Civilinė byla Nr. e2-221-627/2022

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00801-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.6.1;  

3.2.6.14;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergė rūmų teisėjas Evaldas Pašilis,

sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. R.,

ieškovo atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

atsakovo UAB „Ukmergės staklės“ direktoriui A. M., atstovei advokatei Rūtai Didikei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dėl darbo ginčo komisijos 2021 m. birželio 14 sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė:

A. R. teismui paduotu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu 2012 m. birželio 29 darbo sutarties tarp atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir ieškovo A. R. nutraukimą ir grąžinti A. R. į darbą. Priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo ieškovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti ieškovo A. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išreikalauti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ su generaliniu direktoriumi A. M. sudarytą darbo sutartį ir jos pakeitimus (jeigu tokiu buvo), galiojusius 2021 m. balandžio 19 d.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisija (toliau – DGK, komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. R. prašymą atsakovui UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. DGK 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą netenkinti A. R. prašymo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Darbdavio deklaruotas Darbo sutarties keitimas buvo fiktyvus – vien tik Darbdaviui, tiksliau Darbdavio generaliniam direktoriui, ieškant būdų pašalinti iš darbo A. R.. Visų pirmą Darbdavio vadovas 2021 m. kovo 2 d. pranešimą dėl darbo sutarties su Darbuotoju keitimo nurodė fiktyvų teiginį ,,organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimus‘‘ – tačiau Darbdavio valdymo organai (Darbdavio valdyba) nebuvo ir nėra priėmę jokio sprendimo dėl organizacinės struktūros pokyčių (Darbdavio įstatų 14 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t.y. nei 2021 m. kovo 2 d. nei atleidimo dieną nebuvo jokių realių priežasčių Darbo sutarties keitimui. Darbdavio vadovas A. M. pačioje pradžioje siekė, kad Darbuotojas ir administratore dirbusi jo žmona patys išeitų iš darbo: visų pirmą nemokant sutartų atlyginimo priedų, neišleidžiant atostogų, neteisėtai sekant ir įrašinėjant ir tuo pačiu trukdant dirbti kompiuteriais, vienintelių šių darbuotojų nekviečiant į darbuotojų susirinkimus arba apskritai iš ryto neįleidžiant į darbovietę, teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie Darbuotoją. Iš Darbdavio pateiktų dokumentų matyti, kad Darbdavio vadovas A. M. pradėjo siekti atsikratyti darbuotojo dar gruodžio mėnesį. Darbdaviui neįvykdžius savo įsipareigojimo per 2020 m. lapkritį ar gruodį sumokėti žodžiu sutarto vidutinio dydžio darbo užmokesčio priedo, apskaičiuota pagal praėjusių 2020 m. dešimt mėnesių vidurkį, dėl projekto Ekoinovacijų diegimas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ Nr. (duomenys neskelbtini), Darbuotojas 2020 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu perklausė Darbdavio vadovo dėl priedo likučio sumokėjimo. Darbuotojas gavo Darbdavio atsakymą, kad pagal vadovo skaičiavimus dešimties mėnesių vidurkis neva yra 3067,27 Eur, nors šis vidurkis yra 3661,58 Eur. Darbuotojas gavęs tokį atsakymą su klaidingu vidurkio skaičiavimu 2021 m. sausio 5 d. užklausė Darbdavio buhalterinę apskaitą vedančios įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pateikti 2020 m. pirmųjų dešimties mėnesių Darbuotojo darbo užmokesčio vidurkį. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ 2021 m. sausio 6 d. atsiuntė pažymą, patvirtinančią, kad Darbuotojo vidurkis yra 3661,58 Eur. T.y. Darbdavio buhalterinę apskaitą vedanti bendrovės paneigė Darbdavio vadovo atliktus klaidingus skaičiavimus. Darbuotojas aukščiau nurodytą UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pažymą apie vidurkį pateikė Darbdavio vadovui A. M., kuris pažadėjo priedo likutį sumokėti, kartu su darbo užmokesčius už 2021 m. sausio mėnesį, tačiau priedo likutis taip nebuvo išmokėtas nei sausio, nei vasario mėnesį.

Sprendimas Darbuotojui pačiam pasitraukti buvo daromas ne tik nemokant sutarto atlyginimo, bet ir per besilaukiančią administratore dirbančią žmoną. Po atostogų 2021 m. kovo 2 d. ryte atėjus į darbą buvo rastas be rankenos ir spynos vienintelis moterų tualetas. Darbuotojo žmona 2021 m. kovo 2 d. paprašė Darbdavio vadovo A. M., kad būtų sutvarkytos durys, tačiau gautas pašaipus atsakymas, kad atsiras moterų tualeto durų rankena ,,kai nupirks‘‘ ir nurodyta naudotis vyrų tualetu. Ir kitą dieną, t.y. 2021 m. kovo 3 d. vienintelio moterų tualeto durys buvo be rankenos ir spynos – tik su skylėmis jų buvusioje vietoje. Tik 2021 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku dar kartą paraginus darbdavio vadovą užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir nustoti žeminti darbuotojus, po pietų pagaliau buvo sutvarkytos moterų tualeto durys. Darbuotojo žmona Darbdavio 2021 m. kovo 3 d. prašymu, 2021 m. kovo 5 d. dar kartą išsiuntė laišką dėl Darbdavio vykdomo diskriminavimo prieš ją ir Darbuotoją, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė iš Darbdavio. Darbuotojo žmona 2021 m. kovo 2 d. iš ryto pranešė Darbdaviui apie nėštumą ir po valandos darbdavio vadovas išsikvietė tiek Darbuotoją, tiek jo žmoną, pateikdamas pranešimus apie Darbo sutarties, nekeičiant būtinųjų sąlygų, vienašališką keitimą nuo 2021 m. kovo 9 d. dėl neva Darbdavio organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimų. Darbdavio vadovas spaudė iš karto pasirašyti šį pranešimą, net neįsigilinus ir neįvertinus jo pasekmių. Paprašius laiko susipažinti su tokiais Darbdavio ketinimais, Darbdavio vadovas tą pačią dieną toliau darydamas spaudimą dėl iš karto nepasirašomų darbo sutarties pakeitimų pareikalavo Darbuotoją atiduoti tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini). Pagal vadovo reikalavimą Darbuotojas tą pačia dieną perdavė automobilio raktelius ir patį automobilį, kuris buvo naudojamas tiesiogiai darbo funkcijoms vykdyti. Darbuotojas susipažinęs su aukščiau nurodytu Darbdavio raštu, 2021 m. kovo 3 d. paprašė Darbdavio pateikti dokumentus dėl tariamų ,,organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimų‘‘, tačiau Darbdavio vadovas 2021 m. kovo 4 d. raštu taip ir nepateikė prašytos informacijos ir apskritai nurodė vienas kitam prieštaraujančius teiginius. Darbuotojui 2021 m. kovo 3 d. paprašius pateikti lokalius aktus dėl konfidencialios informacijos, Darbdavys atkirto, kad nieko nebus teikiama ir neva viską Darbuotojas turi, tačiau kitur taip pat Darbdavys teigė, kad konfidenciali informacija yra neapibrėžta. Pažymėtina, kad Darbuotojas ir prašė būtent dokumentų dėl konfidencialios informacijos, nes tokių neturėjo, o Darbdavio teiginiai buvo prieštaringi. Darbdavys, minėdamas konfidencialią informaciją bandė aiškinti, kad bus pereinama prie (duomenys neskelbtini) produktų, tačiau Darbdavys dar iki tol naudojosi (duomenys neskelbtini) produktais, o vien ketinimas naudoti naujesnės versijos kompiuterines programas nepagrindžia atleidimo. Darbdavio vadovas 2021 m. kovo 4 d. atsakyme taip pat pripažino, kad valdyba nėra patvirtinusi Darbdavio struktūros pakeitimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbdavio įstatų 14 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra privalomas Darbdavio valdybos sprendimas šiuo klausimu, o Darbdavio vadovas net nebuvo sušaukęs valdybos posėdžio dėl to ir net iki šiol vadovas to nėra atlikęs. Atitinkamai, nesant Darbdavio valdybos sprendimo, Darbdavio vadovas neturėjo ir neturi įgaliojimų dėl tariamų organizacinės struktūros ,,pakeitimų‘‘ keisti darbo sutarties su Darbuotoju. Be kita ko, Darbdavio pateiktame 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 6.10 punkte nurodyta, kad atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą Darbuotojui neva įskaičiuotas į darbo užmokestį. Pažymėtina, kad iki 2021 m. balandžio 19 d. galiojusios Darbo sutarties 3 punkte buvo sulygtas 2 730 Eur darbo užmokestis. Tokio pat dydžio, 2 730 Eur darbo užmokestis nurodytas 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 3.1. p., tačiau į jį įskaičiuotas ir 6.10 p. numatytas papildomas atlygis, dėl ko iš esmės darbdavys mažino darbo užmokestį.

DGK sprendime tik pacitavo Darbdavio pateikto 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 6.4-6.14 p. nuostatas dėl konfidencialios informacijos ir įpareigojimu saugoti ją dar 1 metus po darbo santykių pabaigos, tačiau vien tokių nuostatų įrašymas į siūlytą Darbo sutarties pakeitimą, nepatvirtinta tokio pakeitimo realumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbdavio pateiktame 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties pakeitimo 6.4 a) punkte teigiama, kad tokį sąrašą turi tvirtinti atitinkamas Darbdavio valdymo organas, t.y. Darbdavio valdyba.

Darbuotojas 2021 m. kovo 8 d. raštu dar kartą atkreipė Darbdavio dėmesį, kad pagal DK, Darbdavys negali vienašališkai pakeisti galiojančios darbo sutarties nuo 2021 m. kovo 9 d. bei toks pakeitimas ne tik pažeistų DK, bet ir Darbdavio įstatus. Be to, Darbuotojas 2021 m. kovo 8 d. raštu dar kartą priminė apie Darbdavio vėluojamą išmokėti priedo dalį. Darbdavys visgi 2021 m. kovo 9 d. vienašališkai nepakeitė Darbo sutarties, tačiau 2021 m. kovo 10 d. raštu pasiūlė iki 2021 m. kovo 15 d. pasirašyti siūlomą naują darbo sutartį ir pagrasino priešingu atveju nutraukti galiojančią Darbo sutartį su Darbuotoju. Darbuotojas 2021 m. kovo 15 d. raštu dar kartą paprašė Darbdavio gerbti darbuotojų teises bei laikytis galiojančios šalių sudarytos Darbo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbdavys nei 2021 m. kovo 4 d. rašte, nei 2021 m. kovo 10 d. paaiškinimais taip nieko ir nenurodė dėl neteisėtų mėginimų keisti organizacinę struktūra nesant atitinkamo valdybos sprendimo, t.y. pažeidžiant Darbdavio įstatus. Darbuotojas 2021 m. kovo 15 d. raštu atkreipė Darbdavio dėmesį, kad 2012 m. birželio 29 d. sudaryta darbo sutartis visiškai atitinka galiojantį Darbo kodeksą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai nereikėjo keisti galiojančios Darbo sutarties, nes visos jos nuostatos pilnai atitinka galiojantį Darbo kodeksą. Tuo tarpu Darbdavio 2021 m. kovo 10 d. paaiškinime klaidingai mėginama aiškinti apie tariamus atnaujinimus po 2017 m. liepos 1 d., kurie nebuvo ir nėra privalomi. Darbdavys 2021 m. kovo 10 d. paaiškinimuose teigia, kad siūlo keisti galiojančios darbo sutarties nuostatas dėl mokymo išlaidų atlyginimo. Atkeiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, susitarti. Šiuo atveju 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartis numatė tokį susitarimą galiojantį 1 metus, o abipusio susitarimo ilgesniam laikotarpiui nebuvo pasiekta. Antras Darbdavio savo iniciatyva pateiktuose 2021 m. kovo 10 d. paaiškinimuose nurodomas darbo sutarties keitimas yra dėl neva konfidencialios informacijos, tačiau nurodyti teiginiai dėl šios informacijos yra vienas kitam prieštaraujantys. Anot Darbdavio, be aukščiau nurodytų dviejų darbo sutarties nuostatų – Darbdavys daugiau pakeitimų nesiūlė keisti. Vien dėl šių dviejų Darbdavio pasiūlytų naujos darbo sutarties nuostatų matomas Darbdavio noras bet kokiais fiktyviais būdais atsikratyti Darbuotoju ir jo žmona iš darbovietės, o ne kokiais realiais darbo sąlygų pakeitimais. Į Darbuotojo 2021 m. kovo 15 d. pateiktą prašymą gerbti darbuotojų teises bei laikytis Darbdavio įstatų – Darbdavio vadovas atsakė, kad tai nekeičia jo užimtos pozicijos ir tai traktuos kaip nesutikimą dirbti pagal 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties projektą. Darbuotojas 2021 m. kovo 16 d. dar kartą paprašė gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų nuostatų, tačiau neatsisakė toliau dirbti. Nesent jokių realių darbo sąlygų pakeitimų Darbdavys neturėjo jokio teisėto pagrindo Darbo sutarties nutraukimui. Šiuo atveju Darbdavys ir DGK nepagrįstai ,,traktavo‘‘ Darbuotojo raštus kaip Darbuotojo atsisakymą. Po aukščiau nurodytų Darbuotojo raštų, Darbdavio puolimas intensyvėjo: 2021 m. kovo 16 d. pateikė įspėjimą apie Darbo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d., nors ir suprato, kad toks Darbo sutarties nutraukimas būtų neteisėtas. Gavęs aukščiau nurodytą įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, Darbdavio vadovo A. M. paliepimu Darbuotojas perdavė jam turėtą telefoną (duomenys neskelbtini) su apsauginiu stiklu ir dėklu. Darbuotojas paklausė vadovo A. M., kada bus grąžinta ši darbo priemonė – tačiau atsakymo negavo, telefonas Darbuotojui taip ir nebuvo grąžintas (nors Darbdavio 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalaujama būti pasiekiamam telefonu ir viską perduoti naujai įdarbintam vadybininkui K. I.). Apsauginį stiklą (suskaldytą) ir dėklą kitą rytą Darbuotojas rado ant savo darbinio stalo. Kitą dieną, t.y. 2021 m. kovo 17 d., Darbuotojas atvykęs ryte į darbą rado neužrakintas savo kabineto duris ir tuščią savo darbinį kompiuterį. Kompiuteryje nebuvo darbinių failų, programų, nuotraukų ir elektroninio pašto. Darbuotojas perklausė vadovo, kodėl nėra šių darbo priemonių ir kada jos bus grąžintos, tačiau vadovas į šiuos klausimus paaiškinimų nepateikė. Darbdavio vadovui toliau tęsiant spaudimą, tiek prieš Darbuotoją, tiek prieš jo žmoną, žmona pasijuto blogai, ir Darbuotojas buvo priverstas ją vežti į ligoninę. Apie tai Darbuotojas elektroniniu paštu informavo Darbdavio vadovą. Žmona buvo nedarbinga likusias tris darbo dienas, o nuo 2021 m. kovo 22 d. išėjo Nėštumo ir gimdymo atostogų. Svarbu pažymėti, kad K. R. buvo pateiktas analogiškas darbo sutarties pakeitimas kaip ir jos vyrui ir K. R. kaip ir Darbuotojas iš esmės tais pačiais argumentais 2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. kovo 15 d. raštais atsakė Darbdaviui, tačiau ji iki šiol nėra atleista. Tai dar kartą paneigia darbo sąlygų keitimo realumą ar tuo labiau reikšmingumą. 2021 m. kovo 17 d. po pietų Darbdavio vadovas A. M. pateikė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl vadovo pateiktų nepagrįstų reikalavimų iki tos pačios dienos 16 val. Darbuotojas gavęs tokį įsakymą iš karto elektroniniu paštu paprašė suteikti protingą laiką paaiškinimams pateikti, t.y. paprašė suteikti dvi darbo dienas paaiškinimams pateikti. Tačiau darbdavys nieko neatsakė į šį Darbuotojo 2021 m. kovo 17 d. prašymą. Darbdavys 2021 m. kovo 18 d. pateikė vadovo A. M. naują įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Darbuotojo nušalinimo nuo darbo iki 2021 m. balandžio 1 d. Taip pat, tą pačią dieną Darbdavys pateikė raštą, kad atsisako išmokėti dar nuo šių metų sausio mėnesio vėluojamo išmokėti priedo dalį, pateikdamas dar kitus savo skaičiavimus, nei buvo nurodęs 2020 m. gruodžio 30 d. Pateikus įsakymą dėl nušalinimo ir reikalavimą palikti patalpas ir visą Darbdavio perduotą turtą, Darbuotojas viską paliko darbo kabinete ir tai kelis kartus žodžiu nurodė vadovui, kuris atsisakė sudaryti priėmimo perdavimo aktą ir tik primygtinai išvarė iš kabineto ir Darbdavio pastato. Darbuotojas 2021 m. kovo 19 d. pateikė paaiškinimus dėl Darbdavio 2021 m. kovo 17 d. įsakyme nepagrįstai nurodytų reikalavimų darant spaudimą Darbuotojui. Darbuotojas pagal Darbdavio 2021 m. kovo 26 d. prašymą pateikė paaiškinimus dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) perkėlimo teisėtumo. 2021 m. kovo 30 d. pateiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad Darbdavio valdybos pirmininkas (L. J.) ir vadovas (J. R. ėjęs Darbdavio vadovo pareigas nuo pat Darbdavio įsteigimo iki Darbdavio akcininkės V. P. giminaičio A. M. paskyrimo Darbdavio vadovu 2020 m. spalio 29 d.) sutiko su telefono numerio perkėlimu. 2021 m. kovo 30 d. paaiškinimuose taip pat buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patikrino pateiktus dokumentus ir pagrįstai perkėlė telefono numerį. Darbdavys 2021 m. balandžio 1 d. pateikė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Darbuotojo nušalinimo pratęsimo maksimaliam DK 49 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, iki 2021 m. balandžio 16 d., tačiau neprašė pateikti nei jokios papildomos informacijos, nei paaiškinimų. Tai rodo, kad Darbdavys siekė kuo ilgiau neprileisti Darbuotojo prie darbo iki įgyvendinant sugalvotą fiktyvų būdą atleisti Darbuotoją 2021 m. balandžio 19 d. Tik praėjus beveik dviem savaitėms, po nušalinimo pratęsimo, Darbdavys 2021 m. balandžio 12 d. vėlai vakare pateikė dar vieną prašymą. Darbuotojas 2021 m. balandžio 14 d. pateikė jau trečius darbdavio reikalautus paaiškinimus ir dar kartą paprašė nutraukti puolimą bei kuo greičiau grąžinti į darbą. Darbuotojas, matant, kad Darbdavys naudojasi savo galia ir vilkinant laiką iki maksimalaus DK leidžiamo nušalinimo termino, papildomai pridėjo ir Darbdavio 2018 m. birželio 6 d. leidimą telefono perkėlimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbdavio vadovas 2021 m. kovo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakyme dėl nušalinimo termino teigė ,,nerandantis‘‘ šiame įsakyme minimo 2020 m. sausio 16 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai buvo vienas iš ,,pretekstų‘‘ pradėti nušalinimą, nors vėliau jau nebekėlė jokių klausimų dėl Darbdavio vadovo iš pradžių neva ,,nerasto‘‘ 2020 m. sausio 16 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat svarbu paminėti, kad kaip aprašyta aukščiau šiame prašyme, Darbdavio vadovas 2021 m. kovo 17 d. išvarant Darbuotoją, atsisakė sudaryti priėmimo perdavimo aktą). Darbdavys 2021 m. balandžio 16 d. pateikė dar vieną reikalavimą, į kurį Darbuotojas 2021 m. balandžio 19 d. pateikė atsakymą. Po nušalinimo 2021 m. balandžio 19 d. atėjus iš ryto į darbą, Darbdavio vadovas užrakino patalpų duris ir iš karto nurodė nutraukiantis Darbo sutartį bei vėl primygtinai išlydėjo iš patalpų. Atkreiptinas dėmesys, kad tai jau antras epizodas, dėl kurio Darbuotojas yra priverstas kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Dėl neišmokėto priedo, kurį iki tol neigė Darbdavys, pradėjus nagrinėti Darbo bylą (duomenys neskelbtini), Darbdavys sutiko su didžiosios dalies prašyto priedo išmokėjimu ir 2021 m. gegužės 3 d. buvo priimtas sprendimas patvirtinti Taikos sutartį.

Ieškovas nurodė, kad panašioje kasacinio teismo praktikoje, teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie ra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Panašiose bylose dėl konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Šiuo atveju Darbdavys dar 2021 m. vasario mėnesį sudarė darbo sutartį su vadybininku K. I., kuriam iš anksto ir buvo numatytos A. R. darbo funkcijos. Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nebuvo jokių realių darbo sąlygų keitimo nei 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną (2021 m. balandžio 19 d.). Darbdavio vadovas nei iki Darbuotojo atleidimo, nei iki šiol nėra inicijavęs Darbdavio valdybos posėdžio nei dėl konfidencialios informacijos tvirtinimo, nei dėl organizacinės struktūros pertvarkymų, kaip deklaratyviai teigė 2021 m. kovo 2 d. Visa tai rodo, kad nebuvo ir iki šiol nebūtų priežasčių Darbo sutarties su Darbuotoju nutraukimui. Darbdavys nenurodė jokių konkrečių priežasčių ir visi jo teiginiai yra vienas kitam prieštaraujantys. Darbdavys DGK byloje bandė aiškinti, kad nėra Darbuotojo pareigybinių nuostatų, tačiau jokių pareiginių nuostatų nepateikė nei 2021 m. kovo 2 d. nei vėliau. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 2 d. pateiktame Darbo sutarties pakeitimo 1.2 punkte buvo įrašyta nuostata Darbdaviui bet kada vienašališkai parengti ir keisti sulygtas darbo funkcijas, t.y. būtinąją darbo sąlygą. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbdavys savo 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 10 d. raštuose klaidino, kad neva siūlo keisti tik papildomas darbo sąlygas. Šiuo atveju bent du Darbdavio darbuotojai, t.y. Darbdavio generalinis direktorius A. M. ir Darbuotojo žmona administratorė K. R. turi nepakeistas darbo sutarties nuostatas, t.y. analogiškas A. R. Darbo sutarčiai, tačiau tik A. R. buvo atleistas šio fiktyvaus teiginio. Atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, nesant teisėto pagrindo, o pagrindo teisėtumas sietinas su realiu DK numatytos priežasties egzistavimu, tačiau šioje byloje nebuvo jokių realių priežasčių Darbuotojo atleidimui.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Minėta, kad pagal DK 218 straipsnio 2,4 dalių nuostatas neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui, be kita ko, gali būti priteista ir neturtinė žala. Aukščiau aprašytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai dėl Darbdavio vykdyto nuolatinio ir sistemingo puolimo prieš Darbuotoją ir jo nėščia žmoną sukėlė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities bei tiesioginės grėsmės besilaukiančios žmonos sveikatai. Taip pat dėl Darbdavio vykdymo, diskriminavimo, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, vertinimas kitų bendradarbių akyse, nes Darbdavio vadovas vykdė puolimą iškirtinai prieš Darbuotoją ir jo žmoną, jų nekviesdavo į susirinkimus. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu , prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, kas buvo padaryta šiuo atveju. Visos aukščiau šiame prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės dėl Darbdavio vykdyto puolimo siekiant bet kokiomis priemonėmis ,,atsikratyti‘‘ Darbuotoju pagrindžia vertinimą dėl 10 000 Eur padarytos neturtinės žalos pritiesimo.

2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ginčo objektą ir bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia konkretūs klausimai: a) dėl darbo sutarties su Ieškovu nutraukimo teisėtumo ir Ieškovo grąžinimo į darbą ir su tuo susijusių pasekmių taikymo; b) dėl neturtinės žalos Ieškovui atlyginimo. Tuo tarpu kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su Ieškovo sutuoktine K. R., Ieškovo pretenzijomis dėl priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo, Ieškovo netinkamo darbo pareigų vykdymo ir kt., nėra šio ginčo objektas, nes dėl jų jokių pretenzijų iki šiol negauta, į darbo ginčų komisiją, kaip privalomą išankstinio nagrinėjimo instituciją, nesikreipta arba jos jau yra sureguliuotos ir išspręstos. Todėl šiame atsiliepime atsakovė dėl už ginčo ribų išeinančių aplinkybių nepasisako ir jų nevertina. Tuo pačiu atsakovė pažymi, jog tuo atveju, jei atsiliepime nėra komentuojami ieškovo teiginiai, susiję su jo įvardijamomis faktinėmis aplinkybėmis ar atskirais argumentais, tai negali būti laikoma ieškinio reikalavimų ar jame minimų aplinkybių pripažinimu. 2012 m. birželio 29 d. atsakovė ir ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vadybininko pareigose. 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimu ieškovas paskirtas eiti atsakovės rinkodaros vadovo pareigas. 2020 m. spalio 28 d. atsakovės valdybos sprendimu buvo pakeistas UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, generalinis direktorius – juo paskirtas A. M., kuris pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. spalio 29 d. Prieš tai šias pareigas ilgus metus ėjo ieškovo tėvas – J. R.. Naujasis vadovas, atlikęs atsakovės veiklos, buvusio valdymo, įmonės dokumentų analizę, nustatė, kad pas atsakovę realiai nėra jokios organizacinės struktūros dokumentacijos, centralizuotos dokumentų valdymo sistemos, darbuotojų atsakomybių ir įgaliojimų apibrėžtumo, darbuotojų darbo funkcijų sąrašų ir (ar) pareiginių nuostatų, konfidencialios informacijos sąrašo, susitarimų su darbuotojais dėl tokios informacijos saugojimo ir daug kitų esminių kasdienį atsakovės valdymą bei administravimą, taip pat verslo konkurencingumą, sėkmingą tęstinumą bei galimą plėtrą užtikrinančių elementų. Kadangi per laikotarpį, kol atsakovei vadovavo ieškovo tėvas, organizacinės struktūros atsakomybių ribų, veiklos ir funkcijų dokumentavimas nebuvo įgyvendintas, įmonės veikla, manytina, buvo organizuojama ir darbai skirstomi tiesiog žodiniais pavedimais ar susitarimais. Toks atsakovės veiklos organizavimas, kurį rado naujai paskirtas generalinis direktorius, buvo visiškai neefektyvus ir žalingas atsakovei. Kaip buvusio atsakovės valdymo trūkumus galima išskirti konkrečius su ieškovu susijusius pavyzdžius. Antai, nors ieškovas dirbo nuo 2012 m., tačiau su juo niekada nebuvo pasirašyta pareiginė instrukcija ar pareiginiai nuostatai. Tai kėlė esminių sunkumų skirstant darbus ir pavedant konkrečias užduotis, kadangi ieškovas tiesiog atsisakydavo vykdyti jam dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatinkančius pavedimus, motyvuojant tariamu tokių funkcijų nepriskyrimu jo pareigybei. Be to, 2018 m. buvęs generalinis direktorius (ieškovo tėvas) patvirtino naujos redakcijos darbo tvarkos taisykles, su kuriomis buvo pasirašytinai supažindinti visi įmonės darbuotojai, išskyrus ieškovą ir jo sutuoktinę. Taigi siekiant pereiti nuo neracionalaus, nesistemingo, decentralizuoto ir ydingo atsakovės valdymo bei norint įgyvendinti ūkinės veiklos tikslus, užtikrinti efektyvų bei skaidrų atsakovės valdymą, kilo būtinybė imtis neatidėliotinų pokyčių, kurių vienas buvo darbo sutarčių (sąlygų) su darbuotojais keitimas. Todėl nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo inicijuotas atsakovės darbuotojų darbo sutarčių keitimas, siekiant jas atnaujinti ir užtikrinti darbo teisinių santykių atitiktį dar 2017 m. liepos 1 d. pasikeitusiam teisiniam reglamentavimui bei pritaikyti jas atsakovės, kaip verslo subjekto, interesams bei vykdomos veiklos poreikiams ir tikslams. 2021 m. kovo 2 d. ieškovui įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties formos ir darbo sutarties sąlygų keitimo, nekeičiant būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio). Kartu su pasiūlymu ieškovui pateikta ir siūloma darbo sutarties forma. Ieškovui buvo nustatytas 5 dienų terminas savo pozicijai išreikšti. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl papildomos informacijos apie planuojamą darbo sutarties formos ir nebūtinų sąlygų keitimą pateikimo. 2021 m. kovo 4 d. atsakovė pateikė atsakymą į 2021 m. kovo 3 d. laišką dėl darbo sutarties, kuriame išdėstė atsakymus su paaiškinimais į ieškovo iškeltus klausimus bei priminė ieškovui apie nustatytą terminą sutikimui/nesutikimui su pasiūlymu išreikšti. Pateiktam atsakymui netenkinus A. R. lūkesčių, 2021 m. kovo 8 d. ieškovas dar kartą el. paštu kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, laiške kaltindamas atsakovės vadovą neteisėtu elgesiu bei nurodydamas, kad atsakovės pateiktas darbo sutarties projektas nebus pasirašomas, taip pat reikalaudamas laikytis su juo sudarytos Darbo sutarties. Reaguodama į ieškovo 2021 m. kovo 8 d. laišką, 2021 m. kovo 10 d. atsakovė pateikė dar vieną paaiškinimą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo A. R., kuriame išsamiai aptarė darbo sutarties keitimo priežastis, aplinkybes bei sutarties keitimo procedūras, o taip pat atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis pasekmes. Atsakovė paaiškinimus taip pat nustatė papildomą terminą ieškovui iki 2021 m. kovo 15 d. 16:00 val. pateikti atsakymui dėl darbo sutarties sąlygų keitimo bei pažymėjo, kad iki nurodyto termino pabaigos negavus atsakymo bus laikoma, jog Darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. 2021 m. kovo 15 d. ieškovas el. paštu atsakovei pateikė dar vieną, panašaus turinio, kaip ir ankstesni, pranešimą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl su juo sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimo tikslingumo bei kaltinimus dėl esą neteisėto ir atsakovės įstatus pažeidžiančio generalinio direktoriaus elgesio. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė el. paštu informavo ieškovą apie jo siųsto pranešimo gavimą bei pranešė, kad jo pateiktas atsakymas (kaip gautas besibaigiant nustatytam terminui) bus laikomas nesutikimu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Į tai ieškovas atsakė 2021 m. kovo 16 d. atsakovei el. paštu. Per nustatytą terminą sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis negavus, 2021 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2021 m. balandžio 19 d. 2021 m. balandžio 19 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir pavesta atsakovės buhalterijai išmokėti ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 

Atsakovė nurodė, kad su darbuotoju darbo sutartis buvo sudaryta 2012 metais, pagal tipinę pavyzdinę darbo sutarties formą. Visos šioje sutartyje pateikiamos nuorodos buvo į senąjį Darbo kodeksą, kad neabejotinai kėlė praktinių problemų ieškovą ir atsakovą saistančių darbo santykių (tarpusavio teisių ir pareigų) reguliavimo aiškumui bei apibrėžtumui. Todėl buvo reikalinga adaptuoti darbo sutartį ir ją suderinti su pakeitusia teisine baze. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Darbo kodeksas pradėjo aiškiai reguliuoti tam tikras papildomas darbo sutarties sąlygas ir jų nustatymo tvarką. Atsižvelgdama į šiuos reguliavimo pokyčius, atsakovė turėjo tikslą aiškiai susitarti ir darbo sutartyje konkrečiai apibrėžti tokias sąlygas, kurios ne tik atitiktų įstatymus, bet ir užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, t.y. susitarti dėl mokymosi išlaidų atlyginimo ir konfidencialios informacijos saugojimo sąlygų bei tvarkos. Taigi, pasikeitęs darbo santykių teisinis reguliavimas sąlygojo naują įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją formą, t.y. neužteko tokios pareigos darbuotojams įtvirtinti vidiniuose darbdavio dokumentuose, siekiant taikyti darbuotojui atsakomybę dėl šio įsipareigojimo pažeidimo (baudą, nuostolių atlyginimą), o toks susitarimas privalo būti sudarytas darbo sutartyje, ypač jei darbdavys turi tikslą susitarti, kad tokia informacija būtų saugoma po darbo teisinių santykių pasibaigimo. Būtent tai ir buvo nurodyta net kelis kartus ieškovui teiktuose atsakovės paaiškinimuose. Nors su ieškovu sudarytoje Darbo sutartyje buvo susitarta dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, tačiau toks susitarimas nebuvo išsamus, o jame nustatytas mokymosi išlaidų atlyginimo terminas neužtikrino atsakovės interesų apsaugos, dėl ko buvo pasiūlyta pakeisti su mokymosi išlaidų atlyginimu susijusias sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįsta laikytina ieškovo pozicija esą susitarimas dėl mokymosi išlaidų buvo suderintas ir jo keisti nereikėjo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad vien jau darbo teisinių santykių reguliavimo pokyčiai buvo esminė ir pakankama sąlyga su ieškovu sudarytos Darbo sutarties nuostatų keitimui bei atnaujinimui. Atsakovė šių priemonių ėmėsi turėdama konkretų tikslą – aiškiai, nedviprasmiškai ir galiojančią teisę atitinkančių būdu apibrėžti bei įforminti ją su ieškovu saistančių darbo teisinių santykių turinį. Minėta, kad naujai paskirtas atsakovės generalinis direktorius, perėmęs vadovavimą, rado chaotiškai ir be jokios aiškios vadybos ir valdymo sistemos veikiančią įmonę. Tiek, kiek tai liečia darbo teisinius santykius, pas atsakovę ne tik, kad 3,5 metų nebuvo atnaujintos darbo sutartys pasikeitus teisiniam reguliavimui, tačiau taip pat nebuvo ir jokio aiškaus pareigybių suskirstymo, darbuotojų atsakomybių ir įgaliojimų apibrėžtumo, darbuotojų darbo funkcijų sąrašų ir (ar) pareiginių nuostatų, konfidencialios informacijos sąrašo, susitarimų su darbuotojais dėl tokios informacijos saugojimo, darbuotojams perduoto turto sąrašų ir kt. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės administracijai buvo sunku organizuoti bei skirstyti darbus, deleguoti užduotis, kontroliuoti jų vykdymą. Atsakovė neturėjo jokių veiksmingų priemonių užtikrinti savo turto, taip pat komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos, šių administravimo ir kt. Todėl buvo neatidėliotinai būtini darbo tvarkos, kultūros ir organizavimo pokyčiai, veiklos dokumentavimas ir kt. tam kad atsakovė galėtų sklandžiai veikti, organizuoti darbą bei siekti ūkinės veiklos tikslų, didinti našumą, skaidrumą ir efektyvumą. Įgyvendinant šį tikslą, nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo pradėtos keisti pas atsakovę galiojančios darbo sutartys (jų formą ir sąlygos), tačiau ne tik su ieškovu ir jo sutuoktine, bet ir su kitais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Todėl bet kokie ieškovo kaltinimai esą darbo sutartis buvo keičiama išimtinai tik su juo ar jo sutuoktine, neva tai naudojant, kaip spaudimo priemonę, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Siekdama susisteminti informaciją, ją rinkti centralizuotai, koordinuotai ir taip po truputį gerinti darbo efektyvumą bei įmonės konkurencingumą, atsakovė įsigijo ir savo veikloje pradėjo naudoti (duomenys neskelbtini) programinę įrangą. Planuojant pradėti naudoti šią programinę įrangą, kilo poreikis užtikrinti centralizuotai ir susistemintai kaupiamos įmonės informacijos apsaugą, kadangi iki tol darbo sutartyse su tuo susijusių nuostatų nebuvo. Pažymėtina jog, konfidencialios informacijos apsauga užtikrinama ne tik techninėmis, tačiau taip pat ir organizacinėmis bei teisinėmis priemonėmis. Efektyviai Darbdavio interesų apsaugai turi būti taikoma šių priemonių visuma. Darbdavys privalo užtikrinti, kad visi įmonės darbuotojai (o ne tik dalis jų)turėtų įsipareigojimus saugoti įmonės konfidencialią informaciją, priešingu atveju apsauga būtų neveiksminga ir teisiškai Darbdaviui apsunkintų jo interesų gynimą. Todėl, siekiant darbdavio interesų apsaugos, neišvengiamai buvo reikalingi atitinkami darbo sutarčių pakeitimai su darbuotojais, dirbančiais su Darbdaviui reikšminga bei komercinę vertę turinčia informacija, kad darbuotojams būtų nustatytos aiškios konfidencialios informacijos saugojimo sąlygos ir tvarka, taip pat atsakomybė už tokių sąlygų pažeidimą. Taigi, tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių keisti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jose įtvirtinant konkrečias nuostatas dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Ieškovas nepagrįstai iš konteksto išskiria ir klaidingai interpretuoja pasiūlyme dėl darbo sutarties keitimo nurodytą žodžių junginį ,,organizacinė struktūra‘‘. Atsakovei yra žinoma, kad pagal įmonės įstatų 14 punktą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) generalinis direktorius neturi įgaliojimų naikinti ar kurti naujų pareigybių (etatų), tai – valdybos kompetencija (ABĮ 34 str. 1 d. 4 p.) Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokių veiksmų (įmonės struktūros keitimo ar naujų pareigybių kūrimo naikinimo) atsakovės generalinis direktorius niekada neatliko. Priešingai, Darbuotojui pasiūlytame darbo sutarties pakeitime buvo nurodytas tos pačios rinkodaros vadovo pareigos, šią pareigybę yra patvirtinusi Įmonės valdyba ir ji panaikinta nebuvo. Taigi generalinis direktorius, atlikdamas veiksmus, susijusius su kasdienės bendrovės veiklos organizavimu, darbuotojų priėmimu ir jų atleidimu, darbo sutarčių su darbuotojais sudarymu ir nutraukimu, veikė teisėtai, t.y. išimtinai įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribose (ABĮ 37 str. 8 d.). Todėl bet kokie ieškovo kaltinimai tariamu atsakovės įstatų ir kitų teisės aktų pažeidimu yra visiškai nepagrįsti. Apibendrinant išdėstytą, atsakovės sprendimas inicijuoti Darbo sutarties su ieškovu keitimą buvo pagrįstas galiojančio teisinio reglamentavimo pokyčių ir organizacinio būtinumo aplinkybių (DK 45 str. 4 d.). Todėl ieškovui buvo pagrįstai ir teisėtai pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties keitimo. Ieškovui buvo suteiktas protingas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis terminas apsvarstyti pateiktą pasiūlymą bei priimti sprendimą (DK 45 str. 2 d.). Šiame kontekste prisiminta, kad nustatytas terminas Ieškovui netgi buvo pratęstas. Pabrėžtina, kad ieškovui buvo išsamiai ir visapusiškai atskleistos būtinybę keisti darbo sutarties sąlygas lėmusios priežastys bei paaiškinta, kokios darbo sutarties sąlygos ir kodėl bus keičiamos. Paminėtina, kad ieškovui buvo konkrečiai ir aiškiai nurodytos bei žinomos jo veiksmų pasekmės, t.y. kad iki 2021 m. kovo 15 d. 16:00 val. nepateikus Atsakovei konkretaus atsakymo į pasiūlymą, bus laikoma, jog ieškovas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Atitinkamai per nustatytą terminą ieškovui nepateikus atsakymo į atsakovės teiktą pasiūlymą, t.y. atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, Atsakovė įgijo teisę atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Darbuotojas buvo tinkamai ir nustatytais terminais įspėtas apie Darbo sutarties nutraukimą, o darbo santykių nutraukimo dieną jam buvo išmokėta įstatyme nustatyto dydžio išeitinė išmoka bei kitos su darbo santykiais susijusios sumos (kompensacija už nepanaudotas atostogas). Visi aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad Darbo sutartis su ieškovu DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo nutraukta teisėtai, laikantis įstatyme nustatytos atleidimo tvarkos ir terminų. Todėl atsakovė mano, kad A. R. reikalavimas atleidimą pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į darbą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, savo reikalavimą grįsdamas Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalimis. Atsakovė mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. Taigi, ieškovas, reikalaudamas neturtinės žalos jo paties nurodytu teisiniu pagrindu atlyginimo, visais atvejais turi įrodyti, kad tokią žalą jis realiai patyrė, t.y. kad dėl neteisėto atleidimo jam buvo padaryta neturtinė žala bei, kaip tokia žala pasireiškė. Šio ginčo atveju Ieškovo nurodyti teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir iš esmės paremti tik ieškovo subjektyviu tam tikrų aplinkybių vertinimu ir interpretavimu (ieškovas tariamu Darbdavio spaudimu laiko paties ieškovo elgesio sukeltus padarinius, pvz. atsakovės pateiktą reikalavimą pasiaiškinti dėl nevykdomų Darbdavio nurodymų) taip pat atsakovės taikytą drausminę priemonę – nušalinimo nuo darbo dėl be atsakovės informavimo ir (ar) sutikimo ieškovo savavališkai pasisavinto įmonės turto. Minėtais atvejais, atsakovas darbuotojo atžvilgiu taikė jam Darbo kodekse suteiktas teisines priemones, todėl reikalavimas pasiaiškinti ar nušalinimas nuo darbo tiriant galimą darbo pareigų pažeidimą yra teisėti darbdavio veiksmai, o teisėti veiksmai šiuo atveju negali būti laikomi pagrindu atlyginti darbuotojui žalą. Pažymėtina, kad jokia bylos medžiaga nėra pagrįsta ieškovo versija, kad atleidimas iš darbo būtų galėjęs kaip nors pakenkti ieškovo dalykinei reputacijai ar būtų sąlygojęs jo konkurencingumo darbo rinkoje sumažėjimą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl Darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo galėjo kaip nors pablogėti jo bendravimo galimybės ar vertinimas aplinkinių akyse. Tokios pozicijos nepatvirtina ir pats Darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kadangi jis visiškai nesusijęs su ieškovo asmeniu, jo gebėjimais ar darbo drausme. Maža to, nėra aišku, kodėl atleidimo pagrindą ieškovas laiko kompromituojančiu ar kaip nors diskredituojančiu jį, kadangi išimtinai nuo paties ieškovo valios, jo laisvanoriško apsisprendimo (sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ar ne) priklausė darbo teisinių santykių su atsakove tęstinumas. Akivaizdu, kad pats ieškovas, būdamas visapusiškai informuotas ir žinodamas galimus padarinius, laisva valia nusprendė nesutikti su pasiūlymu keisti darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu darbdavio veiksmai ir jų įtaka ieškovo atleidimui buvo minimalūs ir objektyviais nesukeliantys jokių neigiamų pasekmių ar išgyvenimų. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymui ir neturtinės žalos atlyginimui būtinų sąlygų buvimo, dėl ko ieškovo reikalavimas atlyginti neva jo patirtą neturtinę žalą turi būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą grąžinti jį į darbą. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, todėl vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teikia prašymą negrąžinti ieškovo į darbą bei taikyti minėtame straipsnyje nustatytas teisines pasekmes, susijusias su darbuotojo negrąžinimu į darbą. Pripažinus atleidimą neteisėtu ir negrąžinus ieškovo į darbą, ieškovui, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, turėtų būti priteista: 1) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Kadangi darbuotojas pas atsakovę dirbo nuo 2012 m., jam priklausanti kompensacija pagal DK 218 straipsnį už kiekvienus išdirbtus dvejus metus būtų lygi 4 mėn. vidutiniam darbo užmokesčiui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui atleidimo metu jau yra išmokėta 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pripažinus atleidimą neteisėtu, ieškovas neturėtų teisės papildomai dar kartą gauti šios kompensacijos, t.y. jos dydžiu turėtų būti mažinamos ieškovui priteistinos sumos. Darbuotojui dėl neteisėto atleidimo priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis taip pat gali būti mažinamas. Teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų vertinant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį, sąrašas nėra baigtinis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, ar ieškovas šiuo metu nėra įsidarbinęs pas kitą darbdavį, dėl ko išmoka dėl priverstinės pravaikštos galėtų būti mažinama. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pripažinus atleidimą neteisėtu, ieškovui išmokėta 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka turi būt įskaityta į jam pagal DK 218 straipsnio 4 dalies priteistinas sumas, taip pat, nustačius ieškovo įsidarbinimo faktą, turėtų būti mažinama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ prašo: Ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ atmesti, kaip nepagrįsta.  Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti A. R. į darbą ir taikyti kitas DK 218 straipsnyje numatytas pasekmes. Priteisti iš ieškovo A. R. atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. R. nurodė, kad visą informaciją laikė darbiniame kompiuteryje ir informacija dalinosi su visais bendradarbiais. Mano, kad tualeto rankena buvo išimta tyčia. Yra atsisakęs A. M. ,,fiktyvios užduoties‘‘, nes paprašė suformuluoti aiškią užduotį. Atsisakė pasirašyti naują darbo sutartį, nes buvo galiojanti jo senoji darbo sutartis, iš pat pradžių buvo taikomas spaudimas pasirašyti naująją darbo sutartį net jos neskaičius, o paskaičius ją buvo matyti daug fiktyvių punktų dėl būtent ieškovo nušalinimo nuo pareigų. Pačios procedūros neginčija, ginčija tik esmę, dėl kurios nebuvo jokių realių pokyčių. Ieškovui atsakovas nepateikė kas yra konfidenciali informacija, taip pat ieškovas nesutiko su mažinamu atlyginimu, atsakovas nepateikė ieškovui pareigybinių nuostatų. Ieškovas nesutiko pasirašyti nepagrįstos ir teisės aktams prieštaraujančios sutarties.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovas A. M. nurodė, kad norėjo įmonės veiklą padaryti sėkmingesnę. Nebuvo minties atsikratyti žmonėmis ir juos atleisti. Stengėsi, kad A. R. liktų dirbti dėl jo žinių. Nuo naujų metų turėjo keistis minimalus darbo užmokestis, buvo atnaujintos darbuotojams darbo sutartys. Pakeitimai buvo vykdomi gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais. Senose sutartyse nebuvo nuostatų apie konfidencialią įmonės informaciją. O atsakovui, kaip naujam vadovui, atrodė svarbu darbo sutartyse nustatyti konfidencialios informacijos sąvoka, kad įmonė galėtų ir toliau tinkamai dirbti. Iš A. R. buvo pašalintos vadybininko funkcijos, tačiau neatimtas darbas, jam buvo suteiktos rinkodaros funkcijos. Dėl signalizacijos naudojimo, atsakovas pastebėjo, kad dalis darbuotojų naudojasi tuo pačiu kodu ir tai yra nesaugu, todėl buvo iškviesta apsaugos įmonė, kuri turėjo pakeisti signalizacijos kodus, kad kiekvienas darbuotojas turėtų savo asmeninį. Ieškovas ir jo žmona nurodė, kad jie vis tiek naudosis vienu kodu, dėl šito atsakovas nesiginčijo. Buvo tik vienas ar du susirinkimai, kurie įvyko su gamybos darbuotojais, kuriuose kalbėjo apie Covid-19 pandemijos metu darbo sąlygas ir panašiai, todėl nematė tikslo kviesti A. R. į susirinkimus, nes viskas prieš susirinkimus buvo derinama ir su juo, kaip ilgamečiu įmonės darbuotoju. Buvo įprasta praktika gruodžio mėnesį įmonėje turėti atostogas tarpušventyje apie savaitę laiko, tačiau 2020 m. jos nebuvo suteiktos darbuotojams, nes buvo labai daug sukaupta darbų. Vasario 5 d. , 15:30 val., atėjus į vadovo kabinetą,  paprašė ieškovas ir jo žmoną išleisti atostogų nuo pirmadienio, dviem savaitėms, tačiau tai buvo fiziškai neįmanoma. Paprašė dali savo darbų perduoti naujam vadybininkui ir po savaitės laiko išleido ieškovą ir jo žmoną atostogų. Grįžus iš atostogų darbo sutarčių keitimas jau buvo įsibėgėjęs. Ieškovas nesutiko pasirašyti dokumento, kad jis gavo darbo sutartį. Atsakovas buvo privertas kviestis liudininkus, kad dokumentai A. R. buvo įteikti. Prie atostogų prašymo buvo pridėta, kad ieškovas įmonės telefono numerį, kuris buvo naudojamas apie 8 metus persirašė savo vardu. Iš visų veiksmų buvo matyti, kad ieškovas pats ruošėsi nemaloniam išėjimui iš darbo. Pradėjus dirbti, atsakovas išsiaiškino, kad dalis programų, veikiančių įmonėje, buvo naudojama nelegaliai, todėl buvo nuspręsta suvienodinti programas ir jomis naudotis legaliai. Sutvarkius programinę įranga, padarė, kad būtų galima dirbti per nuotolį, kad visa konfidenciali informacija būtų saugoma ir nebūtų galima jos atskleisti. Taip pat nurodo, kad tualeto spyna sugedo, bet greitai buvo pataisyta ir kol ji buvo taisoma ieškovo žmona pilnai galėjo naudotis kitu tualetu, kuris yra užrakinamas. Savo veiksmuose atsakovas nemato jokios intencijos susidoroti su ieškovu, nes jis siekė, kad A. R. liktų dirbti įmonėje ir orientuotųsi į rinkodarą. Dėl konfidencialios informacijos darbo sutartyje nustatyta, kad darbuotojai įsipareigoja saugoti konfidencialią informaciją. Dėl pareigybinių nuostatų nurodo, kad nespėjo jų parengti. A. R. nesikeitė nei pareigybė nei atlyginimas, keitėsi tik konfidencialios informacijos sąvoka. Kovo 2 d. nesuspėta ieškovui nustatyti aiškių darbo funkcijų.

Teismo posėdžio metu ieškovo A. R., atstovas advokatas Vaidas Radvila, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas nuo pat darbo pradžios pas atsakovą UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pavyzdingai vykdė visas darbuotojo pareigas. Šioje byloje nustatant ar ieškovo nesutikimas pasirašyti 2021 m. kovo 2 d. sutartį, suteikė atsakovui pagrindą atleisti ieškovą, būtina įvertinti faktinių ir teisinių sąlygų visumą. Byloje nėra ginčo tik dėl akių atliktos ieškovo darbo sutarties keitimo procedūros, tačiau pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kasacinio teismo praktiką byloje būtina nustatyti, ar buvo kokių nors realių darbo sąlygų pokyčių ar tuo labiau reikšmingų darbo sąlygų pokyčių. Atsakovo deklaruotas ieškovo darbo sutarties keitimas buvo fiktyvus – vien tik atsakovui, tiksliau jo generaliniam direktoriui A. M., ieškant būdų pašalinti iš darbo A. R.. Darbdavys neturėjo jokios Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytos realios priežasties ieškovo atleidimui. Tikroji (neteista) ieškovo atleidimo priežastis buvo ieškovo buvimas ankstesnio atsakovo vadovo ir atsakovo smulkiojo akcininko sūnumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas naujo vadovo A. M. pozicijos buvo prieštaringos. Visų pirma, atsakovo vadovas 2021 m. kovo 2 d. pranešime dėl darbo sutarties keitimo nurodė fiktyvų teiginį ,,organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimus‘‘ – tačiau darbdavio valdymo organai (Darbdavio valdyba) nebuvo ir nėra priėmę jokio sprendimo dėl organizacinės struktūros pokyčių (Darbdavio įstatų 14 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t.y. nei 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną nebuvo jokių realių priežasčių ieškovo darbo sutarties keitimui. Ieškovas 2021 m. kovo 3 d. paprašė atsakovo pateikti dokumentus dėl organizacinės struktūros pakeitimų – tačiau jokių dokumentų atsakovo vadovas nepateikė nei su 2021 m. kovo 4 d. raštu, nei su 2021 m. kovo 10 d. raštu ir tik 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepime šioje byloje jau nurodė, kad nekeitė organizacinės struktūros, t.y. nebuvo tokių pokyčių. Atsakovas kartoja savo fiktyvią versiją atleisti ieškovą neva saugant konfidencialią informaciją. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nei 2021 m. kovo 2 d. nei ieškovo atleidimo dieną 2021 m. balandžio 19 d., net nebuvo patvirtinęs komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik po ieškinio gavimo, 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo šaukiamas ieškovo valdybos posėdis dėl konfidencialios informacijos sąrašo tvirtinimo. Tai patvirtina faktą, kad nebuvo jokių realių darbo sąlygų keitimo nuo 2021 m. kovo 2 d., nei atleidimo dieną 2021 m. balandžio 19 d. Be to, atsakovo pozicija dėl konfidencialios informacijos yra prieštaringa, t.y. atsakovas vienu metu teigia, kad nebuvo konfidencialios informacijos sąrašo, tačiau tuo pačiu teigia, kad dar iki 2021 m. kovo 2 d. buvo lokalūs teisės aktai dėl konfidencialios informacijos, tačiau nepateikta jokių dokumentų. Atsakovas, minėdamas konfidencialią informaciją ,bandė aiškinti, kad bus pereinama prie (duomenys neskelbtini) produktų, tačiau atsakovas dar iki tol naudojosi (duomenys neskelbtini) produktais, o vien ketinimas naudoti naujesnės versijos kompiuterines programas nepagrindžia atleidimo. Byloje yra oficialus (duomenys neskelbtini) nurodymas, kad (duomenys neskelbtini) yra naujesnė (duomenys neskelbtini) versija. Be to, atsakovas dar iki 2021 m. kovo 3 d. pranešimo apie tariamus pokyčius naudojosi (duomenys neskelbtini) produktais ir vien ketinimas naudoti naujesnės versijos kompiuterines programas nereiškia darbo sąlygų pokyčio.  Taip pat iki 2021 m. kovo 2 d. ir vėliau darbuotojai pas atsakovą dokumentais ir kita informacija apsikeitinėjo ne tik popierine forma, bet ir elektronine forma, ką patvirtina byloje esantys atsakovo darbuotojų elektroniniai laiškai. Darbdavio prieštaringi veiksmai ir prieštaringa pozicija įrodo faktą – jog nebuvo jokių realių priežasčių atsakovui atleisti ieškovą, atsisakius pasirašyti atsakovo pateiktą 2021 m. kovo 2 d. darbo sutartį. Atsakovas taip pat pažeidė ir imperatyvą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje, atsakovas 2021 m. kovo 2 d. darbo sutartyje nenurodė jokių atsakovo pareigų, padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Atsakovo elgesys, pateiktoje 2021 m. kovo 2 d. darbo sutartyje neįtraukiant jokių Lietuvos Respublikos darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomų nuostatų, rodo, kad atsakovas tik dėl akių pateikė 2021 m. kovo 2 d. darbo sutartį. Darbdaviui pačiam nesiimant priemonių saugoti savo konfidencialią informaciją ir nepadedant tai daryti darbuotojui, darbdavio informacija nelaikoma konfidencialia, atitinkamai jai negalioja susitarimu siekiama sukurti apsauga. Pagal teismų suformuotą praktiką, tam, kad informacija būtų pripažįstama konfidencialia, ji turi būti slapta ir saugoma. Todėl darbdaviui itin svarbu pačiam saugoti savo konfidencialią informaciją, jeigu tai buvo atsakovo tikrieji tikslai. Šiuo atveju visos faktinės aplinkybės ir prieštaringa atsakovo pozicija patvirtina priešingą išvadą – atsakovas tik dėl akių nurodė teiginius dėl konfidencialios informacijos, tik kad bandytų atleisti ieškovą. Atsakovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei 2021 m. spalio 28 d. posėdyje uždavus konkretų klausimą, negalėjo įvardinti jokių imperatyvių reikalavimų keisti 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartį vien dėl naujos 2017 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijos. Ieškinyje aprašyta, kad ieškovas kelis kartus raštu atkreipė atsakovo dėmesį, jog 2012 m. birželio 29 d. sudaryta darbo sutartis visiškai atitinka galiojantį Darbo kodeksą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. , įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai, nereikėjo keisti galiojančios Darbo sutarties, nes visos jos nuostatos pilnai atitinka galiojantį Darbo kodeksą. Tuo tarpu atsakovo paaiškinimuose klaidingai mėginama aiškinti apie tariamus atnaujinimus po 2017 m. liepos 1 d., kurie nebuvo ir nėra privalomai. Darbdavys nenurodė jokių konkrečių priežasčių ir visi jo teiginiai yra vienas kitam prieštaraujantys. Darbdavys bandė aiškinti, kad nėra ieškovo pareigybinių nuostatų, tačiau atsakovas nepateikė jokių pareiginių nuostatų nei 2021 m. kovo 2 d., nei vėliau. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 2 d. pateiktame darbo sutarties pakeitimo 1.2 punkte buvo įrašyta nuostata atsakovui bet kada vienašališkai parengti ir keisti sulygtas darbo funkcijas, būtinąją darbo sąlygą. Atsakovas klaidino, kad neva siūlė keisti tik papildomas darbo sąlygas. 2021 m. spalio 28 d. posėdyje uždavus klausimus atsakovo vadovui A. M., tai kokios ieškovo darbo funkcijos turėjo būti pagal atsakovo 2021 m. kovo 2 d. pateiktą darbo sutarties pakeitimą – atsakovas negalėjo to nurodyti, taip paneigdamas atsakovo deklaratyvius teiginius dėl ieškovo atleidimo. Tuo tarpu prieš užduodant nurodytą klausimą 2021 m. spalio 28 d. posėdyje atsakovas deklaravo, jog keitė darbo sutartį, nes 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartyje nebuvo įvardytos ieškovo darbo funkcijos. 2021 m. spalio 28 d. posėdyje paklausus atsakovo, tai kodėl naujoje darbo sutartyje nenurodė darbo funkcijų, atsakovas teisinosi neva nespėjęs to padaryti, tačiau atleisti ieškovą spėjo. Be to, atsakovas 2021 m. rugsėjo 14 d. parengiamojo posėdžio metu patvirtino jog atsakovo vadovo darbo sutartis buvo analogiška, kaip ir ieškovo. Šiuo atveju bent du atsakovo darbuotojai – atsakovo generalinis direktorius A. M. ir ieškovo žmona, einanti atsakovo administratorės pareigas K. R., turi nepakeistas darbo sutarties nuostatas, analogiškas nuostatas A. R. darbo sutarčiai, tačiau tik vienas ieškovas buvo atleistas dėl šio atsakovo nurodyto fiktyvaus teiginio. Atsakovo atstovė 2021 m. rugsėjo 14 d. parengiamojo posėdžio metu teigė, kad atsakovo vadovą saugoti paslaptis įpareigoja teisės aktai, tačiau ir ieškovą Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis bei 4 dalis įpareigoja saugoti komercines paslaptis vienerius metus net ir po darbo santykių pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar tokia nuostata numatyta darbo sutartyje ar ne. Be kita ko, ieškovas taip pat yra ir 2021 m. balandžio 19 d. atleidimo metu buvo atsakovo akcininkas, nuo 2021 m. kovo 25 d., suinteresuotas atsakovo gerove, įskaitant, bet neapsiribojant informacijos sauga. Tai dar viena grupė bylos aplinkybių, patvirtinančių neteisėtą atleidimą, nesant tam pagrindų. Atsakovo pasiteisinimai ir prieštaringi teiginiai rodo ne kokius nors teisėtus pokyčius, o siekį visų pirma per sudarytas atgrasias sąlygas ieškovui ir nėščiai jo žmonai, priversti ieškovą pasitraukti. Iš pradžių atsakovo vadovas A. M. per darbo užmokestį siekė priversti ieškovą patį išeiti iš darbo, nemokant sutartų priedų už darbo rezultatus. Ieškinyje detaliai aprašyta apie naujai paskirto vadovo A. M. vėliausiai 2020 m. gruodžio mėnesį atsiskleidusius tikruosius ketinimus: pirmiausia atidėliojant mokėti, o nuo 2021 m. sausio atsisakant mokėti sutarto atlyginimo dalies priedus ieškovui, bandant pasinaudoti žodiniu ieškovo ir atsakovo vadovo A. M. susitarimu. Nuo 2021 m. atsakovas, vadovaujamas A. M. nesumokėjo jokių priedų ar premijų, o nuo 2021 m. kovo 18 d. apskritai nušalino ieškovą. Tokie atsakovo vadovo A. M. veiksmai paneigia, A. M. 2021 m. spalio 28 d. posėdžio deklaratyvius pasisakymus apie ieškovo svarbą A. M. ar tariamą nenorą atleidimui. Atsakovo vadovo A. M. pasiteisinimai ,,netyčia‘‘, ,,dėl žmogiškosios klaidos‘‘, ,,nespėjau‘‘ ir nurodyti priešingi teiginiai tik dar kartą patvirtina prieš ieškovą ir jo nėščią žmoną buvusį nukreiptą neteisėtą spaudimą. Ieškovas nesutiko pasirašyti tik dėl akių 2021 m. kovo 2 d. pateiktos darbo sutarties, tačiau siekė toliau dirbti, prašydamas atsakovą laikytis galiojančios 2012 m. birželio 26 d. darbo sutarties, įstatų bei teisės aktų. Iki 2021 m. kovo 2 d. ieškovo darbo užmokestis buvo 2730 Eur (2012 m. birželio 29 d. darbo sutarties 3 punkte). Lygiai tokį patį darbo užmokestį atsakovas nurodė ir 2021 m. kovo 2 d. darbu sutarties 3.1 punkte. Tačiau tos pačios darbo sutarties 6.10 punkte buvo papildomai nurodyta, kad atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą ieškovui neva įskaičiuotas į darbo užmokestį. Tai reiškia, kad atsakovas, numatydamas atlyginimą už konfidencialios informacijos įpareigojimus, sumažino ieškovo darbo užmokestį. Ieškovo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Tai yra savarankiškas pagrindas darbo sutarties 2021 m. balandžio 14 d. nutraukimą pripažinti neteisėtu. 2021 m. spalio 28 d. posėdyje atsakovas pateikė naują versiją, kad 2021 m. kovo 2 d. darbo sutarties 6.10 punkto nuostata turėtų būti suprantama visai kitaip nei buvo parašyta pačio atsakovo pateiktoje darbo sutartyje. Tai dar viena byloje nustatytų aplinkybių visuma, įrodanti ieškovo atleidimo neteisėtumą. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo jį gražinti į darbą. Atsakovas savo atsiliepimu prašo teismo negrąžinti ieškovo atgal į darbą ir taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies pasekmes, kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisi išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kai šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Tuo tarpu atsakovas atsiliepimo 35-42 punktuose nurodo pasenusią dar ir iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Darbo kodekso galiojusio senojo darbo kodekso, be galimybės darbdaviui prašyti teismo negrąžinti darbuotoją į darbą, teismų praktiką dėl kompensacijos priteisimo, kuri dabartiniam Darbo kodeksui netaikoma. Pačio atsakovo atsiliepimas rodo jo veiksmų ir argumentų prieštaringumą ne tik iki ieškovo atleidimo, bet ir teikiant savo poziciją teismui, nepagrįstai nurodant nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakciją, nors ir šiame darbo kodekse nebuvo pareigos keisti darbo sutartis po 2017 m. liepos 1 d. ir atvirkščiai – nurodant teismų praktiką buvusią iki 2017 m., bet nebeaktualią po 2017 m. Darbo kodekso redakcijos įsigaliojimo. Taigi, pagal bylai aktualią teismų praktiką, atsakovui pasinaudojant teise prašyti negrąžinti ieškovo į darbą – atsakovui taikytini visi Darbo kodekse nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, detalizuoti darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas šioje byloje yra pagrindęs patirtą neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo bei atsakovui darant spaudimą ieškovui tiek tiesiogiai, tiek per nėščią žmoną, tiek sukuriant atgrasias darbo sąlygas. Atsakovas šioje byloje nepagrįstai teigia, kad neva neteisėtas atleidimas neturėjo sukelti neturtinės žalos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas tiek stengdamasis atleisti ieškovą, tiek ir savo atsiliepime, 2021 m. spalio 28 d. prašyme bei teismo posėdžiuose toliau nurodo ieškovą žeminančius ir kompromituojančius teiginius, neatitinkančius tikrovės. Be to, nagrinėjamu atveju vienintelis ieškovas ir atsakovo darbuotojų buvo atleistas iš darbo, o tai pagal teismų praktiką laikoma svarbia aplinkybe, sukėlusią neturtinę žalą, net ir nenurodant diskredituojančių pagrindų. Reziumuojant, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo padarytą neturtinę žalą, įvertintą 10 000 Eur.

Ieškinys atmestinas.

Įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinės bylos medžiagą, nustatyta, kad Ieškovas dirbo pas atsakovą pagal 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rinkodaros vadovu (el. b. priedas prie ieškinio Nr.1). Atsakovo generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis darbo sutarties sąlygomis. Su atleidimu ieškovas nesutiko, manydamas, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir nurodė, kad 2021 m. kovo 2 d. ieškovas gavo pasiūlymą dėl jo darbo sutarties formos ir nebūtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo, atsižvelgiant į organizacinės struktūros ir darbo pakeitimus bendrovėje. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė atsakovui atsakymą į jo pateiktą pasiūlymą, prašydamas pateikti dokumentus dėl organizacinės struktūros ir darbo organizavimo pakeitimų, lokalinius teisės aktus dėl konfidencialios informacijos. Ieškovas darbo ginčų komisijos prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį atgal į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis darbo sutarties sąlygomis, nepažeidžiant imperatyvių DK 45 straipsnio ir 57 straipsnio nuostatų reikalavimų, todėl ieškovo prašymas dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad neturtinė žala išieškoma tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Todėl vadovaujantis DK 151 straipsnio nuostatomis, ieškovo prašymas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atmestas (el. b. priedas prie ieškinio Nr.2).

 DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. DK 57 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Taip pat to paties straipsnio 6 dalis numato, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 

            UAB ,,Ukmergės staklės‘‘ nuo 2021 m. sausio mėnesio buvo pradėtas vykdyti darbo sutarčių keitimas, siekiant jas atnaujinti ir užtikrinti darbo teisinius santykius. 2021 kovo 3 d. ieškovui buvo įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties formos ir darbo sutarties sąlygų keitimo, nekeičiant būtinųjų darbo sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio). Ieškovui buvo nustatytas 5 dienų terminas savo pozicijai išreikšti. Nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 16 d tarp ieškovo ir atsakovo vyko susirašinėjimai elektroniniu paštu (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Beveik kiekviename laiške ieškovas reikalavo jam taikyti senąją jo darbo sutartį. 2021 m. kovo 10 d. elektroniniame laiške atsakovas dar kartą ieškovui suteikė 5 dienų terminą pateikti savo atsakymą dėl sutikimo arba nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. iki 2021-03-15, 16.00 val.(el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl 2021 m. kovo 16 d. atsakovas pateikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, išmokant jam dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją (el. b. atsiliepimo priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021-03-18 įsakymu ieškovas A. R. nušalintas nuo darbo, nuo 2021-03-18 iki 2021-04-01 (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

             Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) numato, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos (LR DK 25 str.5 d.). Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui (LR DK 39 str. 1 d.). Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (LR DK 39 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. vasario 5 dienos nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-7-6-706/2016, atribojo komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sąvokas bei nurodė, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.

Ieškovui pateiktoje darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo 6.6 p. buvo nurodyta, kad konfidencialia informacija („konfidenciali informacija“) yra (nebaigtinis sąrašas): a) komercinės (gamybinės) paslaptys, įskaitant, bet neapsiribojant tas, kurių sąrašas patvirtintas atitinkamo Bendrovės valdymo organo; b) visi Bendrovės dokumentai, įskaitant komercines ir kitas sutartis; c) finansinės operacijos, įsipareigojimai, sutartys ir sandoriai; d) valdymo organų sprendimai ir instrukcijos, išskyrus atvejus, kai taikytini teisės aktai numato ką kita; e) „know-how“ bet kokia techninė ir finansinė informacija, susijusi su Bendrovės veikla, įskaitant ir informacijos apie Bendrovės išlaidas bei pelną, esami ir būsimi Bendrovės verslo investicijų planai bei strategijos, bet kokia informacija apie Bendrovės klientus, tiekėjus ir(arba) Bendrovės sutarčių šalis, informacija apie darbo užmokestį; f) visa informacija apie Bendrovės verslo ir organizacijų struktūrą, klientus, tiekėjus, procesus, veiklą, darbuotojus, strateginius, ateities planus ir kita informacija, kutri tapo žinoma Darbuotojui vykdant šia Darbo sutartimi prisiimtas pareigas ir kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos Darbdaviui; g) visa informacija, kurią Bendrovė bet kuriam trečiajam asmeniui įsipareigojo saugoti kaip konfidencialią; h) ateities planai, numatomi sandoriai ir planuojami projektai; i) visa informacija, kurios atskleidimas gali neigiamai paveikti Bendrovę; j) bet kokia kita konfidenciali informacija, jei tai patvirtinta Bendrovės ar pripažinta tokia (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, darbo sutarties pakeitimo 5.1 p. buvo numatytas mokymosi išlaidų atlyginimas tuo atveju, jei darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės (LR DK 37 str.). Atsižvelgiant į minėtą darbo sutarties pakeitimo priedą dėl konfidencialios informacijos, teismas vertina, kad konfidencialios informacijos turinys atskleistas išsamiai, nežiūrint į tai, kad Bendrovės valdyba nėra patvirtinusi atskiro komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo, ką ir motyvuoja ieškovas. Konfidencialios informacijos turinio atskleidimas, ją numatant darbo sutarties 6.6 p., laikytinas pakankamu ir aiškiu, priešingai nei nurodo ieškovas. Įstatymas nenumato imperatyvo , kad tik darbdavio valdybos sprendimu patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas yra saugotinas DK 25,39 str. ir atsakomybės  DK 154 str. požiūriu.

    Teismas vertina, kad konfidencialios informacijos sąvokos įvedimas ir jos apsauga buvo pagrįstas ir reikšmingas tolimesnei sėkmingai įmonės veiklai, kad įmonė galėtų sklandžiai veikti, organizuoti darbą bei siekti ūkinės veiklos tikslų, didinti našumą, skaidrumą ir efektyvumą. Būtent už tokią sėkmingą įmonės veiklą atsakingas ir yra direktorius. Atsižvelgiant į tai, darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas laikytinas pagrįstu reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad jis atleistas dėl Bendrovės struktūros pokyčių. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovo valdyba nebuvo patvirtinusi darbdavio struktūros pakeitimų, kadangi tiek atsakovas nurodė, kad bendrovės struktūra nesikeitė, tiek teisme nenustatyta, kad tokie struktūros pakeitimai būtų buvę atlikti. 

                Atsakovo atstovai nurodė, kad siekiant susisteminti informaciją, ją rinkti centralizuotai, koordinuotai ir taip po truputį gerinti darbo efektyvumą bei įmonės konkurencingumą, atsakovė įgijo ir įmonės veikloje pradėjo naudoti (duomenys neskelbtini) programinę įrangą, todėl kilo poreikis apsaugoti tokios informacijos apsaugą. Nežiūrint į tai, kad ieškovo atstovas nurodė, jog panaši programinė įranga įmonėje buvo naudojama ir anksčiau, tai nepaneigia darbdavio teisės imtis priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, tuo pačiu inicijuojant darbo sutarties pakeitimą.

               Ieškovas A. R. teisme nenurodė priežasčių kodėl nepasirašė siūlomo Darbo sutarties pakeitimo, argumentuodamas, kad jam yra galiojanti 2012-06-29 sudaryta Darbo sutartis. Ieškovas bandė apeliuoti į galimas vėlesnes grėsmes, tačiau jų nekonkretizavo, nurodydamas, kad sutarties pakeitimai buvo nepagrįsti bei prieštaraujantys teisės aktams, be to, sutarties pakeitimai buvę tik dėl akių.

              Ieškovas taip pat nurodė, kad jam darbdavys atsisakė mokėti priedus, taip jį bandant paveikti. Be to, atsakovas, nustatydamas pareigą saugoti konfidencialią informaciją, sumažino darbo užmokestį, kas prieštarauja LR DK 45 str. 2d. nuostatoms. Atsakovas nurodė, kad ieškovui atlyginimas nebuvo mažinamas, o konfidencialios informacijos saugojimas buvo įtrauktas į tą patį darbo užmokestį. Darbo sutarties pakeitimo 6.10 p. numatė, kad atlyginimas už konfidencialios informacijos saugojimą yra įskaičiuotas į darbo užmokestį (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad jam buvo siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis už sumažintą atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jam pradėjus darbą 2012 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo jo tėvas J. R., tačiau jis išskirtinių sąlygų, t.y. geresnių nei panašų darbą dirbę kiti kolegos, neturėjęs, gal net turėjęs blogesnes. Iš 2012-06-29 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui beveik kasmet, o kartą ir dažniau kilo atlyginimas: nuo 2013-07-01 – 2350 Lt, nuo 2015-01-01 – 860 Eur, nuo 2016-04-01 – 1320 Eur, nuo 2018-01-01 – 1600 Eur, nuo 2019-01-01 – 2070 Eur, nuo 2019-03-01 – 2730 Eur (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

            Atsakovas nurodė, kad jis nespėjo parengti ieškovo pareigybės nuostatus, tačiau jo darbo funkcijos nesikeitė, nuo 2016-04-01 ieškovas buvo paskirtas eiti bendrovės rinkodaros vadovo pareigas, todėl tos pareigos ir išliko. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovui darbo sutarties pakeitimu būtų siūloma dirbti kitą darbą negu sulygta darbo sutarties 2016-04-01 pakeitimu (el. b. ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

            Ieškovas nurodė, kad jis bei jo tuo metu besilaukianti žmona, kuri taip pat dirba pas atsakovą administratorės pareigose, patyrė spaudimą. Jam - ieškovui nebuvo išmokėtas atlyginimo priedas už 2021 m. sausio mėnesį. Ieškovas nurodė, kad jo žmona, 2021-03-02, po atostogų, ryte, atėjusi į darbą, rado vienintelį moterų tualetą be rankenos ir jai buvo nurodyta pasinaudoti vyrų tualetu. Tik 2021-03-03, po pietų, buvo sutvarkytos moterų tualeto durys . Teisme nebuvo surinkta įrodymų apie galimą spaudimą ieškovui bei jo žmonai K. R., kuri ir šiuo metu dirba pas atsakovą bei yra vaiko priežiūros atostogose. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio (priedų ir pan.) ieškovas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

           Ieškovas nurodė, kad ne visiems darbuotojams buvo nurodyta pasirašyti darbo sutarties pakeitimus, tame tarpe dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Atsakovas nurodė, kad bendrovės vadovui A. M. darbo sutarties pakeitimus gali atlikti tik sušaukta valdyba. Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų papildomų dokumentų – pažymos apie darbo sutarčių keitimą 2021 m., matyti, kad 41 darbuotojui 2021-01 - 2021-02 mėn. buvo pakeistos darbo sutartys, į jas įtraukiant konfidencialios informacijos saugojimo nuostatas bei nustatant pareigas, susijusias su mokymo išlaidų atlyginimu (el.b.2022-01-07 prašymo priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad darbo sutarties pakeitimai buvo tiesiogiai taikomi tik jam ir žmonai, kaip galimo spaudimo bei susidorojimo priemonė.

            Liudytoja K. R. teisme nurodė, kad ji yra ieškovo žmona bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. administratorės pareigose. Ji spaudimą iš darbdavio pajuto 2020 m. gruodžio mėn. Kai ji nesutiko pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, iš jos buvo paimtas telefonas, automobilis, išimta moterų tualeto rankena. 2020 m. pabaigoje buvo pakeisti signalizacijos kodai, todėl tris kartus negalėjo patekti į administracines patalpas. Bijo grįžti į darbą.

           Liudytojas J. B. nurodė, kad nuo 2000 m. pradėjo dirbti meistru UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tris kartus pasirašė keičiant jo darbo sutartį. Paskutinis darbo sutarties pakeitimas buvo dėl padidėjusio darbo užmokesčio ir konfidencialios informacijos apsaugos. Neteko girdėti apie darbdavio spaudimą A. R..

           Liudytojas A. P. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 7-8 metus technologo – inžinieriaus pareigose. Pasirašė darbo sutarties pakeitimą. Jokių problemų neturėjo nei su buvusiu bendrovės vadovu J. R., nei su A. M..

           Teisme nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tiesiogiai dariusi spaudimą ieškovui A. R., ar netiesiogiai per jo žmoną K. R., siekiant jo atleidimo.

DK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. DK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad  įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. 

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad egzistuoja DK 57 str. 1 d.3 p. ieškovo atleidimo pagrindas, t.y. kad darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Anksčiau aptartais argumentais teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodė, jog darbo sutarties pakeitimai, susiję su konfidencialios informacijos saugojimo nuostatomis bei nustatant pareigas, susijusias su mokymo išlaidų atlyginimu, buvo pagrįsti reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis bei be kurių bendrovė nebūtų konkurencinga darbo rinkoje, nepasiektų užsibrėžtų tikslų, kurie svarbūs ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojams. Teismas sutinka su atsakovo atstovės pateikta pozicija, kad konfidencialios informacijos apsauga įmonėje – tai visuma priemonių ( tiek patekimas į įmonę, naudojant apsaugos kodus, tiek programinės įrangos įsigijimas), todėl darbdavys turi teisę tokią informaciją saugoti ir keisdamas darbo sutartį, priešingu atveju, įmonė rizikuotų prarasti sukauptą technologinę patirtį, klientus ir pan.

Darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą, tai patvirtina ir DK 45 ir 46 straipsniai. Tokia vienos ar abiejų šalių iniciatyva gali atsirasti keičiantis darbo organizavimui, iškilus būtinybei atlikti papildomas funkcijas ar jų atsisakyti, reaguojant į išorės pokyčius, kaip antai padidėjusią ūkio subjektų konkurenciją, darbo užmokesčio dinamiką darbo rinkoje, pasikeitusį (inter alia (be kita ko), įtvirtintą naują) teisinį reglamentavimą ir pan. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp kurių yra susitarimas dėl nekonkuravimo, pakeisti galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-26 nutartis civ. b. Nr.e3K-3-291-684/2020, 21p.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovo atleidimas iš darbo, ieškovui atsisakius dirbti pakeistomis papildomomis sąlygomis, buvo teisėtas ir nepažeidė DK 45 straipsnio ir 57 straipsnio imperatyvių nuostatų. Todėl ieškovo prašymas, pripažinti neteisėtu 2012 m. birželio 29 d. darbo sutarties tarp atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ ir ieškovo A. R. nutraukimą ir grąžinti ieškovą į darbą, atmestinas.

DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pažeidimų ir kaltės ieškovo atžvilgiu nenustatyta, ieškovo prašymas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo, atmestinas.

Pažymėtina, kad pagal  DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, teismas išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutarties Nr.3K-3-27-701/2019, 38,43p.). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimas Darbo bylos Nr. APS-131-9782/2021 laikytinas netekusiu galios. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti 4905,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina – 4905,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4905,34 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmus.

Teisėjas                            Evaldas Pašilis