Civilinė byla Nr. 2-1536/2010

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                         126.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2175-260/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vita Activa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

          Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

          Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Vita Activa“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 2 991 304 eurus (10 328 375,49 Lt) pagal kredito ir laidavimo sutartis. Tai yra pradelstas kreditorinis įsipareigojimas ir jis viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (12 144 249 Lt).

          Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas gali būti laikomas atsakovo kreditoriumi pagal tris kredito sutartis bei dvi laidavimo sutartis, kuriomis atsakovas laidavo už UAB „Rodima“ ir UAB „Topolis 1“. Dėl visų penkių sutarčių pagal UAB „Vita Activa“, UAB „Rodima“ ir UAB „Topolis 1“ ieškinius Kauno miesto apylinkės teisme yra užvestos civilinės bylos. Teismas padarė išvadą, kad teisme yra nagrinėjami ginčai dėl sutarčių sąlygų ir neišnagrinėjus šių ginčų negalima laikyti, jog ieškovas turi neginčytiną kreditorinį reikalavimą.

          Atskiruoju skundu ieškovas „Swedbank“, AB prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

          1. Tiek UAB „Vita Activa“, tiek UAB „Rodima“, tiek UAB „Topolis 1“ ieškinius dėl pradelstų skolų grąžinimo atidėjimo pateikė Kauno miesto apylinkės teismui pažeisdami teismingumo reikalavimus. Kauno miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir „Swedbank“, AB uždraudė nutraukti kredito sutartis su UAB „Vita Activa“, UAB „Rodima“ ir UAB „Topolis 1“, tačiau visos Kauno miesto apylinkės teismo nutartys buvo panaikintos Kauno apygardos teismo, konstatuojant, kad Kauno miesto apylinkės teismas bylas iškėlė pažeisdamas teismingumo reikalavimus. Susiklostė tokia teisinė situacija, kad visos sutartys su UAB „Vita Activa“, UAB „Rodima“ ir UAB „Topolis 1“ laikomos pasibaigusiomis arba nutrauktomis ir iki to laiko, kol bus išspręsti klausimai dėl šių įmonių ieškinių Kauno apygardos teisme, neegzistuoja joks teisėtas ginčas tarp UAB „Vita Activa“, UAB „Rodima“, UAB „Topolis 1“ ir „Swedbank“, AB dėl pradelstų skolų pagal pasibaigusias ir nutrauktas sutartis grąžinimo terminų atididėjimo.

          2. Atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovas turėjo turto už 12 144 249 Lt, o jo įsipareigojimai buvo 10 599 486 Lt. Mažiausiai 10 328 375,49 Lt dydžio įsipareigojimai yra pradelsti, t. y. šios sumos atsakovas laiku nesumokėjo „Swedbank“, AB. Darytina išvada, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl jam turėjo būti iškelta bankroto byla.

          3. Pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „Vita Activa“ įmonių grupės, kurią sudaro UAB „Vita Activa“, UAB „Rodima“ ir UAB „Topolis 1“, didžioji dalis įsipareigojimų pagal kredito ir laidavimo sutartis susidarė 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tačiau tik gavusios „Swedbank“, AB įspėjimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeisdamos teismingumo taisykles, nemokėdamos žyminio mokesčio, pateikė ieškinius dėl pradelstų skolų grąžinimo išdėstymo, t. y. šiais ieškiniais neginčijamas pats pradelstų skolų dydis, o tik siekiama atidėti jų grąžinimą. CK 1.137 straipsnis nustato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

          Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vita Activa“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

          1. Dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Nei viena byla, kuri yra iškelta pagal atsakovo ieškinius apeliantui, nėra užbaigta, o tai reiškia, kad atsakovas ir toliau prašo teismo pakeisti sutartis, modifikuoti teisinius santykius ir atidėti paskolų grąžinimo terminus ir šie ieškiniai nagrinėjimai Kauno miesto apylinkės teisme. Tiesiog šiuo metu atsakovas tikslino ieškinius, nurodė ieškinio kainą ir juos apmokėjo žyminiu mokesčiu. Šioje byloje atsakovo mokumas yra tiesiogiai siejamas su ieškovo reikalavimu grąžinti suteiktas paskolas bei įvykdyti įmonių, už kurias laidavo atsakovas, įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu teismas patenkins atsakovo ir įmonių, už kurias laidavo atsakovas, ieškinius dėl kredito sutarčių sąlygų pakeitimo nukeliant paskolų grąžinimo terminus, apeliantas neturės teisės reikalauti prievolių įvykdymo ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

          2. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo. Iš atsakovo finansinės atskaitomybės matyti, kad 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo turto už 12 144 249 Lt, o įsipareigojimai siekė 10 599 486 Lt. Atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto nuoma. Ieškovas finansavo tokią atsakovo veiklą, todėl normalu, kad ieškovas yra pagrindinis ir vienintelis hipotekos kreditorius. Atsakovas nesutinka, kad pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę atsakovo turto vertės. Ieškovas nepagrįstai atsisakė finansuoti tris atsakovo planuotus vykdyti nekilnojamojo turto projektus, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą ginti pažeistas teises ir prašyti teismo modifikuoti sutartinius santykius ir paskolų, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, grąžinimą atidėti 5 metams. Kitą ilgalaikę paskolos sutartį ieškovas nutraukė darydamas spaudimą atsakovui dėl to, kad pastarasis kreipėsi į teismą ginti savo pažeistas teises. Įvertinus šias aplinkybes, kol nėra išspręstas teisinis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl paskolų sutarčių sąlygų pakeitimo, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas yra nemokus, t. y. nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelstų mokėjimų suma viršija pusę atsakovo balanse apskaityto turto.

          3. Dėl bankroto bylos iškėlimo tikslo. Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus. Kartu bankroto institutas skirtas užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus, kad būtų išsaugotas prekių gamintojas, paslaugų teikėjas ir darbdavys, sudarant galimybę skolininkui likviduoti didesnę dalį savo skolų, pertvarkyti savo veiklą ir atstatyti finansinį stabilumą. Apeliantas nesiekia šių tikslų, o bando perimti atsakovo kontrolę, nes jam priklauso apie 90 proc. reikalavimų, kas iš esmės yra balsavimo teisės juridinio asmens organuose iškėlus bankroto bylą.

          4. Dėl piktnaudžiavimo teise. Iš apelianto argumentų galima daryti išvadą, kad įstatymas tik kredito institucijoms suteikia teisę ginti savo pažeistas teises, o kiti civilinių santykių dalyviai tokių teisių neturi ir jeigu jie teisėtais būdais gina savo pažeistas teises, laikytina, jog jomis piktnaudžiauja. Toks vertinimas yra visiškai teisiškai nepagrįstas.

          Atskirasis skundas netenkintinas.

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

          Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

          Ieškovas ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo, kad jo reikalavimas, kuris yra pradelstas, atsakovui sudaro 10 328 375,49 Lt, o atsakovas turi turto už 12 144 249 Lt, todėl atsakovui keltina bankroto byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2006 m. gegužės 29 d., 2007 m. liepos 31 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarčių bei 2007 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 31 d. laidavimo sutarčių (t. 1, b. l. 8-171). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad yra pareiškęs ieškinius dėl visų kredito sutarčių, sudarytų su ieškovu, sąlygų pakeitimo, prašydamas teismo pakeisti sutartis, modifikuoti teisinius santykius ir atidėti kreditų grąžinimo terminus (t. 2, b. l. 14-28). Tokius pat ieškinius pareiškė ir UAB „Rodima“ bei UAB „Topolis 1“, t. y. įmonės, už kurias yra laidavęs atsakovas pagal minėtas laidavimo sutartis (t. 2, b. l. 7-13, 29-32). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismas visais atvejais, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės, kurios reikalavimas yra ginčijamas, pareikšti ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).

          Nagrinėjamu atveju ieškovo 10 328 375,49 Lt reikalavimas atsakovui sudaro didžiausią atsakovo įsipareigojimų dalį. Pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turtas sudarė 12 140 455 Lt (t.2, b. l. 86). Nors atsakovas iš esmės neginčija šio reikalavimo pagrįstumo (t. y. dydžio), tačiau teismuose ginčija jo įvykdymo terminą, todėl ieškovo reikalavimas negali būti įskaičiuojamas į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę. Ieškovas teigia, kad atsakovo ir įmonių, už kurias laidavęs atsakovas, ieškiniai dėl skolų grąžinimo atidėjimo pareikšti pažeidžiant teismingumo reikalavimus, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad iš penkių pareikštų ieškinių tik du ieškiniai yra grąžinti juos padavusiems asmenims, o civilinės bylos pagal likusius tris ieškinius yra nagrinėjamos toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendra ginčijama ieškovo „Swedbank“, AB reikalavimų suma šiose (tebenagrinėjamose) bylose sudaro 4 485 014,87 Lt.

          Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo finansinius įsipareigojimus ir turimą turtą bei aplinkybę, kad dėl ieškovo 4 485 014,87 Lt reikalavimo teisme vyksta ginčas, sprendžia, jog ginčijama reikalavimo dalis turi lemiamą reikšmę atsakovo nemokumo būsenai, todėl, neišsprendus ginčo dėl ieškovo 4 485 014,87 Lt reikalavimo įvykdymo termino, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki.

          Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.