Civilinė byla Nr. 2-397-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.2.

(S) 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ prašymą, civilinėje byloje pagal ieškovės Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl lėšų grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Džersio salos įmonė „Renaissance Insignia Limited“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BAB Ūkio bankui, prašydama pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 Eur, buvusias sąskaitose: 200 000 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 500 000 USD sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 525 000 USD sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 300 000 USD sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę nedelsiant grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 Eur; atsisakius ieškovės reikalavimus pripažinti nuosavybės teisę ir grąžinti lėšas, ketvirtąja eile patvirtinti ieškovės 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.

2.       Kauno apygardos teismas 2014-02-19 nutartimi nutarė ieškovės Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ reikalavimą dėl finansinių lėšų grąžinimo atmesti, patvirtinti ieškovės Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ 4 019 053,3 Lt finansinį reikalavimą, tenkinamą ketvirtąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (civilinė byla Nr. B2-1111-254/2014). Lietuvos apeliacinio teismas 2014-08-14 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014-02-19 nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-08-14 nutartį palikti nepakeistą.

3.       Kauno apygardos teisme 2018-10-18 gautas pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“  prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014 ir tenkinti Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ ieškinį įpareigojant atsakovę BAB Ūkio banką nedelsiant grąžinti Džersio salos įmonei „Renaissance Insignia Limited“ jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 Eur. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos teigimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-07-25 pateiktas išaiškinimas byloje Nr. C-107/17 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartimi pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje UAB „Aviabaltika“ prieš AB Ūkio banką turi esminės reikšmės bylai tarp pareiškėjos ir AB Ūkio banko. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtą prejudicinį sprendimą priėmė toje pačioje AB Ūkio banko bankroto byloje ir iš esmės sprendžiant tapačius klausimus, tik skirtingų kreditorių – pareiškėjos ir UAB „Aviabaltika“ – atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno  apygardos teismas 2018-12-19 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ prašymą Kauno apygardos teismo 2014-02-19 nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014.

5.       Teismas nustatė, kad, pareiškėjos teigimu, yra pagrindas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu – toje pačioje AB Ūkio banko bankroto byloje ir iš esmės sprendžiant tapačius klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame pateikti išaiškinimai aktualūs ir pareiškėjos Džersio salos įmonei „Renaissance Insignia Limited“ ir AB Ūkio banko byloje.

6.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-07-25 sprendimas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi toks sprendimas nebuvo priimtas bylą nagrinėjant teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2014-02-19 nutartį bei Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtinant šios nutarties pagrįstumą. Dėl to teismas darė išvadą, kad pareiškėjai civilinės bylos Nr. B2-1111-254/2014 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės apskritai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu.

7.       Teismas pažymėjo, kad neegzistuojančios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti taip pat ir kita bylos šalis bei bylą nagrinėjęs teismas. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokia aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje.

8.       Teismas nurodė, kad šiame kontekste itin svarbus teisinio apibrėžtumo principas, suponuojantis pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui, t. y. laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas pasikeitusiu teisės aktų nuostatų interpretavimu ar teismų praktikos pasikeitimu, taip užtikrinant santykių stabilumą. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Naujai suformuota teismų praktika ar pasikeitęs teisės aktų nuostatų aiškinimas sukelia padarinius į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad pareiškėjos kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje suformuluotų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių ir nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Pareiškėja Džersio salos įmonė „Renaissance Insignia Limited“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-12-19 nutartį ir priimti sprendimą atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-07-25 sprendimas atitinka visas sąlygas, kad būtų laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal CPK 366 str. 1 d. 2 punktą.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįgyvendino proceso atnaujinimo tikslo ir paskirties, kadangi vien formaliais pagrindais atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė įvykdyti teisingumą, kurio reikalauja susidariusi situacija dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pareiškėjos byloje neteisėtumo ir antikonstitucingumo, kuris paaiškėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus prejudicinį sprendimą UAB „Aviabaltika“ byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2018-12-19 nutartis paliktina nepakeista.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

15.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

16.       Apeliacinis teismas pažymi, kad vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-07-25 sprendimas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi toks sprendimas nebuvo priimtas bylą nagrinėjant teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2014-02-19 nutartį bei Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtinant šios nutarties pagrįstumą. Pareiškėjai civilinės bylos Nr. B2-1111-254/2014 nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės apskritai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu.

18.       Apeliacinis teismas taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad neegzistuojančios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti taip pat ir kita bylos šalis bei bylą nagrinėjęs teismas. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodomos aplinkybės negalima pripažinti naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokia aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje.

20.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21.       Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

22.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d.  nutartį palikti nepakeistą.