Civilinė byla Nr. e2S-373-524/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07912-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės individualios įmonės ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškimą dėl sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų peržiūrėjimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ ieškinį atsakovei IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, t. y.: 1) priteisė iš atsakovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškovės VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ naudai 1 617,34 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį); 2) nusprendė iškeldinti atsakovę IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 302563915, iš ieškovei VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, juridinio asmens kodas 142105464, priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu; 3) neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikti ieškovei VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ teisę iškeldinti atsakovę IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo vykdymo išlaidas iš atsakovės. 

2.       Atsakovė IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydama sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį dėl skolos atmesti dėl sutarties sudarymo apgaulės būdu aplinkybių.

3.       Pareiškime atsakovė nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį turėjo būti pateiktas iki 2020 m. gruodžio 22 d., tačiau įmonės direktoriaus sprendimu įmonės veikloje padaryta pertrauka dėl to, jog gruodžio mėnesiui nebuvo nė vieno užsakymo, buvo priimtas sprendimas direktorių (vienintelį įmonės darbuotoją) išleisti atostogų, kurios truko nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. imtinai, todėl atsiliepimo nespėta pateikti. Atsakovė su sprendimu už akių ir ieškovės ieškiniu nesutinka, nes praėjus kuriam laikui nuo negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo atsakovei paaiškėjo, kad patalpos ieškovei nepriklauso, o ieškovė sutarties sudarymo dieną atsakovės apie tai neinformavo. Nurodė, kad ji 2020 m. gruodžio 1 d. su patalpų savininke UAB „Baltijos laivų statykla“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios vertė 475,58 Eur. Tai reiškia, jog ieškovė, neatskleisdama tikrųjų teisinių santykių su nuomojamomis patalpomis, sudarė iš esmės blogesnę sutartį su atsakove, kurios atsakovė nebūtų sudariusi, jei būtų žinojusi, jog gali sudaryti geresnėmis sąlygomis ne su subnuomotoja (ieškove), o su nuomotoju (AB „Baltijos laivų statykla“). Mano, kad ieškovė sudarydama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove veikė kaip patalpų savininkė, todėl tokia nuomos sutartis negali būti laikoma teisėtai sudaryta. Šiuo atveju, jos teigimu, reikėjo nustatyti, ar nuomos sutartis yra teisėta iš principo ir ar ieškovė turi teisę į tokį reikalavimą, kuris turėjo būti nustatytas įpareigojant ieškovę pateikti nuosavybės teisę į nuomojamas patalpas. Tokių įrodymų byloje nėra, ir, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, ši aplinkybė daro sprendimą už akių iš esmės neįvykdomą, nes negalima iškeldinti iš patalpų, jei jos teisėtai pagal galiojančią sutartį yra išnuomotos arba ieškovei (vykdymo procese – išieškotojai) nepriklauso. Sprendimo įvykdymo negalimumas dėl ydingo ginčo išsprendimo sudaro prielaidas sprendimą už akių peržiūrėti.

4.       Pareiškime atsakovė teigė, kad ji neginčija sutarties nutraukimo, nes dėl tų pačių patalpų nuomos jau yra sudariusi naują sutartį, tačiau pasilieka teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, kilusių iš blogesnėmis sąlygomis sudarytos sutarties, kuri sudaryta nuslėpus esmines sudarymo aplinkybes. Jei ji būtų sudarytos tomis pačiomis sąlygomis kaip sudaryta su AB „Baltijos laivų statykla“, iš esmės skolos nebūtų buvę. Mano, kad reikalavimas dėl iškeldinimo yra taip pat nepagrįstas, nes jai iki šiol yra siunčiamos sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, nepaisant to, jog jos jau išnuomotos kitos nuomotojos AB „Baltijos laivų statykla“. Be to, ieškovė nuomos sutarties nėra įregistravusi viešajame registre, todėl jos negalėjo panaudoti kaip įrodymo teisme. Taip pat neaišku, ar ieškovė iš viso turėjo reikalavimo teisę dėl skolos, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog AB „Baltijos laivų statykla“ nėra išnuomojusi patalpų ieškovei ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

5.       Pareiškime atsakovė nurodė, kad iš to, kas nurodyta pareiškime, matyti, jog teismo sprendimo vykdymas turės įtakos tretiesiems asmenims, t. y. vykdant teismo sprendimo dalį, susijusią su iškeldinimu, gali būti pažeisti AB „Baltijos laivų statykla“ interesai bei sutartiniai santykiai. Be to, kaip matyti iš naujai sudarytos nuomos sutarties, ginčui išspręsti iš esmės būtina išsiaiškinti, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę ir AB „Baltijos laivų statykla“, nes atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl to, jog ieškovė nuslėpė subnuomos teisinius santykius ir todėl padarė nuostolių atsakovei sudarydama sutartį blogesnėmis sąlygomis, nei tuo atveju, jei atsakovė būtų sudariusi sutartį su pradiniu patalpų nuomotoju, todėl byloje trečiuoju asmeniu trauktina AB „Baltijos laivų statykla“.

6.       Atsakovė rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad į bylą pateikti duomenys aiškiai nurodo, jog tiek nuomos sutarties tekstas, tiek ir neatskleisti duomenys apie susitarimą su AB „Baltijos laivų statykla“ rodo, kad ieškovė siekė nuslėpti duomenis ir veikė išskirtinai savo interesais.

7.       Ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti.

8.       Ieškovės atsiliepime į pareiškimą nurodoma, kad atsakovei, siekiančiai teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog ji negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovės nurodyta priežastis dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo nepagrindžia atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumo, nes atsakovės pareiga yra užtikrinti korespondencijos gavimą įmonės buveinės adresu.

9.       Ieškovės atsiliepime į pareiškimą teigiama, jog atsakovės teiginys, jog nežinojo, kad ginčo patalpos ieškovei nepriklauso, yra tik gynybinė pozicija, nes tarp ieškovės ir AB „Baltijos laivų statykla“, atstovaujamos AB „Vakarų laivų gamykla“, buvo sudaryta Jūrinio verslo centro plėtros vizijos sukūrimo, reklamos, konsultavimo paslaugų ir mokesčio už suteiktas paslaugas administravimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikti įgaliojimai atstovauti AB „Baltijos laivų statykla“, sudarant nuomos sutartis su Jūriniame verslo centre patalpas nuomosiančiomis įmonėmis. Minėtos sutarties 4.1 punkte  buvo numatyta, kad paslaugų teikėjas nuomos sutarties formą, kuri bus sudaroma su Jūriniame verslo centre patalpas nuomosiančiomis įmonėmis, privalo raštu suderinti su užsakovu (UAB „Baltijos laivų statykla“). Be suderintos nuomos sutarties formos paslaugos teikėjui (ieškovei) draudžiama nuomoti patalpas Jūriniame verslo centre, todėl ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė sudarė iš esmės blogesnę sutartį su atsakove. Be to, aprodant atsakovei nuomojamas patalpas, jai buvo pasakyta, kad ieškovė nėra patalpų savininkė, o tik jas administruoja. Atsakovės atstovas (direktorius) yra teisininkas, turintis teisinių žinių, todėl, prieš pasirašydamas sutartį, turėjo visas galimybes susipažinti su sutarties sąlygomis ir teikti savo pasiūlymus ar pastabas, kelti klausimus dėl neaiškių sutarties sąlygų, bet to jis nedarė.

10.       Ieškovės atsiliepime į pareiškimą nurodoma, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Atsakovei sutartinius įsipareigojimus vykdant netinkamai, vėluojant atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais, ieškovė taikė sutartyje nustatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu. Tai, kad sutartis buvo nutraukta atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, patvirtina į bylą pateikti elektroniniai laiškai, jie patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, ieškovė ne kartą informavo atsakovę, jog ji nevykdo sudarytos negyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų, tai yra sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokesčio. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo, jame įpareigojo atsakovę iki 2020 m. spalio 31 d. sumokėti susidariusį 1 756,18 Eur įsiskolinimą, įspėjo, kad, nesumokėjus nustatytu terminu, nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. spalio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė į bylą tarp AB „Baltijos laivų statykla“, atstovaujamos UAB „Vakarų laivų gamykla“, (nuomotojas) ir atsakovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (nuomininkas) 2020 m. gruodžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį dėl 63,41 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomos ir pareiškė, kad ieškovė negalėjo sudaryti su atsakove nuomos sutarties, nes patalpos jai nuosavybės teise nepriklausė. Ir jei ji būtų žinojusi, nebūtų sudariusi iš esmės blogesnės nuomos sutarties su ieškove, žinodama, kad patalpos priklauso AB „Baltijos laivų statykla“. Ieškovė su šiais atsakovės argumentais nesutiko ir pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ su AB „Baltijos laivų statykla“ dar 2012 m. spalio 15 d. yra sudariusi paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/10/05, kuri suteikia ieškovei teisę vykdyti patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomą, konsultuoti ir teikti paslaugas nuomininkams, surinkti nuomininkų nuomos mokestį ir jį administruoti. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2017 m. balandžio 24 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 31 (su vėlesniais pakeitimais) negyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą yra lygus 8,69 Eur (sutarties 1.1, 3.7 punktai). Už suteiktas nuomos paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d., serija JVC, Nr. 2020059, 551,03 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 30 d., serija JVC, Nr. 2020065, 551,03 Eur sumai; 2020 m. spalio 30 d., serija JVC, Nr. 2020071, 551,03 Eur sumai, kurių atsakovė iki galo neapmokėjo. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šį susitarimą, teismui nepateikė, to, kad ji būtų atsiskaičiusi su ieškove, net neįrodinėjo.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai, jog ji pasirašant nuomos sutartį nežinojo, kad patalpos ieškovei nepriklauso, nustačius, kad ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ su AB „Baltijos laivų statykla“ dar 2012 m. spalio 15 d. yra sudariusi Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/10/05, kuri suteikia ieškovei teisę vykdyti patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomą, konsultuoti ir teikti paslaugas nuomininkams, surinkti nuomininkų nuomos mokestį ir jį administruoti, ką patvirtina ir kartu su ieškovės atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas AB „Baltijos laivų statykla“ įgalioto asmens raštas, kad VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ gali vykdyti patalpų, esančių Jūriniame verslo centre, nuomos administravimą, subnuomą bei kitas paslaugas, nurodytas sutartyje (2012 m. spalio 15 d.), priimto sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo nepagrindžia. Be to, kaip nurodė ieškovė pateiktame atsiliepime, atsakovės atstovas (direktorius) yra teisininkas, todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad atsakovės atstovas, turintis teisinių žinių, prieš pasirašant sutartį, turėjo visas galimybes susipažinti su sutarties sąlygomis ir teikti savo pasiūlymus ar pastabas dėl jų, bet to nepadarė. Aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė naują nuomos sutartį su AB „Baltijos laivų statykla“, sprendimo už akių neteisingumo taip pat nepagrindžia, kadangi ši sutartis sudaryta jau po sutarties nutraukimo su ieškove VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“.

14.       Teismas nurodė, kad taip pat atsakovė IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad neginčys sutarties nutraukimo, nes dėl tų pačių patalpų nuomos jau yra sudariusi naują sutartį. Tačiau ji mano, kad, neįregistravus nuomos sutarties viešajame registre, jos ieškovė negalėjo panaudoti kaip įrodymo teisme. Teismas su tokiu atsakovės nurodytu argumentu nesutinka, nes Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutarties neįregistravimas nereiškia šios sutarties negaliojimo. Įstatymas numato, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs tik tarp sutarties šalių. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę sudaryti nuomos sutartį, nes jai tokią teisę suteikė daikto savininkas (CK 6.477 straipsnio 4 dalis), ir ji turėjo teisę šią sutartį teisme panaudoti kaip įrodymą dėl prievolės neįvykdymo.

15.       Teismas nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovė nepateikė jokių svarių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atskiruoju skundu atsakovė IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės.

17.       Atskirajame skunde nurodoma, kad iš to, kas nurodyta pareiškime, matyti, jog teismo sprendimo vykdymas turės įtakos tretiesiems asmenims, t. y. vykdant teismo sprendimo dalį, susijusią su iškeldinimu, gali būti pažeisti AB „Baltijos laivų statykla“ interesai bei sutartiniai santykiai. Be to, kaip matyti iš naujai sudarytos nuomos sutarties, ginčui išspręsti iš esmės būtina išsiaiškinti, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę ir AB „Baltijos laivų statykla“, nes atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl to, jog ieškovė nuslėpė subnuomos teisinius santykius ir tokiu būdu padarė nuostolių atsakovei sudarydama sutartį blogesnėmis sąlygomis, nei būtų sudariusi su pradiniu patalpų nuomotoju, todėl byloje trečiuoju asmenius trauktina AB „Baltijos laivų statykla“. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei su juo pateiktų dokumentų, sprendimas už akių neįvykdomas, t. y. nebus galimas iškeldinimas, nes sprendimo už akių priėmimo dieną (o ir jo vykdymo metu) jau egzistavo kliūtys, kurios leistų įvykdyti šį sprendimą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ir AB „Baltijos laivų statykla“. Apie nurodytus ieškovės susitarimus su AB „Baltijos laivų statykla“ atsakovė nebuvo informuota nei nuomos sudarymo metu, nei vėliau. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė neįrodinėjo tokios aplinkybės, o tik nurodė, jog neva žodžiu apie tai informavo. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei ieškovės pateiktų duomenų, šis klausimas galėjo turėti įtakos galutiniam sprendimui. Ieškovė neįrodinėjo, kokiu būdu informavo atsakovę, jog veikia ne kaip patalpų savininkė, o kaip subnuomotoja ir kokios sąlygos lemia tokį veikimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog buvo nuslėptos sąlygos, jog ieškovė gauna papildomą užmokestį, kuris skiriasi nuo sumokamo AB „Baltijos laivų statykla“. Bet kuris protingas asmuo būtų rinkęsis AB „Baltijos laivų statyklą“ dėl kainos, nes kitų kriterijų pasirinkti ieškovę nebuvo.

18.       Atskirajame skunde teigiama, jog teisėje galioja reikalavimas, jog sprendimas už akių galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tais atvejais, kai teismas įdeda pakankamai pastangų siekdamas informuoti apie procesą atsakovą. Pakankamumas suprantamas kaip visų įmanomų priemonių išnaudojimas. Šiuo atveju matyti, jog teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kas lėmė tai, jog nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą laikotarpį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Sprendimas už akių apriboja asmens teises, numatytas civilinio proceso kodekse, inter alia, pateikti priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Tai reiškia, jog sprendimas už akių, be kita ko, turi sankcinę paskirtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė aktyviai teikė įrodymus, rašytinius paaiškinimus, į kuriuos ieškovė papildomai atsikirtinėjo, o tai lemia, jog vyko bylos nagrinėjimas, tačiau šie įrodymai nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje apklausiant bylos šalis, t. y. iš esmės vyko dokumentinis procesas (CPK XXII skyrius), kuris šiuo atveju neleistinas, nes nebuvo ieškovės prašymo, o priimtas sprendimas – ne preliminarus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas „iš principo“ siekia, jog įsiteisėtų sprendimas už akių be jokių teisiškai pagrįstų motyvų. Tačiau neįvertinta tai, jog galima situacija, kad atsakovė reikalavimus, kuriuos būtų galėjusi pareikšti priešieškinyje dėl sutarties sąlygų ar nuostolių atlyginimo, pareikš atskirame procese ir tai prasilenks su proceso koncentruotumo principu, įtvirtintu CPK 7 straipsnyje.

19.       Ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

20.       Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog atsakovės argumentai, kad ji pasirašant nuomos sutartį nežinojo, jog patalpos ieškovei nepriklauso, nustačius, kad ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ su AB „Baltijos laivų statykla“ dar 2012 m. spalio 15 d. yra sudariusi paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/10/05, kuri suteikia ieškovei teisę vykdyti patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomą, konsultuoti ir teikti paslaugas nuomininkams, surinkti nuomininkų nuomos mokestį ir jį administruoti, ką patvirtina ir kartu su ieškovės atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas AB „Baltijos laivų statykla“ įgalioto asmens raštas, kad VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ gali vykdyti patalpų, esančių Jūriniame verslo centre, nuomos administravimą, subnuomą bei kitas paslaugas, nurodytas sutartyje (2012 m. spalio 15 d.), priimto sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo nepagrindžia. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. gruodžio 23 d. priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodomas aplinkybes ir nenustatęs nė vienos iš CPK 288 straipsnyje įtvirtintų sąlygų atsakovės pareiškimo netenkino.

21.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovė nurodo, jog buvo nuslėptos sąlygos, kad ieškovė gauna papildomą užmokestį, kuris skiriasi nuo sumokamo AB „Baltijos laivų statykla“. Atsakovė nurodo, kad bet kuris protingas asmuo būtų rinkęsis AB „Baltijos laivų statykla“ dėl kainos, nes kitų kriterijų pasirinkti ieškovę nebuvo. Tačiau ieškovė pabrėžia, kad Jūrinio verslo centro plėtros vizijos sukūrimo, reklamos, konsultavimo paslaugų ir mokesčio už suteiktas paslaugas administravimo paslaugų sutarties 4.1 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas nuomos sutarties formą, kuri bus sudaroma su Jūriniame verslo centre patalpas nuomosiančiomis įmonėmis, privalo raštu suderinti su užsakovu (UAB „Baltijos laivų statykla“). Be suderintos nuomos sutarties formos paslaugos teikėjui (ieškovei) draudžiama nuomoti patalpas Jūriniame verslo centre, todėl nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad ieškovė sudarė iš esmės blogesnę sutartį su atsakove.

22.       Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog atsakovė nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, kas lėmė tai, jog nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą laikotarpį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Tačiau laikoma, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti pagal įstatymą. Atsakovės atstovas turi teisinį išsilavinimą ir jam turėjo būti žinoma apie galimą prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir apie galimybę naudotis jo paslaugomis. Protingas ir apdairus asmuo privalo pasirūpinti gaunama korespondencija. Atsakovės pareiga yra užtikrinti korespondencijos gavimą įmonės buveinės adresu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2020 m. gruodžio 23 d. priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas.

23.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovė nepateikė jokių svarių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, pagrindo nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, ieškovės įsitikinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

25.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

26.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

27.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimo už akių neįmanoma įvykdyti, nes sprendimo už akių priėmimo dieną (ir jo vykdymo metu) jau egzistavo kliūtys, kurios leistų įvykdyti šį sprendimą, be to, vykdymas turės įtakos trečiajam asmeniui, todėl jis turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Nurodoma, kad būtina išsiaiškinti, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę ir trečiąjį asmenį. Teigiama, kad priimant sprendimą už akių nebuvo nagrinėjami klausimai, kurie galėjo turėti įtakos galutiniam sprendimui. Nurodoma, jog teismui buvo pateikti įrodymai, kas lėmė tai, jog nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą laikotarpį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teigiama, jog atsakovė aktyviai teikė įrodymus, rašytinius paaiškinimus, į kuriuos ieškovė papildomai atsikirtinėjo, o tai lemia, jog vyko bylos nagrinėjimas, tačiau šie įrodymai nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje apklausiant bylos šalis, t. y. iš esmės vyko dokumentinis procesas (CPK XXII skyrius), kuris šiuo atveju neleistinas, nes nebuvo ieškovės prašymo, o priimtas sprendimas – ne preliminarus. Nurodoma, kad teismas „iš principo“ siekia, jog įsiteisėtų sprendimas už akių be jokių teisiškai pagrįstų motyvų, tačiau neįvertinta situacija, jog atsakovė reikalavimus, kuriuos būtų galėjusi pareikšti priešieškinyje dėl sutarties sąlygų ar nuostolių atlyginimo, pareikš atskirame procese ir tai prasilenks su proceso koncentruotumo principu, įtvirtintu CPK 7 straipsnyje.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

28.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ ieškinį atsakovei IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, t. y.: 1) priteisė iš atsakovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškovės VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ naudai 1 617,34 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį); 2) nusprendė iškeldinti atsakovę IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 302563915, iš ieškovei VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“, juridinio asmens kodas 142105464, priklausančių patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu; 3) neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikti ieškovei VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ teisę iškeldinti atsakovę IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo vykdymo išlaidas iš atsakovės. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Sprendime už akių nurodyta, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

29.       Atsakovė IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo prašydama sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį dėl skolos atmesti dėl sutarties sudarymo apgaulės būdu aplinkybių. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. skundžiama nutartimi ieškovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

30.       CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

31.       Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

32.       Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

33.       Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, yra konstatavęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokia išvada grindžiama teisės norma, įtvirtinta CPK 287 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kokiais įrodymais atsakovas grindžia jam priimto sprendimo už akių nepagrįstumą.

35.       Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė į bylą tarp AB „Baltijos laivų statykla“, atstovaujamos UAB „Vakarų laivų gamykla“ (nuomotojas), ir atsakovės IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (nuomininkas) 2020 m. gruodžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį dėl 63,41 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomos ir pareiškė, kad ieškovė negalėjo sudaryti su atsakove nuomos sutarties, nes patalpos jai nuosavybės teise nepriklausė. Jei atsakovė būtų žinojusi, nebūtų sudariusi iš esmės blogesnės nuomos sutarties su ieškove, žinodama, kad patalpos priklauso AB „Baltijos laivų statykla“. Ieškovė su šiais atsakovės argumentais nesutiko ir pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ieškovė VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ su AB „Baltijos laivų statykla“ dar 2012 m. spalio 15 d. yra sudariusi paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/10/05, kuri suteikia ieškovei teisę vykdyti patalpų, adresu Pilies g. 8, Klaipėda, nuomą, konsultuoti ir teikti paslaugas nuomininkams, surinkti nuomininkų nuomos mokestį ir jį administruoti. Pagal ieškovės ir atsakovės 2017 m. balandžio 24 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 31 (su vėlesniais pakeitimais) negyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą yra lygus 8,69 Eur (sutarties 1.1, 3.7 punktai). Už suteiktas nuomos paslaugas ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d., serija JVC, Nr. 2020059, 551,03 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 30 d., serija JVC, Nr. 2020065, 551,03 Eur sumai; 2020 m. spalio 30 d., serija JVC, Nr. 2020071, 551,03 Eur sumai, kurių atsakovė iki galo neapmokėjo. Atsakovė įrodymų, paneigiančių šį susitarimą, teismui nepateikė, to, kad ji būtų atsiskaičiusi su ieškove, neįrodinėjo. Atsakovė IĮ ,,Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad neginčys sutarties nutraukimo, nes dėl tų pačių patalpų nuomos jau yra sudariusi naują sutartį. Tačiau ji mano, kad, neįregistravusi nuomos sutarties viešajame registre, jos ieškovė negalėjo panaudoti kaip įrodymo teisme.

36.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad atsakovės argumentai, jog ji pasirašant nuomos sutartį nežinojo, kad patalpos ieškovei nepriklauso, ir aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė naują nuomos sutartį su AB „Baltijos laivų statykla“, priimto sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo nepagrindžia, taip pat kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę sudaryti nuomos sutartį, nes jai tokią teisę suteikė daikto savininkas (CK 6.477 straipsnio 4 dalis), ir ji turėjo teisę šią sutartį teisme panaudoti kaip įrodymą dėl prievolės neįvykdymo, kadangi šiuo atveju ginčas yra kilęs tik tarp sutarties šalių, o ne su trečiaisiais asmenimis.

37.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė veikė ne kaip nuomotoja, o kaip subnuomotoja (CK 6.490 straipsnio 1 dalis), tačiau duomenų, jog ieškovė pati nuomojasi patalpas, kurias išnuomojo atsakovei, nepateikė, todėl neaišku, kuo grindžiami šie atsakovės teiginiai dėl subnuomos. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė turėjo teisę veikti kaip nuomotoja, kadangi jai tokią teisę suteikė daikto savininkas. Pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį nuomotoju gali būti tiek išnuomojamo daikto savininkas, tiek asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Kita vertus, atsakovė nenurodė, kokias teisės normas ieškovė galėjo pažeisti neatskleisdama, jog ji neva veikė ne kaip nuomotoja, o kaip subnuomotoja, ir kad galbūt buvo galimybė sudaryti nuomos sutartį geresnėmis sąlygomis ne su subnuomotoja (ieškove), o su nuomotoju (AB „Baltijos laivų statykla“). Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad tokia galimybė apskritai anksčiau egzistavo. Atsakovės atskirajame skunde nurodomi jos galimai patirti nuostoliai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

38.       Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė paaiškino, jog atsiliepimas į ieškinį turėjo būti pateiktas iki 2020 m. gruodžio 22 d., tačiau įmonės direktoriaus sprendimu įmonės veikloje padaryta pertrauka dėl to, jog gruodžio mėnesiui nebuvo nė vieno užsakymo, buvo priimtas sprendimas direktorių (vienintelį įmonės darbuotoją) išleisti atostogų, kurios truko nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. imtinai, todėl atsiliepimo nespėta pateikti. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nei nurodydama šias aplinkybes pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė, jog jai buvo netinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir kad dėl to negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ar kad atsakovės nurodytos aplinkybės apskritai sudaro kokį nors pagrindą konstatuoti atsakovės teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti šių atsakovės nurodytų aplinkybių. Kita vertus, remiantis atsakovės paaiškinimu, ji nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį vien tik dėl priežasčių, susijusių su jos administracine struktūra ir veiklos organizavimu, už kurį atsakingas vienintelis atsakovės darbuotojas, t. y. jos direktorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atsakovės nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Net jei jos ir būtų laikomos tokiomis, tai nebūtų pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

39.       Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos (CPK 288 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog įrodymai turėjo būti ištirti teismo posėdyje apklausiant bylos šalis, atmestini kaip nepagrįsti.

40.       Sprendimo už akių dalis dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovės atsakovei išnuomotų patalpų savaime nėra neįmanoma vykdyti, o teismas neturėdamas duomenų ir negalėdamas numatyti, kokias teises ir kokias pareigas su kokiais trečiaisiais asmenimis ir kada įgijo ar įgis atsakovė, neturėjo pagrindo netenkinti šio ieškovės reikalavimo. Pažymėtina, kad ginčas vykdymo procese nėra šios bylos nagrinėjo dalykas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad teismo sprendimo už akių neįmanoma įvykdyti, be to, vykdymas turės įtakos trečiajam asmeniui, todėl sprendimas už akių yra neteisėtas, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atsakovė nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo įvertinti situaciją, jog atsakovė reikalavimus, kuriuos būtų galėjusi pareikšti priešieškinyje dėl sutarties sąlygų ar nuostolių atlyginimo, pareikš atskirame procese ir tai prasilenks su proceso koncentruotumo principu, įtvirtintu CPK 7 straipsnyje. Kita vertus, nebuvo ir nėra jokių tikslių duomenų, kad atsakovė tikrai pareikš reikalavimus dėl sutarties sąlygų ar nuostolių atlyginimo.

41.       Apibendrindamas, tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovė nepateikė jokių svarių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalis 1 ir 2 punktai). Atsakovė neįrodė nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtai ir pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo tenkintas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė