Civilinė byla Nr. e2A-531-779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31154-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;
(S)
2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Riešutas“ ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Sodininkų bendrija „Riešutas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės K. R. 759,45 Eur skolos, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,00 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad sodininkų bendrija įgyvendina žemės sklypų savininkų bendrąsias teises ir pareigas susijusias su bendrojo naudojimo objektų sukūrimu, valdymu, naudojimu. Atsakovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Vadovaujantis 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 metų bendrijos susirinkimų protokolais yra renkami mokesčiai, kurių atsakovė neapmokėjo. Mokesčiai susideda iš nario mokesčio, šiukšlių išvežimo, požeminio vandens naudojimo bei kt. Atsakovės skola yra detalizuota 2016-07-05 jai siųstame įspėjime. Atsakovei kyla prievolė apmokėti už bendrojo naudojimo objektus kaip bendraturtei. Be to atsakovė privalo apmokėti ir palūkanas bei ieškovo patirtus nuostolius.
3. Atsakovė K. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas remiantis tuo, kad byloje nėra 2008, 2009 m. bendrijos protokolų, prie pateiktų protokolų nėra dalyvavusių narių sąrašo, neaišku, ar susirinkimuose buvo kvorumas, atsakovė su bendrija nėra sudariusi jokios sutarties. Atsakovė nesinaudoja bendrijos teikiamomis paslaugomis bei infrastruktūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės K. R. 764,45 Eur skolos, 5 % procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 764,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur žyminio mokesčio, 250,00 Eur už advokato padėjėjo paslaugas ieškovo Sodininkų bendrijos ,,Riešutas“ naudai.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė K. R. yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2012-07-02. Sklypas yra Sodininkų bendrijos ,,Riešutas“ teritorijoje, bendrija įgyvendina sklypų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendro naudojimo objektų sukūrimu, naudojimu, priežiūra, renka mokesčius, kuriuos nustato bendrijos susirinkimai. Atsakovė K. R. bendrijai mokesčių nemoka, yra skolinga 759,45 Eur iki 2015 m. Atsakovė taip pat yra skolinga 5,00 Eur nuostolių, patirtų ieškovui bandant išsiieškoti skolą per antstolį. Atsakovė nėra bendrijos narė.
8. Nurodė, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kad atsakovė K. R., net ir nebūdama sodininkų bendrijos nariu, vis tiek yra bendrijos dalyvis, t. y. bendraturtis.
9. Teismas konstatavo, kad asmuo, kuris įsigijo sodo sklypą, esantį sodininkų bendrijos teritorijoje iš asmens, kuris buvo sodininkų bendrijos nariu, perima visas buvusio sodo sklypo savininko teises ir pareigas, susijusias su naryste sodininkų bendrijoje. Pati atsakovė patvirtino, kad žemės sklypą įsigijo paveldėjimo būdu, taigi tapo bendraturte.
10. Teismas vertino, kad atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai yra nepagrįsti, ji neginčijo įstatymo nustatyta tvarka bendrijos susirinkimo protokolų, kuriais buvo nustatyti mokėtini mokesčiai, neginčijo ir nepaneigė ieškovo pateiktų priteisti skolos paskaičiavimų. Nėra pagrindo abejoti ieškovo paskaičiuotų mokesčių teisingumu.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. priėmė papildomą sprendimą byloje, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovės K. R. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teisinę pagalbą ieškovės sodininkų bendrijos „Riešutas“ naudai.
12. Papildomame sprendime nurodė, kad šioje byloje ieškovė patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (600 Eur už ieškinio parengimą, papildomų dokumentų pateikimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 50 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą). 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovei buvo priteista 250 Eur, todėl buvo pagrindas papildomu sprendimu priteisti iš atsakovės sprendimu nepriteistą bylinėjimosi išlaidų dalį – 400,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą, 2018 m. birželio 13 d., papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Bendrija jokių sąskaitų atsakovei iki šiol neišrašė ir nepateikė, nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, taigi nepagrindė reikalaujamų sumų pagrįstumo.
13.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl bendrijos teritorijos ribų ir įrodymų, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje. Byloje nėra įrodymų, jog bendrija ir atsakovė yra kokių nors bendrojo naudojimo objektų savininkė, ar bent faktiškai būtų tokių teismo įvardijamų bendrojo naudojimo objektų. Atsakovė jokiais bendrijos narių lėšomis pastatytais objektais nesinaudoja, nes jų nėra. Registrų centre nėra jokių įrašų apie Sodininkų bendrijai „Riešutas“ priklausančius bendrosios nuosavybės teise objektus, ieškovas nepateikė, jokių įrodymų apie ieškovo turimą turtą, tuo labiau bendrijos narių lėšomis sukurtus objektus.
13.3. Nuostoliams priteisti pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyto būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, tokių nenustatė. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas sumokėjo antstoliui už skolos išieškojimą, už kokio dokumento vykdymą ieškovas patyrė 5,00 Eur nuostolių.
13.4. Vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jį mokėti. Atsakovės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas dėl bendrijos protokolų, kurie neva sukuria teises ir pareigas ne bendrijos nariui.
13.5. 2018 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje civilinėje byloje Nr. e2-1440- 728/2018 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo teismo tenkinus apeliacinį skundą panaikinti ir pirmos instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą.
14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
14.1. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovės motina V. R., iš kurios sklypą paveldėjo atsakovė K. R., buvo bendrijos narė. Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamasis turtas, kurio buvimo vieta nesikeičia, todėl atsakovei perėmus nuosavybės teisę, sklypo buvimo vieta nepasikeitė. Byloje taip pat yra pateikti duomenys apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra SB „Riešutas“ registracijos knygoje, sklypo Nr. 30. Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl to, ar atsakovės sklypas yra SB „Riešutas“ teritorijoje, atsiliepimu teikiamas SB „Riešutas“ planas su konkrečių sklypų išsidėstymu. Atsakovės sklypas yra pažymėtas Nr. 30 ir yra iš visų pusių apsuptas kitų SB „Riešutas“ sklypų.
14.2. Atsakovė niekada neatsisakė jokių paslaugų, kurias teikia bendrija ir faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi (naudojasi keliais, turi apšviestą, tvarkingą sodo teritoriją), tačiau nesąžiningai siekia nemokėti už šias paslaugas.
14.3. Byloje vykusių teismo posėdžių metu buvo nagrinėjama kiekviena ieškovo reikalaujamų priteisti sumų pozicija - buvo atliekami skaičiavimai, ar ieškiniu reikalaujamos ir įspėjime dėl skolos apmokėjimo nurodytos sumos sutampa su sutartyse su tiekėjais, bendrijos protokoluose, bendrijos pirmininko pateiktose suvestinėse, revizijų komisijų ataskaitose nurodytomis sumomis ir jokių prieštaravimų nebuvo nustatyta.
14.4. Ieškovas nereikalauja neaiškių ar neapibrėžtų išlaidų, visos mokėtinos sumos ir yra detalizuojamos bendrijos susirinkimų metu priimamais protokolais bei vėliau asmenims siunčiamais įspėjimais. Vien aplinkybė, kad ieškovas „Sąskaitas“ pavadina „Įspėjimais“ ar naudoja kitokią dokumento formą išlaikydamas turinio reikalavimus, nesudaro pagrindo formaliais pagrindais naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo bei taip sudaryti sąlygas atsakovei neprisidėti prie bendro turto išlaikymo.
14.5. Turto savininko pareiga prisidėti turtiniu įnašu proporcingai nuosavybės teise valdomam turto objektui prie bendrijos įrengtų ir jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų atsiranda teisės aktų pagrindu.
14.6. Atsakovei priklausantis sodo sklypas Nr. 30 yra apsuptas kitų žemės sklypų, todėl tam, kad patekti į sklypą, atsakovei būtina naudotis bendrijoje esančiais keliais, kurie yra nuolat bendrijos prižiūrimi.
14.7. Byloje pateikti duomenys, kad antstolis vykdė ikiteisminio tarpininkavimo paslaugą - pateiktas antstolės padėjėjo pasirašytas 2017-03-20 d. pranešimas, reg. Nr. STP-7203, kuriame raštu nurodyta, kad teikiama tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslauga. Kartu su ieškiniu byloje pateikta ir 2017-03-20 d. PVM sąskaita faktūra BPT 1904, kurios suma 5,00 Eur bei 2017-03-29 apmokėjimo kvitas 5,00 Eur sumai. Nurodyti dokumentai įrodo nuostolių patyrimo faktą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas
konstatuoja:
15. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos nariu nesančio asmens prievolę apmokėti išlaidas už bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, šiems objektams suteiktas paslaugas aiškinimo ir taikymo klausimai.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei K. R. nuo 2012-07-02 pagal 2012-07-02 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 5994 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė žemės sklypų išsidėstymo planus, ieškovui išrašytas sąskaitas už bendrojo naudojimo objektams išlaikyti reikalingas suteiktas paslaugas, buhalterines suvestines, prašė šiuos įrodymus priimti, kadangi jų pateikimo būtinybė atsirado po atsakovės apeliacinio skundo pateikimo, kuriame buvo ginčijama aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Riešutas“ teritorijoje ir aplinkybė, kad ieškovė nepatyrė bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų.
19. Vadovaujantis CPK 108 straipsnio nuostatomis, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismui neteiktų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, todėl teismas priima kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo pateiktus naujus įrodymus.
21. Iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo pateiktų žemės sklypų išsidėstymo planų matyti, kad žemės sklypas, pažymėtas Nr. 30, yra sodininkų bendrijai „Riešutas“ priskirtoje teritorijoje.
22. Sodininkų bendrijos „Riešutas“ 2010-07-11, 2011-05-21, 2012-05-26, 2013-08-10, 2014-06-07, 2015-05-30, 2016-07-16 susirinkimų protokolais įformintais sprendimais buvo nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario mokesčių, mokesčių už šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kitų tikslinių mokesčių dydžiai.
23. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.).
24. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d.).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).
26. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
27. Nagrinėjamu atveju nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta pirminių įmokų apskaičiavimo dokumentų - ieškovei išrašytų sąskaitų ir jų detalizacijų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kitas suteiktas paslaugas, pagal kurias atsakovei buvo apskaičiuoti konkretūs mokesčiai (pateikti tik 2016-07-05, 2016-08-31 parengti įspėjimai dėl susidariusios skolos, kuriuose nurodyti apibendrinti duomenys, neišskiriant kiekvieną mėnesį susidariusių konkrečių išlaidų dydžių, nenurodant, iš kokių sudedamųjų dalių susideda „ne nario mokestis“).
28. Nesant nurodytų bylai reikšmingų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti aplinkybių, ar konkreti atsakovės neapmokėta įmoka yra susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymu bei ar įmokų dydis atitinka ieškovės patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymą.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde taip nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso jokie bendro naudojimo objektai, už kurių išlaikymą ieškovė reikalauja sumokėti.
30. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
31. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims (Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 4 d.).
32. Šioje byloje nėra duomenų apie bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovės kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdomus bendrojo naudojimo objektus. Nurodyti duomenys yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui, kadangi tik nustačius, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdo bendrojo naudojimo objektus, jai kiltų prievolė atitinkama dalimi prisidėti prie tokių objektų išlaikymo.
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad skolininkei ginčijant skolos pagrįstumą tuo pagrindu, kad ji neturi kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės objektų, byloje turi būti išsiaiškintos aplinkybės apie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018 59-60 p.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių byloje nesiaiškino ir nevertino. Įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti nurodytas aplinkybes, šalys apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė.
34. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė ir neįvertino ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
35. Aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą bei 2018 m. balandžio 13 d. papildomą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
36. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą bei 2018 m. balandžio 13 d. papildomą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Inga Staknienė