Administracinė byla Nr. eI2-12292-535/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3
(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovei „HTF group“.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas B. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-06-12 sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024-06-12 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas), kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi B. I..
Sprendimu atsakovas nurodė, kad nusprendžia atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Su šiuo atsakovo Sprendimu pareiškėjas nesutinka, prašo jį panaikinti, nurodo, kad atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo principo nuostatų , VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės - Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir gali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, ketinantis dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Pažymi, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir j į ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.
Atkreipia dėmesį, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla) ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, ketinantis įsidarbinti, realiai teikia (teiktų) vairavimo paslaugas.
Nurodo, kad nėra pateikta ir argumentų kodėl atsakovas vertina, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neatitinka tikrovės, bei kad kyla nelegalios migracijos grėsmė. Šios dalys pareiškėjo vertinamos tik kaip atsakovo nepagrįstos prielaidos, kas iš esmės pažeidžia jo kaip interesus, kadangi atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas yra turėjęs leidimą laikinai gyventi, todėl yra akivaizdu, kad nelegalios migracijos grėsmė negali kilti šio asmens atveju. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Dėl nelegalios migracijos grėsmės atsakovas visiškai nepasisakė sprendime.
LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, o turi būti pagrįsti teisės normomis.
Nurodo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, nevertino pareiškėjo individualaus atvejo, vadovavosi dar 2023 metais surinktais duomenimis, kurie buvo surinkti priimant sprendimus dėl kitų bendrovėje dirbančių darbuotoj ų, kuriems atsakovas atsisakė pakeisti darbdavį ar išduoti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio mėn. kreipėsi su prašymu pakeisti darbdavį ir 2024-02-19 atsakovas priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį (būtent UAB “HTF group”, kuriame ir pareiškėjas dirbo, bei dirbdamas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje), tačiau kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo dėl nesuprantamų pareiškėjui priežasčių atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vertindamas duomenis, kurie buvo pateikti netgi dar iki jam leidžiant pakeisti darbdavį t. y. 2024-02-19 sprendimo.
Nurodo, kad tokie atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai yra sunkiai suprantami, nelogiški ir akivaizdu, kad neteisėti, tokiais veiksmais Migracijos departamentas prie VRM ne tik neteisėtais būdais užkerta kelią užsieniečiui realizuoti savo teisę dirbti pas darbdavį, bei taip pat žlugdo Lietuvoje veikiančio juridinio asmens UAB “HTF group” veiklą, kadangi priimant neteisėtus sprendimus dėl darbuotojų bendrovė negali vykdyti įprastos komercinės veiklos dėl darbo jėgos trūkumų, bei Atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto nenuspėjamų veiksmų, kai vienais atvejais priimamas teigiamas sprendimas, o kitu atveju praleidus visus įmanomus terminus yra atsisakoma priimti teigiamą sprendimą.
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2024-04-04 pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ (toliau - Bendrovė) ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. pagrindu.
Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240403-066456 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti asmenį, - Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas - 4940). Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas - 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas - 4339).Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - LTSA) informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota Bendrijos licencija kroviniams vežti (toliau - EBKR licencija) ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų.
Migracijos departamento 2024-06-11 duomenimis, Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 - krovininės kelių transporto priemonės. Vektra 2024-05-21 duomenimis, Bendrovė turi 15 EBKR licencijos kopijų, iš jų 10 EBKR licencijos kopijų yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės (transporto priemonių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
SODROS informacinės sistemos 2024-06-11 duomenimis, Bendrovėje dirbo 72 darbuotojai.
Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir ar nėra atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, Migracijos departamentas tyrimo metu taip pat vertino visą nuo pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo Bendrovės pateiktą informaciją (Bendrovės 2023-08-22, 2023-08-23 ir 2023-12-28 pateiktus duomenis ir dokumentus) ir kitus surinktus duomenis. 2024-01-18 Migracijos departamentas raštu Nr. 23SD2889 kreipėsi į LTSA, prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių krovininių transporto priemonių ir su jomis susietų EBKR licencijos kopijų sąrašą, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone. 2024-01-31 Migracijos departamentas gavo LTSA raštą Nr. 15B-778, kuriame nurodyta, kad 202312-06 duomenimis Bendrovė turi 10 transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, su pridėtu transporto priemonių sąrašu.
2024-01-17 ir 2024-03-06 Migracijos departamentas raštu kreipėsi į Regitrą, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių registravimo datą. 2024-03-12 Migracijos departamentas gavo Regitros raštą Nr. S-3665, kuriame nurodytos Bendrovės valdytojo teise valdomos aštuonios transporto priemonės, iš kurių tik keturioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y. transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini), , o transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eismas yra draudžiamas.
2024-03-19 Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD5182 kreipėsi į Bendrovę, prašydamas el. paštu info@migracija.gov.lt iki 2024-03-26 pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie Bendrovės valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis: (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai laikotarpiu nuo 2024-01-15 iki 2024-03-15. Tačiau iki ginčijamo sprendimo priėmimo Bendrovė į Migracijos departamento raštą Nr. 24SD5182 neatsakė ir prašomų duomenų ir dokumentų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, nepateikė.
2024-05-22 Migracijos departamentas Bendrovei išsiuntė paklausimą, kuriame prašoma iki 2024-06-05 pateikti asmens vairuotojo kortelės ir krovininės kelių transporto priemonės, su kuria jis vykdė krovinių vežimo tarptautiniai maršrutais veiklą, tachografo kortelės duomenis. Iki šiol Bendrovė į Migracijos departamento raštą Nr. 24SD11059 neatsakė ir prašomų duomenų ir dokumentų nepateikė.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 8 str. 1 d. nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 d. nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 str. 6 d. reglamentuota, kad šio straipsnio 2 d. 2 ir 3 p. nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Kodekso 8 str. 4 d. nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Taip pat minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 str. 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 str. profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.
Migracijos departamentas nustatė, kad, remiantis pačios Bendrovės pateiktu SODROS išrašu sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023-12-18 Bendrovėje dirbo 44 asmenys. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė ir toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (daugiausia dėl Kirgizijos ir Azerbaidžano piliečių) įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje. Bendrovė valdo 10 krovininių kelių transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, kas reiškia, kad Bendrovė turi daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, be to, remiantis Regitros pateikta informacija, tik 4 su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.
Nurodytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams (įskaitant ir pareiškėją) nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme, leidžia daryti išvadą, kad asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. bei 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Įvertinęs visą surinktą informaciją, Migracijos departamentas 2024-06-12 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 2, ir 14 p.
Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nevykdė Bendrovės patikrinimo ar priežiūros funkcijų, kurios yra priskirtos LTSA ir policijai. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį). Pagal Įstatymo 141 str. 1 d. Migracijos departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis. Taigi, Migracijos departamentas Bendrovės veiklą, o būtent - galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Tokiu atveju Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą (kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek į fizinius ir juridinius asmenis dėl duomenų ir dokumentų apteikimo) suteikia minėto Įstatymo 141 str. nuostatos. Migracijos departamentas kreipėsi į LTSA, t. y. ūkio subjekto veiklos priežiūrą ir patikrinimus įgaliotą atlikti instituciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, LTSA tokio Migracijos departamento kreipimosi nevertino kaip Bendrovės priežiūros ar patikrinimo ir pateikė prašomą informaciją. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad už ūkio subjekto veiklos priežiūrą ir patikrinimus atsakinga institucija pateikė Migracijos departamento prašomą informaciją ir nenurodė, kad prašomos informacijos Migracijos departamentas gauti negali, nes nėra atsakingas už Bendrovės veiklos priežiūrą (t. y., LTSA Migracijos departamento veiksmų nevertino kaip įmonės priežiūros funkcijų atlikimo), tik patvirtina Migracijos departamento poziciją, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko savo kompetencijos (užsieniečių teisinės padėties nustatymo) ribose.
Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, įvertino visus surinktus duomenis Įstatymo nuostatų kontekste ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, o vien deklaratyvūs teiginiai dėl tariamo Migracijos departamento priimto sprendimo neteisėtumo nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento priimtą sprendimą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas vadovavosi pačios Bendrovės pateiktais duomenimis. Pažymi, kad naujesnių duomenų Bendrovė Migracijos departamentui nepateikė, o į Migracijos departamento 2024-03-19 ir 2024-05-22 prašymus dėl informacijos pateikimo bendrovė nereagavo. Prašymo nagrinėjimo metu buvo patikrinti SODROS informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad 2024-06-11 duomenimis, Bendrovėje dirbo 72 darbuotojai, o Bendrovė deklaravo dvi vykdomas veiklas (krovininis kelių transportas bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai), Migracijos departamentas neturėjo pagrindo manyti, kad nurodytas Bendrovėje įdarbintų krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų skaičius gali būti ženkliai mažesnis. Bendrovė ir toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Migracijos departamentas, nustatęs, kad tik 4 bendrovės valdomoms su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.
Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė jau yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Migracijos departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti pagrindžiančius dokumentus, kad Bendrovė vykdo krovininio kelių transporto veiklą ir kad jai vykdyti reikalingi kviečiami užsieniečiai, tačiau iki šiol Bendrovė neturi pakankamai viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis galėtų vykdyti krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais. Šios aplinkybės leido Migracijos departamentui daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė negali pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui) nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, iš tiesų ketino su asmeniu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam darbo sutartyje sulygtą darbą. Migracijos departamento vertinimu, tarpininkavimo raštas ir prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiami žinant, jog Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali priimti asmens darbui pagal darbo funkciją, kuriai bus įdarbintas.
Nurodo, kad ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas vertino būtent pareiškėjo galimybes ir siekį dirbti Bendrovėje, o aukščiau nurodytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo - suteikti jam leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu.
Pažymi, kad Įstatymo 50 str. reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos. Tačiau, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi, o atitinkamas atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindas yra nurodytas Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p., pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas atskiras pagrindas yra pakankamas sprendimui atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priimti. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas nustatytų Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. nurodytas aplinkybes, sprendimas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir būtų grindžiamas nurodytu pagrindu, tačiau, nustatęs kitus Įstatymo 35 str. 1 d. nurodytus imperatyvius atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atitinkamais pagrindais.
Nesutinka su skundo teiginiais, kad ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kokių Įstatymo 44 str. nurodytų sąlygų pareiškėjas neatitinka. Įstatymo 44 str. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje.
Pareiškėjas Bendrovėje ketino dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus).
Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Viešai skelbiami Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo.
Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.
Atsižvelgiant į transporto įmonės veiklos teisinį reglamentavimą, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. Bendrovė, turėdama EBKR licenciją ir 15 EBKR licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, kaip vežėjas negali vykdyti profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą turint tik 4 viešajame eisme leidžiamų dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus šioms transporto priemonėms. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).
Įvertinęs Bendrovės pateiktas Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir J. G. G. bei perleidimo sutartis, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zieh Transporte firma ir J. G. G. perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktą paaiškinimą apie vykdomą veiklą, Migracijos departamentas nustatė jog pagal pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zieh Transporte firma ir J. G. G. priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė profesinę vežimo kelių transporto veiklą pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo. Taip pat aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šie užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme(suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. bei 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).
Nurodo, kad ginčijamame Sprendime buvo aiškiai nurodytos sąlygos, kurių pareiškėjas neatitinka, o būtent - Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto) pareiškėjas nebus įdarbintas pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta (Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas).
Paaiškina, kad ginčijamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad, Migracijos departamento vertinimu, tarpininkavimo raštas ir prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo teikiami žinant, jog Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali priimti asmens darbui pagal darbo funkciją, kuriai bus įdarbintas. Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), nepagrindžia oficialiai deklaruotos veiklos (krovininis kelių transportas), kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai nuolatiniam darbui Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius Lietuvoje, todėl pareiškėjo ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, kad pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę paneigia aplinkybė, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atsakovas pažymi, kad vien ši aplinkybė savaime nepaneigia pareiškėjo keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas laikinai gyventi - tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui daugiau teisių, nei nacionalinė viza, t. y., turėdamas nacionalinę vizą, užsienietis nėra laikomas Lietuvos Respublikos gyventoju, atitinkamai, nagrinėjant prašymą dėl tokio dokumento išdavimo yra atliekamas naujas tyrimas.
Ginčijamame Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, (6.2 p.); yra pagrindo įtarimams, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (7 p.).Atsakovas nurodo, kad ginčijamame Sprendime yra nurodytos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių įvertinimas, kuris leido daryti pagrįstą išvadą, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 14 p. nurodyti atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagrindai. Migracijos departamento išvados yra motyvuotos ir paremtos Migracijos departamento turimais ir nenuginčytais duomenimis.
Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „HTF group“ palaikė pareiškėjo skundą, prašydamas jį patenkinti bei priteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas ir toliau dirbti pagal darbo sutartį UAB „HTF group“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir yra nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinant dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (toliau – prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi)). Migracijos departamentas 2024-06-12 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas konstatavo, jog UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas ketino ir toliau dirbti pagal Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nepagrindžia oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų aprūpinti asmenį nuolatiniu darbu Lietuvoje atliekant Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas, todėl asmens ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad bus sukurti realūs darbo santykiai Lietuvoje ir tuo pagrindu siekiama pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvos Respublikoje pagrindinių sąlygų. Sprendimu, spręsdamas pareiškėjo prašymą, atsakovas įvertino pareiškėjo socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, viešai prieinamus bei visus trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie UAB „HTF group“ veiklą, nuosavybės teise turėtas 10 transporto priemonių, 2 galiojančias Bendrijos licencijas - licenciją vežti keleivius (toliau – EBKL) ir licenciją vežti krovinius (toliau – EBKR), EBKR licencijos 15 kopijų, UAB „HTF group“ dirbusių darbuotojų skaičių, transporto priemonių perleidimo ir paslaugų teikimo sutartis, transporto priemonių registracijos liudijimų bei pareiškėjo vairuotų transporto priemonių tachografų duomenis ir kitą trečiojo suinteresuoto asmens tyrimui pateiktą rašytinę medžiagą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai padavė turėdamas galiojanti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei ketindamas ir toliau dirbti UAB „HTF group“ pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas); prašymo padavimo metu pareiškėjas turėjo nuo 2022-01-17 išduotą Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o nuo 2022-07-01 iki 2024-07-01 galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmuo Lietuvoje dirbo nuo 2022-02-22d UAB „HTF group“, kurios deklaruota veiklos rūšis – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominė veiklos rūšis – 4339); pareiškėjas neturėjo šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; pareiškėjo darbdavė UAB „HTF group“ 2024-06-11 duomenimis turėjo 72 darbuotojus, tačiau tik vieną galiojančią (15 kopijų turinčią) EBKR licenciją . Migracijos departamento duomenimis 2024-06-11 Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7- krovininės transporto priemonės. Iš viešai prieinamų ir atsakovės pateiktų Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų informacinės sistemos „e.VKTI“ bei Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo informacinės sistemos „VEKTRA“ informacijos apie kelių transporto veiklos licencijas turinčius vežėjus nustatyta, jog UAB „HTF group“ yra išduota: 2022 m. rugpjūčio 29 d. licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojanti iki 2032 m. rugpjūčio 29 d., RBKL licencijos kopijų nėra) bei 2022 m. rugpjūčio 10 d. licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojanti iki 2031 m. rugpjūčio 10 d., turimų licencijos kopijų skaičius – 15). Iš pateiktų 2021-08-13, 2021-11-18, 2022-01-02, 2023 -07-03 Transporto priemonių perleidimo sutarčių, 2023-07-03 Paslaugų teikimo sutarties bei transporto priemonių registracijos liudijimų kopijų matyti, jog tarp trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF group“ bei Vokietijos įmonių „FK Spedition GmbH“, „Inh. S. U. An der Heide 16 58730 Fröndenberg“, „A&O Zich. Transporte firma“, „J. G. G.“ egzistavo krovinių transporto priemonių perleidimo teisiniai santykiai bei su „J. G. G.“ atlygintinių pervežimo paslaugų pagal teikiamus užsakymus, vežimo dokumentų rengimo ir krovininio vilkiko valymo teisiniai santykiai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas Sprendimo panaikinimo pagrindu laiko atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus: dėl galimai atsakovo viršytos kompetencijos priimant Sprendimą, dėl netikslaus teisinio pagrindo Sprendime nurodymo ir tokiu būdu galimai Sprendimo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 d. nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis). UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (tame tarpe ir ginčo situacijai aktualiu 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu – leidimo laikinai gyventi keitimas, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas) išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti UTPĮ 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.
Pagal LVAT praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus. Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024).
Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies nustatytu pagrindu bei UTPĮ 35 straipsnio 1 d. 2 p. – duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Be to, Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad pareiškėjo darbdavys UAB „HTF group“ nevykdo oficialiai deklaruojamos krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos ir pareiškėjas realiai Trūkstamų profesijų sąraše esančią profesiją – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją – atliko ne UAB „HTF group“, tačiau Vokietijos įmonei priklausančiomis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė rimtą pagrindą manymui, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį UAB „HTF group“, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.
Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog būtent pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose. Tačiau šiuo atveju Migracijos departamentas nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento Sprendime atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo tikslu ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų. Priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas UAB „HTF group“ ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas UAB „HTF group“ neturi pakankamo ryšio su pačios įmonės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas UAB „HTF group“ yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir darbdavį UAB „HTF group“ siejantys darbo santykiai nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti UAB „HTF group“. Aplinkybių, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papaunkčiuose, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė ir teismas. Iš esmės Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau UAB „HTF group“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo 2022-02-22 ir ketino tęsti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijas, veiklos vertinimas. Tačiau Sprendimu Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo įdarbinimo UAB “HTF group” aplinkybių ir pareiškėjo su UAB “HTF group” sudarytos darbo sutarties turinio bei aplinkybių, ar pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarčių su Sprendime nurodytomis Vokietijos įmonėmis. Todėl šios Sprendime apie UAB „HTF group“ veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas įmonėje UAB „HTF group“ dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi negali būti pakeistas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Sprendime Migracijos departamentas, įvertinęs UAB „HTF group“ veiklą, mini, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo juos įdarbinti, tačiau šio teiginio tiesiogiai nesusieja su pareiškėjo įdarbinimo aplinkybėmis bei darbo sutarties turiniu. Be to, nors Migracijos departamentas Sprendime mini faktines aplinkybes, jog pareiškėjo darbo santykiai su UAB „HTF group“ yra tęstiniai (įdarbintas nuo 202-02-22), tačiau Sprendime nenurodo kokios su pareiškėju bei jo darbu susijusios aplinkybės pakito po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jog pareiškėjas nebeatitiko UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių ar vieno jų sąlygų. Laikytina, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne darbdavio UAB “HTF group” veiklos organizavimo vertinimas. Taigi teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė faktinio Sprendimo pagrindo.
Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti. LVAT, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 p. p.), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. LVAT praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).
Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.). Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
Atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, tačiau pažymėtina, jog ši norma yra nukreipiamoji teisės norma, kurią atsakovas Sprendime siejo su UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti. Todėl, atsižvelgęs į tai, jog UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi net trijuose (a, b, c) papunkčiuose reglamentuotas sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvoje ketinantis dirbti ir norintis leidimą laikinai gyventi gauti užsienietis, teismas taip pat sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog teisinis pagrindas Sprendime atsakovo buvo nurodytas netiksliai, nes atsakovas jame aiškiai nenurodė kurio ar kurių UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių (įtvirtintų a papunktyje, ar 1 b, ar c papunktyje) sąlygų pareiškėjas neatitiko. Atsakovas ginčijamą Sprendimą grindžia ir UTPĮ 35 straipsnio 1 d. 2 p. nuostatomis ( duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), tačiau šio pagrindo iš esmės nedetalizuoja, nepagrindžia įrodymais, nemotyvuoja.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 papunkčių reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčo administracinis aktas, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas vertino UAB „HTF group“ vykdomos veiklos atitiktį KTK normoms, taip paržengdamas savo kompetencijos ribas (valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija (KTK 14 straipsnio 2, 5 dalys)), ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir šiuo aspektu. Todėl Sprendimas panaikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašė, patenkinus skundą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur už advokato padėjėjo V. K. teisinę pagalbą. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai. Kartu priteistina ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, viso pareiškėjui priteistina iš atsakovo 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus skundą, priteistinos ir UAB „HTF group“ patirtos bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą bei rašytinius paaiškinimus (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo B. I. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-06-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo B. I. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo.
Priteisti pareiškėjo B. I. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „HTF group“ naudai.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė