Civilinė byla Nr. 2A-60-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17672-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4; 3.3.1.14

                        (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2024 m. vasario 20 d.    

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PIMD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir N. P. (N. P.) ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ultima optio“, ir uždarajai akcinei bendrovei „PIMD“ dėl sandorio pripažinimo sudarytu, įvykdytu ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia. 

                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai R. P. ir N. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) pripažinti, kad ieškovai visiškai įvykdė prievolę atsiskaityti už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), pagal ieškovų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SOSCREDIT“ 2013 m. spalio 22 d. sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Išperkamosios nuomos sutartis); 2) pripažinti pasibaigusia atsakovių UAB „SOSCREDIT“ ir UAB „PIMD“ 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos sutartis).

2.       Ieškovai nurodė, kad 2013 m. spalio 22 d. notaro biure su atsakove UAB „SOSCREDIT“ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei butą (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Minėtoje sutartyje yra nurodyta, kad tos pačios šalys 2013 m. spalio 22 d. pasirašė buto Išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovai teigė, kad Išperkamosios nuomos sutartis yra įvykdyta, visa pinigų suma už nurodytą butą atsakovei UAB „SOSCREDIT“ yra sumokėta ir atsakovė raštu patvirtino šį faktą.

3.       2021 m. rugsėjo 26 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę UAB „SOSCREDIT“ dėl buto nuosavybės įteisinimo ieškovų vardu įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. 2022 m. liepos 20 d. atsakovė gavo ieškovų 2022 m. birželio 17 d. raginimą įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti Išperkamosios nuomos sutartį, tačiau per protingą terminą atsakovė prieštaravimų nepateikė, prievolės neįvykdė. Buto Pirkimo–pardavimo sutartyje notaras nurodė, kad šalys pasirašė buto Išperkamosios nuomos sutartį, sutartyje notaras ieškovus įvardijo ne tik kaip pardavėjus, bet ir nuomininkus pagal Išperkamosios nuomos sutartį.

4.       Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ Išperkamosios sutarties įvykdymo neginčija, pinigus už butą gavo (sumokėta suma – 33 367,08 Eur), todėl yra pagrindas pripažinti buto Išperkamosios nuomos sutartį galiojančia.

5.       Pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė UAB „SOSCREDIT“ įsipareigojo perduoti butą ieškovų nuosavybėn ieškovams visiškai įvykdžius Išperkamosios nuomos sutartį. Buto įkeitimo sutartis atsakovių UAB „SOSCREDIT“ ir UAB „PIMD“ buvo sudaryta tik 2013 m. lapkričio 13 d., nors pagal ieškovų su atsakove UAB „SOSCREDIT“ sudarytas sutartis buvo numatyta, kad bet kokios kredito sutartys ir įkeitimai, hipoteka bus derinami su ieškovais. Atsakovei UAB „SOSCREDIT“ neatsiskaičius su atsakove UAB „PIMD“, išieškojimas bus nukreiptas į ieškovų faktiškai jau išpirktą butą, todėl hipoteka pripažintina pasibaigusia.

6.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „SOSCREDIT“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovų reikalavimais. Atsakovė nurodė, kad ieškovams tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Išperkamosios nuomos sutartį, t. y. sumokėjus visą turto kainą, palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, butas turėtų būti perduotas ieškovams. Ieškovai su atsakove UAB „SOSCREDIT“ pagal Išperkamosios nuomos sutartį yra atsiskaitę, pretenzijų atsakovė neturi.

7.       Atsakovė UAB „PIMD“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, 2013 m. lapkričio 13 d. UAB „SOSCREDIT“ ir UAB „PIMD“ sudaryta paskolos sutartis Nr. 20131113-1 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią UAB „PIMD“ suteikė paskolą atsakovei UAB „SOSCREDIT“. Tą pačią dieną buvo pasirašyta notarinė maksimalios sutartinės hipotekos sutartis, pagal kurią atsakovė UAB „SOSCREDIT“ įkeitė butą atsakovės UAB „PIMD“ naudai užtikrinant iš Paskolos sutarties kylančių atsakovės UAB „SOSCREDIT“ įsipareigojimų vykdymą atsakovei UAB „PIMD“. Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ ilgą laiką tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė UAB „PIMD“ yra pripažinta hipotekos kreditore UAB „SOSCREDIT“ bankroto byloje. Atsakovė UAB „PIMD“ nežinojo apie atsakovės UAB „SOSCREDIT“ ir ieškovų pasirašytos Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Atsakovei UAB „PIMD“ buvo žinoma apie nedetalizuotus buto disponavimo apribojimus, kylančius iš Išperkamosios nuomos sutarties, t. y. kad ankstesniems buto savininkams bus suteikta teisė gyventi bute ir, jei Išperkamosios nuomos sutartis bus tinkamai vykdoma bei jei tai nepažeis hipotekos kreditorės interesų, atsakovė UAB „SOSCREDIT“ butą perleis ieškovams. Atsakovė UAB „PIMD“ veikė sąžiningai, negalima pripažinti, kad hipoteka yra laikytina pasibaigusia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovų ir atsakovės UAB „SOSCREDIT“ 2013 m. spalio 22 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ieškovams nuosavybės teise galiojančia, pripažino ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką pasibaigusia, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovai savo prievoles pagal Išperkamosios nuomos sutartį įvykdė.

10.       Teismo vertinimu, turto (buto) grąžinimo ieškovams įvykdžius prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutarties nuostatas klausimai ir tvarka yra įtvirtinti buto Pirkimo–pardavimo sutartyje, be to, esminės jos sąlygos bei skolininkės UAB „SOSCREDIT“ prievolės bei įsipareigojimai ieškovams, t. y. atlaisvinti butą nuo hipotekos ir grąžinti (perleisti) butą ieškovams, yra apibūdintos atsakovių sudarytoje Hipotekos sutartyje, todėl atsakovei UAB „PIMD“ buvo žinomos arba privalėjo būti žinomos. 

11.       Teismo sprendime nustatyta, kad ieškovų ir atsakovės UAB „SOSCREDIT“ sudarytos Pirkimo–pardavimo ir Išperkamosios nuomos sutartys savo esme, šalių valia ir turiniu atitinka paskolinius teisinius santykius, o prievolių vykdymas užtikrintas buto perleidimu kreditorei, šiai įsipareigojant butą, skolininkams sumokėjus skolą, atlaisvinti nuo bet kokių suvaržymų ir jiems grąžinti.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas pripažinti sandorį dėl buto perleidimo ieškovams galiojančiu, kadangi viena iš šalių (ieškovai) visiškai įvykdė sandorį, t. y. sumokėjo turto išpirkimo kainą ir nustatytas palūkanas, o antroji šalis (atsakovė UAB „SOSCREDIT“) vengė įforminti sandorį notarine tvarka.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei UAB „PIMD“, kaip atsakovės UAB „SOSCREDIT“ kreditorei, sudarant Paskolos ir Hipotekos sandorius, buvo žinoma apie skolininkės įkeičiamo buto įsigijimo Pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytus disponavimo apribojimus, susijusius su UAB „SOSCREDIT“ ir ieškovų sudaryta Išperkamosios nuomos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė UAB „PIMD“, sudarydama Hipotekos sutartį, pareiškė, jog pretenzijų dėl įkeičiamo buto nustatyto disponavimo apribojimo, susijusio su Išperkamosios nuomos sutartimi, neturi.  

14.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovai buto Pirkimo–pardavimo ir Išperkamosios nuomos sutartis su atsakove UAB „SOSCREDIT“ sudarė siekdami gauti paskolą savo nuosavybės teise valdomo buto remontui, t. y. savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovė UAB „SOSCREDIT“ yra verslininkė, kurios veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto prekyba bei paskolų teikimu, nusprendė, kad ieškovai yra vartotojai, todėl jiems negali tekti atsakovės UAB „SOSCREDIT“ nemokumo rizika.

15.       Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė UAB „PIMD“, sudarydama Paskolos sutartį ir Hipotekos sutartį su UAB „SOSCREDIT“ bei neprieštaraudama apsunkinto turto įkeitimui ir Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovams sumų išmokėjimui iš atsakovių sudarytos Paskolos sutarties, t. y. atsakovės UAB „SOSCREDIT“ gautas paskolos lėšas nukreipiant atsakovės UAB „SOSCREDIT“, kaip kreditorės, prievolėms įvykdyti – pirkimo kainai apmokėti, tapo teisinių santykių tarp visų bylos šalių dalyviu.

16.       Teismas aplinkybes, kad ieškovams sumokėjus visą ginčo turto išpirkimo kainą, nustatytą sutartyse, ir nustačius, jog hipoteka suvaržyto turto įsigijimą ieškovai siejo su hipotekos pasibaigimu įvykdžius savo įsipareigojimus atsakovei UAB „SOSCREDIT“, vertino, kad ieškovų prievolė pasibaigė ir jie įgijo teisę reikalauti, jog turto hipoteka būtų išregistruota. Teismas nusprendė, kad buto disponavimo apsunkinimas po įsipareigojimų įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl pripažino butui taikytą hipoteką pasibaigusia.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

17.       Atsakovė UAB „PIMD“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškinio reikalavimą pripažinti pasibaigusia 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Ieškovai turėjo suprasti Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkte išdėstytas nuostatas, kad atsakovė UAB „SOSCREDIT“ gali neužtikrinti, jog bus galimybė panaikinti turto apribojimus, be kita ko, ir buto hipoteką.

17.2.                      Buto Pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinęs notaras galėtų atskleisti svarbių aplinkybių, kurios reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, tačiau teismas savo iniciatyva neapklausė notaro liudytoju.

17.3.                      Atsakovė UAB „PIMD“ nežinojo nei Išperkamosios nuomos sutarties, nei Pirkimo–pardavimo sutarties turinio

. Išraše iš Nekilnojamojo turto registro buvo nurodyta, kad egzistuoja apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, tačiau notaras, tvirtinęs Hipotekos sandorį, nurodė, jog esama apribojimų kitaip apsunkinti butą, o įkeisti butą gautas besąlyginis sutikimas.

17.4.                      Paskolos sutartimi suteikta paskola nebuvo tikslinė, t. y. nebuvo nurodyta, ar ji turi būti panaudota buto įsigijimo finansavimui, refinansavimui ar kokiam kitam sandoriui finansuoti. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „SOSCREDIT“ sumokėjo už butą ieškovams iš atsakovės UAB PIMD“ gautomis lėšomis.

17.5.                      Ieškovai davė sutikimą hipotekai prieš sudarant buto Pirkimo–pardavimo sutartį.

17.6.                      Atsakovė UAB „PIMD“ veikė sąžiningai, todėl negalima pripažinti, kad hipoteka pagal Hipotekos sutartį yra pasibaigusi.

18.       Ieškovai R. P. ir N. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį palikti nenagrinėtą arba atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinis skundas nėra tinkamai pasirašytas, t. y. advokato parašas yra perkeltas techninėmis priemonėmis, taip pat jis nėra pasirašytas elektroniniu parašu. Be to, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas vadinamas nutartimi. Taigi, pateiktas apeliacinis skundas neatitinka proceso teisės normų reikalavimų ir turėtų būti paliktas nenagrinėtas.  

18.2.                      Atsakovė UAB „SOSCREDIT“, sudarydama Hipotekos sutartį, privalėjo informuoti ieškovus ir gauti jų sutikimą.

18.3.                      Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ Pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo ieškovams visiškai atsiskaičius pagal Išperkamosios nuomos sutartį perduoti butą ieškovams nuosavybės teise.

19.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „SOSCREDIT“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ultima optio“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Ieškovams tinkamai įvykdžius prievoles pagal Išperkamosios nuomos sutartį butas turi būti perleistas nuosavybės teise jiems.

19.2.                      Ieškovų ir atsakovės UAB „SOSCREDIT“ sudaryti sandoriai vertintini kaip vartojimo sutartys.

19.3.                      Tai, kad buto pirkėjai visiškai atsiskaitė ne su kreditore, o su hipoteka įkeisto turto pardavėja, nekeičia fakto, jog pirkėjai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

21.       2013 m. spalio 22 d. ieškovai R. P. ir N. P. bei atsakovė UAB „SOSCREDIT“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įgijo nuosavybės teise minėtą turtą.

22.       2013 m. spalio 22 d. ieškovai R. P. ir N. P. (nuomininkai) ir atsakovė UAB „SOSCREDIT“ (nuomotoja) sudarė rašytinę išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20131022/1 dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2020 m. spalio 22 d, turto išpirkimo kaina 53 000 Lt, nuo šios sumos skaičiuojamos 17,5 procento palūkanos.

23.       Pagal 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ir įkaito davėja atsakovė UAB „SOSCREDIT“ užtikrino savo įsipareigojimų įvykdymą pagal 2013 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį Nr. 20131113-1 kreditorei atsakovei UAB „PIMD“, hipotekos objektu – įkeičiamu butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 144 000 Lt, atitikmuo 41 705,28 Eur. Hipotekos sutartimi užtikrintos prievolės dydis – 35 333,64 Eur, o prievolės įvykdymo terminas – 2023 m. lapkričio 13 d.

24.       2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovai įvykdė savo prievolę pagal Išperkamosios nuomos sutartį, t. y. sumokėjo visą turto išpirkimo kainą ir palūkanas. Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ šios aplinkybės neginčija.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „SOSCREDIT“ nemokumo bylą, bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Ultima optio“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 11 d.

26.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „SOSCREDIT“ kreditorių finansiniai reikalavimai, be kita ko, atsakovės UAB „PIMD“ hipoteka užtikrintas 77 289,94 Eur reikalavimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27.       Ieškovai prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

28.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

29.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktai).

30.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą aiškiai nurodė, kodėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi šia nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovai nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32.       Apeliaciniu skundu kvestionuojamas skundžiamo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 13 d. hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė nurodo, kad ji veikė sąžiningai, todėl negalima pripažinti, jog hipoteka pagal Hipotekos sutartį yra pasibaigusi, be to, ieškovai turėjo suprasti Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkte išdėstytas nuostatas, kad atsakovė UAB „SOSCREDIT“ gali neužtikrinti, jog bus galimybė panaikinti turto apribojimus – buto hipoteką.

33.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalį, hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Priklausomai nuo atsiradimo pagrindo įstatymas skiria dvi hipotekos rūšys: priverstinę ir sutartinę (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Hipotekos daiktinių teisių atsiradimą įstatymas sieja su hipotekos sandorio sudarymo momentu, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.187 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra įkeičiamo turto savininko sudaromas sandoris, kuriuo sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Hipotekos sandorio pagrindu sukuriama kito asmens (kreditoriaus) hipotekos teisė, kuri yra absoliuti daiktinė teisė.

34.       CK 4.197 straipsnyje yra numatyti hipotekos pabaigos pagrindai: yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; hipotekos objektas žuvo; yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai (CK 4.197 straipsnio 2 dalis).

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 22 d. ieškovai R. P. ir N. P. bei atsakovė UAB „SOSCREDIT“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įgijo nuosavybės teise minėtą turtą. Taip pat 2013 m. spalio 22 d. ieškovai R. P. ir N. P. (nuomininkai) ir atsakovė UAB „SOSCREDIT“ (nuomotoja) sudarė rašytinę išperkamosios nuomos sutartį Nr.IN20131022/1 dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, turto išpirkimo kaina – 53 000 Lt.

36.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkė ir įkaito davėja atsakovė UAB „SOSCREDIT“ užtikrino savo įsipareigojimų įvykdymą pagal 2013 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį Nr. 20131113-1 kreditorei atsakovei UAB „PIMD“, hipotekos objektu – įkeičiamu butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

37.       Iš Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkto nustatyta, kad šalys aiškiai susitarė, jog pirkėjas (atsakovė) besąlygiškai įsipareigoja atlaisvinti butą nuo visų su pirkėju susijusių įkeitimų (hipotekų) / kitų apsunkinimų / suvaržymų, jei tokie būtų, iki buto perleidimo pardavėjų ir nuomininkų nuosavybėn sutarties, sudaromos Išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, dienos, išskyrus, jei šalys susitartų kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Išperkamosios nuomos sutartį, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovei UAB „SOSCREDIT“ kilo pareiga išregistruoti butui taikomus suvaržymus, t. y. hipoteką.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Hipotekos sutarties 8.3 punkte apeliantė pareiškė, jog kreditorei (UAB „PIMD“) yra žinoma apie įkeičiamų daiktų (be kita ko, buto) įsigijimo sutartimis nustatytus disponavimo įkeičiamais daiktais apribojimus, susijusius su skolininkės ir įkaito davėjos UAB „SOSCREDIT“ su ankstesniais įkeičiamų daiktų savininkais sudarytomis Išperkamosios nuomos sutartimis, o kreditorė UAB „PIMD“ dėl to jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad UAB „PIMD“ nežinojo apie Išperkamosios nuomos bei Pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovės UAB „SOSCREDIT“ prisiimtus įsipareigojimus ieškovams, be kita ko, pareigą, ieškovams atsiskaičius su atsakove, išregistruoti butui taikomą hipoteką. Priešingai, apeliantė eksplicitiškai Hipotekos sutartyje nurodė, kad dėl atsakovės UAB „SOSCREDIT“ įsipareigojimų nuomininkams pagal Išperkamosios nuomos sutartį pretenzijų neturi.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

40.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovai (fiziniai asmenys) su atsakove UAB „SOSCREDIT“ (juridiniu asmeniu, kuris veikė savo verslo tikslais, sudarė dvi sutartis – Pirkimo–pardavimo bei Išperkamosios nuomos – dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto – buto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstame sprendime padaryta išvada, kad ieškovai minėtas sutartis sudarė būtent savo asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamojo būsto remontą, gauti finansavimą remontui atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai šiuo atveju laikytini vartotojais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalimi yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, tokia sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl būtina užtikrinti vartotojo (fizinio asmens), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus.

41.       Pažymėtina, kad ieškovai tiek iki ginčo sutarčių sudarymo, tiek Pirkimo–pardavimo sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo metu valdė ir iki šiol valdo ir naudojasi butu (Pirkimo -pardavimo sutarties 6.6 punktas), be to, 2014 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagerintas buto energinis naudingumas, todėl darytina išvada, jog ieškovai keliomis sudarytomis (įformintomis) sutartimis faktiškai siekė gauti ir gavo finansavimą (vartojimo paskolą), o atsakovė UAB „SOSCREDIT“ išoriškai tokia forma sudarytomis sutartimis iš esmės tokiu būdu suteikė ieškovams finansavimą buto remontui (pagerinimui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kad ieškovai davė sutikimą atsakovei UAB „SOSCREDIT“ Išperkamosios nuomos sutarties galiojimo metu įkeisti butą, aiškintina, jog ieškovai buto įkeitimo pabaigą siejo su savo sutartinių įsipareigojimų pagal Išperkamosios nuomos sutartį atsakovei tinkamu įvykdymu, juolab kad, kaip minėta, Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkte aiškiai įtvirtinta atsakovės UAB „SOSCREDIT“ pareiga besąlygiškai atlaisvinti butą nuo visų su pirkėju susijusių įkeitimų (hipotekų) / kitų apsunkinimų / suvaržymų, jei tokie būtų, iki buto perleidimo pardavėjų ir nuomininkų nuosavybėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliantės argumentu, kad Paskolos sutartimi suteikta paskola nebuvo tikslinė, t. y. nėra duomenų, jog ji panaudota ginčo buto įsigijimui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nustatytų faktų, jog apeliantė eksplicitiškai Hipotekos sutarties 8.3 punkte pareiškė, kad žino apie atsakovės UAB „SOSCREDIT“ įkeičiamo buto įsigijimo sutartimi nustatytus disponavimo įkeičiamu daiktu apribojimus dėl atsakovės UAB „SOSCREDIT“ įsipareigojimų nuomininkams pagal Išperkamosios nuomos sutartį ir dėl to pretenzijų neturi, bei atsakovės UAB „SOSCREDIT“ besąlyginį įsipareigojimą atlaisvinti butą nuo visų su pirkėju susijusių įkeitimų (hipotekų) iki buto perleidimo pardavėjų ir nuomininkų nuosavybėn (Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punktas). Kadangi dėl prisiimtų įsipareigojimų Hipotekos sutartyje sąlygos buvo aiškiai nurodytos, nėra pagrindo pripažinti, jog hipotekos kreditorius negalėjo tinkamai jų ir nurodomų sutarčių esmės suprasti ir prisiimti rizikos dėl hipotekos pabaigos.

42.       Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto palikimas suvaržyto po sutartinių įsipareigojimų visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkte numatytą atsakovės UAB „SOSCREDIT“ pareigą besąlygiškai atlaisvinti butą nuo hipotekos bei Hipotekos sutarties 8.3 punkte apeliantės UAB „PIMD“ pareiškimą, jog ji žino ir neturi pretenzijų dėl įkeičiamo buto įsigijimo sutartimi nustatytus disponavimo įkeičiamu daiktu apribojimus, susijusius su įkaito davėjos UAB „SOSCREDIT“ su ankstesniais įkeičiamo daikto (buto) savininkais sudaryta Išperkamosios nuomos sutartimi, taip pat tai, jog ieškovai susiklosčiusiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose pripažinti vartotojais ir būtina užtikrinti jų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus, nusprendžia, jog yra pagrindas butui taikomą hipoteką pripažinti pasibaigusia. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovams, kaip vartotojams, negali tekti buto pardavėjo nemokumo padariniai, jie neturi pareigos prisiimti UAB „SOSCREDIT“ nemokumo riziką, t. y. ieškovams sumokėjus visą buto kainą, nustatytą Išperkamosios nuomos sutartyje, ir nustačius, jog ieškovai hipotekos pabaigą siejo su Išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu, laikytina, kad ieškovų prievolė pasibaigė ir jie pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punktą įgijo teisę reikalauti, kad buto hipoteka būtų išregistruota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo buto palikimas suvaržyto po sutartinių įsipareigojimų atsakovei UAB „SOSCREDIT“ visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, juolab jog jų, kaip vartotojų, teisės turi būti prioritetiškai ginamos. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 41 punkte, nėra pagrindo ginti pasibaigusios hipotekos kreditoriaus teisių, nes duomenys apie riziką dėl hipotekos pabaigos buvo atskleisti sudarant Hipotekos sutartį, todėl tokių aplinkybių nustatymas lemia ir teisines pasekmes.

43.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytoju buto Pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusio notaro, kuris galėtų atskleisti svarbias teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

44.       Pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Taigi, pagal nurodytas CPK nuostatas liudytoju byloje gali būti apklausiamas tik toks asmuo, kuris gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes.

45.       Teisėjų kolegija, susipažinusi bylos medžiaga, nustatė, kad šalys, be kita ko, ir apeliantė, prašymo apklausti liudytoju buto Pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinusį notarą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, juolab jog apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokias  prašomas apklausti liudytoju asmuo galėtų patvirtinti ar paneigti esmines ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su hipotekos pabaigos teisėtumo vertinimu.

46.       Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad pateiktas apeliacinis skundas nėra tinkamai pasirašytas, t. y. neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas teismui pateiktas advokatų kontoros, sudarytos su atsakove atstovavimo sutarties, advokato T. R. elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą). Taigi, apeliacinis skundas, teismui pateiktas per atsakovės tinkamai įgalioto atstovauti advokato EPP sistemos paskyrą, yra tinkamai pasirašytas elektroniniu parašu. Be to, aplinkybė, kad apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas vadinamas nutartimi, nenustačius apeliacinio skundo neatitikties civilinio proceso įstatyme įtvirtintiems procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams (CPK 111, 115, 306 straipsniai), vertintina kaip rašymo apsirikimas, nesudarantis kliūčių tolesnei proceso eigai, t. y. apeliaciniam procesui. Šią aplinkybę ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, rezoliucijoje nurodė kaip klaidingą procesinio dokumento pavadinimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl apeliacinio skundo atitikimo procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams bei tinkamo jo pateikimo teismui.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino Pirkimo–pardavimo sutarties bei Hipotekos sutarties nuostatas ir taikė hipotekos pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia tenkino turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „PIMD“ nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

49.       Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50.       Ieškovų patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei 8.11 punkte numatytą maksimalų priteistiną 2 600,13 Eur (2 000,1 x 1,3) dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovams R. P. ir N. P. lygiomis dalimis iš atsakovės UAB „PIMD“ priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PIMD“, juridinio asmens kodas 302911204, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Alma Urbanavičienė

                                                     Vigintas Višinskis