Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-06][nuasmenintas sprendimas byloje][I1-2841-1047-2021].docx
Bylos nr.: I1-2841-1047/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų 188721271 atsakovas
Kategorijos:
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos

?

                 Administracinė byla Nr. I1-2841-1047/2020

                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01001-2021-0

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

dalyvaujant pareiškėjui D. S.,

 viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

 

Teisme 2021 m. kovo 29 d. gautas pareiškėjo D. S. skundas, kuriame prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 1–7). Ginčo laikotarpis yra nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki šios dienos (pasikreipimo diena į teismą) yra laikomas Vilniaus PN, kur yra grubiai pažeidžiamos jo teisės, apsunkinamos kalinimo sąlygos, žeminamas orumas bei trikdoma sveikata.

Paaiškina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus PN administracija yra išdavusi netinkamą antklodę, ant kurios matosi antspaudas 2000 LT-K. Pagal teisės aktų nuostatas, antklodės naudojimo laikas yra daugiausiai 4 metai, tačiau pareiškėjo atveju antklodė yra naudojama 21 metus. Pareiškėjo antklodė purvina, su dėmėmis nuo rūdžių ar kraujo. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau jam visada buvo atsakoma, kad išduota antklodė yra tinkama naudoti. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau atsakymas buvo toks pats kaip ir Vilniaus PN administracijos. Kiek vėliau pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), tačiau jam buvo atsakyta, kad esant COVID-19 pandemijai, NVSC neatlikinėja ūkio objektų apžiūrų. Pareiškėjas akcentuoja, kad serga odos liga, todėl jam būtina užtikrinti tinkama higienos priežiūrą, tačiau to padaryti negali. Pareiškėjas išgyvena depresiją, odos ligos paūmėjimą bei dvasinius išgyvenimus.

Teigia, kad atvykus į Vilniaus PN nebuvo aprūpintas indais maistui, tačiau po pateikto skundo Vilniaus PN administracijai, pareiškėjui 2020 m. spalio 13 d. buvo išduotas indų komplektas. Šaltojo sezono metu, norint sušilti tenka rinktis karštą arbatą, tačiau pareiškėjui išduotų indų neužtenka, o daugiau indų Vilniaus PN administracija neišduoda. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjui atimama teisė gauti tinkamą maitinimą, jis dažnai jaučiasi alkanas bei prislėgtas.

Tvirtina, kad atvykęs į Vilniaus PN dėl odos ligos kreipėsi į Vilniaus PN administracija, kuri nukreipė pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Pareiškėjas kiekvieną dieną turi teptis įvairiais kremais, todėl mano, kad atsakovės atstovas turėtų leisti išsimaudyti duše dažniau nei kartą per savaitę, tačiau Vilniaus PN administracija jį siunčia į LAVL, kad jie paskirtų pareiškėjui gydymą. Gavęs 2021 m. vasario 24 d. medicininį pažymėjimą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri 2021 m. kovo 15 d. raštu nurodė, kad pareiškėjui yra suteiktas papildomas nusiprausimas po dušu. Tačiau Vilniaus PN administracija dar nė karto pareiškėjui neleido papildomai nusiprausti.

Pabrėžia, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kad būtų leista pasinaudoti riboto interneto prieiga tam, kad galėtų susipažinti su teisės aktais, teismų sprendimais, tačiau iki 2021 m. vasario 7 d. Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso patalpose tokių patalpų nebuvo. Vilniaus PN buvo įrengtas riboto interneto prieigos kambarys, tačiau juo pasinaudoti galima 1 kartą per 15 darbo dienų ir tik 30 min. Esant COVID-19 pandemijai, dalis teismo posėdžių vyksta nuotoliniu būdu, todėl minėtame kambaryje vyksta nuotoliniai teismo posėdžiai. Atsakovės atstovas nededa pastangų, jog būtų padaryta atskira patalpa, kur suimtieji galėtų pasinaudoti riboto interneto prieiga. Pareiškėjo teigimu, jis yra neišprusęs, suimtas jau daug metų, todėl net kai ir yra leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga, jam yra sunku surasti reikalingą informaciją. Tokiais veiksmais, Vilniaus PN administracija atima galimybė pareiškėjui susipažinti su teisės aktais susijusiais su įkalinimo sąlygomis. Be to, pareiškėjui atimama teisė tinkamai ginti savo teises.

Nurodo, kad turi rankos traumą, todėl ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kad galėtų pasinaudoti guminiu eksparderiu (kamuoliuku) treniruokliu, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis privalo kreiptis į LAVL traumatologą. Po konsultacijos LAVL traumatologas rekomendavo naudotis eksparderį (kamuoliuką), tačiau net ir po minėtų rekomendacijų, Vilniaus PN administracija atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą bei paminėjo, kad nesvarbu ką LAVL rekomenduoja. Pareiškėjas sunkiai lanksto dešinės rankos pirštą, dėl ko patiria fizinį skausmą, įvairius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

Mano, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengtos kritulių šalinimo sistemos, todėl tiek lyjant, tiek sningant tenka braidyti balose. Dėl minėtų priežasčių gadinasi avalynė, didėja rizika susirgti. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose visi šonai su įleistomis skardomis į žemę bei pritvirtintomis papildomomis apsaugomis. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų yra kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, Kalėjimų departamentą, NVSC, tačiau nei viena institucija nesiima nagrinėti šios situacijos, kadangi šalyje paskelbtas karantinas.

Teigia, kad Vilniaus PN nėra batsiuvio, todėl pareiškėjui nėra galimybės pasitaisyti avalynės. Be to, Vilniaus PN esančioje parduotuvėje taip pat negali įsigyti naujos avalynės. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupėje, todėl jam nėra suteikta galimybė laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis, neišduodama nauja avalynė nemokamai. Dėl minėtų priežasčių tenka vaikščioti su suplyšusia avalyne, dėl ko jam gėda išeiti iš kambario.

Tvirtina, kad atvykus į Vilniaus PN jam nebuvo leista naudotis asmenine barzdaskute, nors prieš tai kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) pagal gydytojų išvadas jam buvo leista naudotis savo barzdaskute. Pareiškėjas Vilniaus PN turi naudotis vienkartiniais peiliukais, tačiau dėl odos ligos jį išberia, kas sukelia didelius nepatogumus. Vilniaus PN administracija, rekomendavo kreiptis į LAVL konsultacijai pas dermatologą, kur jam buvo pakartotinai nustatyta ta pati odos liga. Tačiau net ir po šio vizito, Vilniaus PN neleido naudotis barzdaskute. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, kadangi daugelis kitų nuteistųjų turi asmenines barzdaskutes, kurios išduodamos išsiprausus po dušo. Pareiškėjui tenka vaikščioti su apipleiskanojusiu ir dėmėtu veidu, dėl ko jis patiria didelius nepatogumus. Dėl paūmėjusios odos ligos, tenka kęsti fizinį skausmą bei patirti dvasines kančias.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN savo veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Mano, kad Vilniaus PN administracija nesilaiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų, neužtikrina tinkamų įkalinimo sąlygų.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 5 d. teismui pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kuriuose nurodo, jog nesutinka su atsiliepime pateiktais motyvais (t. 1, b. l. 113–116).

Teigia, kad atsakovės atstovas tik nurodo teisės aktų nuorodas dėl antklodės ir prašo teismo, kad Vilniaus PN pateiktų foto nuotrauka antklodės, kuri jam buvo išduota 2020 m. spalio 19 d. Ant minėtos antklodės buvo akivaizdūs štampai ir nusidėvėjimo žymės. Be to, tik po kreipimosi į teismą, pareiškėjui buvo išduotas antras puodelis, bet iki tol 6 mėnesius ir 15 dienų pareiškėjui nebuvo suteikti papildomi indai. Atitinkamai Vilniaus PN darbuotojai netinkamai atlieka savo darbo funkcijas, apsunkina kalinimo sąlygas. Pareiškėjui nėra užtikrinama teisė į tinkamą maitinimą, trūksta energijos. Prašo teismo, kad Vilniaus PN pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių foto nuotraukas, pažymint vietą, kurioje matytųsi, jog buvo įrengta kritulių šalinimo sistema.

Pažymi, kad artimieji siunčia pinigų, tačiau jis jų negauna, kadangi suma viršija leistiną, dėl ko jis negali įsigyti avalynės iš Vilniaus PN esančios batų parduotuvės. Be to, minėtoje parduotuvėje galima įsigyti tik šlepetes. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas turi vaikščioti apiplyšęs. Teigia, kad pateikęs prašymą dėl papildomo dušo, atsakymą gavo tik po mėnesio, nors pagal gydytojo išvadas jau turėjo iškart gauti daugiau nei vieną kartą nusiprausti po dušu. Be to, pareiškėjo prašymas nebuvo vizuotas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog nesikreipė dėl riboto interneto prieigos. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi žodžiu į Vilniaus PN administracija. Siekiant pasinaudoti riboto interneto prieigą reikia užpildyti specialų prašymą, tačiau pareiškėjui nebuvo duodamas popierius, todėl tik pats susiradęs popieriaus galėjo užpildyti prašymą ir pateikti jį Vilniaus PN administracijai.

Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas nepagrįstai nesivadovauja LAVL traumotologo rekomendacija ir nesuteikia jam reikalingo treniruoklio. Dėl minėtų priežasčių, Vilniaus PN administracija kelią pavojų pareiškėjo sveikatai, nors privalo užtikrinti tinkamas ir saugias kalinimo sąlygas. Vilniaus PN esančios kirpyklos yra ne higieniškos, į ją pareiškėjas yra vedamas du kartus per mėnesį. Po apsilankymo kirpykloje, jam paūmėja odos liga

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus (t. 1, b. l. 123–125), kuriuose nurodo, kad atsakovės atstovas teismui turėtų pateikti antklodės pirkimo dokumentus ir jos foto nuotrauką. Po kreipimosi į teismą, Vilniaus PN administracija paaiškino, kad įvyko klaida ir pasiūlė vėl iš naujo pateikti prašymą dėl papildomo prausimosi. Pareiškėjas naują prašymą užpildė 2020 m. balandžio 9 d. ir šiuo metu jam yra suteikta galimybė papildomai nusiprausti, tačiau ankščiau ši problema nebuvo išspręsta. Pareiškėjas neturėjo galimybės oficialiai kreiptis dėl ribotos interneto prieigos, atsakovės atstovas nurodydavo, kad pareiškėjas gali naudotis riboto interneto prieiga, tačiau tokia prieiga buvo įrengta tik 2021 m. vasario 7 d. Be to, po papildomo 2021 m. balandžio 6 d. kreipimosi, pareiškėjui buvo leista naudotis eksparderiu (kamuoliuku) treniruokliu. Taip pat, parodžius Vilniaus PN administracijai, jog pareiškėjas skutasi su peiliukais ir visas veidas pasidarė šašuotas, jam buvo suteikta barzdaskutė. Vilniaus PN administracija negalvojo, kad skutimasis peiliukais taip kenkia pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl anksčiau jam nebuvo suteikta barzdaskutė, nors ir Vilniaus PN administracija žinojo apie pareiškėjos odos ligą.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 18 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus (t. 1, b. l. 153), kuriuose nurodo, kad sudėtinga gauti iš atsakovės atstovo duomenis, todėl pats pateikia dalį dokumentų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti visiškai, nurodė, kad nuotraukas gavo teisėtai iš oficialios video medžiagos. Indus jam išdavė, bet buvo tik vienas puodelis. 2021 m. vasario 24 d. gydytoja jam užrašė papildomą dušą, tačiau suteikė dušą tik 2021 m. kovo 15 d. Riboto interneto prieiga įrengta tik 2021 m. vasario 7 d. Į teismo klausimą atsakė, kad skųsti Vilniaus PN atsakymus neturi lėšų.

 

 Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 20–26).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN į Vilniaus PN buvo perkeltas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-154/2020-07-01. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 2 dalies nuostatas drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Pareiškėjas priklauso drausmės grupei, todėl yra laikomas 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose).

Teigia, kad visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, laikantis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, kurie yra dezinfekuojami įstaigoje, t. y. dezinfekavimo kameroje. Išduodamos antklodės dėvėjimo terminas yra 3 metai, čiužinio dėvėjimo terminas – 4 metai, pagalvės – 2 metai, patalynės komplekto (paklodės, užvalkalų antklodei ir pagalvei) – 1 metai. Susidėvėję ar nebetinkami naudoti čiužiniai neišduodami, jie yra išimami iš eksploatacijos ir nurašomi. Atvykus pareiškėjui buvo išduotas antklodė, pagalvė ir čiužinys, o 2020 m. spalio 19 d. pastarojo turėta antklodė buvo pakeista į kitą, storesnę antklodę.

Pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigai aprūpinti nuteistuosius stalo indais. Kamerų tipo patalpose laikomiems, nuteistiesiems į kamera išduodami plastikinių indų komplektai: lėkštė (1 vnt.), dubenėlis (1 vnt.), puodelis (1 vnt.), šaukštas (1 vnt.), šakutė (1 vnt.), peilis (1 vnt.) Siekiant užtikrinti suteikiamą priklausantį maitinimą, Vilniaus PN administracija atsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir 2021 m. kovo 23 d. pasirašytinai išdavė nuteistajam antrą puodelį.

Tvirtina, kad Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai į kurios yra vedami čia laikomi asmenys ir kurie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta kritulių šalinimo sistema, tačiau dėl išskirtinai didelio kiekio sniego kiekio galėjo apsunkti ir sutrikti kritulių šalinimo sistemos veikimas. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat tikrinami, o aptikus trūkumai yra nedelsiant pašalinami.

Akcentuoja, kad Vilniaus PN batų taisymo paslaugos laikinai neteikiamos, kadangi įstaigoje nėra šias pareigas galinčio eiti žmogaus. Nuteistiesiems, atitinkantiems nemokumo kriterijus, avalynė yra išduodama. Drausmės grupėje esantiems nuteistiesiams nėra sudarytas galimybės gauti perduodamų daiktų, tačiau pateikus motyvuotą prašymą įstaigos direktoriui, pagal situaciją toks prašymas gali būti tenkinamas. Be to, nuteistieji pateikę prašymus gali įsigyti avalynės Vilniaus PN teritorijoje veikiančioje parduotuvėje UAB.

Nurodo, kad pareiškėjas nedirba, o buvo įtrauktas į nemokamus darbus (kurie trunka ne ilgiau nei dvi valandas) ir neužsiėmė jokia individualia darbine, kūrybine veikla, todėl Vilniaus PN administracija, suteikdama teisę pastarajam pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl diagnozuotos odos ligos, pareiškėjui iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę papildomai pasinaudoti dušu. Pažyma buvo išrašyta 2021 m. vasario 24 d., 2 mėnesių laikotarpiui.

Teigia, kad riboto interneto prieiga gali naudotis visi suimtieji bei nuteistieji, išskyrus nuteistuosius atliekančius drausminę nuobaudą – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų (nuobaudos atlikimo laikotarpiu). Suimtieji ir nuteistieji taip pat gali teikti prašymus dėl ribotos interneto prieigos. Gavus leidimą naudotis riboto interneto prieigą, suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 15.30 val. Esant dideliam kiekiui norinčiųjų gali būti sudaromas grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti riboto interneto prieiga ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.

Pažymi, kad, bet kokio tipo treniruokliai ar sporto reikmenys, nėra įtraukti į drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti asmeninių daiktų sąrašą. Plaštakos treniruoklis pareiškėjui buvo tik rekomenduotinas, todėl atsižvelgus į teisės aktų nuostatas, toks prašymas negalėjo būti patenkintas. Be to, tiek pareiškėjui, tiek kitiems nuteistiesiems laikomiems drausmės grupės sąlygomis, Vilniaus PN yra sudaryta galimybė apsikirpti. Nuteistiesiems, pateikus prašymą tokia teisė visada yra suteikiama. Drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems barzdaskutės nėra suteikiamos.

Atsakovės atstovo nuomone pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Atsakovės atstovas 2021 m. gegužės 21 d. teismui pateikė atsiliepimo papildymą (t. 1, b. l. 168–170), kuriame nurodo, kad Vilniaus PN laikos savo pozicijos, kurią išdėstė 2021 m. balandžio 22 d. atsiliepime. Pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi. Naujų duomenų, faktų ar argumentų atsakovės atstovas nepateikia.

Atsakovės atstovas 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (t. 1, b. l. 185–189), kuriuose nurodo, kad dėl antklodžių žymėjimo informuojame, kad kai kurios Vilniaus PN priklausančios antklodės turi žymą „LT–K“, nurodančią, kad antklodė yra Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo  nuosavybė. Tai yra antklodės, kurios, sujungus Lukiškių TI–K su Vilniaus PN, buvo atiduotos į Vilniaus PN (adresu Rasų g. 8) sandėlį. Dėl D. S. išduotos antklodės nurodė, kad šiuo metu D. S. neatlieka laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN. Jam išvykus iš Vilniaus PN, jam buvusi išduota antklodė grąžinta į sandėlį. Be to, galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigai aprūpinti nuteistuosius stalo indais, tačiau Vilniaus PN, kamerų tipo patalpose laikomiems, nuteistiesiems į kamerą išduodami plastikinių indų komplektai. Pažymi, kad atsižvelgus į D. S. 2021 m. vasario 23 d. prašymą bei Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros administratorės 2021 m. vasario 24 d. išrašytą pažymą Nr. 21 dėl nuteistajam diagnozuotos odos ligos, pareiškėjui iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę papildomai pasinaudoti dušu. Pareiškėjas, pagal jo pateiktus prašymus buvo išvestas pasinaudoti riboto interneto prieiga. Atkreipią dėmesį, kad plaštakos treniruoklis nuteistajam buvo tik rekomenduotinas, todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisės aktų reglamentavimą, toks prašymas negalėjo būti patenkintas. Dėl batsiuvio, nemokumo statuso, galimybės įsigyti avalynės perdavimo būdu ar parduotuvėje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 16 d. (2021 m. liepos 16 d. nuteistasis pervežtas į kitą pataisos įstaigą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo) D. S. neatitiko nemokumo kriterijų. Pabrėžia, kad teisės aktai nesudaro galimybės nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupės sąlygomis, įsigyti ir turėti barzdaskutę bei kirpimo mašinėlę. Tiek D. S., tiek kitiems nuteistiesiems laikomiems drausmės grupės sąlygomis, Vilniaus PN buvo sudaryta galimybė apsikirpti. Nuteistiesiems, pateikus prašymą tokia teisė visada yra suteikiama.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų ir nuteistųjų laikymo Vilniaus PN sąlygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 25 d. (t. 1, b. l. 1–7).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015 norma).

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog Vilniaus PN neaprūpino jo tinkama antklode. Pasak pareiškėjo, ant jam išduotos antklodės matosi antspaudas 2000 LT-K, nors antklodės kas 4 metus turi būti keičiamos.

HN 134:2015 normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. Nr.1R-132, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nustatyta, kad Vilniaus PN nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams yra išduodama: antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) 2 komplektai ir rankšluosčiai 2 vnt.

Nustatyta, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Vilniaus PN, buvo išduota antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt. ir pagalvė 1 vnt. (t. 1, b. l. 4). Pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. išvyko į LAVL ir 2020 m. spalio 13 d. vėl grįžo į Vilniaus PN, kur jam taip pat buvo išduota antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt. ir pagalvė 1 vnt. (t. 1, b. l. 12).

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dėl jam netinkamos antklodės su skundu kreipėsi 2021 m. sausio 14 d. (t. 1, b. l. 36). Vilniaus PN administracija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2021 m. sausio 14 d. prašymą, nurodė (t. 1, b. l. 76), jog 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjui buvo pateikta nauja antklodė, tačiau pareiškėjas atsisakė jos. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui dar 2020 m. spalio 19 d. buvo suteikta nauja antklodė (t. 1, b. l. 57). 

Pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo įpareigotas (t. 1, b. l. 175–176) pateikė paaiškinimus dėl antklodės. Atsakovės atstovas raštu (t. 1, b. l. 185–189) nurodė, jog susidėvėjusios/nebetinkamos naudoti antklodės neišduodamos, jos yra išimamos iš eksploatacijos ir nurašomos, tačiau dėl pareiškėjui konkrečiai tuo metu išduotos antklodės duomenų negalėjo pateikti, kadangi pareiškėjas nebeatlieka laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN.

Nors ir pareiškėjas yra pateikęs fotonuotraukas (t. 1, b. l. 182–184), kuriuose neryškiai matyti užrašas LT-K 2000, kas galimai reikštų, jog antklodė jau buvo netinkama naudoti, tačiau pastebėtina, jog pats pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. atsisakė priimti naują antklodę. Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl antklodės ir kito minkštojo inventoriaus, tariamos jų antisanitarinės būklės ir susidėvėjimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo teigimu, jam neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad atvykus į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d. jis nebuvo aprūpintas tinkamu indų kiekiu, taip kaip yra numatyta teisės aktuose. Pareiškėjui Vilniaus PN administracija nesuteikė antro, papildomo puodelio.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus PN kamerų tipo patalpose esantiems asmenims išduodami plastikiniai indai – lėkštė (1 vnt.), dubenėlis (1 vnt.), puodelis (1 vnt.), šaukštas (1 vnt.), šakutė (1 vnt.), peilis (1 vnt.).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui atsakovės atstovas 2021 m. kovo 24 d. raštu (t. 1, b. l. 95–96) nurodė, kad, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. vasario 18 d. prašymą bei 2021 m. vasario 21 d. ir 2021 m./ kovo 3 d. skundus, 2021 m. kovo 23 d. suteikė antrą puodelį. Kaip matyti, pareiškėjui papildomas puodelis buvo suteiktas, todėl šiuo atveju nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (pareiškus prašymą, jis buvo išnagrinėtas ir patenkintas).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildinama ir dėl teisės praustis dažniau nei vieną kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad galėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenustato.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administracija dėl papildomo nusiprausimo po dušu: 2020 m. lapkričio 5 d. (t. 1, b. l. 50), 2020 m. lapkričio 24 d. (t. 1, b. l. 52) ir 2021 m. vasario 23 d. (t. 1, b. l. 41). Nustatyta, kad atsakovės atstovas į pareiškėjo skundus atsakymus pateikė. 2020 m. lapkričio 13 d. raštu (t. 1, b. l. 59–60) nurodė, jog prašymo netenkins, 2021 m. gruodžio 16 d. raštu (t. 1, b. l. 63–64) nurodė, jog taip pat prašymo netenkins. Tik 2021 m. kovo 15 d. raštu (t. 1, b. l. 91–92) atsakovės atstovas tenkino pareiškėjo prašymą papildomai vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kadangi pareiškėjui buvo diagnozuota odos liga – psioriazė, kurią patvirtina 2021 m. vasario 24 d. sveikatos pažyma Nr. 21 (t. 1, b. l. 8), joje leista pareiškėjui pasinaudoti papildomai dušu vieną kartą. Iki tol, pareiškėjui taip pat buvo diagnozuotas seborėjinis dermatitas (2020 m. spalio 15 d. sveikatos pažyma Nr. 21 (t. 1, b. l. 10)), tačiau šios ligos diagnozė nebuvo pagrindas pareiškėjui suteikti papildomai vieną kartą pasinaudoti dušu. Teismas sutinka su atsakovės atstovu, kad iki 2021 m. vasario 24 d. nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomai pasinaudoti dušu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovės atstovas net ir po nustatytos ligos diagnozės neleido papildomai vieną kartą pasinaudoti dušu. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutinka – kai 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjui buvo nustatytas papildomas pasinaudojimas dušu, pareiškėjas nedelsiant pateikė prašymą (2021 m. vasario 23 d. ), tačiau atsakymas pateiktas tik 2021 m. kovo 15 d. teismo vertinimu, Vilniaus PN nepagrįstai delsė tokiu svarbiu klausimu, juo labiau, kad jo nagrinėjimas nereikalavo papildomų didelių tyrimų. Taigi ir šiuo aspektu nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, kai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d. neleista papildomai pasinaudoti dušu, kurį rekomendavo gydytojas. Kitu ginčo laikotarpiu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.  

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kad būtų leista pasinaudoti riboto interneto prieiga tam, kad galėtų susipažinti su teisės aktais, teismų sprendimais, tačiau iki 2021 m. vasario 7 d. Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso patalpose tokių patalpų nebuvo. Taip pat minėtoje patalpoje vykdavo nuotoliniai teismo posėdžiai, todėl dėl to irgi buvo apribota galimybė ten patekti. 

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, riboto interneto prieiga gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus nuteistuosius atliekančius drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 30 parų  (nuobaudos atlikimo laikotarpiui). Nuteistieji (suimtieji) vedami pasinaudoti RIP vadovaujantis  2020 m. vasario 7 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 3-31 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų  naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovas 2020 m. gruodžio 23 d. raštu (t. 1, b. l. 65) nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl ribotos interneto prieigos buvo nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs tam reikalingų prašymų. Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymas (t. 1, b. l. 54), kuriuo jis kreipėsi dėl ribotos interneto prieigos. 2021 m. sausio 8 d. atsakovės atstovas raštu (t. 1, b. l. 68) nurodė, kad kai tik bus sudaryta galimybė suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti riboto interneto prieiga, pareiškėjas bus iškart informuotas.

Kaip matyti, iš atsakovės atstovo pateiktų atsakymų, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga pagal jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą. Taigi konstatuojami neteisėti Vilniaus PN veiksmai. Vilniaus PN, įpareigoti teismo, pateikė paaiškinimus (t. 1, b. l. 175–176), kuriuose nurodė, kad pagal Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieigos žurnalą buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pagal jo prašymus buvo išvestas pasinaudoti riboto interneto prieiga šiomis dienomis: 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. vasario 24 d. (kitos nurodytos datos nepatenka ginčo laikotarpį). Taigi kitu ginčo laikotarpiu (išskyrus 2020 m. gruodžio 8 d. pateiktą prašymą)  nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN jam nepagrįstai nesuteikė eksparderio (kamuoliuko).

Vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktu, bet kokio tipo treniruokliai ar sporto reikmenys, nėra įtraukti į drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti asmeninių daiktų sąrašą. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.5.15. punktą numatytus vaistinius preparatus, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminus (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotas medicinos priemones (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). 

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 51) ir 2021 m. vasario 18 d. (t. 1, b. l. 40) kreipėsi į Vilniaus PN su prašymu leisti naudotis eksparderiu. Atsakovės atstovas į abu pareiškėjo prašymus pateikė atsakymus (t. 1, b. l. 61–62, 80). Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atstovu, kad treniruoklis pareiškėjui buvo tik rekomenduotinas, todėl Vilniaus PN neprivalėjo jo pareiškėjui išduoti. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. spalio 12 d. LAVL gydytojo ortopedo traumotologo išrašas (t. 1, b. l. 82–84), kurio 3.8 punkte nurodyta, kad plaštakos ir pirštų pratimai su guminiu eksparderiu (kamuoliuku) yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi ir šiuo atveju nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti netinkamai.

Pažymėtina, kad ginčas dėl to paties laikotarpio ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I12967-1047/2021, todėl šioje dalyje skundo reikalavimai paliekami nenagrinėtais (ABTĮ 105 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę Vilniaus PN nebuvo suteiktos batsiuvio paslaugos.

BVK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos: 1) įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmeninių daiktų; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. 
(t. 1, b. l. 93) kreipėsi į Vilniaus PN dėl jam nesuteikiamų batsiuvio paslaugų. Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 19 d. (t. 1, b. l. 93–94) nurodė, kad Vilniaus PN batų taisymo paslaugos laikinai neteikiamos, kadangi įstaigoje nėra šias pareigas galinčio eiti žmogaus. Nenustatyta, kad pareiškėjas daugiau būtų kreipęsis prašęs organizuoti batsiuvio paslaugas, pateikęs įrodymus, kad batsiuvio paslaugos jam yra būtinos, Vilniaus PN atsakymas neapskųstas. Atkreiptinas dėmesys, kad suimtiesiems/nuteistiesiems yra suteikiama galimybė, pateiktus rašytinį prašymą, apsipirkti Vilniaus PN esančioje UAB „L. B.“ parduotuvėje. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs tokio pobūdžio prašymą.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti: Vilniaus PN savo atsakyme nurodė aktualią ginčui informaciją (batsiuvio šiuo metu nėra), pareiškėjas su papildomais prašymais, organizuoti jo batų taisymą esant būtinam poreikiui, nesikreipė.

Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybės, kad jam atvykus į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d. nebuvo leista naudotis barzdaskute. 

Pažymėtina, jog Taisyklių 22 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių atitinkamuose punktuose nustatytas prekes.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 12 d. (t. 1, b. l. 37) kreipėsi į Vilniaus PN dėl barzdaskutės suteikimo, kadangi serga odos liga ir barzdaskutė jam dermatologo yra rekomenduojama. Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 88–89) raštu nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjui turėti barzdaskute. Be to, teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjui būtų rekomenduota naudotis barzdaskute. Byloje taip pat nėra pateiktų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, kurios pagrįstų šias aplinkybes.

Taigi neteisėti Vilniaus PN veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėti veiksmai nustatyti, konstatuojant, kad nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d. neteisėtai neleista papildomai pasinaudoti dušu, kurį rekomendavo gydytojas, ir kai pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga pagal jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą. Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Vilniaus PN neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad nenuvedimas į papildomą dušą nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. prašymo leisti pasinaudoti riboto interneto prieiga nepatenkinimas, nes tokios prieigos nebuvo, tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 100 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo D. S. skundo dalį dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo teisės aktų reikalavimams palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Vilniaus pataisos namuose nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Likusią pareiškėjo D. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                     Beata Martišienėf

 


Paminėta tekste:
  • BVK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK
  • BVK 75 str. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas