokių kitų nurodymų pateikta nebuvo. Kaip matyti, tiek iš atsakovės ir UAB ,,Ad Rem Transport“ Užsakymo-Sutarties Nr. TRA5/17-78531, tiek iš Krovinio pakrovimo važtaraščio, tiek iš CMR važtaraščio, koks krovinys konkrečiai vežamas nėra apibūdinta. Taigi, nei UAB ,,Ad Rem Transport“, nei atsakovė nežinojo, koks konkrečiai krovinys yra pakrautas į transporto priemonę ir bus vežamas. Iš CMR važtaraščio ir Užsakymo-Sutarties buvo žinoma tik tiek, kad vežamo krovinio svoris 492,00 kg, vietų sk. – 2 (2 paletės). Taigi, nei UAB ,,Ad Rem Transport“, nei atsakovei ir jos vairuotojui nebuvo nurodyta, koks krovinys bus vežamas bei nebuvo duota jokių kitokių su kroviniu ir jo vežimu susijusių nurodymų.

Toliau, atsakovės vairuotojas išsamiai ir nuosekliai savo paaiškinimuose išdėsto kelionės eigą, kuriuose nurodytą kelionės ir įvykio eigos tikslumą valandomis patvirtina kelionės lapai. Pirmas sustojimas nakties poilsiui buvo Lenkijoje, kaip nurodo vairuotojas nakties poilsiui sustojo apie 20.30 val. (tai patvirtina ir Kelionės lapai žyma A: pradžia LT Kalniškės g. Alytus, Lietuva 6.58 val. – pabaiga PL Boczow, Torzym, Lenkija 20.35 val.). Antras sustojimas nakties poilsiui buvo Nyderlanduose, kaip nurodo vairuotojas, atvyko 15.45 val. ir kadangi buvo išnaudojęs praktiškai 9 val. vairavimo laiko, laikantis darbo ir poilsio grafiko, šioje aikštelėje liko ir nakties poilsiui (tai patvirtina ir Kelionės lapai žyma B: pradžia PL Boczow, Torzym, Lenkija 5.13 val. – pabaiga Varakker, Ochten, Nyderlandai 15.42 val.). Vairuotojas kiekvieno sustojimo metu įsitikindavo, jog sustojimo vieta yra saugi ,,apėjęs degalinės teritoriją įsitikinau, jog ji filmuojama vaizdo kameromis <...> prieš eidamas miegoti apžiūrėjau autotraukinį, įsitikinęs saugumu apie 21 val. nuėjau miegoti“, ,,apėjau iš visų pusių, įsitikinau, kad nėra jokių sugadinimų“.

Toliau, paaiškinimuose atsakovės vairuotojas nurodo, kad bevažiuojant į antrąją išsikrovimo vietą (t.y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), GB) ėmė mažėti transporto priemonės trauka. Vairuotojas nedelsiant pranešė atsakovei apie transporto priemonės gedimą. Atsakovės vairuotojas teigia, kad itin mažėjančiai transporto priemonės traukai bijojo rizikuoti ir važiuoti, kad netektų visiškai sustoti pačiame greitkelyje, o kadangi netoliese buvo antroji išsikrovimo vieta (duomenys neskelbtini) 13, (duomenys neskelbtini), GB ten ir sustojo. Vairuotojui buvo pranešta, kad išsikrauti atvykimo dieną nepavyks.

Vairuotojas nurodo, jog planavo važiuoti į jam žinomą stovėjimo aikštelę, tačiau į ją paskambinus buvo pranešta, kad laisvų stovėjimo vietų nėra. Atsakovės vairuotojas pasitikrino Truck parking Europe programėlėje, ar šalia sustojimo vietos nėra saugomų ir apšviestų stovėjimo aikštelių. Artimiausia, atitinkanti visus saugumo kriterijus (apšviesta, su tvora, saugoma, su vaizdo kameromis, įvažiavimo kontrole, mokama) buvo už 74 km Dover Truck Parking. Kadangi iki vairuotojo poilsio laiko buvo likę 35 min. (tai patvirtina ir Kelionės lapai žyma C: pradžia Varakker, Ochten, Nyderlandai 3.18 val. – atvykimas į (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė 12.33 val.) esant transporto priemonės gedimui bei artėjant griežtai reglamentuojamai vairuotojo dienos darbo laiko pabaigai ir artėjant poilsio laikui, kuris važiuojant sugedusia transporto priemone būtų pažeistas, vairuotojas įsivertino, kad jokiomis įmanomomis aplinkybėmis jis nespės nuvažiuoti iki saugomos aikštelės už 74 km.

Atitinkamai, susiklosčius tokiai situacijai, vairuotojas pasiteiravo, ar šioje aikštelėje (duomenys neskelbtini)  priešais ,,Mid Kent Electrical Engineering Ltd“ nakties metu saugu ir galima stovėti. (duomenys neskelbtini) darbuotojas patvirtino, kad ,,šioje vietoje saugiai galima likti nakčiai“. Be to, atsakovės vairuotojas įsitikino, kad transporto priemonė su kroviniais yra palikta saugiai ,,pakartotinai apėjau šalia įmonės (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, aplink buvo įsikūrę daug kitų įmonių, ant pastatų fasadų mačiau pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameras, stovėjo apšvietimo stulpai. Mano autotraukinys stovėjo grynai po apšvietimo stulpu, matėsi, jog jis patenka į dviejų, ant kito fasado esančių kamerų filmuojamą lauką, nepastebėjau nieko įtartino“.

Kad aikštelė, kurioje nakčiai buvo palikta atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo saugi, patvirtina ir pačio ieškovo su ieškiniu pateikta Tyrimo ataskaita dėl krovinio vagystės ,,Frank Industries Ltd“, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė stovėjo adresu (duomenys neskelbtini)  priešais ,,Mid Kent Electrical Engineering Ltd“ ir ,,įvairiuose šalia veikiančiuose objektuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, ,,<...> šioje vietoje nakčiai statyti transporto priemones yra įprasta“. Taip pat, kaip matyti iš teikiamų vietos, kurioje nakčiai buvo palikta atsakovės transporto priemonė, nuotraukų, aikštelė yra filmuojama vaizdo kameromis, kurios matyti ant pastato kampo ir yra nukreiptos į abi puses, aplink yra pramoninis rajonas, kuriame veikia begalė kitų įmonių, veikiančių ir visą parą ir kurių teritorijose nuolat stovi įvairios transporto priemonės. Kaip matyti ir iš kelionės lapų vairuotojas ten ir paliko transporto priemonę (Kelionės lapų žyma D) ir ,,miegojau autotraukinyje, jo nei minutei nepalikau be priežiūros“.

 Taigi, iš aukščiau išdėstyto matyti, kad atsakovės vairuotojas, įvykus transporto priemonės gedimui, ėmėsi visų įmanomų tokioje situacijoje saugumo ir rūpestingumo priemonių: sumažėjus transporto priemonės traukai, nerizikavo toliau važiuoti greitkeliu esant galimybei užgesti ir sustoti nakties metu tiesiog jame, laikėsi savo darbo grafiko, esant neplanuotam sustojimui aikštelėje, šalia antrosios išsikrovimo vietos vežant rinktinį krovinį, domėjosi aikštelės saugumu, apsižiūrėjo, transporto priemonę pastatė apšviestoje vietoje ir šalia pastato su vaizdo kameromis, tiek ieškovo pateiktoje Tyrimo ataskaitoje dėl krovinio vagystės, tiek vairuotojui pasiklausus dėl aikštelės saugumo buvo nurodyta, jog šioje vietoje statyti transporto priemones yra įprasta. Susiklosčius tokioms neplanuotoms aplinkybėms – transporto priemonės gedimui, atsakovės vairuotojas negalėjo įvykdyti to, kas neįmanoma – t.y. vykti su sugedusia transporto priemone į artimiausią visus aukščiausio saugumo reikalavimus atitinkančią aikštelę Doveryje už 74 km, tačiau jis pasirūpino, kad transporto priemonė stovėtų kiek įmanoma tokiomis aplinkybėmis saugiai, kad transporto priemonė būtų apšviesta ir patektų į vaizdo kamerų filmavimo lauką.

Visa tai, kas aukščiau išdėstyta, paneigia Ieškovo teiginį, jog ,,atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo pasirinkti poilsio sustojimui tam, kad būtų patenkinami bent minimalūs saugumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimai“. Atsakovės vairuotojas, atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes – transporto priemonės gedimą – dėl kurio toliau važiuoti 74 km iki aukščiausio saugumo reikalavimus atitinkančios aikštelės buvo rizikinga bei laikydamasis savo darbo grafiko sustojo apšviestoje, filmuojamoje vaizdo kameromis aikštelėje, aplink kurią visą parą veikia įvairios įmonės ir kurioje, kaip nurodyta Tyrimo ataskaitoje dėl krovinio vagystės yra įprasta nakčiai statyti transporto priemones. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas dėl sustojimo tam skirtoje ir aukščiausius saugumo reikalavimus atitinkančioje aikštelėje buvo neįgyvendintas ne dėl vežėjo nerūpestingumo, o dėl objektyvaus negalėjimo tokių sąlygų įvykdyti.

Kita vertus, sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti ir į siuntėjo veiksmus, kuris žinodamas, kad bus gabenamas brangus ir lengvai likviduojamas krovinys – įvairūs sporto drabužiai – kaip jau minėjome, nenurodė nei UAB ,,Ad Rem Transport“, nei atitinkamai UAB ,,Ad Rem Transport“ nežinojusi krovinio specifikos – atsakovei, koks krovinys bus vežamas bei nepateikė kitų reikalavimų dėl šio krovinio didesnio saugumo užtikrinimo, nors žinojo didelę krovinio vertę bei dažnas vagystes. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog atsakovės veiksmai negali būti laikomi dideliu neatsargumu, dėl kurio būtų galima taikyti CMR konvencijos 29 str., kadangi atsakovės vairuotojas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes – transporto priemonės gedimą – tokioje situacijoje ėmėsi visų įmanomų saugumo reikalavimų: įsivertinęs riziką toliau važiuoti greitkeliu esant itin prastai transporto priemonės traukai bei laikydamasis darbo grafiko (darbo ir poilsio laiko), sustojo apšviestoje, filmuojamoje vaizdo kameromis aikštelėje, aplink kurią visą parą veikia įvairios įmonės ir kurioje, kaip nurodyta Tyrimo ataskaitoje dėl krovinio vagystės yra įprasta nakčiai statyti transporto priemones. Akivaizdu, kad reikalavimas dėl sustojimo saugomoje aikštelėje buvo neįgyvendintas ne dėl vežėjo nerūpestingumo, o dėl objektyvaus negalėjimo tokių sąlygų įvykdyti ir tai negali būti laikoma dideliu neatsargumu.

Ieškinyje teigiama, kad ieškovas, įsitikinęs žalos dydžiu, įvykio aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į Draudėjo veiksmus administruojant žalą draudimo kompanijoje, Draudėjui išmokėjo 92 280,03 svarų sterlingų draudimo išmoką. Pagal CMR konvencijos 23 str. 1 d. vežėjas, praradęs dalį ar visą krovinį, privalo atlyginti žalą, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Ieškovo nurodoma ir reikalaujama draudėjui išmokėta suma 92 280,03 svarų sterlingų, kaip ir nurodo pats ieškovas, yra suma jau administruojant žalą draudimo kompanijoje. Taigi, šiuo atveju, ieškovas atlygintinos žalos sumą skaičiuoja ne nuo to momento, koks numatytas CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje, t.y. kompensacijos suma šiuo atveju turi būti apskaičiuojama pagal pakrovimo metu išrašytą 2019-05-17 Sąskaitą-faktūrą Nr. 19932 suma 73 363,23 Eur iš kurios 7 41,13 Eur už prekes, kurios per nagrinėjamą incidentą nenukentėjo. Taigi, kaip ir patvirtinta ieškovo teikiamoje su ieškiniu Tyrimo ataskaitoje dėl krovinio vagystės nekoreguota žalos atlyginimo suma, pagal tiekėjo sąskaitą faktūrą yra lygi 65 522,10 Eur. Taigi, pakrovimo vietoje pakrautų prekių vertė buvo 65 522,10 Eur, o kadangi žalos dydis pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį apskaičiuojamas pagal prekių vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, todėl prekių buvusių tranzite perpardavimo sandoris ar žalos administravimas draudimo kompanijoje, šiuo atveju, žalos dydžiui jokios įtakos neturi.

Atitinkamai, esant vežėjo ribotai civilinei atsakomybei, pagal CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas, žala nėra atlyginama pilna apimtimi, o kompensacijos dydis skaičiuojamas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje esančias taisykles. Kadangi, šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, jog buvo atsakovės didelis neatsargumas dėl krovinio vagystės, taikomas CMR konvencijos 23 straisnis, minėto CMR konvencijos straipsnio 3 dalis numato, jog kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Kadangi pavogto krovinio svoris buvo 492 kg, tai maksimali kompensacija dėl krovinio praradimo vagystės metu, taikant CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį numatytą vežėjo atsakomybės ribojimą, gali būti lygi 4098,36 SDR (492 kg x 8,33) (pabrėžiama, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 7 dalį  šio straipsnio 3 punkte nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstybės, kurioje vyksta teismas, nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo dieną, t.y. ir šiuo atveju, 4 098,36 SDR į nacionalinę valiutą – eurus, turi būti perskaičiuojama teismo sprendimo priėmimo dieną).

Teisme gauti trečiojo asmens UAB „Ad Rem Transport“ rašytiniai paaiškinimai, kur teigiama, jog pritariama atsakovei ir jos pozicijai, išdėstytai atsiliepime į ieškinį bei triplike, jog sprendžiant dėl vežėjo atsakomybės reikalinga atsižvelgti ir į siuntėjo veiksmus. Kaip jau paaiškėjo tik įvykus krovinio vagystei – buvo gabenamas brangus ir lengvai likviduojamas krovinys – įvairių rūšių sporto drabužiai. Vis tik tokia neabejotinai siuntėjui žinoma informacija apie krovinį nebuvo niekur ir nė vienam krovinio vežėjui pateikta.

Kaip ir nurodyta atsakovės, atsakovės vairuotojui buvo įteiktas tik žemėlapis su nurodytu maršruto eiliškumu ir išsikrovimo vietomis bei Krovinio pakrovimo važtaraščiai. Jokių kitų nurodymų pateikta nebuvo. Nei atsakovės ir trečiojo asmens Užsakymo-Sutartyje Nr. TRA5/17-78531, nei Krovinio pakrovimo važtaraštyje, nei CMR važtaraštyje nėra apibūdinta kokio konkrečiai krovinio pervežimas yra užsakomas. Taigi, iš CMR važtaraščio ir Užsakymo-Sutarties buvo žinoma tik tiek, kad vežamo krovinio svoris 492,00 kg, vietų sk. – 2 (2 paletės). Akivaizdu, kad atsakovei ir jos vairuotojui nebuvo nurodyta koks krovinys bus vežamas bei nebuvo duota jokių kitokių su kroviniu ir jo vežimu ir papildomomis saugumo priemonėmis susijusių nurodymų.

Trečiasis asmuo nurodo, jog jis apsiėmė vežti krovinį pagal Eurogate Logistics Ltd 2019-05-15 Vežimo užsakymą (toliau – Vežimo užsakymas). Kaip matyti, šiame Vežimo užsakyme, vežamas krovinys maršrutu Lietuva – Jungtinė Karalystė, taip pat nėra konkrečiai apibūdintas. Vežimo užsakyme tėra nurodyta, kad vežamos prekės: 2 paletės ,,DALYS“, svoris 470 kg, tūris 3,36m3. Akivaizdu, kad iš tokio krovinio apibūdinimo tegalima tik nuspręsti, ar krovinys transportuojamas bus kaip dalinis, t.y. neužpildantis visos transporto priemonės, dėl to vežamas transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais, ar krovinys užpildys visą transporto priemonę ir bus vežamas vienas. Iš tokios Vežimo užsakyme pateiktos informacijos apie krovinį, savaime suprantama, kad apie krovinio vertę, ir apskritai turinį – jokiomis žmogiškomis galimybėmis nėra įmanoma suprasti ir nuspręsti.

Ieškovas dublike nurodo, jog ,,<...> Pašaliniams asmenims, norintiems krovinį užvaldyti neteisėtu būdu, nebuvo sudaryta jokių kliūčių, kurias reikėtų įveikti jėga, ginklu, užpuolimu ar kitomis priemonėmis, kurioms neprotinga priešintis. T. y. Atsakovė nepasirūpino, pavyzdžiui, tvirtesne, o ne tentinio pobūdžio puspriekabe, nėra duomenų apie suskambėjusią signalizaciją vagystės metu <...> elementarių saugumo priemonių kaip kad tvirtesnės puspriekabės pasirinkimas ar signalizacijos aktyvavimo nebuvimas nesiėmimas prieš pradedant transportuoti krovinį ar jo transportavimo metu įrodo, kad krovinys dėl Atsakovės neveikimo nebuvo apsaugotas paisant paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių“. Tačiau nagrinėjamu atveju nei Vežimo užsakyme, nei kur kitur nebuvo nurodyta vežėjui jokių įpareigojimų, susijusių su kroviniu, jo pakrovimo sąlygomis, transporto priemonės pritaikymu konkrečiai vežamam kroviniui ir panašiai.

Pritariama atsakovės triplike nurodomai pozicijai, kad jokių nurodymų ir papildomų sąlygų nei dėl krovinio pakrovimo į tam tikrą transporto priemonę, nei kitokių su krovinio vežimu ir krovinio apsauga susijusių reikalavimų negavo nei trečiasis asmuo, nei atsakovė. Tokie, kaip ir nurodo ieškovas reikalavimai, kaip pasirinkimas ,,tvirtesnės transporto priemonės“, turėjo būti gauti iš pačio krovinio siuntėjo, žinančio, kokios specifikos krovinys yra vežamas, kad jis yra itin vagiamas ir likvidus. Be to, kaip jau ir minėjome, vežtas ginčo krovinys buvo dalinis, todėl buvo vežamas kartu su kitais daliniais kroviniais. Kas reiškia, kad atsakovės transporto priemonėje buvo rinktinis krovinys, t.y. susidedantis iš kelių skirtingiems siuntėjams ir gavėjams priklausančių krovinių. Taigi, krovinio siuntėjas ir tokiu atveju, būdamas verslo subjektas ir užsiimdamas savo produkcijos pardavimu, neabejotinai žinojo, kad jo siunčiamas krovinys, kurį sudaro vos 2 paletės neužims visos transporto priemonės ir bus vežamas kartu su kitais kroviniais. Suprasdamas tokią jo krovinio vežimo padėtį, tačiau norėdamas išimtinai tam tikrus reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, apie tai turėjo informuoti vežėją.

Be to, atkreipia dėmesį, kad CK 6.160 straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarčių rūšys, kurios pagal gaunamos naudos apibrėžtumą skirstomos į rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis). Dėl krovinio pervežimo sutarties ekvivalentinio pobūdžio, sutartimi suderintos konkrečios sutarties kainos sąlygos sudaro pagrįstą lūkestį gauti atitinkamą užmokestį už suteiktas atitinkamai kainai krovinio pervežimo paslaugas. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju, krovinys buvo vežamas įprastomis gabenimo sąlygomis. Tą patvirtina ir Eurogate Logistics ir trečiojo asmens Vežimo užsakyme esanti pervežimo kaina – 265,00 Eur, kurią, kaip užmokestį pagrįstai tikisi gauti vežėjas. Tokiu atveju, jei ginčo krovinio pervežimui būtų reikalauta specifinių pervežimo sąlygų dėl krovinio vertės ar kitų neįprastų savybių, pavyzdžiui, gabenti krovinį tvirtesnėje puspriekabėje, gabenti krovinį seife ar netgi gabenti suteikiant apsaugos palydos paslaugas, taip užtikrinant aukščiausią krovinio gabenimo saugumą – tokio krovinio pervežimo kaina neabejotinai būtų įtakota šių papildomų apsaugos priemonių suteikimo ir būtų gerokai aukštesnė, nei nagrinėjamo ginčo atveju. Tokiu būdu nustatyta, kad nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei, nebuvo nurodyta jokių specialių, su krovinio pervežimu ir jo saugumu susijusių sąlygų, krovinys buvo gabenamas įprastomis sąlygomis, atsižvelgiant į krovinio dydį bei tūrį ir šiuo atveju, krovinį sudarant vos 2 paletėms – krovinys buvo gabenamas tentinėje priekaboje, kartu su kitais daliniais kroviniais.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ,,tirdamas įvykio aplinkybes ir nuspręsdamas išmokėti draudimo išmoką, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Prieš išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas įsitikino, kad įvyko draudžiamasis įvykis, vertino Draudėjo veiksmus, nustatė realų patirtos žalos dydį, vadovaudamasis gauta informacija bei ekspertizės aktu, ir Draudėjo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu elgėsi sąžiningai“, tačiau ieškovas apskritai ieškinyje painioja ir sutapatina žalos atlyginimo ir draudimo išmokos apskaičiavimo ir paskirties institutus. Visų pirma, krovinių draudimo sutartis yra turto draudimo sutarčių rūšis. Krovinio draudimo sutartimi draudžiami krovinio savininko ar kito suinteresuoto asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe valdyti krovinį, naudoti ar disponuoti paskirties vietoje. Taigi, turto draudimo sutartimi siekiama apsaugoti save ar kitą asmenį nuo turtinių draudžiamojo įvykio padarinių, o ne konkrečiai išsaugoti draudžiamą turtą. Tai reiškia, kad turto draudimo sutartyse (kokia yra ir krovinio draudimo sutartis) draudimo interesas yra ne kas kita, kaip patiriami draudėjo nuostoliai, įvertinti piniginiu ekvivalentu, kurie draudimo teisėje aiškinami žymiai plačiau ir yra siejami su bet kokiu draudėjo ekonominio pobūdžio praradimu. Taigi, draudimo išmoka, sudarius turto draudimo sutartį ir įvykus draudiminiam įvykiui, mokama su tikslu siekiant kompensuoti ekonominio pobūdžio praradimus, t.y. draudiko mokama kompensacija draudėjui yra lygi draudimo intereso vertei. Tačiau svarbu paminėti, kad turto draudimo sutarčiai nėra taikomos CK 6.245-6.251 straipsnių bendros civilinės atsakomybės taisyklės, aktualios esant civilinės atsakomybės draudimui. Taigi, draudiko mokama kompensacija draudėjui neturi nieko bendro su žalos atlyginimu bendrąja prasme.

Kaip aiškiai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė ir atsakovė, pagal CMR konvenciją vežėjo civilinė atsakomybė yra ribota ir vežėjo civilinei atsakomybei taikomas ne CK 6.249 straipsnyje numatytas nuostolių apskaičiavimas, kurie yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, ir kaip remiasi ieškovas, kompensuojant negautą naudą už iš anksto perparduotas prekes, kurios buvo pavogtos. Šiuo nagrinėjamu atveju yra aktualus CMR konvencijos reglamentavimas, kuriame apskaičiuojama kompensacijos suma, kurią privalo atlyginti vežėjas, praradęs dalį ar visą krovinį. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokia aukščiau minėta vežėjo privaloma atlyginti kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, o 3 dalyje numatyta, kad krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, ta pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

Ieškovas dublike teigia, kad atsakovė, rinkdamasi krovinio gabenimo maršrutą, žinodama apie vežėjo darbo ir poilsio režimo taisykles, turi iš anksto susiplanuoti krovinio gabenimo maršrutą, visus planuojamus sustojimus saugomose aikštelėse, jų rezervacijas ir kt. Kadangi įvykus transporto priemonės gedimui atsakovė nepasirūpino poilsio sustojimo vieta iš anksto, kas iš jos yra reikalaujama kaip savo srities profesionalo. Šiei argumentai, trečiajam asmeniui, kaip užsiimančiam ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugomis yra sunkiai suprantami ir įsivaizduojami, kaip įgyvendinami realiame gyvenime. Įvairias vežimo paslaugas teikiančios įmonės ir vairuotojai, dėliodamiesi maršrutą naudojasi įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis ar internetiniais puslapiais, kuriuose teikiama informacija apie stovėjimo aikšteles. Kaip ir šiuo atveju yra nurodoma bylos medžiagoje ir procesiniuose dokumentuose, atsakovės vairuotojas maršrutą dėliojosi naudodamasis Truck parking Europe programėle, žiūrėdamas kur sustoti poilsiui nakčiai, kad būtų saugiau ir nurodo, jog planavo važiuoti į jam žinomą stovėjimo aikštelę ,,Milton parking“. Visuotinai suprantama, jog dauguma stovėjimo aikštelių, skirtų nakties poilsiui, neteikia transporto vietos užsakymo iš anksto paslaugos, ar kitokios vietos rezervacijos. Vežėjas daugiausiai tegali susiplanuoti, kur praleis nakties poilsio laiką, kad vieta atitiktų visus reikalingus saugumo reikalavimus. Deja, ko gero priešingai nei įsivaizduoja ieškovas, stovėjimo vietų ir krovinio gabenimo maršrutas negali būti planuojamas taip, kaip užsakomi viešbučiai, ar kitokios turistams skirtos poilsio vietos. Dėl begalės nuo paties vairuotojo nepriklausančių dalykų, kurių iš anksto jis negali planuoti ir kontroliuoti, nėra įmanoma nurodyti stovėjimo aikštelės administracijai, kad į ją atvyks konkrečiu laiku. Dėl šių priežasčių, iš anksto rezervuoti vietas aikštelėse net ir nėra įmanoma.

Ieškovas kartu su ieškiniu į bylą yra pateikęs 2019 m. liepos 10 d. Marine Cargo Surveys Ltd Tyrimo ataskaitą dėl krovinio vagystės. Ieškovas ieškinyje remdamasis šia Tyrimo ataskaita, nurodo, kad ,,tirdamas įvykio aplinkybes ir nuspręsdamas išmokėti draudimo išmoką, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Prieš išmokėdamas draudimo išmoką, Ieškovas įsitikino, kad įvyko draudžiamasis įvykis, vertino Draudėjo veiksmus, nustatė realų patirtos žalos dydį, vadovaudamasis gauta informacija bei ekspertizės aktu <...>“, tačiau minima Tyrimo ataskaita nėra ekspertizės aktas. CPK 212 straipsnio  1 dalyje numatyta, kad ,,išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija“. Akivaizdu, kad vis tik ieškovo byloje pateikta Tyrimo ataskaita, skambiai vadinama – ekspertize – tokia nėra. Byloje esanti tyrimo ataskaita tėra surinktų duomenų apie įvykį apibendrinimas, kuriame nėra naudojamos jokios specialios žinios, ar reikalingas specialus pasirengimas, išsilavinimas surinktiems duomenims įvertinti. Iš išdėstyto darytina išvada, kad ieškovo pateikta Tyrimo ataskaita negali būti vertinama ir naudojama, kaip patirtos žalos dydžio nustatymo aktas.

Ieškovas dublike remiasi CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, o to paties straipsnio 5 dalies b. punkte numatyta: „Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų: b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas neturi pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams“. Atsakovės vairuotojas savo rašytiniame paaiškinime teigia, kad antrojoje išsikrovimo vietoje esantis krovinio gavėjo atstovas nurodė, kad krovinio išsikrauti vairuotojo atvykimo dieną išsikrauti nepavyks. Dėl to ieškovas teigia, kad vežėjas, vykdydamas CMR konvencijos nuostatas, privalėjo informuoti krovinio siuntėją apie tai, kad išsikrauti krovinio pristatymo dieną nepavyks ir turėjo pareikalauti tolimesnių instrukcijų dėl krovinio. T. y. jei krovinio gavėjas atsisako priimti atgabentą krovinį, neatsižvelgiant į tokio atsisakymo priežastį, vežėjas turi apie tai pranešti siuntėjui ir prašyti pateikti nurodymus, kaip vežėjui su kroviniu elgtis toliau, tačiau byloje net nėra jokių įrodymų ir aplinkybių, kad krovinio gavėjas atsisakė priimti atgabentą krovinį. Atsakovui atvykus į krovinio pristatymo vietą, vairuotojui buvo pranešta, kad išsikrauti atvykimo dieną nepavyks, bet išsikrovimas planuojamas kitos dienos rytą. Akivaizdu, kad, priešingai nei teigia ieškovas, krovinio gavėjas neatsisakė priimti krovinio. Priešingai, krovinio gavėjas nurodė atsakovei, kad krovinys bus iškraunamas kitos dienos rytą, t.y. buvo nurodytos instrukcijos, kada krovinys bus iškraunamas. Iš šių aplinkybių matyti, kad egzistuojantis faktas – transporto priemonės, vežusios krovinį gedimas, neturėjo jokios įtakos krovinio priėmimui ir tinkamam vežimo sutarties įvykdymui ir nesąlygojo CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalyje esančio reglamentavimo, jog, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas, ar CMR konvencijos 15 straipsnio 1 dalimi, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį, siuntėjas, nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu.

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais įstatymų aiškinimo ir taikymo, užsakovo ir vežėjo veiksmų organizuojant pervežimą ir pervežimo procese vertinimo, vežėjo atsakomybės sąlygų ir jos ribų nustatymo, įrodymų vertinimo. 

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog 2019 m. lapkričio 14 d. ieškovė sudarė krovinių draudimo sutartį Nr. STP141833205 (ieškinio Priedas Nr. 1) (toliau - Draudimo sutartis) su įmonėmis Frank Industries Pt LTD, Frank Industries UK t/as LNDR bei kitomis šių įmonių dukterinėmis įmonėmis, esančioms Jungtinėje Karalystėje (toliau - Draudėjas), kurioje buvo sulygta, kad šios Draudimo sutarties objektas yra turtiniai Draudėjo interesai, kurie būtų patenkinami tais atvejais, kai pagal Draudimo sutarties sąlygas bei taisykles, Draudėjas turi teisę į kompensaciją dėl žalos, patirtos transportuojant tinkamai supakuotus ir apsaugotus drabužių krovinius. Draudėjas bei bendrovė „SIMARCO INTERNATIONAL LTD“ (toliau - Pirmasis vežėjas) sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 3151176 (ieškinio Priedas Nr. 2) (toliau - Pervežimo sutartis), kuria buvo sulygta, kad Pirmasis vežėjas nugabens Draudėjo krovinį iš (duomenys neskelbtini), Lietuva į (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė. Pagal Pervežimo sutartį, krovinį sudarė 2 paletės, kurių bendras svoris yra 470 kg. Pirmasis vežėjas pasitelkė trečiuosius asmenis - kitas pervežimo įmones, siekdamas įgyvendinti Pervežimo sutarties sąlygas. Vadovaujantis šio pervežimo 2019 m. gegužės 17 d. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau - CMR važtaraštis) (ieškinio Priedas Nr. 3) 17 punktu, šio pervežimo vežėjas yra atsakovė. Vadovaujantis CMR važtaraščiu, krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, kurios vilkiko valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) o puspriekabės valstybiniai numeriai - FM904. Atsakovė pradėjo vykdyti Pervežimo sutartyje nurodyto krovinio transportavimą 2019 m. gegužės 17 d. Atsakovei vykdant transportavimą, 2019 m. gegužės 22 d. nakties metu, atsakovės vairuotojui sustojus poilsiui, kelyje adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, nenustatyti asmenys prapjovė vilkiko priekabos tentą ir pavogė Pervežimo sutartyje bei CMR važtaraštyje nurodytą drabužių krovinį. Pagal įmonės Marine Cargo Surveys LTD (toliau - Žalų administratorius) pateikto akto (ieškinio Priedas Nr. 4) išvadas - prarasto krovinio vertė yra 92 380,03 svarų sterlingų. Draudėjas kreipėsi į ieškovę dėl kompensacijos už prarastą krovinį pagal Draudimo sutarties sąlygas išmokėjimo. Ieškovė, pasitelkusi įgaliotą Žalų administratorių, vykdė žalos administravimo procesą ir remiantis 2020 m. vasario 20 d. subrogacijos formos dokumentu (ieškinio Priedas Nr. 5), ieškovė krovinio praradimą pripažino draudiminiu įvykiu pagal Draudimo sutartį ir Draudėjui išmokėjo 92 280,03 svarų sterlingų draudimo išmoką, t. y. visą akte nurodytą žalos dydžio sumą, išskyrus 100,00 svarų sterlingų išskaitą, numatytą Draudimo sutartyje.

Dėl vežėjo veiksmų ir jo atsakomybės ribų nustatymo

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Nagrinėjamu atveju draudikė subrogacjjos pagrindu pareiškė ieškinį atsakovei atlyginti visą atsiradusią žalą už prarastą krovinį vežėjui, dėl kurios kaltės, ieškovės manymu, buvo prarastas vežamas krovinys (CMR konvencijos 29, 36 straipsnis). CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad  jeigu žala vežėjo buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams, vežėjas privalo atlyginti visą atsiradusią žalą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant visiškos kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą. Taigi, ieškovė NMU (Specialty) LTD, siekdama gauti visų jos patirtų nuostolių dėl krovinio praradimo kompensavimą, turėjo įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir patikimais įrodymais pagrįsti aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys buvo užvaldytas trečiųjų asmenų (pavogtas). Ieškovė didelį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsargumą grindė aplinkybėmis, kad atsakovės vairuotojo pasirinkta teritorija visiškai neatitinka saugomos teritorijos požymių, kurią atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo pasirinkti poilsio sustojimui vietą tokią, kad būtų patenkinami bent minimalūs saugumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, tuo tarpu, atsakovės vairuotojas pasirinko vietą nakčiai sustoti šių saugumo požymių neatitinkančiame kelyje ir nesiėmė jokių papildomų saugos priemonių.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar, kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovės vairuotojui bevažiuojant į antrąją išsikrovimo vietą, t.y. (duomenys neskelbtini), GB, ėmė mažėti atsakovės transporto priemonės trauka. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad vairuotojui buvo pranešta, kad ginčo krovinio išsikrauti atvykimo dieną nepavyks. Vairuotojas nedelsiant pranešė atsakovei apie transporto priemonės gedimą. Apklaustas teismo posėdžio metu vairuotojas E. Š. paaiškino, jog planavo važiuoti į jam žinomą stovėjimo aikštelę, tačiau į ją paskambinus, jam buvo pranešta, kad laisvų stovėjimo vietų nėra. Atsakovo vairuotojas pasitikrino Truck parking Europe programėlėje, ar šalia sustojimo vietos nėra saugomų ir apšviestų stovėjimo aikštelių. Artimiausia, atitinkanti visus saugumo kriterijus, apšviesta, su tvora, saugoma, su vaizdo kameromis, įvažiavimo kontrole, mokama buvo už 74 km Dover Truck Parking. Kadangi iki vairuotojo poilsio laiko buvo likę 35 min. (tai patvirtina ir Kelionės lapai žyma C: pradžia Varakker, Ochten, Nyderlandai 3.18 val. – atvykimas į (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė 12.33 val.) esant transporto priemonės gedimui bei artėjant griežtai reglamentuojamai vairuotojo dienos darbo laiko pabaigai ir artėjant poilsio laikui, kuris važiuojant sugedusia transporto priemone būtų pažeistas, vairuotojas įsivertino, kad jokiomis įmanomomis aplinkybėmis jis nespės nuvažiuoti iki saugomos aikštelės už 74 km. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas nustatė, kad atsakovės vairuotojas apėjo šalia išsikrovimo įmonės Carousel logistics esančią teritoriją, matė, kad aplink buvo įsikūrę daug kitų įmonių, ant pastatų fasadų matė pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameras, aplink stovėjimo vietą buvo teritorijos apšvietimo stulpai. Automobilį vairuotojas pastatė po apšvietimo stulpu, matė, jog ji patenka į dviejų ant kito fasado esančių kamerų filmuojamą lauką. 

Teismo vertinimu, kad aikštelė, kurioje nakčiai buvo palikta atsakovei priklausanti transporto priemonė, buvo saugi, patvirtina ir pačios ieškovės su ieškiniu pateikta Tyrimo ataskaita dėl krovinio vagystės ,,Frank Industries Ltd“ (Ieškinio priedas Nr. 4), kurioje nurodyta, kad transporto priemonė stovėjo adresu (duomenys neskelbtini) priešais ,,Mid Kent Electrical Engineering Ltd“ ir ,,įvairiuose šalia veikiančiuose objektuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, ,,<...> šioje vietoje nakčiai statyti transporto priemones yra įprasta“. Be to, kaip matyti iš pateiktų į bylą nuotraukų, stovėjimo aikštelė buvo filmuojama vaizdo kameromis, kurios matyti ant pastato kampo ir yra nukreiptos į abi puses. Byloje nustatyta, kad krovininio automobilio vairuotojas visą stovėjimo aikštelėje laiką miegojo autotraukinyje, jo nei minutei nepaliko be priežiūros. 

Teismas, įvertinęs nurodomas pirmiau aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovės vairuotojas, įvykus nenumatytam vairuojamos transporto priemonės gedimui, ėmėsi visų įmanomų tokioje situacijoje saugumo ir rūpestingumo priemonių: sumažėjus transporto priemonės traukai, nerizikavo toliau važiuoti greitkeliu, esant galimybei užgesti ir sustoti nakties metu tiesiog jame, laikėsi savo darbo grafiko, esant neplanuotam sustojimui aikštelėje, šalia antrosios išsikrovimo vietos vežant rinktinį krovinį, domėjosi aikštelės saugumu, apsižiūrėjo, transporto priemonę pastatė apšviestoje vietoje ir šalia pastato su vaizdo kameromis, kur pagal nustatytas aplinkybes, statyti transporto priemones yra įprasta. Šiuo atveju reikalauti iš atsakovės ir jos vairuotojo kitokio elgesio modelio ir pastatyti automobilį į aikštelę, kuri būtų saugoma, ieškovė pagrindo neturi.

Sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į krovinio siuntėjo veiksmus organizuojant pervežimą ir užsakant pervežimo paslaugą. Krovinio siuntėjas žinodamas, kad bus gabenamas brangus ir lengvai likviduojamas krovinys – įvairūs sporto drabužiai, nenurodė nei pirminiam vežėjui UAB ,,Ad Rem Transport“, o UAB ,,Ad Rem Transport“, nežinojusi krovinio vertės ir specifikos, nenurodė atsakovei, koks krovinys bus vežamas, nepareikalavo kitokių, nei įprastos, krovinio pervežimo saugumo sąlygų. Atsakovės ir trečiojo asmens Užsakymo-Sutartyje Nr. TRA5/17-78531 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1), Krovinio pakrovimo važtaraštyje (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), nei CMR važtaraštyje (ieškinio priedas Nr. 3) nėra apibūdinta, kokio konkrečiai krovinio pervežimas yra užsakomas. CMR važtaraštyje ir Užsakyme-Sutartyje buvo įvardinta tik tiek, kad vežamo krovinio svoris 492,00 kg, vietų sk. – 2 (2 paletės). Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovei ir jos vilkiko vairuotojui nebuvo nurodyta, koks krovinys bus vežamas, bei nebuvo duota jokių kitokių su kroviniu ir jo vežimu susijusių papildomų saugumo užtikrinimo nurodymų. 

Ieškovė byloje pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose teigė, jog atsakovė nepasirūpino tvirtesne, o ne tentinio pobūdžio, puspriekabe, signalizacijos aktyvavimu, dėl ko  krovinys nebuvo apsaugotas paisant paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog krovinys buvo užsakytas vežti ir vežamas įprastomis gabenimo sąlygomis. Tą patvirtina ir Eurogate Logistics ir trečiojo asmens Vežimo užsakyme esanti dingusio krovinio pervežimo kaina – 265,00 Eur, kurią, kaip užmokestį turėjo gauti vežėjas. Tik tokiu atveju, jei ginčo krovinio pervežimui būtų pareikalauta iš vežėjo kitokių pervežimo sąlygų – dėl didelės krovinio vertės gabenti krovinį tvirtesnėje puspriekabėje, laikant jį seife ar saugoti krovinį pervežimo metu įdiegiant tam tikras signalizacijos priemones – o vežėjui nesilaikius paminėtų susitarimų, būtų galima kaltinti atsakovę nesilaikius nustatytų pervežimo atsargumo sąlygų ir reikalavimų. Teismas vertina, kad tokiu atveju šalių sulygta 265 Eur krovinio pervežimo kaina būtų keletą kartų didesnė.

Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi tokio laipsnio dideliu neatsargumu, dėl kurio būtų galima taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas ir priteisti ieškovei iš atsakovės visą reikalaujamą žalos sumą (CPK 178 straipsnis, CMR Konvencijos 29 straipsnis, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl ribotos vežėjo atsakomybės sąlygų ir jos dydžio nustatymo.

Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktą, pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje (a papunktis); kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b papunktis); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c papunktis); dėl natūralių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. (d papunktis); dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo (e papunktis); vežant gyvūnus (f papunktis).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pirmiau nurodomų aplinkybių, leidžiančių atsakovę visiškai atleisti nuo civilinės teisinės atsakomybės už prarastą dalį vežamo krovinio (CPK 178 straipsnis, CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punktas, 8 straipsnio 2 ir 5 punktai).

Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Ad Rem Transport“ byloje teikė argumentus, kad nagrinėjamu atveju vežėjai galėtų būti taikoma nebent ribota civilinės teisinė atsakomybė, skaičiuojama pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai vežėjas, praradęs dalį ar visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kuri negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, o kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Teismas nustatė, kad pagal pakrovimo metu išrašytą 2019 m. gegužės 17 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 19932 krovinio vertės suma 73 363,23 Eur, iš kurios 7 841,13 Eur už prekes, kurios per vagystę  nenukentėjo. Ieškovės  pateiktoje su ieškiniu Tyrimo ataskaitoje dėl krovinio vagystės (ieškinio Priedas Nr. 4) žalos atlyginimo suma, pagal tiekėjo sąskaitą faktūrą yra lygi 65 522,10 Eur.  Kadangi pavogto krovinio svoris buvo 492 kg, tai maksimali kompensacija dėl krovinio praradimo vagystės metu, taikant CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytą vežėjo atsakomybės ribojimą, yra 4 098,36 Eur (492 kg x 8,33). Šis 4 098,36 Eur suma priteisiama ieškovei iš atsakovės (CPK 178 straipsnis, CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nustatyta, kad ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindė tokia bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 1 782 Eur žyminį mokestį (ieškinio Priedas Nr. 8), pagal 2020 m. gegužės 4 d. sąskaitą sumokėjo advokatui 1 000 Eur už ieškinio parengimą, apmokėjo 993,91 Eur dokumentų vertimo išlaidų, pagal 2020 m. balandžio 8 d. sąskaitą sumokėjo 2 405 Eur sumą už advokato paslaugas rengiant dubliką, dokumentų vertimus, pagal 2020 m. spalio 7 d. sąskaitą sumokėjo advokatui 2 145 Eur už prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimą, bylos dokumentų analizę, prašymo parengimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, korespondenciją el. paštu su klientu (2020 m. lapkričio 11 d. prašymo priedai). Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai apie 1 782 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, 1 000 Eur už ieškinio parengimą ir 993,91 Eur dokumentų vertimo išlaidas,  2 405 Eur sumą už advokato paslaugas rengiant dubliką, dokumentų vertimus, pagrindžia ieškovo turėtas pagrįstas ir įrodytas 6 180,91 Eur išlaidas byloje.

Teismas vertina, kad ieškovo pateikti įrodymai apie sumokėtą advokatui 2 145 sumą pagal 2020 m. spalio 7 d. sąskaitą nepripažįsta pagrįstomis ir būtinomis advokato paslaugoms apmokėti išlaidomis, nes sumokėta 453 Eur suma už prašymo parengimą, 195 Eur suma už kito prašymo parengimą, 325 Eur suma už susirašinėjimą el. paštu nereikalauja teisinių žinių, o 910 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui neatitinka proceso ekonomiškumo reikalavimų, nes tas pats advokatas rengė visus procesinius dokumentus byloje, todėl jų esmė ir turinys jam gerai žinomi.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė atsakovei 102 790, 96 Eur dydžio reikalavimą (92 280,03 GBP, teismo sprendimo priėmimo dienai nustatytas 1 Eur kursas yra 0,8944 GBP). Ieškovei priteisus 4 98,36 Eur sumą, ieškovės ieškinys (suapvalinus šimtąsias procento dalis) tenkintas 4 procentų apimtimi. Pagal 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 247,23 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (6 180,91 Eurx4 proc). Kitoje dalyje ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.       

Nustatyta, kad atsakovė turėjo 3 330 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9, tripliko 4 priedas). Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Ad Rem Transport“ bylą nagrinėjant teisme turėjo 1 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (trečiojo asmens 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniai paaiškinimai, 3 priedas). Ieškovo ieškinį atmetus 96 procentų apimtimi, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 196,80 Eur, o trečiajam asmeniui „Ad Rem Trasport“ iš ieškovės – 1 728 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 7,22 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų apimtį valstybei iš ieškovės priteisiama 6,93 Eur turėtų išlaidų suma (CPK 92 straipsnis). Likusi valstybės turėtų išlaidų suma nesudaro minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl iš kitų bylos dalyvių ji nepriteisiama.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti dalinai. 

Priteisti NMU (Specialty) LTD (įmonės kodas 01262636) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės (duomenys neskelbtini)) 4 098,36 Eur sumą žalai atlyginti, 247,23 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš NMU (Specialty) LTD (įmonės kodas 01262636) 3 196,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ad Rem Transport“ (įmonės kodas 124106543) iš NMU (Specialty) LTD (įmonės kodas 01262636) 1 728 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš NMU (Specialty) LTD (įmonės kodas 01262636) 6,93 Eur turėtoms išlaidoms byloje atlyginti (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                      Arvydas Žibas