Administracinė byla Nr. I-5158-789/2015

                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04704-2014-5

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.30; 3.21

(S)

                               VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos R. M. atstovei advokatei Lilijai Semaško, atsakovo Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei, atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms Giedrai Katiliauskienei ir Julijai Kovalenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja R. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2014-09-30 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolą/sprendimą NR. ULS1-2014-06; 2) panaikinti 2014-07-25 Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) raštą dėl prašymo Nr. S-1443; 3) panaikinti 2014-04-11 Centro pažymą Nr.KV2-281; 4) įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 2008 m. įgytą bakalauro diplomą Tarptautiniame universitete Maskvoje kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas (t. 1, b. l. 1-4).

Paaiškino, kad Centro ir Komisijos sprendimai, kuriais nutarta pareiškėjos 2008 metais Tarptautiniame universitete Maskvoje (toliau – ir TUM) įgytos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neteisėti. Atsakovai neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus ir vertindami pareiškėjos diplomą  viršijo suteiktos kompetencijos ribas. Atsakovų teiginiai, kad studijų įgyvendinimui kelti reikalavimai iš esmės skyrėsi nuo nustatytų formalių reikalavimų kvalifikacijos kilmės šalyje, pareiškėjai 2008 m. buvo sudarytos galimybės išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo, o nuo 2012-04-01 pasikeitė užsienio kvalifikacijų susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo tvarka, kurioje nenumatyta galimybė pareiškėjams išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, neatitinka faktinių aplinkybių ir neturi teisinio pagrindo.

Dėl kvalifikacinio egzamino paaiškino, kad 2008-09-04 pažymoje dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 14-609 Centras nusprendė, kad pareiškėjos kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programą. Tiek Centro 2008-09-04 pažymoje, tiek ir 2014-07-25 sprendime nustatytas tas pats pareiškėjos įgytos kvalifikacijos esminis skirtumas, t. y. faktinio auditorinio darbo apimtis, tačiau 2008-09-04 pažymoje pareiškėjai suteikta galimybė papildomai išlaikyti egzaminą. Taigi, Centras, du kartus vertindamas pareiškėjos diplomą ir nustatęs analogiškus trūkumus, priėmė iš esmės skirtingus sprendimus ir neatsižvelgė į objektyvias termino laikyti egzaminą praleidimo aplinkybes. Priešingai nei nurodoma Komisijos sprendime, nuo 2012-04-01 pasikeitusioje užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo tvarkoje yra numatyta galimybė išlaikyti egzaminą.

Dėl kontaktinio darbo paaiškino, kad studijų programa buvo vykdoma esant faktiniam kontaktiniam darbui auditorijose ir laboratorijose, studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos ir kt.) visą studijų laikotarpį, t. y. nuo 2003 iki 2008 m., vyko adresu: Sudostraitelnaja 75, Kaliningrad, Admiralskaja 1 Kaliningrad. Pareiškėja pateikė Centrui visus turimus dokumentus. Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų 15.6 p. suteikia Centrui teisę gauti visą jam reikalingą su pavestų funkcijų vykdymu susijusią informaciją, tačiau Centras nesiėmė jokių veiksmų siekdamas išreikalauti iš TUM ar kitų institucijų informaciją, kuri patvirtintų pareiškėjos faktinio auditorinio darbo apimtį. Komisijos sprendime nurodyta 336 val. faktinė kontaktinio darbo apimtis nustatyta remiantis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis bei pareiškėjos paso kopijomis, nevertinant kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų. Pareiškėja turi teisę grįsti savo poziciją visais turimais įrodymais ir neturėjo pagrindo saugoti kelionės bilietų ir kitų dokumentų, nes nežinojo apie tokį poreikį. Atsakovai formaliai ir šališkai įvertino jiems pateiktus dokumentus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateikti dokumentai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-06-11 pažyma apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. 16A-3965,  Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-20 pažyma apie suteiktas kasmetines ir tikslines atostogas per 2004-2009 metų laikotarpį Nr. (4.1-02)K-5302 - patvirtina kvalifikacijos vertinimo metu turėtą informaciją apie sesijų laikotarpius ir nesuteikia papildomos informacijos apie pareiškėjos dalyvavimą sesijose bei vykimą į TUM. Centro nustatytas pažeidimas - kontaktinio darbo trūkumas – nustatytas nevertinant pareiškėjos studijų metu kontaktiniam darbui Lietuvoje ir Rusijos Federacijoje keliamų reikalavimų. Teisės aktai bei reikalavimai studijų kokybei ir jos apimčiai negali būti taikomi atgal. Atsakovai nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad pareiškėja faktiškai dalyvavo auditorinio darbo užsiėmimuose ir sesijose. Teikdama turimus dokumentus, pareiškėja buvo sąžininga ir geranoriškai bendradarbiavo su atsakovais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1., b. l. 107-109).

Paaiškino, kad Centras, kvalifikacijos vertinimo metu palyginęs pareiškėjos kvalifikacijai keltus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, ir nustatęs esminį skirtumą dėl studijų kokybės, vadovaudamasis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 30.4 p., priėmė teisėtą ir pagrįstą 2014-04-11 sprendimą Nr. KV2-281. Pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nesuteikia papildomos informacijos apie jos faktinę auditorinio darbo apimtį, t. y. nepaneigia Centro 2014-04-11 sprendime Nr. KV2-281 padarytos išvados esant esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Komisija, Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-519 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų patvirtinimo" (toliau – ir Nuostatai) 6 p. nustatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos apeliaciją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos (Centro) sprendimą.

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį  atmesti kaip nepagrįstą (t. 1., b. l. 23-28).

Paaiškino, kad pareiškėjos Centrui 2008-05-15 pateikto prašymo dėl TUM įgytos kvalifikacijos vertinimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, kad užsienio kvalifikacijų vertinimas ir akademinis pripažinimas yra du atskiri savarankiški procesai, atliekami skirtingų subjektų - vertinimą atlieka Centras, o akademinį pripažinimą - Ministerija. Išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, Centras, vadovaudamasis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, 2008-09-04 priėmė sprendimą, įformintą pažyma Nr. 14-609, pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP), taip pat nurodė, kad prašymą laikyti kvalifikacinį egzaminą pareiškėja turi pateikti per 3 mėnesius nuo pažymos gavimo. Pažymą pareiškėja asmeniškai atsiėmė atvykusi į Centrą 2008-09-08, tačiau per trijų mėnesių terminą nepateikė Centrui prašymo dėl kvalifikacinio egzamino laikymo. Pareiškėjai neįvykdžius Centro 2008-09-04 sprendime dėl kvalifikacijos vertinimo iškeltos sąlygos, jos kvalifikacija netapo lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių Centro pažymų išdavimo registre užfiksuotą 2008-09-04 pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo išdavimo faktą ir nepasinaudojo teisės aktuose nustatyta tvarka apskųsti Centro 2009-02-06  sprendimą Nr. 4-436, kuriame konstatuota, kad pareiškėja praleido prašymo laikyti kvalifikacinį egzaminą pateikimo terminą ir kvalifikacinio egzamino laikyti negali. Prašymą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo pareiškėja pateikė Centrui 2013-09-17. Nagrinėdamas pareiškėjos 2013-09-17 prašymą, Centras, vadovaudamasis Aprašo 12 p. ir Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika) 41 p., nustatė, kad pareiškėjos TUM baigta teisės programa pagal formalius bendruosius reikalavimus yra panašiausia į Lietuvoje teikiamas bakalauro studijų programas ir tokio sudėtingumo programos kvalifikacija pareiškėjai suteikta per visus (penkerius) studijų metus turėjus tik 18 proc. kontaktinio darbo (pagal Centro turimą informaciją - 336 val.) nuo visos formaliai nustatytos kontaktinio darbo apimties (1895 val.), kuri skirta pasiekti kvalifikacijai numatytas žinias ir gebėjimus. Kadangi nustatytos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo Lietuvoje panašiausio lygmens ir sudėtingumo programai keliamų reikalavimų (640  kontaktinio darbo val.), Centras, vadovaudamasis Aprašo 12 p. ir Metodikos 46.2 - 46.3 p. pagrįstai konstatavo esant esminius skirtumus dėl studijų kokybės, todėl 2014-04-11 sprendimu Nr. KV2-281 nusprendė pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus pirmosios pakopos studijas. Siekdamas gauti sprendimo priėmimui būtiną informaciją Centras kreipėsi į pareiškėją, TUM, kitas institucijas (Valstybės sienos apsaugos tarnybą). Pareiškėjos Centrui 2014-07-08 papildomai pateikti dokumentai, kurie nebuvo pateikti kvalifikacijos akademinio pripažinimo metu, tik patvirtina Centro 2014-04-29 sprendimo metu jau turėtą informaciją apie sesijų laikotarpius, tačiau nesuteikia jokios papildomos informacijos apie pareiškėjos dalyvavimą sesijose arba papildomą vykimą į TUM, todėl jokios įtakos Centro 2014-04-11 sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Atsakovas neneigia fakto, kad studijų metu pareiškėja turėjo kontaktinio darbo, taip pat neginčija aplinkybės, kad TUM yra pripažinta aukštoji mokykla kilmės šalyje, t. y. Rusijos Federacijoje, bei šios aukštosios mokyklos vykdoma teisės studijų programa yra akredituota, tačiau, remdamasis surinkta informacija, nustatė, kad pareiškėjos faktiškai įgyvendinto kontaktinio darbo apimtis iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje nustatytos tokio darbo apimties. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Centras, vertindamas tą pačią užsienio kvalifikaciją, priėmė skirtingus sprendimus. Pareiškėjos kvalifikacijos vertinimas ir pripažinimas vyko dviejų skirtingų teisinių reglamentavimų laikotarpiu, pirmuoju atveju buvo atliekamas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas, vadovaujantis 2008 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis, o antruoju - akademinis pripažinimas, vadovaujantis 2013-2014 m. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, nuo 2012-04-01 įsigaliojus naujai užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo sistemai, kvalifikaciniai egzaminai Centre nėra vykdomi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės Ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo Centro atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2013-09-30 pateikė Centrui Paraišką dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo (reg. Nr. KV1-933), kurioje prašė pripažinti 2008 m. Tarptautiniame universitete Maskvoje įgytą kvalifikaciją (t. 1, b. l. 83-84).

Centras, išnarinėjęs pareiškėjos prašymą dėl diplomo, įgyto 2008 m. TUM, akademinio pripažinimo, 2014-04-11 priėmė sprendimą, įformintą pažymoje „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ Nr.KV2-281, kuriuo nusprendė pareiškėjos įgytos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus pirmosios pakopos studijas (t. 1, b. l. 89). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad dėl nustatyto esminio skirtumo tarp deklaruojamų ir faktiškai įgyvendintų reikalavimų, studijų programoje numatyti studijų tikslai ir rezultatai negalėjo būti pasiekti.

Nesutikdama su Centro 2014-04-11 sprendimu Nr. KV2-281, pareiškėja 2014-04-29 pateikė apeliacinį skundą Komisijai (t. 1, b. l. 90-91). Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Komisijos 2014-05-23 posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti kvalifikacijos akademinio pripažinimo atlikimo metu (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2010-05-17 pažymą apie socialinio draudimo laikotarpius nuo 2005-01-01 iki 2008-06-01), 2014-05-23 protokoliniu sprendimu Nr. ULS1-2014-04 nutraukė pareiškėjos apeliacijos nagrinėjimą ir informavo pareiškėją apie galimybę kreiptis į Centrą, pateikiant papildomus su kvalifikacijos vertinimu susijusius dokumentus (t. 1, b. l. 94, 95).

Pareiškėja 2014-07-08 pateikė Centrui prašymą pakartotinai atlikti 2008 m. TUM įgytos kvalifikacijos akademinį prižinimą ir pateikė papildomus dokumentus – 2014-06-20 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie pareiškėjai suteiktas kasmetines bei tikslines atostogas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2009 m. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-06-11 pažymą apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (t. 1, b. l. 96-100). Centras, išnagrinėjęs pakartotinį pareiškėjos prašymą ir kartu su juo papildomai pateiktus dokumentus, 2014-07-25 priėmė sprendimą Nr. S-1443, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (t. 1, b. l. 101). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo abejoti Centro 2014-04-11 sprendimo Nr. KV2-281 pagrįstumu ir tik patvirtina vertinimo metu Centro turėtą informaciją apie sesijų laikotarpius, tačiau  nesuteikia jokios papildomos informacijos apie pareiškėjos dalyvavimą sesijose ir papildomą vykimą į TUM.

Nesutikdama su Centro 2014-07-25 sprendimu Nr. S-1443, pareiškėja 2014-08-19 pateikė apeliaciją Komisijai, kuri 2014-09-11 protokoliniu sprendimu Nr. ULS1-2014-06 pareiškėjos apeliaciją atmetė ir paliko galioti Centro sprendimą dėl pareiškėjos TUM įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, išdėstyto Centro pažymoje Nr. KV2-281 (t.1, b. l. 102, 105-106).

Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovai šioje byloje ginčijamais sprendimais pagrįstai pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos nepripažino lygiaverte Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai.

Nustatyta, kad dėl TUM 2008 m. įgytos kvalifikacijos vertinimo pareiškėja į Centrą kreipėsi 2008-05-15 (t. 1, b. l.32-33). Centras, išnagrinėjęs pareiškėjos 2008-05-15 paraišką, pareiškėjos  pateiktus dokumentus (diplomas NR. 0040766, asmens dokumentai su vizomis ir vykimo į Rusijos Federacija žymomis, klausimynas apie studijų vykdymo vietą, studijų sutartis, paaiškinimas, studijų knygelė ir pažymėjimas, pažymos apie studijas, iškvietimai į sesijas) ir Centro savarankiškai surinktus dokumentus (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikti duomenys, TUM pažymos, Centro atlikta surinktų duomenų analizė), 2008-09-04 priėmė sprendimą, įformintą pažyma „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr.14-609, kuriuo, vadovaudamasis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai), nusprendė pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP), kaip numatyta Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.2 p. (t. 1, b. l. 32-71,72-74). Taip pat šiame sprendime buvo nurodyta, kad prašymas dėl kvalifikacinio egzamino laikymo, nurodant pageidaujamą jo laikymo mėnesį, Centrui turi būti pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo gavimo dienos.

Pagal pareiškėjos 2008-05-15 paraiškos Centrui pateikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą užsienio kvalifikacijų vertinimas ir akademinis pripažinimas buvo du savarankiški,  skirtingų subjektų atliekami procesai: vertinimą atliko Centras, o akademinį pripažinimą, pagal atskirą pareiškėjo prašymą - Ministerija (Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 6, 8 p.). Pagal Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.1-14.3 p. Centras, išnagrinėjęs  paraišką ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: 1) vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje; 2) vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus); 3) vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje. Kvalifikacinį egzaminą, nurodytą šių Nuostatų 14.2 punkte, organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras savo nustatyta tvarka <...> (Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 17 p.).

Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai galiojo iki 2012-03-31, o nuo 2012-04-01 išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinio pripažinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintas Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašas, kurio 6 p. nustatyta, kad užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui ar atitinkamo lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijai, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų. Kiekviena užsienio kvalifikacija vertinama ir sprendimas dėl jos akademinio pripažinimo priimamas individualiai, remiantis turima informacija ir akademinį pripažinimą vykdančių institucijų nustatyta analogiškų ar iš esmės panašių užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka (Aprašo 7 p.). Vykdydamas užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą, Centras lygina užsienio kvalifikacijai įgyti nustatytus ir įvykdytus bendruosius reikalavimus su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje (Aprašo 12 p). Pagal Aprašo 30.1-30.4 p. užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą, galimi tokie užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo sprendimai: 1) pripažinti užsienio kvalifikaciją; 2) pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (siekti tik darbo veiklos ir (arba) tolesnių studijų stojant tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai); 3) pripažinti užsienio kvalifikaciją tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir panašiai), kuriuos kvalifikacijos turėtojas turės įvykdyti; 4) nepripažinti užsienio kvalifikacijos. Sprendimai dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo turi būti motyvuoti, aiškiai raštu išdėstytos sprendimų priėmimo priežastys (Aprašo 31 p.).

Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu ir Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos svetimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-519 "Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas. pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų patvirtinimo". Vadovaujantis Aprašo 38 p. ir Nuostatų 27 p., Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančios institucijos sprendimą, o pareiškėjo apeliaciją atmesti; 2) įpareigoti užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdančią instituciją atlikti pakartotinį užsienio kvalifikacijos vertinimą ir akademinį pripažinimą vykdančią instituciją pakartotinį užsienio kvalifikacijos vertinimą ir akademinį pripažinimą.

Užsienio kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą kilmės šalyje ir užsienio kvalifikacijos bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų lyginimą su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje, reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-48  patvirtinta Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodika, įsigaliojusi nuo 2012-05-31. Metodikos 29 p. nustatyta, kad kvalifikacijos vertinimą sudaro šie etapai: 1) kvalifikacijos vertės nustatymas jos kilmės šalyje; 2) kvalifikacijos lygmens nustatymas jos kilmės šalyje; 3) kvalifikacijos palyginimas su Lietuvos Respublikoje teikiama panašiausia kvalifikacija, t. y. kvalifikacijos turinio, paskirties, apimties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje; 4) nustatymas, ar rasti skirtumai tarp kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje teikiamos kvalifikacijos yra esminiai, atsižvelgus į vertinimo tikslą. Visais atvejais lyginant kvalifikaciją turėtų būti atsižvelgiama ir į numatytuosius, ir į faktiškai įvykdytus reikalavimus, nes numatytieji reikalavimai gali skirtis nuo faktiškai įvykdytų (Metodikos 41 p.). Pagal Metodikos 46.2 – 46.3 p. esminis skirtumas dėl studijų kokybės gali būti nustatomas tais atvejais, kai: 1) nustatytos studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo suteiktas institucijos pripažinimas, ar programos akreditavimas, ar buvo numatyti mokymosi (studijų) rezultatai; 2) studijų organizavimo bei vykdymo aplinkybės negalėjo įgalinti pasiekti numatytų programos tikslų ir (ar) mokymosi (studijų) rezultatų.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Centras, vertindamas tą pačią užsienio kvalifikaciją 2008 m. (2008-09-04 pažyma dėl kvalifikacijos vertinimo Nr. 14-609) ir 2014 metais (2014-04-11 pažyma dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV2-281) priėmė skirtingus sprendimus. Pažymėtina, kad pareiškėjos kvalifikacijos vertinimas ir pripažinimas vyko dviejų skirtingų teisinių reglamentavimų laikotarpiu - pirmuoju atveju buvo atliekamas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas vadovaujantis 2008 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis (Vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai), antruoju atveju - akademinis pripažinimas vadovaujantis 2013-2014 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis (Aprašu ir Metodika). Centras, nagrinėdamas pareiškėjos 2013-09-30 paraišką dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo (toks prašymas Centrui nebuvo teiktas 2008-05-15, kuomet Centras vykdė pareiškėjos kvalifikacijos vertinimą), teisėtai vadovavosi paraiškos pateikimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Todėl 2014-04-11 sprendimo Nr. KV2-281 priėmimo metu pagrįstai buvo taikomi galioję Metodikos 50, 52 punktai ir Aprašo 30.4. punktas. Centras turėjo pagrindą priimti sprendimą, nesiedamas jo su 2008-09-04 sprendimu Nr. 14-609, kadangi pareiškėja pastarojo sprendimo neįvykdė ir teisės kvalifikacinio egzamino neišlaikė (t. 1, b. l. 72-74, 75, 76,  77, 78-81, 82). Nuo 2012-04-01 įsigaliojus naujai užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo tvarkai, kvalifikaciniai egzaminai Centre nėra vykdomi. Centro 2009-02-06 sprendimas Nr. 4-436 yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti minėto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Minėta, kad pagal Aprašo 12 p. užsienio kvalifikacijų akademinis pripažinimas paremtas kvalifikacijų (užsienio ir priimančiosios šalies) palyginimu pagal bendruosius reikalavimus kvalifikacijų paskirčiai, apimčiai (trukmei), kokybei, turiniui ir studijų rezultatams, o  vadovaujantis Metodikos 41 p., palyginimo metu nagrinėjami ne tik formaliai numatytieji, bet ir faktiškai įgyvendinti reikalavimai. Todėl užsienio kvalifikacijų akademiniam pripažinimui renkami tiek numatytieji, tiek su faktiškai įgyvendintais reikalavimais susiję duomenys. Nustatyta, kad pareiškėjai užsienio kvalifikacijos kilmės šalyje suteiktai teisės bakalauro kvalifikacijai buvo keliami tokie formalūs reikalavimai: programos trukmė - 4 studijų metai (studijuojant neakivaizdiniu būdu ši trukmė gali pailgėti metais); bendroji programos apimtis - 7 578 valandų (iš jų – 1 895 auditorinių darbo valandų); programa skirta parengti  specialistą  profesinei  veiklai  teisės  srityje,  suteikiant kompetencijas, reikalingas taip pat ir tolesnėms (magistro) studijoms. Taigi, pareiškėjos baigta teisės programa pagal formalius bendruosius reikalavimus yra panašiausia į Lietuvoje teikiamas bakalauro studijų programas. Bakalauro kvalifikacijai įgyti Lietuvoje nustatyta kontaktinio darbo apimtis - 640 val.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką analogiškose bylose, nustatė, kad kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas (LVAT 2003 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-802/2003). Kontaktinio darbo apimties trūkumas  laikomas esminiu skirtumu, o Centro priimti sprendimai analogiškose bylose yra teisėti (LVAT 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1793/2013).

Byloje esanti medžiaga (sesijų skaičius ir trukmė, laikytų egzaminų ir įskaitų datos, VSAT duomenys apie pareiškėjos vykimą į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, pareiškėjos paso duomenys apie vykimą į Rusijos Federaciją) patvirtina, kad pareiškėjai kvalifikacija TUM suteikta per penkerius studijų metus turėjus tik 18 proc. kontaktinio darbo, kas sudaro iš viso - 336 val. nuo visos formaliai nustatytos 1 895 val. kontaktinio darbo apimties, skirtos pasiekti kvalifikacijai numatytas žinias ir gebėjimus (t. 1, b. l. 34-35, 36-44, 45-46, 47, 48-49, 51-57, 58-69, 70-71). Taigi, pareiškėjos faktinė kontaktinio darbo apimtis (336 val.) sudaro tik 52,5 proc. Lietuvoje bakalauro kvalifikacijai nustatytos kontaktinio darbo apimties (640 val.). Be to, nustatytos faktinės studijų įgyvendinimo aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjos studijų metu kvalifikacijos kilmės šalyje nebuvo įgyvendinti nustatyti formalūs reikalavimai, skirti pasiekti kvalifikacijai numatytus tikslus ir studijų rezultatus.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės pareiškėjos studijų aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos faktiškai įgyvendinta kontaktinio darbo apimtis negalėjo sudaryti sąlygų visų programoje numatytų dalykų, susietų su programos tikslais ir rezultatais, sėkmingam išklausymui ir atsiskaitymui už juos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės pareiškėjos studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje joms panašiausio studijų lygmens ir sudėtingumo programai keliamų reikalavimų, nagrinėjamu atveju yra pagrindas  konstatuoti esant esminį skirtumą dėl studijų kokybės.

Pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimas tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir pan.), kaip numatyta Aprašo 30.3 p., teismo vertinimu, nėra galimas, nes  tokių egzaminų, kursų ar studijų, galinčių kompensuoti ar išlyginti nustatytą esminį skirtumą pareiškėjos kvalifikacijos atveju, nėra. Nagrinėjamu atveju nustatytas esminis skirtumas yra susijęs su individualiomis studijų aplinkybėmis, kurios negalėjo sudaryti galimybės pasiekti numatytų studijų programos tikslų ir studijų rezultatų. Pažymėtina, kad Centro 2014-04-11 sprendime Nr. KV2-281 nurodyta, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į pasirinktą Lietuvos aukštąją mokyklą dėl žinių ir gebėjimų įvertinimo bei pripažinimo.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Centras formaliai ir šališkai įvertino jiems pateiktus dokumentus ir nesiėmė jokių veiksmų siekdamas išreikalauti iš kitų institucijų informaciją, kuri patvirtintų pareiškėjos faktinio auditorinio darbo apimtį,  teismas pasisako, kad pagal Metodikos 13 p. informacija apie įgytą kvalifikaciją, baigtą studijų programą, kvalifikaciją suteikusią instituciją ir kilmės šalies švietimo sistemą reikalinga sprendimų dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo priėmimui. Turima informacija turi būti pakankama, t. y. įgalinti atlikti visus vertinimo etapus (Metodikos 14 p.). Už reikiamos informacijos teikimą ir (ar) gavimą yra atsakingi: pareiškėjas, teikiantis Aprašo 29 punkte nurodytus pagrindinius bei, akademinį pripažinimą vykdančiai institucijai pareikalavus, papildomus dokumentus, reikalingus kvalifikacijai objektyviai įvertinti; akademinį pripažinimą vykdanti institucija, kuri pati renka ir (ar) sistemina vertinimui reikalingą informaciją, gautų išsilavinimo dokumentų pavyzdžius, ankstesnius pripažinimo sprendimus ir pan. (Metodikos 15.1-15.2 p.). Be to, vadovaujantis 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos III skyriaus 3 str. 2 d., už adekvačios ir teisingos informacijos pateikimą visų pirma yra atsakingas pareiškėjas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Centro 2014-04-11 sprendimas Nr. KV2-281 priimtas įvertinus tiek pareiškėjos kartu su 2013-09-30 paraiška pateiktus dokumentus, tiek ir Centro savarankiškai surinktą medžiagą (t. 1, b. l. 34-35, 36-44, 45-46, 47, 48-49, 51-57, 58-69, 70-71). Medžiaga, kuria Centras rėmėsi priimdamas 2014-04-11 sprendimą Nr. KV2-281, atitiko Metodikos  13 p. reikalavimus, buvo išsami ir pakankama sprendimui dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo priimti. Pareiškėjos kartu su 2014-07-08 prašymu pakartotinai atlikti 2008 m. įgytos kvalifikacijos akademinį prižinimą Centrui pateiktų papildomų dokumentų – 2014-06-20 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie pareiškėjai suteiktas kasmetines bei tikslines atostogas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2009 m. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-06-11 pažymos apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (t. 1, b. l. 96-100) turinys nepaneigė Centro 2014-04-11 sprendime Nr. KV2-281 nustatytų faktinių aplinkybių, nesuteikė jokios papildomos informacijos apie pareiškėjos dalyvavimą sesijose ir papildomą vykimą į TUM ir tik patvirtino pareiškėjos 2013-09-30 paraiškos pirminio vertinimo metu Centro jau turėtą informaciją apie sesijų laikotarpius. Todėl Centras 2014-07-25 sprendimu Nr. S-1443 pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (t. 1, b. l. 101).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovai ginčijamais sprendimais (Centras 2014-04-11 sprendimu Nr. KV2-281 ir 2014-07-25 spendimu Nr. S-1443; Komisija 2014-09-30 sprendimu NR. ULS1-2014-06) pagrįstai nepripažino pareiškėjos 2008 m. TUM įgytos kvalifikacijos lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus pirmosios pakopos studijas. Ginčijami sprendimai atitinka teisės aktų (Aprašo 31 p.) reikalavimus, yra motyvuoti ir pagrįsti, juose aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių netenkinta pareiškėjos paraiška. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 2008 m. įgytą bakalauro diplomą Tarptautiniame universitete Maskvoje kaip lygiavertį kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

                                                    n u s p r e n d ė:

pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                     Rytis Krasauskas

                                                                                       Halina Zaikauskaitė