Civilinė byla Nr. 2S-448-278/2010

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

77.6; 77.3; 110.1; 122.1; 122.4.

                                  PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

                                                           N U T A R T I S

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                          2010 m. birželio 4 d.

                                                               Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, 

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija išklausiusi pranešimą apie bylą,

N u s t a t ė:

atsakovė L. S. nurodė, kad ieškovo D. K. prašymu  Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jai uždrausta matytis su dukra  D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vėlesnėmis teismų nutartimis ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pakeista ir  Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta, kad ji turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje  vietoje, į kurią mergaitę įpareigota pristatyti jos  globėja N. V.. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu yra taikytos išimtinai vienu pagrindu,  jog D. K. pareiškimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08, pagal požymius veikos, numatytos BK 153 straipsnyje. Teigia, kad neištyręs ir neišnagrinėjęs tikrosios padėties bei vadovaudamasis tik ieškovo pateikta informacija apie tariamai daromą žalą mergaitei, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Be to, nurodo, kad  Vilniaus  apygardos prokuratūros 2010-01-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d., 153 str. 4 d. požymių. Kadangi ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutrauktas, toliau minėtas priemones taikyti netikslinga. Prašė teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo  2008 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės  L. S. prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovė bendrauja su dukra dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val.. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas  ir  būtų įmanomas priimto sprendimo įvykdymas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo aplinkybės, kurioms pasikeitus, laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali jas pakeisti, papildyti ar panaikinti.

Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti nutartį  kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pažeidžiančią vaiko teises ir teisėtus interesus, šeimos instituto koncepciją, priimti naują nutartį ir leisti jai bendrauti su dukra pagal 2008 m. kovo 19 d. sudarytą taikos sutartį. Teigia, kad, leidus bendrauti su dukra, nebus pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai,  nebus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Nurodo, kad  šiuo metu ji turi galimybę bendrauti ir matytis su dukra, tačiau šis bendravimas trunka pora valandų ir tai yra aiškiai per mažas bendravimo laikas. Nurodo, kad taikant laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones yra siekiama  užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei jo privalomumą, apsaugoti vaiko interesus, tačiau atmetus jos prašymą, yra siekiama ne apsaugoti vaiko interesus, o juos pažeisti. Mano, kad kuo ilgiau vaikas neturės galimybės pilnavertiškai bendrauti su mama, kuo ilgiau jis bus nuo jos izoliuojamas, tuo labiau bus pažeidžiami vaiko interesai, principinė vaikų teisių apsaugos srities nuostata, numatanti, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai. Nurodo, kad teismo pareiga yra ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, neatskirti vaiko nuo motinos nesant tam priežasčių, nes teisėti vaiko  atstovai yra tėvai, kurie privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti bei ginti jo teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., taip pat nėra nustatyta nusikalstamos veikos jos veiksmuose, juolab vaiko atžvilgiu, todėl prašymo atmetimas pažeidžia ne tik jos, bet ir vaiko teises būti motinos auklėjamu ir globojamu. Nurodo, kad neįrodyta, jog ji netinkamai auklėjo ar prižiūrėjo dukrą, ar jai darė neigiamą poveikį. Mano, kad kuo ilgiau vaikas bus atskirtas nuo motinos, tuo daugiau jam bus daromas žalingas poveikis, pažeidžiama teisė turėti mamą, teisė į asmeninį ir privatų gyvenimą. Teigia, jog būtina atsižvelgti į dukters amžių, mažametės asmenybės formavimąsi, be to, yra įsitikinusi, kad joks pašalinis asmuo nesuteiks vaikui šilumos, saugumo jausmo, išskyrus motiną. Nurodo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, dukrai bus užtikrintos tinkamos sąlygos jos ir dukters bendravimui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo N. V. prašo atsakovės L. S. atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra siejamas su aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00834-08 jos atžvilgiu yra nutrauktas. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės  L. S. yra taikytos  ne iki nurodyto ikiteisminio tyrimo pabaigos, o iki civilinės bylos dėl laikino motinos valdžios  apribojimo išnagrinėjimo, kuri nėra išnagrinėta. Be to, teigdama, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu yra nutrauktas, atsakovė nemini, kad yra nebaigtos nurodyto nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne tik jos, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, apskundimo procedūros. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui yra perduota nagrinėti A. Ū. baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str., t.y., laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio  mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 d. tvirkinus mažametę nukentėjusiąją D. K.. Prokurorui įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir perdavus baudžiamąją bylą teismui,  darytina išvada, kad atlikti tokius veiksmus  mažametės nukentėjusiosios  atžvilgiu įtariamasis A. Ū. galėjo tik mergaitei esant savo motinos, atsakovės L. S. žinioje. Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir A. Ū. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu, mažametės nukentėjusiosios motinos nuomotoje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), seksualiai išnaudojus (tvirkinus) mažametę D. K., teismo procesinis sprendimas leistų teismui, nagrinėjančiam bylą dėl laikino motinos valdžios  apribojimo, daryti išvadą, kad atsakovė L. S. nesirūpino savo mažamete dukra, kas sudaro įstatyminį pagrindą apriboti jos, motinos valdžią. Teigia, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones gali būti pažeistos D. K. teisės ir teisėti interesai. Be to, mano, kad nustatyta  atsakovės L. S. bendravimo su dukra tvarka pilnai atitinka tiek motinos, tiek ir jos dukters interesus.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, tikrina tik apskųstos teismo 2010-04-12 nutarties, kuria atmestas atsakovės L. S. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą,  tačiau nepasisako dėl 2008-12-23 nutarties, kuria skirta laikinoji apsaugos priemonė pagrįstumo, nes apeliacinės instancijos teismas negali priimti procesinių sprendimų dėl  įsiteisėjusių nutarčių teisėtumo (CPK 18 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d.  nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog  D. K., gim. 2004-02-19, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. K. bei nustatoma motinos L. S. ir dukters bendravimo tvarka (b.l. 4-7). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi, ieškovo D. K. prašymu, civilinėje byloje  pagal jo ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovei L. S. matytis su dukra D. K. iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nutartyje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti D. K. interesus, nes  Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK kriminalinės  policijos skyriuje pagal D. K. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal nusikalstamos  veikos, numatytos BK 153 str. (mažamečio vaiko tvirkinimas) požymius, ir tyrimo metu nustatyta, kad tvirkinamieji veiksmai su mažamečiu asmeniu buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini), t.y., L. S. gyvenamoje vietoje (b.l. 8). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, aukščiau minėta nutartis buvo pakeista ir atsakovei leista bendrauti su dukra, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Minėto teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi įvertinus, kad D. K. laikina globėja paskirta N. V. bei nustatyta globos vieta, o  L. S. paskirta apsauga nuo nusikalstamo poveikio, kurios vykdymas pavestas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai,  pakeista ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka:  nustatyta, kad atsakovė L. S. bendrauja su dukterimi D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., į kurią pristatyti D. K. įpareigota jos globėja N. V. (b.l. 1, 8, 19-38).

Prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė L. S. nurodo, kad  jos atžvilgiu,  nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 24 str. 6 d., 153 str. 150 str. 4 d. požymių, yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pažeidžia jos dukters teises ir teisėtus interesus.

Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, nes Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu  ratifikuotos 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai. Esant minėtai nuostatai, būtina įvertinti, ar yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti panaikinta ar pakeista, ar ankstesnėse teismo nutartyse nustatytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmais keliamos grėsmės dukters saugumui yra pasikeitusios, ar nėra tikslinga laikinai nustatyti kitokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką iki bus išnagrinėta civilinė byla. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, kad asmuo, tiek prašantis taikyti, tiek ir  prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo būtinumą. Nagrinėjant atsakovės L. S. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvertinti, ar aplinkybės, dėl kurių byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra pasikeitusios, ar Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ir interesus, ar yra aplinkybių, dėl kurių nėra būtina taikyti laikinosios  apsaugos priemonės. Teismas gali pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tam turi būti pagrįstas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas (CK 3.65 str. 1 d., CPK 146 str.1 d., 150 str.1 d.). Šiuo konkrečiu atveju toks teisinis pagrindas yra numatytas CPK 150 str. 1 d., o faktiniu pagrindu galėtų būti aplinkybė, kad gyvenant su globėja, kaip yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, nukenčia vaiko interesai, t.y., kad pažeidžiamos prigimtinės vaiko teisės bendrauti ir būti su motina. Ieškovė teismui jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, apart nurodytos aplinkybės, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepateikė, t. y., nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų, jog jos ir vaiko  tarpusavio ryšiai dėl esamos laikinosios bendravimo tvarkos gali nutrūkti, ar kad iki ginčo išsprendimo iš esmės esama nustatytoji bendravimo tvarka būtų žalinga vaikui, kad D. K. nesudaromos tinkamos sąlygos augti ir vystytis (CPK 178 str.). Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka negali būti vertinama kaip minimali, nes apeliacinės instancijos teismas leido atsakovei bendrauti su dukra D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 9 val. iki 11 val., todėl atsakovė turi galimybę bendrauti su vaiku, įgyvendinti motinos valdžią. Prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra būtina byloje nustatyti ilgesnį ar dažnesnį jos bendravimą su vaiku. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą įvertintinos ir tos aplinkybės, kad  ribotas  L. S. bendravimas su dukra yra laikino pobūdžio iki civilinės bylos dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėjimo. Be to, kilęs šalių ginčas turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui,  aplinkai ir bendravimo tvarkai. Nors atsakovė nurodo, kad jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nėra padariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d., 153 str., 153 str. 4 d., kas, jos  manymu, yra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepaneigti trečiojo asmens N. V. teiginiai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas. Esant paminėtoms aplinkybėms bei įvertinus, kad paskirtos laikinosios priemonės yra  laikinojo pobūdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti L. S. prašymo.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

N u t a r ė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija                                                                                                 Ramunė Čeknienė

                        Birutė Jonaitienė

                                                                                                                        Birutė Valiulienė