Civilinė byla Nr. e2S-561-619/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05696-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.3.1.6.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieškovo B. M. ieškinį dėl 300000,00 EUR neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

2.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo pašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė ieškovui B. M. dešimties dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad elektroniniu paštu pateiktas skundas nepasirašytas jį paduodančio asmens ir byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog skundą surašęs ieškovas priskirtinas prie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 str. 3 d. numatytų asmenų, galinčių surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą. Todėl teikdamas apeliacinį skundą ieškovas privalo pateikti teismui minėtoje teisės normoje nurodytus įrodymus, patvirtinančius ieškovo teisę surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą, arba pateikti apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato. Pažymėjo, kad apeliacinis skundas teikiamas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, jis turi būti pateikiamas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), apeliacinį skundą turinčiam teisę pasirašyti ir pateikti asmeniui LITEKO VEP posistemyje patvirtinus konkrečių dokumentų siuntimą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas B. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

6.       Nurodė, kad apeliacinis skundas buvo pasirašytas ieškovo B. M. elektroniniu parašu ir pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Nutartyje nėra konkrečiai nurodyti trūkumai, kuriuos reikia pašalinti. Dėl finansinių priežasčių apeliantas neturi galimybės pasisamdyti advokatą, o valstybės paskirtas advokatas jau baigė teikti teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje. Ieškovas yra nagrinėjamos bylos dalyvis, todėl jis turi įstatyme ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą teisę paduoti apeliacinį skundą. 

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

8.       Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

9.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, gali jį skųsti CPK nustatyta tvarka. Teismui pateikiamas apeliacinis skundo turinys turi atitikti CPK 306 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

10.       Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. 3 d. reikalavimų, todėl nustatė ieškovui terminą pašalinti trūkumus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo teisę surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą, arba pateikti apeliacinį skundą, surašytą ir pasirašytą advokato.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą konstitucinės teisenos byloje Nr. 1/2018, kuriuo pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo nutarimas įregistruotas Teisės aktų registre. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ginčytoje CPK 306 str. 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą.

13.       Spręsdamas dėl teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtą CPK 306 str. 3 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę įvertino kaip apeliacinio skundo padavimą ribojančią sąlygą, nes aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo pats savo byloje surašyti apeliacinio skundo negali, o jeigu pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį per nurodytą terminą nesikreipia į advokatą, jis negali paduoti apeliacinio skundo ir pradėti apeliacinio proceso byloje.

14.       Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijai, ši proceso įstatymo norma, negali būti taikoma. Vadinasi, analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl procesinį dokumentą (skundą) parengusio ir pasirašiusio asmens nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo paduoto apeliacinio skundo trūkumų.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog elektroniniu paštu pateiktas skenuotas apeliacinio skundo variantas neatitinka CPK 111 str. nustatyto reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė skenuotą (originalaus) apeliacinio skundo kopiją, kuris yra pasirašytas tiek asmens parašu, tiek elektroniniu parašu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliacinio skundo pateikimas atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, todėl, ieškovo teisės į apeliaciją apribojimas dėl minėtų formalių priežasčių, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir neužtikrintų teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

16.       Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                         Andrutė Kalinauskienė