Civilinė byla Nr. e2-177-907/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04817-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

ieškovui S. B., ieškovo atstovei advokatei Irmai Bekerei,

atsakovo atstovams P. A., advokatui Muradui Bakanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būreliui dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

I. S. B.kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-4 b. l.).

I. S. B.ieškinyje nurodė, kad jis yra ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio narys, aktyviai dalyvavęs būrelio veikloje ir valdyme. Nuo 2006-05-29 iki 2012-02-24 ieškovas buvo tarybos narys bei pirmininkas, būrelio vadovas, perrinktas naujai kadencijai ir pareigas ėjo iki 2014-05-05. Ieškovas sąžiningai vykdė būrelio valdymo organo nario pareigas, todėl buvo reiklus sau ir kitiems, atsakingas. Anot ieškovo, kai kuriems būrelio nariams labai nepatiko jo kaip vadovo reikalavimai laikytis įstatymų bei duodami nurodymai pašalinti padarytus įstatymo pažeidimus, todėl jie subūrė bendraminčius, užsimojo pakeisti vadovą. Tai yra būrelio narių visuotinio susirinkimo teisė ir ieškovas dėl jo pašalinimo iš valdymo organų narių pretenzijų neturi. Tačiau ieškovas mano, kad jo pašalinimas apskritai iš būrelio narių yra neteisėtas ir teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu. I. S. B. remiasi atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatais, kurie išsamiai reglamentuoja būrelio narių pašalinimo iš būrelio pagrindus. Atsakovo įstatų (pridedami) 3 skyrius, be kita ko, reglamentuoja būrelio narių pašalinimo iš būrelio tvarką ir sąlygas. Įstatų 3.6 punktas numato teisę atsakovui pašalinti narius iš būrelio. Šios teisės įgyvendinimo pagrindai yra detalizuoti įstatų 3.7 punkte, kuriame nustatoma, kad „būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos Įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būreli, viršija Įgaliojimus, nemoka nario mokesčio“. Ieškovo nuomone, faktinė jo veikla būrelyje nepasižymėjo grubiu įstatų pažeidimu. Iš 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad būrelio narys P. A. susirinkimui pristatė „faktus“ apie S. B. neva atliktus pažeidimus. Ieškovas su tokiais „faktais“ nesutinka, mano, kad tai tik P. A. subjektyvi nuomonė ir vertinimas. Stirnų šaudymas aplink bokštelį, medžioklės paskutinę sezono dieną vertinimas, P. A. kiršinimas su R. G. (nekonkretizuojant) ir kita „faktais“ vadinama informacija yra tik niekuo nepagrįstos paskalos ir daugiau asmeninės P. A. pretenzijos, nei bendri būrelio narių interesai. Skundžiamame nutarime nebuvo konstatuota, kurie konkrečiai įstatų punktai ar valdymo organų sprendimai ir kaip konkrečiai ieškovo buvo pažeisti. Vien ta aplinkybė, kad S. B., kaip būrelio vadovo, atstovaujamas juridinis asmuo teisme pralaimėjo ginčą, neįrodo, kad ieškovas pažeidė kokias tai būrelio įstatų nuostatas. Būrelio taryba, kurios nariu buvo ir S. B., priėmė P. A. ir P. J. nepalankų sprendimą, kuris pagal jų ieškinį teismo buvo pripažintas negaliojančiu. Taigi pažeidimas buvo pašalintas, o P. A. ir P. J. pažeistos teisės ir teisėti interesai teismo tvarka buvo apginti. Kitoje protokole minimoje byloje buvo nustatyta, kad būrelio pirmininkas nerealizavo įstatų 4.5. p. numatytos pareigos pranešti nariams apie organizuojamą visuotinį narių susirinkimą, nepranešė apie tokios savo pareigos neatlikimo priežastis susirinkimą iniciavusiems asmenims. Tačiau ieškovas nurodo, kad toje pačioje byloje teismas nustatė, kad ieškovas savo kaip būrelio vadovo pareigos neatliko dėl ligos, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nors teismas nelaikė to pateisinama priežastimi pirmininko pareigų nevykdymui, tačiau tai svarbi ir objektyvi aplinkybė, į kurią turėjo būti atsižvelgta sprendžiant pašalinimo iš būrelio klausimą. Sekantis susirinkimas buvo tinkamai suorganizuotas, įvyko, ir tokiu būdu tas vienkartinis ieškovo, dėl ligos, netinkamas pirmininko pareigų atlikimas šiai dienai jau nebeaktualus. I. S. B. nuomone, jo pašalinimas iš būrelio narių apskritai - yra neadekvati priemonė, susidorojimas. Ieškovo veiksmai nebuvo tiek esminiai, kad būtų būtina pašalinti jį iš medžiotojų būrelio narių, atimant jam teisę vykdyti veiklą dėl kurios jis įstojo į medžiotojų būrelį, ilgus metus dalyvavo jo veikloje, mokėjo nario mokesčius, - tokia priemonė neproporcinga. Ieškovas mano, kad toks kraštutinis sprendimas jo atžvilgiu yra neteisingas ir nesąžiningas. Taip pat S. B. ieškinyje nurodė, kad nebuvo būrelio tarybos siūlymo/teikimo visuotiniam narių susirinkimui pašalinti S. B. iš būrelio narių, kuris yra būtinas pagal įstatų 3.7. p. Ieškovo nuomone nario pašalinimo iš būrelio klausimas yra labai svarbus ir turi ypatingą reikšmę tiek visiems būrelio nariams, tiek ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis iškeltas. Todėl turi būti sudaromos palankiausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojamas pats numatomas svarstyti nario pašalinimo iš būrelio klausimas, pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos surinkti ir pateikti sprendimą priimsiančiam organui visą šiam klausimui išspręsti turinčią reikšmės informaciją (1 t., 1-4 b. l.).

I. S. B.teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2014-11- 12 teismo posėdyje S. B. paminėjo incidentą prieš penkerius metus, kai buvo rasta stirnos gaišena, nušauta šratais prie B. P. bokštelio, bei konfliktą dėl savavališkos statybos – pusiau atviro tipo pavėsinės ir pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės, esančios miško paskirties sklype G. miške, medžiotojų būrelio narių vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. I. S. B.paaiškino, kad po pastarųjų incidentų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelyje susiformavo grupelė žmonių „nuskriaustieji“, kurie buvo nepatenkinti jo priimtais sprendimais. Pastarieji klaidino kitus būrelio narius, skleidė melagingus faktus, buvo neteisingai rašomi pareiškimai, skundai jo atžvilgiu. S. B. paminėjo, kad 2014 m. kovo mėn. 30 d. LMŽD G. medžiotojų būrelio narių visuotinis neeilinis – rinkiminis susirinkimas bei jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas įvyko labai greitai. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatyta svarstyti ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimo. Šis siūlymas susirinkimo eigoje bei nutarimas susirinkime dalyvaujantiems būrelio nariams buvo didelė staigmena. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, svarstant tris pirmus klausimus dalyvavo visi į susirinkimą atvykę dalyviai, tačiau pasiūlius balsuoti už S. B. pašalinimą iš būrelio narių, 18 susirinkimo dalyvių protestuodami atsisakė apskritai balsuoti šiuo jiems siurpriziniu, darbotvarkėje nenumatytu klausimu, ir pasišalino iš susirinkimo. S. B. paaiškino dėl 2013 m. vasario 16 d. visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, jis nevykdė atsakovo įstatų 4.5 p. numatytos pareigos, t.y. neinformavo būrelio narių apie visuotinį narių susirinkimą, nes buvo nedarbingas dėl ligos ir negalėjo atlikti organizacinių veiksmų. S. B. nuomone jis nepažeidinėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų, nekėlė sumaišties ir nesantaikos būrelyje, o priešingai gynė būrelio narių interesus, garbę, mokėjo nario mokestį. Būdamas būrelio pirmininku, priiminėjo teisingus ir teisėtus jo kompetencijai priklausančius sprendimus. Ieškovas nesutinka su visuotinio susirinkimo protokole įtvirtintu punktu, kad jis nesutinka su priimtais teismų sprendimais ir mano esant juos niekiniais (civilinėse bylose: Nr. 2A-57-372/2014, Nr. 2A-154-516/2012 bei Nr. 2-93-901/2012). Anot ieškovo, jis neteisėtai buvo pašalintas iš atsakovo narių, kadangi jis sąžiningai vykdė savo veiklą ir pareigas. Jis neskleidė dezinformacijos apie būrelio narius ir jiems nepagarbos nerodė. Pašalinimas iš G. medžiotojų būrelio narių jam sukėlė didelių nepatogumų, ieškovas negalėjo tinkamai realizuoti savo pomėgių, jam nėra išduodami medžioklės lapai, neišduodami medžioklės leidimai.

Ieškovo atstovė advokatė Irma Bekerė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelis atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2014-03-20 vykęs ginčijamas atsakovo narių neeilinis visuotinis susirinkimas buvo sušauktas ir paskelbtas nepažeidžiant jokių įstatymų reikalavimų. Šio susirinkimo sušaukimo iniciatyva ir darbotvarkė atsirado iš pačių atsakovo narių. Viename iš atsakovo visuotinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo numatytas būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G. medžiotojų būrelio“ įstatų pažeidimai (teismų sprendimai). Sprendžiant minėtą darbotvarkės klausimą atsakovo narys P. A. supažindino būrelio narius su faktais, kad S. B., vadovaudamasis savo prielaidomis, skleidė dezinformaciją apie kai kuriuos būrelio narius. Susirinkimo pirmininkas pateikė duomenis apie būrelio narių kiršinimą, t.y. pateikti teismų sprendimai, kuriuose nustatyti faktai, jog S. B. nesilaikė būrelio įstatų, ir kad rodė nepagarbą būrelio nariams bei aštrino būrelio narių konfliktus. Ieškovui buvo suteiktas žodis ir leista pasisakyti dėl išvardintų padarytų pažeidimų. Ieškovas susirinkimo metu toliau elgėsi nepagarbiai ir neadekvačiai. Į minėtus faktus jis nieko neatsakė ir pareiškė, kad išvardintų teismų sprendimų nepripažįsta, neva tai jie niekiniai. Vėliau ieškovas pasišalino iš neeilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo. Atsakovas mano, kad ieškovo atsakovo neeilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo metu atlikti veiksmai dar kartą patvirtino atsakovo nario P. A. išsakytus faktus apie ieškovo nepagarbų elgesį paties būrelio ir kitų būrelio narių atžvilgiu. Nors ieškovas ir teigia, kad paminėti teismų sprendimai nieko nereiškia ir neįrodo, jog jis pažeidė atsakovo įstatų reikalavimus, vis tik atsakovas mano priešingai. Šiaulių apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad S. B. neatliko savo pareigų, numatytų būrelio įstatuose, konkrečiai 4.5 p. reikalavimų. Todėl ieškovas gali nepripažinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kurioje yra nustatyti ieškovo padaryti atsakovo įstatų pažeidimai, tačiau ji yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-154-516/2012 buvo konstatuota, jog S. B. nesilaikė ir pažeidė procedūrinius standartus, kad pritaikyta procedūra dėl ieškovų narystės apribojimo buvo netinkama, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti negaliojančiu sprendimą. Taip pat buvo konstatuota, kad S. B. išreiškė nepagarbą teismui ir ieškovams bei apeliacinės instancijos teismo iš motyvuojamosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 ši išvada pašalinta nebuvo. Taigi, minėti teismų sprendimai tik patvirtina faktus, jos ieškovas nesilaikė atsakovo įstatų reikalavimų, pažeidinėjo atsakovo narių teises ir interesus, negerbė atsakovo narių, kėlė sumaištį ir kivirčus tarp būrelio narių. Toks ieškovo elgesys nepateisinamas ir yra priešingas atsakovo tikslams bei kenkia pačiam atsakovui, nes kartu nukenčia ir atsakovo prestižas. Pas atsakovą būtent dėl ieškovo veiksmų nuolat kildavo konfliktų. Kadangi, ieškovas ilgą laiko tarpą buvo ne šiaip eiliniu atsakovo būrelio nariu, bet ir pirmininku, tai jis turėjo elgtis ypač sąžiningai, apdairiai ir vykdyti visas jam pavestas pareigas bei atlikti atsakovo narių vienytojo - taikytojo funkcijas. Tačiau ieškovas eilę metų savo veiksmais peržengdavo jam suteiktus įgaliojimus ir elgdavosi ne kaip atsakovo narius vienijantis, o kaip skaldantis ir priešinantis vienasmenis valdymo organas. Tarp ieškovo ir būrelio narių virtinė konfliktų buvo sprendžiama teismuose, tačiau net ir ieškovui nepalankūs teismo sprendimai nesustabdė jo netinkamo elgesio ir nesudrausmino jo elgtis taip, kaip reikalauja įstatymų ir atsakovo įstatų normos. Ieškovo netinkamas elgesys yra įrodytas visiškai, o priimtas ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Balsavimas ginčijamu susirinkimo darbotvarkės klausimu laikytinas įvykusiu ir teisėtu. Akivaizdu, jog ir nepasišalinus 18 būrelio narių bei jiems balsuojant vis tik būtų buvęs priimtas lygiai toks pat sprendimas. Nes balsavusiųjų skaičius už - viršijo pasišalinusių iš susirinkimo narių skaičių. Todėl jų balsavimas jokios įtakos neturėjo priimtam ginčijamam sprendimui. O be to, atsakovo įstatų 4.4 p. nustatyta, kad sprendimai laikomi priimti, kai už juos balsuoja dauguma būrelio narių dalyvaujančių susirinkime. Šiems asmenims išreikti valią balsuojant minėtu klausimu jokių kliūčių nebuvo sudaryta. Iš patalpos, kurioje vyko atsakovo visuotinio būrelio narių susirinkimas, jie pasišalino patys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012 nutartimi 2012-12-21 yra išaiškinusi, jog konstatavus, kad klubo nario pašalinimas iš klubo turi būti sprendžiamas visuotiniame klubo narių susirinkime, priimant dėl to sprendimą, būtina pasisakyti, ar nebuvo pažeista pašalinimo tvarka. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Atsakovo įstatų 4.4. p. nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė medžiotojų būrelio narių. Atsakovo įstatų 3.6 p. numatyta, jog medžiotojų būrelis turi teisę pašalinti narius. 3.7 p. numatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime, tuo atveju jei grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kt. Todėl, vadovaujantis šiais įstatų punktais, akivaizdu, kad ieškovas iš atsakovo būrelio narių galėjo būti pašalintas neeilinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo metu. Į 2014- 03-20 atsakovo narių neeilinis visuotinis susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas “Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G. medžiotojų būrelio“ įstatų pažeidimų (teismų sprendimai)”. Taigi, būtent šiame atsakovo narių neeilinio visuotinio susirinkimo metu turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo, kaip atsakovo pirmininko ir atsakovo nario padarytų pažeidimų įvertinimo. Ieškovas apie susirinkimą ir jo darbotvarkę žinojo, todėl jam nebuvo ir negalėjo būti netikėta, jog bus svarstomas jo pašalinimo klausimas iš atsakovo narių. Ieškovas galėjo tinkamai pasiruošti susirinkimui ir savo gynybai. Užuot iš susirinkimo pasišalinęs, jis galėjo jame likti ir įrodyti būrelio nariams, jog jis nepažeidė būrelio įstatų ir/ar gailisi dėl savo atliktų veiksmų. Tačiau ieškovas ir toliau atsakovo narių neeilinio visuotinio susirinkimo metu elgėsi nepagarbiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo tinkamai ir laiku pranešta apie atsakovo narių neeilinį visuotinį susirinkimą ir apie darbotvarkę, atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai niekaip negalėjo būti pažeisti (1 t., 87-91 b. l.).

Atsakovo atstovas P. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad S. B. elgėsi netinkamai, kurstydavo būrelio narių tarpusavio nesantaiką, kėlė vidinį būrelio priešiškumą. S. B. niekada nesprendė būrelio narių konfliktų, taikos nenorėjo. Rengė medžiokles viršininkams, tarybos nariams, kuriose paprastiems medžiotojams dalyvauti nebuvo leidžiama. Būrelio nariai bijojo S. B., todėl ilgai kentė jo pažeminimus, grasinimus. P. A. nurodo, kad nebuvo atsakovo tarybos siūlymo/teikimo visuotiniam būrelio narių susirinkimui pašalinti ieškovą iš būrelio narių, nes tarybos nariai buvo S. B. draugai ir tokio klausimo nesvarstė. Tarybos siūlymas neprivalomas, nes visuotinis narių susirinkimas yra aukštesnis valdymo organas ir gali tokiu klausimu pats priimti sprendimus. P. A. nemano, kad ieškovo S. B. pašalinimas iš atsakovo būrelio narių yra neadekvati priemonė, nes ieškovo elgesį jis vertina kaip grubų pažeidimą.

Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelis (toliau - būrelis) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1.1, 1.3 p., 1.4 p., 1 t., 5-13, 19-24 b. l.). I. S. B.yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio tikrasis narys nuo 1998 m., pirmininkas nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05, tarybos narys nuo 2006-05-29 iki 2014-05-05 (1 t., 5-13 b. l.). Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio narių neeilinio visuotinio – rinkiminio susirinkimo protokolo (1 t., 30-49 b. l.) matyti, kad 2014-03-30 susirinkimo nutarimu (protokolo 3.1 p.) nutarta: „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“. Ieškovas, mano, kad jo teisės pažeistos pašalinant jį iš būrelio narių, jis skundžia teismui tokį būrelio visuotinio narių susirinkimo priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista jo pašalinimo iš narių tvarka, numatyta įstatuose, nebuvo tarybos siūlymo jį pašalinti iš narių, nebuvo susirinkimo darbotvarkėje numatyta jo pašalinimo iš narių klausimo sprendimas, ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti ir atsikirsti į kaltinimus, nenurodyti pašalinimo pagrindai, kai kurie būrelio nariai, protestuodami prieš tai, kad jo pašalinimo iš narių klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, paliko susirinkimą, jis nepadarė jokių grubių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti pašalintas. Jis mano, kad jam privalėjo iš anksto pranešti apie numatomą jo pašalinimo iš narių klausimo svarstymą, sudaryti sąlygas pateikti atsakovui paaiškinimus, atsikirtimus, prieš susirinkimą nebuvo pateikta jokios medžiagos, patvirtinančios kokių nors Įstatų reikalavimų pažeidimo faktą, nei ieškovui, nei kitiems būrelio nariams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su medžiaga, tik nurodyta, kad bus nagrinėjami teismų sprendimai.

Atsakovo manymu, procedūrinių pažeidimų pašalinant ieškovą iš būrelio narių nebuvo padaryta, visiems būrelio nariams apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą buvo pranešta laiku, nurodyta susirinkimo darbotvarkė, ieškovas žinojo, koks klausimas bus svarstomas, susirinkime dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti.

Medžiotojų būrelis (asociacija) sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti, kurio veikla grindžiama savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu (Medžioklės įstatymo 2 str. 19 d., Medžiotojų būrelio įstatų 1.1.p., 1.2 p., 2.1. p.). Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis, kuriuo šiuo atveju yra ieškovas, turintis teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimus dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią buvo išaiškinta, kad teismas klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo turėjo teisę analizuoti tik procedūriniu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3-3-550/2006). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., 35 str. 1 bei 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 1 ir 2 str., 5 str. 1 d., 135 str. nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų 3.1 punktas numato, kad būrelio nariais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys. Naujus narius į būrelį priima būrelio taryba pagal rašytinį prašymą, tvirtina visuotinis susirinkimas (įstatų 3.2 p.). Įstatų 3.6 punktas numato, kad narystė būrelyje pasibaigia pašalinus narį arba nariui išstojus iš būrelio. Pagal įstatų 3.7 punktą būrelio nariai gali būti pašalinami tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia būrelio įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio. Taigi dėl nario pašalinimo iš būrelio narių dalyvavusių susirinkime narių balsų dauguma sprendžia visuotinis klubo narių susirinkimas, kuris šaukiamas pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus (įstatų 4.3 p., 4.4 p.). LR Asociacijų įstatymo 8 str. 6 d. numato, kad visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Įstatų 4.5 numato, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu. Apie 2014-03-30 neeilinį visuotinį susirinkimą būrelio nariams buvo pranešta laiku ir tinkamai (1 t., 43-49 b. l.), dėl to byloje ginčo nėra, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai K. G., V. V., A. S., K. D., S. S., S. P., R. G., A. A., P. J., B. P., R. Č., V. B., E. P., I. F., S. V.. Iš 2014-03-30 susirinkimo protokolo (1 t., 30-36 b. l.) matyti, kad susirinkime dalyvavo 38 būrelio nariai (37 ir S. S. atvyko pavėlavęs), turintys balso teisę iš 43, t. y. kvorumas buvo. Buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkė, kurios vienas iš klausimų buvo: „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G. m. b.“ įstatų pažeidinėjimo (teismų sprendimai)“, už jos patvirtinimą balsavo 20 balsų, prieš 15 balsų, 2 balsai susilaikė, S. S. atvyko jau po to. Taigi, darbotvarkė buvo patvirtinta balsų dauguma. Pradėjus svarstyti S. B. įstatų pažeidinėjimą, vienas iš būrelio narių P. J. pasiūlė S. B. pašalinti iš būrelio narių. Kitų pasiūlymų nebuvo. Už S. B. pašalinimą iš būrelio narių balsavo 20 balsų, prieš - nebuvo, susilaikiusių - nebuvo, 18 narių protestuodami paliko susirinkimą ir nebalsavo. Taigi svarstant S. B. narystės klausimą medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime kvorumas buvo, net ir iš susirinkimo pasišalinus 18 būrelio narių, nutarimas priimtas reikiama balsų dauguma, priimtas tinkamos formos dokumentas, narystės klausimą sprendė kompetentingas valdymo organas. Ieškovas tvirtina, jog jo pašalinimas iš būrelio narių jam buvo staigmena, jis neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti minėto klausymo svarstymui, toks klausimas nebuvo spręstas taryboje, nebuvo tarybos siūlymo visuotiniam narių susirinkimui dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, iš darbotvarkėje nurodyto klausimo jis negalėjo iš anksto suprasti ir žinoti, kad bus sprendžiamas klausimas būtent dėl jo pašalinimo. Iš byloje esančių dokumentų (2 t., 11-46 b. l.), šalių paaiškinimų, liudytojų V. V., A. S., S. S., P. J., B. P., R. Č., E. P. parodymų matyti, kad nebuvo tarybos siūlymo pašalinti S. B. iš būrelio narių, toks klausimas taryboje svarstomas nebuvo. Atsakovo atstovai nurodė, jog minėto klausimo niekas ir nesiruošė svarstyti, nes S. B. buvo pirmininkas ir tarybos narys, o kiti tarybos nariai buvo jo draugai, buvo bendraujama šeimomis, todėl S. B. elgesio niekas niekada nesvarstydavo. Iš byloje esančių dokumentų ir atsakovo atstovo P. A. paaiškinimų matyti, kad jis ir dar 8 būrelio nariai 2014-02-13 kreipėsi į būrelio tarybą su prašymu (2 t., 42 b. l.), prašydami 2014-02-13 tarybos posėdyje svarstyti būrelio pirmininko S. B. įstatų 4.5 punkto pažeidimus ir pateikti svarstyti šį klausimą artimiausiame visuotiniame narių susirinkime. Įstatų 4.5 numato, kad apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu. Iš 2014-02-13 tarybos susirinkimo protokolo (2 t., 42-43 b. l.) matyti, jog P. A. ir kitų 8 narių prašymą svarstyti teismo sprendimo išvados teiginį apie būrelio pirmininką nutarta užregistruoti. Iš 2014-03-19 tarybos susirinkimo protokolo (2 t., 44-46 b. l.) matyti, jog minėtas prašymas svarstytas (8.3 p.), vyko diskusija, įrašytas S. B. paaiškinimas, tačiau dėl minėto prašymo nėra priimtas joks nutarimas, tik paaiškinta, jog minėtas teismo sprendimas bus skundžiamas kasacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog minėto nutarimo nei P. A., nei kiti nariai teisme neginčijo, nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo priimti dėl svarstyto klausimo nutarimą davimo. Be to, minėtame prašyme net nebuvo prašoma svarstyti klausimo dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių, o prašoma svarstyti tik vieną klausimą- įstatų 4.5 punkto pažeidimą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo prašoma tarybos susirinkime svarstyti S. B. pašalinimo iš būrelio narių klausimą, byloje nepateikta, todėl nurodyti argumentai, kad buvo prašoma svarstyti taryboje minėtą klausimą, bet jis nebuvo svarstomas, atmestini, kaip nepagrįsti. Įstatuose įtvirtinta, kad klausimą dėl būrelio nario pašalinimo pirmiausia sprendžia būrelio taryba ir savo sprendimą tvirtinimui pateikia svarstyti visuotiniam būrelio susirinkimui. Klausimo dėl nario pašalinimo iš būrelio svarstymas taryboje ir tarybos siūlymas pašalinti iš būrelio narių, numatytas įstatų 3.7 punkte, yra privaloma procedūra. Šalinant kitus narius iš būrelio taip pat buvo tarybos siūlymas (2 t., 73-76 b. l.). O tarybos siūlymo pašalinti S. B. iš būrelio narių nebuvo priimta, todėl padarytas procedūrinis pažeidimas.

I. S. B.taip pat teigia, kad 2014-03-30 susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas, jis negalėjo to klausimo svarstymui pasiruošti, nebuvo suteikta teisė jam pasisakyti. Iš byloje esančių duomenų (1 t., 25-26, 30-33 b. l.) matyti, kad ieškovas, kaip ir kiti būrelio nariai, tinkamai ir laiku buvo informuoti apie įvyksiantį visuotinį neeilinį susirinkimą, apie tai, kad 2014 m. kovo 30 d. 12.00 val. šaukiamas „LMŽD G.“ medžiotojų būrelio neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatyti šie klausimai: 1) Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G.“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai), 2) Dėl „LMŽD G.“ m. b. tarybos rinkimo, 3) Dėl „LMŽD G.“ m. b. pirmininko rinkimo, 4) Dėl „LMŽD G.“ m. b. pirmininko kadencijų (siūlymas, kad būrelio pirmininku negali būti ilgiau nei dvi kadencijas), 5) kiti klausimai (1 t., 25-26 b. l.), minėta darbotvarkė balsų dauguma buvo patvirtinta 2014-03-30 susirinkimo metu (1 t., 30-33 b. l.). 2014-03-30 įvykęs medžiotojų būrelio visuotinis susirinkimas balsų dauguma (20 narių – už, prieš - nėra, susilaikiusių - nėra, 18 nebalsavo) priėmė nutarimą pašalinti ieškovą S. B. iš medžiotojų būrelio. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime ieškovas dalyvavo, todėl turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus, ką jis ir padarė. Tai patvirtina liudytojų parodymai, teismo posėdyje perklausytas susirinkimo garso įrašas (2 t., 24 b. l.), todėl atmetamas jo argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Susirinkimo darbotvarkėje dėl ieškovo elgesio svarstymo klausimas buvo suformuluotas taip: „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G.“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“. Ieškovas tvirtina, jog jis nesitikėjo, jog bus sprendžiamas klausimas dėl jo pašalinimo iš būrelio narių. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų K. G., V. V., A. S., K. D., S. S., S. P., R. G., A. A., P. J., B. P., R. Č., V. B., E. P., I. F., S. V. parodymų matyti, jog klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių nebuvo numatytas susirinkimo darbotvarkėje, dauguma narių manė, jog viskas apsiribos ieškovo elgesio svarstymu, tačiau P. J. pasiūlė ieškovą pašalinti iš būrelio narių, jo pasiūlymas buvo priimtas, buvo nutarta dėl pateikto pasiūlymo balsuoti, 18 narių, kurie užsirašė lape (2 t., 23 b. l.), protestuodami išėjo iš susirinkimo ir nebalsavo, nes darbotvarkėje buvo įrašytas S. B. elgesio svarstymas, bet ne jo šalinimas iš būrelio narių, galvojo, kad S. B. pasiaiškins ir tuo viskas pasibaigs. Niekas negalvojo, kad bus skirta pati griežčiausia nuobauda - pašalinimas iš būrelio narių. Taip pat liudytojai nurodė, jog toks klausimų sprendimas jau ne pirmas, tokią praktiką dėl pasitikėjimo pasitikrinimo slaptu balsavimu yra praėję ir kiti būrelio nariai, vieni buvo palikti, kiti pašalinti, kai kuriuos teismas grąžino, tokią praktiką „pasitikrinti dėl pasitikėjimo“ įvedė pats S. B..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo (dėl nario pašalinimo) nagrinėjimui ir kad tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nagrinėjamoje byloje iš pranešimo ieškovui bei susirinkimo protokolo matyti, kad svarstomas klausimas buvo suformuluotas taip: „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G.“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“. Darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kokie S. B. konkretūs pažeidimai bus svarstomi. Be to, net nebuvo numatytas klausimas dėl būrelio nario pašalinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šios garantijos dėl pasirengimo nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovas nebuvo informuotas, kad bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Taip pat nesudarytos galimybės tinkamai apsispręsti kitiems būrelio nariams, kas matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl dalis narių (18 narių) pasišalino iš susirinkimo ir net nebalsavo. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė „Dėl būrelio pirmininko S. B. „LMŽD G.“ m. b. įstatų pažeidimo (teismų sprendimai)“ nėra tiek informatyvi, kad galima būtų suprasti, jog bus sprendžiamas klausimas dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių, tuo labiau, jog toks klausimas nebuvo svarstytas ir taryboje, todėl ieškovas ir kiti nariai negalėjo tikėtis tokios klausimo sprendimo baigties. Tai patvirtino ir apklausti liudytojai: K. G., kuris parodė, jog matė darbotvarkę, tokio klausimo nebuvo įtraukta, jo manymu, minėtas klausimas negalėjo būti sprendžiamas, jis turėjo būti iš anksto įtrauktas į darbotvarkę ir tik tada sprendžiamas; liudytojas A. S. parodė, jog klausimą iškėlė dėl S. B. pašalinimo tik susirinkime, todėl protestuodamas išėjo, liudytojas S. S. parodė, jog darbotvarkėje nebuvo klausimo, jog S. B. bus šalinamas iš būrelio narių, buvo padarytas grubus pažeidimas - svarstomas ne darbotvarkės klausimas, o nuleistas iš salės, liudytojas S. P. parodė, jog darbotvarkę buvo gavęs, buvo įrašytas į darbotvarkę S. B. elgesio svarstymas, bet ne pašalinimas, liudytojas A. A. parodė, jog darbotvarkėje klausimo dėl pašalinimo nebuvo, svarstė, nes būrelio narys pasiūlė, liudytojas B. P. parodė, jog klausimas dėl S. B. pašalinimo atsirado susirinkime iniciatyvinės grupės iniciatyva, galvojo, jog pasiaiškins S. B. ir tuo viskas pasibaigs, bet J. pasiūlė pašalinti, liudytojas V. B. parodė, jog susirinkime J. pasiūlė pašalinti, darbotvarkėje minėto klausimo nebuvo, bet jis žinojo, kad susirinkime toks klausimas iškeltas bus, liudytojas E. P. parodė, jog tai buvo pasitikrinimo procedūra, kurią įvedė pats S. B., darbotvarkėje tokio klausimo nebuvo, liudytojas I. F. parodė, jog darbotvarkėje klausimo dėl pašalinimo nebuvo, susirinkime buvo tik vienas pasiūlymas - J. pasiūlė pašalinti, kitų pasiūlymų nebuvo, liudytojas S. V. parodė, jog darbotvarkėje klausimo dėl pašalinimo nebuvo, J. pasiūlė pašalinti susirinkime. Iš 2014-03-30 neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad jame buvo numatytas svarstyti klausimas dėl S. B. įstatų pažeidinėjimo. Daugelis liudytojų patvirtino, jog manė, kad S. B. paaiškinimu ir jo elgesio apsvarstymu viskas ir baigsis, tačiau pabaiga daug kam buvo netikėta - pašalinimas iš būrelio narių. Kaip aukščiau paminėta, iš klausimo formuluotės nebuvo galima spręsti, jog klausimo sprendimo baigtimi galėtų būti narys pašalintas iš būrelio. Įvertinant, jog bet kuris iš tokių sprendimų sukelia būrelio nariui rimtas pasekmės, tokio nutarimo priėmimo galimybė turėtų būti aiškiai suformuluota susirinkimo darbotvarkėje. Šiuo atveju buvo nesilaikyta darbotvarkės suformavimo procedūros. Taigi susirinkimas priėmė nutarimą klausimu, kurio nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje.

Medžiotojų įstatų 3.7 punktas nustato, kad narį iš būrelio gali pašalinti tik visuotinis narių susirinkimas būrelio tarybos siūlymu. Vadinasi, taryba savo posėdyje turi ne tik apsvarstyti jos manymu netinkamą medžiotojo elgesį, bet šiuo klausimu priimti aiškų nutarimą dėl siūlomos nuobaudos, kuris turi būti įtraukiamas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, bei paruošti tuo klausimu sprendimo projektą. Tam, kad susirinkime dalyvaujantys asmenys galėtų tinkamai ir efektyviai spręsti klausimus, dėl kurių buvo sušauktas susirinkimas, jiems turi būti iš anksto žinoma darbotvarkė , o darbotvarkės klausimai turi būti aiškūs, trumpai suformuluoti, konkretūs. Juo labiau, kai tai liečia asmenį, kurio elgesys bus svarstomas, t.y. jis turi aiškiai žinoti tarybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti. Vedantis susirinkimą asmuo privalo kontroliuoti bet kokį bandymą nutraukti ar pakeisti svarstymo eigą ir jokia „pasitikėjimo pasitikrinimo“ procedūra negali būti taikoma ir toleruojama, nes tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių atveju, nėra tinkama (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-12-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, kt.). Šiuo atveju darbotvarkėje nebuvo klausimo dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių, jis buvo iškeltas tik susirinkimo metu. Be to, iš 43 balso teisę turinčių būrelio narių susirinkime dalyvavo 38, todėl akivaizdu, kad penki būrelio nariai, kurie susirinkime nedalyvavo ir apie nario pašalinimo iš būrelio klausimo svarstymą nežino, galėjo įtakoti priimtą sprendimą dėl nario pašalinimo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, manytina, kad atsakovo atstovai nepateikė duomenų apie tai, kad iš anksto buvo suformuluoti ieškovo pašalinimo iš būrelio narių ar nelaikymo nariu pagrindai, su šalinimo iš būrelio nario pagrindais būtų buvę supažindinti ieškovas ir kiti būrelio nariai. Konstatuotina, jog atsakovas, į visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmeniui, kurio narytės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Minėtas pažeidimas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei kad buvo įgyvendintos būrelio narių garantijos pagal Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas (CPK 178 str.).

Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo nutarimas, priimtas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Nutarime dėl S. B. pašalinimo iš būrelio narių (1 t., 30-33 b. l.) nurodyta, jog „nutarta pašalinti S. B. iš LMŽD G. medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei LMŽD G. m. b. įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“, t. y. konstatuota, jog jis pažeidė įstatų 3.5.2 punktą (vadovautis šiais įstatais, būrelio valdymo organų sprendimais), 3.5.3 punktą (ginti būrelio interesus, garbę, turtą, laikytis nustatytų konfidencialumo reikalavimų), 3.7 punktą (būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio), 4.5 punktą (apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu. Susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, apie pakartotinį susirinkimą pranešama registruotais laiškais), 4.15.3 punktą (pirmininkas organizuoja visuotinius narių susirinkimus). Iš 2014-03-30 visuotinio susirinkimo protokolo (1 t., 30-33 b. l.) matyti, kad svarstant klausimą dėl S. B. įstatų pažeidinėjimo, pirmininkaujantis P. A. supažindino būrelio narius su faktais, t. y. pažeidimais, kuriuos galimai padarė S. B.. P. A. nurodė, jog ieškovas, vadovaudamasis savo prielaidomis, apkalbinėjo kitiems būrelio nariams B. P., jog jis iššaudė visas stirnas aplink bokštelį. Tačiau apklausus liudytojus, paaiškėjo, jog niekas konkrečiai dėl minėto įvykio pasakyti negali, neprisimena, kada tai buvo, nes tai senas įvykis, gal penkių metų senumo, be to, yra girdėję ne patys, o iš kitų būrelio narių, todėl negalėjo patvirtinto to, ką girdėjo, nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti ar paneigti, jog B. P. šaudė stirnas ir ar tai pasakė būtent ieškovas. Byloje apie minėtą įvykį nėra duomenų, taip pat nepateikti įrodymai, jog dėl minėto įvykio buvo atliktas tyrimas, kad B. P. buvo baustas, kad tai buvo įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Kitas faktas susirinkime buvo nurodytas tas, kad S. B. pašaipiai atsiliepė apie P. A., t. y. S. B. pašaipiai ir įžeidžiančiai išreiškė „gamtos mylėtojas medžioja net paskutinę sezono dieną, tuo parodydamas nepagarbą medžiojamiems gyvūnams“. Medžiojimas pirmą ar paskutinę medžioklės dieną galimas, jeigu tuo metu medžioklė leidžiama, medžioklės taisyklės to nedraudžia, todėl tai negalima laikyti pažeidimu. Kaip minėta frazė buvo pasakyta - pašaipiai ir įžeidžiamai, kaip kad nurodė P. A., ar kitaip, vertinimo dalykas, liudytojai tai patvirtinti negalėjo, be to minėtas išsireiškimas yra tik nuomonė, nesukelianti jokių pasekmių, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas (EŽT konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str.), todėl minėtas savo nuomonės išreiškimas nelaikytinas pažeidimu. Taip pat buvo nurodyta, jog S. B. kiršina P. A. su R. G.. Tiek atsakovo atstovas P. A., tiek liudytojas R. G. nurodė, jog S. B. norėjo juos sukiršinti, nes abiems leido pasistatyti bokštelį toje pačioje vietoje, tačiau jie tai išsprendė gražiuoju. Tai patvirtino liudytojai A. A., B. P., R. Č., S. B. nemano, kad tai yra kiršinimas. Teismas taip pat nemano, jog minėtu veiksmu ketinta sukiršinti du būrelio narius, be to, tai buvo ne nuolatiniai veiksmai, o tik atliktas vienas veiksmas, kuris, kaip nurodė liudytojai, niekaip neįtakojo abiejų asmenų santykių, elgesio vienas kito atžvilgiu. Susirinkime taip pat buvo nurodyta, jog S. B. rodė nepagarbą susirinkimo vedančiajam. Tai matyti iš 2013-03-09 protokolo (2 t., 1-2 b. l.), kuriame nurodyta, jog pabaigoje susirinkimo ieškovas replikavo P. A., siūlydamas atlikti seksualines paslaugas. Minėtą faktą patvirtino liudytojai A. S., S. S., nurodydamas, jog susirinkimo eigoje jis pratrūko, S. P., nurodydamas, jog buvo per karštas su žmonėmis dirbti, A. A., R. Č., V. B., I. F., S. V.. Tai tikrai įžeidžiantys žodžiai, įrodantys, jog S. B. negerbia ne tik susirinkimo vedančiojo, kitų būrelio narių, dalyvaujančių susirinkime, bet net ir pats savęs, jeigu viešoje vietoje girdint daugumai jam pažįstamų ir jį pažįstančių žmonių, drįsta pasakyti minėtus žodžius, tai rodo ne tik nepagarbą būrelio nariams, bet ir vaizdžiai charakterizuoja S. B., kaip asmenybę. Be to, tai ne vienintelis kartas, kai S. B. nepagarbiai elgiasi kitų narių atžvilgiu. Tai patvirtina ir liudytojų, apklaustų teismo posėdžiuose, parodymai. Liudytojas K. D. parodė, jog S. B., būdamas pirmininku ir tarybos nariu, kitus narius išvadindavo „kaušu“, buvo konfliktų iniciatorius, jo vadovavimo laikotarpiu konfliktai tapo norma. Liudytojas R. G. parodė, jog prie „Vikondos“ S. B. žodžiu jam grasino prie žmonių, bet liudyti norinčių apie tai teisme neatsirado, vadino „žiurkėm“, „kaušais“, kiti medžiotojai nėra dar tiek puolę, kad tokius žodžius vartotų. Liudytojas A. A. parodė, jog P. A. S. B.ne kartą yra „žiurke“ pavadinęs, pasakęs „mažiau reiškis, nes gausi į snukį“. Liudytojas P. J. parodė, jog be narių leidimo medžioti yra atsivežęs svečius iš S.. Liudytojas B. P. parodė, jog susirinkimo metu pavadino P. A. „žiurke“, kuris buvo susirinkimo pirmininku, siūlė G. į galvą. Liudytojas R. Č. parodė, jog S. B., būdamas pirmininku, remiantis paskalomis žmogų apkaltino brakonieriavimu, nurodė, jog jis pirmas turi konfliktus spręsti, o ne juos didinti, neetiškai elgėsi su žmonėmis, išvadindavo juos necenzūriniais žodžiais, „žiurke“ išvadino pirmininkaujantį P. A., siūlė jam atlikti seksualines paslaugas, ieškovas vadovavosi principu „skaldyk ir valdyk“, jam nepakako kompetencijos suvaldyti būrelį, vadino žmones „kaušu“, B. – „avinu“ ir t. t., iš S. B. įprasta girdėti keiksmažodžius. Liudytojas V. B. parodė, jog S. B. vadovavosi principu „skaldyk ir valdyk“, per susirinkimus nesiskaitė nei su žodžiais, nei su veiksmais, jį pavadino „kvailu avinu“, kitus vadindavo „nuskriaustaisiais“, „žiurkėm“, siūlydavo atlikti tam tikrus veiksmus, G. siūlė į galvą. Liudytojas E. P. parodė, jog ieškovo vadovavimo laikotarpiu atsirado diktatūra, grasino susidorojimu, žadėjo G. galvą patiesinti, nepagrįstai užsipuolė dėl trimetės kiaulės sumedžiojimo, bet pasirodė, jog tai dvimetė, tai net neatsiprašė, kitų nuomonė jam buvo paskutinėje vietoje, kitiems skyrė nuobaudas, tačiau ne sau, nors buvo ne kartą baustas administracine tvarka, ne savo draugams, ne visų būrelio narių teisės buvo lygios, S. buvo pasistatęs bokštelį be suderinimo, B. atsivežė svečius medžioti be narių sutikimo, kai buvo uždrausta varominė medžioklė. Liudytojas I. F. parodė, jog siūlė G. „atlenkti galvą į kitą šoną“, prie visų siūlė A. teikti seksualines paslaugas, per paskutinį tarybos posėdį siūlėsi nusimauti kelnes. Liudytojas S. V. parodė, kad ieškovo nuomonė buvo išskirtinė, jis neklausė kitų nuomonių, narius vadindavo „asilais“, „runkeliai“, G. siūlė „galvikę nusukti“, jo taktika buvo „skaldyk ir valdyk“, prie visų siūlė A. teikti seksualines paslaugas, per paskutinį tarybos posėdį siūlėsi nusimauti kelnes. Minėti faktai patvirtina, jog S. B., būdamas pirmininku ir tarybos nariu, rodė nepagarbą būrelio nariams, nemandagiai su jais elgėsi.

Be to, susirinkimo metu buvo svarstytas S. B. elgesys, konstatuotas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2-93-901/2012, 2A-516-154/2012, 2A-57-372/2014, jų tam tikras dalis cituojant susirinkimo metu. Su minėtais teismo sprendimais visi būrelio nariai buvo susipažinę, jie buvo jiems išsiuntinėti elektroniniu paštu, įteikti ar patalpinti interneto svetainėje, tai patvirtino teisme apklausti liudytojai, visų sprendimų skaityti nereikėjo, o ir nebuvo galimybės, nes tai būtų užtrukę, be to, dauguma narių būtų nesulaukę ir išsivaikščioję. Šiaulių apylinkės teismo 2012-04-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-93-901/2012 (1 t., 51-57 b. l.) konstatuota „...kad 2012-01-14 vykusiame neeilininiame visuotiniame narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl pritarimo 2011-12-08 tarybos sprendimui dėl ieškovų narystės stabdymo bei jų šalinimo nepaisant to, kad teismas 2011-11-29 nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Medžiotojų būrelio tarybos 2011-12-08 sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjusi. Galiojančių teismo draudimų nevykdymas rodo tolimesnę atsakovo ir S. B. nepagarbą ne tik ieškovų atžvilgiu, tačiau ir teismui, kurio byloje priimtas apribojimas atsakovui, kurio jis neskundė, yra sąmoningai nevykdomi (CPK 586 str. 4 p., LR Teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.)...“. T. y., konstatuota, jog S. B. ieškovams ir teismui rodo nepagarbą sąmoningai nevykdydamas įsiteisėjusios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismo 2012-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-516-154/2012 (1 t., 58-67 b. l.) konstatuota, kad „... Byloje nustatyta, kad ieškovų reikalavimų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –  sustabdytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio tarybos 2011-12-08 sprendimo sustabdyti P. A. ir P. J. narystę būrelyje iki 2012-03-03 ir teikti visuotiniam susirinkimui teikimą šalinti juos iš būrelio narių vykdymas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-9176-901/2011 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Nepaisant minėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, 2012 m. sausio 14 d. vykusiame atsakovo - Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkime 5-tu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl ieškovų narystės sustabdymo, buvo siūloma visuotiniam susirinkimui balsuoti dėl pritarimo Būrelio tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimui, vyko balsavimas. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, nepaisant  galiojančių teismo draudimų, G. medžiotojų būrelis, kurio pirmininku yra trečiasis asmuo S. B., toliau vykdė Medžiotojų būrelio tarybos 2011-12-08 sprendimą, pateikdamas svarstyti visuotiniam susirinkimui teikimą šalinti ieškovus iš būrelio narių. Kaip sprendime teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai rodo atsakovo ir trečiojo asmens S. B. nepagarbą ne tik ieškovams, kaip būrelio nariams, bet ir teismui, aštrina Būrelio narių tarpusavio santykius, vietoje to, kad būtų stengiamasi juos suderinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje tenkinti apeliantų prašymą pripažinti Šiaulių   miesto   apylinkės   teismo   2012   m.   balandžio   25  d.   sprendimo motyvuojamojoje  dalyje  išvadą „Galiojančių teismo  draudimų nevykdymas  rodo  tolimesnę atsakovo ir S. B. nepagarbą ne tik ieškovų atžvilgiu, tačiau ir teismui, kurio byloje priimtas apribojimas atsakovui, kurio jis neskundė, yra sąmoningai nevykdomi” (skundžiamo teismo sprendimo 6 lapas), nepagrįsta bei ją pašalinti iš sprendimo, nėra teisinio pagrindo...“. Taigi, nepagarba būrelio nariams, jų tarpusavio santykių aštrinimas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie kasacine tvarka apskųsti nebuvo, vadinasi, ieškovas su juose nurodytais teiginiais sutiko. Tačiau minėtuose teismo sprendimuose konstatuotas ir vertintas tik vienos įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymas. Beje, minėti teismų sprendimai tik patvirtino aukščiau liudytojų nurodytas aplinkybes dėl nepagarbos būrelio nariams rodymo. Tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl liudytojų nurodytų S. B. grasinimų ar kitų įžeidžiančių veiksmų būtų buvęs atliktas ikiteisminis tyrimas ir dėl to būtų priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Šie atsakovo ir liudytojų įvardijami ieškovo pažeidimai nėra konstatuoti teisės aktų nustatyta tvarka procesiniame dokumente.

Susirinkimo metu taip pat buvo svarstomas S. B. elgesys, vertintas Šiaulių apygardos teismo 2014-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-57-372/2014 (1 t., 68-74 b. l.), kur, kaip nurodė P. A., konstatuojama, kad S. B. pažeidė būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p., tačiau iš minėtos nutarties matyti, jog teismas konstatavo tik 4.5 punkto pažeidimą, nurodydamas, jog „...Bylos duomenimis nustatyta, kad būrelio iniciatyvinė grupė pateikė teikimą būrelio pirmininkui 2013-01-29 dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo 2013 m. vasario 16 dieną, pagal pateiktą darbotvarkę, būrelio pirmininkas pasirašė dėl tokio teikimo gavimo (1 t., 54, 55 b. l.), tačiau būrelio pirmininkas nerealizavo įstatų 4.5 punkte numatytą pareigą dėl pranešimo apie visuotinį narių susirinkimą, nepranešė apie tokios savo pareigos neatlikimo priežastis iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl teismo išvada, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio pirmininkas pažeidė būrelio įstatų 4.5 punkto nuostatas, nesušaukė susirinkimo pagal susirinkimo iniciatyvos teisę turinčio subjekto iniciatyvą yra teisėta ir pagrįsta. Aplinkybė, kad tuo metu būrelio pirmininkas buvo nedarbingas dėl ligos ir negalėjo atlikti organizacinių veiksmų, reikalingų visuotiniam narių susirinkimui sušaukti, vertintina tik kaip gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būrelio pirmininkas turėjo teisę deleguoti savo pareigas kuriam nors iš tarybos ar būrelio narių, nes tai nėra uždrausta būrelio įstatais, arba elektroniniu būdu išsiuntinėti pranešimus visiems būrelio nariams apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, kai juo labiau pagal Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų 8.1 punkto nuostatas pranešimas elektroniniu būdu prilyginamas pranešimui raštu...“. Kiti įstatų punktai, kaip ieškovo galimai padaryti pažeidimai, teismo nutartyje nėra vertinti ir konstatuoti. Teismas sutinka su minėtoje nutartyje įstatų 4.5 p. pažeidimo konstatavimu, tačiau atkreipia dėmesį, jog taip konstatuotas pažeidimas yra vienkartinis veiksmas, daugiau duomenų apie tai, kad S. B., nuo 2006-05-29 būdamas pirmininku, nėra įvykdęs savo pareigos sušaukti visuotinį susirinkimą, byloje nepateikta, todėl minėtas pažeidimas vienkartinis ir jokiu būdu negali būti vertinamas kaip grubus. Dėl kitų įstatų punktų pažeidimų atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėtų pažeidimų buvo atlikti tyrimai, nurodyti ieškovo pažeidimai nėra konstatuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, byloje nėra duomenų, jog ieškovas pažeidžia įstatus, o tuo labiau - grubiai. Atsakovo atstovai nurodė, jog ieškovas nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas su tuo sutinka, iš byloje esančio LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-10-13 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., 201 b. l.) matyti, jog S. B. už  medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus baustas administracine tvarka tris kartus: 2005-05-19 pagal ATPK 85 str. 1 d., 2007-04-23 pagal ATPK 85 str. 5 d., 2013-11-12 pagal ATPK 85 str. 1 d., tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, už minėtus pažeidimus būrelyje jam nuobauda skirta nebuvo, elgesys svarstytas taip pat nebuvo, be to, susirinkime minėtas faktas, kaip pašalinimo iš būrelio pagrindas, iškeltas taip pat nebuvo, todėl teismas, spręsdamas dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo, negali savo iniciatyva to vertinti ir pripažinti pažeidimu, kurio pagrindu S. B. buvo pašalintas iš būrelio narių. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, nors teismas pripažįsta, kad S. B. rodo nepagarbą būrelio nariams, aštrina jų santykius, tačiau tai negali būti pripažinta, kaip akivaizdus veikimas prieš būrelį, o tuo labiau - grubiu įstatų pažeidimu, taip pat nėra įrodymų, jog jis viršijo įgaliojimus ir nemoka nario mokesčio. Už minėtus nedidelius pažeidimus S. B. galėjo būti atšauktas iš būrelio pirmininko pareigų ar taikyta kita nuobauda, tačiau pašalinimas iš būrelio narių yra kraštutinė priemonė, todėl S. B. buvo taikyta neproporcinga nuobauda, nes minėti ieškovo veiksmai įstatuose nėra įtvirtinti kaip pažeidimas, o tuo labiau - grubus. Teismas aukščiau paminėtų S. B. veiksmų taip pat nevertina, kad tai yra grubūs įstatų pažeidimai. Pažymėtina, jog 2014-05-24 visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas dėl palikimo galioti 2014-03-30 įvykusio visuotinio neeilinio rinkiminio susirinkimo sprendimų (2 t., 47-49 b. l.), nepasibaigus jų galimo apskundimo terminui, teismo nesaisto, nes minėtas sprendimas gali būti pasinaikinamas paties juos priėmusio organo, nes priešingas CK 2.82 str. 4 d. aiškinimas, kad jo sprendimai galėtų būti panaikinti tik teismo ir negalėtų jų pasinaikinti pats, tai neatitiktų ne tik kad elementarios logikos, bet ir ribotų juridinių asmenų veiklos galimybes, būtų traktuojamas kaip bet toks juridinio asmens valdymo organų kompetencijos ribojimas. Be to, tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą 2014-03-30 visuotinio susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu, nes 2014-05-24 visuotiniame susirinkime net neturėjo galimybės dalyvauti ir nedalyvavo S. B. Apibendrindamas teismas, daro išvadą, kad, įvertinus byloje surinktą medžiagą, atsakovo priimtas ir šioje byloje skundžiamas sprendimas pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negali būti laikomas teisingu ir proporcingu.

Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuotas taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, pareiškėjui - pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas buvo laiku ir iš anksto, per protingą terminą informuotas apie numatomą jo pašalinimo svarstymą ir numatomo pašalinimo pagrindą. Minėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas pažeidus aukščiau minėtus bendro pobūdžio standartus. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas, priimtas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Taip pat teismo vertinimu atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista bei, kad buvo įgyvendintos būrelio nario garantijos pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas. Dėl atsakovo nurodytų argumentų, kad S. B. buvo pašalintas iš būrelio už grubius atsakovo įstatų pažeidimus, už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą ir kita (1 t. 30-33 b. l.), teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismų sprendimais nustatyti pavieniai atvejai negali būti laikomi grubiais pažeidimais, nurodyti ieškovo pažeidimai nėra konstatuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad buvo pagrindas pašalinti ieškovą iš būrelio narių (LR CPK 178, 185 straipsniai). Konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamas medžiotojų būrelio nutarimas buvo priimtas iš esmės pažeidus visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūrą, pažeidžiant medžiotojų būrelio nario garantijas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas bei bendruosius teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio narių yra neproporcingas padarytiems pažeidimams. Todėl konstatuotina, kad remiantis bylos duomenimis nustatyti esminiai ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai ir materialiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškovo S. B. pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių neteisėtu, todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintina negaliojančia medžiotojų būrelio 2014-03-30 visuotinio susirinkimo protokolo dalis, pagal kurią nutarta S. B. pašalinti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būreliui būrelio narių (protokolo 3.1 p.) (CK 1.138 str., 2.82 str. 4 d., CPK 185 str.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,70 Eur (144 Lt) žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 93 str. 1 d. 98 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1841,48 Eur (6358,26 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo (2 t., 82-101, 125-131 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2014 m. IV ketvirtį tai sudarė 714,50 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 1786,25 Eur), pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 285,80 Eur), pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 71,45 Eur), pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 7,14 Eur), pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 71,45 Eur). Ieškovo atstovė ruošė ieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiliepimą į prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, rengė užklausimus, rašė skundą policijai dėl P. A. ir B. P. savavaldžiavimo, atstovavo teisme ieškovą parengiamajame teismo posėdyje (2014-09-22 - 00 val. 36 min.) ir teismo posėdžiuose (2014-10-20 - 00 val. 08 min., 2014-11-12 – 2 val. 41 min., 2015-01-08 – 4 val. 30 min.; 2015-03-05 – 6 val. 50 min., 2015-04-29 – 1 val. 20 min., 2015-06-11 – 3 val. 00 min.). Darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos 1721,48 Eur advokato pagalbai apmokėti, išskyrus 414,33 Lt (120 Eur) išlaidas už skundo policijai dėl P. A. ir B. P. savavaldžiavimo parengimą (2 t., 100 b. l.), kurios nesusijusios su šia byla, todėl nepriteistinos, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). 

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,93 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 75-76 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „pašalinti S. B. iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio narių už nepagarbą būrelio nariams, už būrelio narių kiršinimą ir tarpusavio santykių aštrinimą bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio įstatų 3.5.2 p., 3.5.3 p., 3.7 p., 4.5 p., 4.15.3 p. pažeidimą“, t. y. 2014-03-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį (3.1 p.).

Priteisti ieškovui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio, į. k. 193449912, bylinėjimosi išlaidas: 41,70 Eur (keturiasdešimt vieno euro, 70 ct) žyminį mokestį ir 1721,48 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt vieno euro, 48 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 

Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio, į. k. 193449912, 7,93 Eur (septynių eurų, 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-25 nutartimi, sustabdant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos G. medžiotojų būrelio, į.k. 193449912, visuotinio susirinkimo 2014-03-30 nutarimo, kuriuo S. B. buvo pašalintas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos  G. medžiotojų būrelio narių, vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-5938-907/2014 (e2-177-907/2015),- palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                        Asta Čebatoriūtė