Civilinė byla Nr. 2A–62/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 113.6.2.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovui S. K., ieškovo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,

atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto atstovams: M. Š., advokatui Pauliui Čerkai,

trečiajam asmeniui R. B., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., S. K. ir atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008 pagal ieškovų L. K. ir S. K. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui, tretieji asmenys R. B., K. S., V. S., A. K., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai L. K. ir S. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) ieškovams L. K. ir S. K. iš atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto turtinės žalos atlyginimui 343 000 Lt už buto sugadinimą gaisro metu ir neteisėtą išgriovimą bei 7 970 Lt už sudegusius namų apyvokos daiktus; 2) ieškovui S. K. iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui 6 000 Lt už patirtą fizinį skausmą ir 28 000 Lt už patirtus išgyvenimus, moralinį pažeminimą, nepatogumus, iš viso 34 000 Lt; 3) ieškovei L. K. iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui 28 000 Lt už patirtus išgyvenimus; 4) ieškovams L. K. ir S. K. iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2001-2002 m. jie atliko jiems priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą: įsirengė palėpę, buto plotą padidino iki 77 kvadratinių metrų, įdėjo 2 naujus medinius stiklo paketo langus, visame bute apšiltino grindis, sudėjo juodgrindes, 30 kvadratinių metrų parketo, buto sienas apkalė gipskartoniu, jas išdažė, sudėjo naujus lubų balkius, palėpėje įrengė du stoglangius, apšiltino sienas, sudėjo medinių lentų grindis, išvedžiojo naują buto elektros instaliaciją, įrengė naujus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, tualetą ir vonią. Ieškovai turėjo atsakovo įgalioto asmens – Botanikos sodo direktoriaus sutikimą išplėsti butą. 2002 m. liepos 8 d. namo palėpėje kilo gaisras, kurio metu sudegė apie 300 kvadratinių metrų stogo dangos, išdegė pastato laiptinė, apdegė stogo gegnės, koridorius. Ieškovų butas, esantis mansardoje, aprūko, buvo aplietas vandeniu, buto būklė po gaisro buvo užfiksuota vertintojo ataskaitoje. Tam, kad bute būtų buvę galima gyventi, buvo reikalinga pakeisti gegnes, atlikti stogo remontą po gaisro, įrengti laiptus į mansardą, atkurti elektros instaliaciją bei atlikti buto vidaus sutvarkymo darbus. Ieškovų vertinimu, buto atstatymas 2002 m. kainomis būtų kainavęs apie 40 000 – 60 000 Lt, o byloje paskirto eksperto vertinimu 2002 m. kainomis gaisras ieškovų turtui padarė 40 000 Lt žalos. Atsakovas yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą, nes jis naudojosi palėpės dalimi, kurioje kilo gaisras, į šią palėpės dalį nei ieškovai, nei kiti namo gyventojai patekti negalėjo. Dėl gaisro kilimo kaltas atsakovas, nes neužtikrino tinkamos elektros instaliacijos būklės jam priklausančiose patalpose. Po įvykusio gaisro atsakovo darbuotojas R. B. buvo nubaustas administracine bauda už elektros įrengimų priežiūros ir eksploatavimo taisyklių nevykdymą. Po gaisro ieškovai ėmėsi iniciatyvos organizuoti pastato atstatymo darbus tam, kad galėtų sutvarkyti savo butą ir grįžti į jį gyventi, tačiau Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), ieškovams nurodė, kad jie negali savarankiškai susitvarkyti tik savo buto, nes namas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Ieškovai nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio ne kartą kreipėsi į atsakovą, kaip į didžiosios dalies pastato valdytoją, kad šis atliktų universitetui priklausančios pastato dalies sutvarkymo darbus. Atsakovas, neturėdamas teisės atlikti statybos (griovimo) darbų, 2004 m. liepos – lapkričio mėn. išgriovė namo vidaus pertvaras, išardė komunikacijas, tokiu būdu visiškai sunaikino ieškovų butą, kuris iki šiol nėra atstatytas. Ieškovai iš atsakovo prašė priteisti sunaikinto buto rinkos vertę, nustatytą pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, atėmus išlikusios buto dalies vertę, t.y. 343 000 Lt. Kadangi gaisro metu aprūko ir buvo sulieti vandeniu bute buvę baldai, namų apyvokos daiktai, drabužiai, dėl to ieškovai padarytą žalą vertino 7 970 Lt. Gaisro metu išplitus liepsnai, ieškovai, negalėdami evakuotis laiptais, buvo priversti šokti pro langą, dėl ko ieškovui S. K. lūžo dešinio kelio girnelė. Jis gydėsi keletą mėnesių, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Atsakovui sunaikinus ieškovų butą ir per protingą laiką jo neatstačius, ieškovai neteko vienintelio būsto, todėl patyrė dvasinį skausmą, baimės ir nesaugumo jausmą, depresiją. Ieškovams atsakovo suteiktas būstas yra nepatenkinamos būklės nenaudojamame pastate, be komunalinių patogumų, ieškovai neturi lėšų kitam būstui nusipirkti ar išsinuomoti. Dėl patirtos traumos, išgyvenimų ieškovas S. K. neteko 65 procentų darbingumo. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu palūkanas, nes teismo sprendimo įvykdymas gali būti užvilkintas, kadangi atsakovas neturi pakankamai lėšų ieškovų patirtai žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš Vytauto Didžiojo Universiteto L. K. ir S. K. priteisė 182 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, S. K. priteisė 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1920 m. statybos, mansardoje kilusio gaisro metu išdegė apie 600 kv. m. stogo, laiptinė, apdegė mansardoje buvę butai su namų apyvokos daiktais, tame tarpe ieškovės L. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas 41, 92 kvadratinių metrų ploto butas, esantis mansardoje. Iš atsakovo raštų matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elektros schemos neturėjo, atsakingu už elektros ūkį buvo trečiasis asmuo R. B., pastato mansardoje buvusiu koridoriumi naudojosi atsakovas bendrai su privačių butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkais. 2002 m. spalio 14 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktose elektros laidų atkarpose viena susukimo jungtis laiduose Nr. 2 yra kaitusi dėl didelės pereinamosios varžos, laidų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 atkarpos apsilydė dėl perkrovos. 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 2EA patvirtina, kad 2002 m. liepos 8 d. pastate kilusio gaisro židinys buvo atsakovo patikėjimo teise valdytose patalpose – palėpėje, šiaurės vakarų pusėje, inventorinėje byloje pažymėtoje Nr. I-27. Teismas pažymėjo, kad nors šio ekspertizės akto išvadose nenustatyta gaisro kilimo priežastis, buvo tirtos kelios gaisro kilimo versijos. Viena iš jų – gaisras kilo dėl chemikalų (amonio salietros) laikymo palėpės patalpoje, kuria naudojosi tretieji asmenys S., tuo pažeidžiant Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių BPST 01-97(5) 3.9, 9.7 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas sandėliukas buvo paskirtas naudotis K. S. prie jai skirto tarnybinio buto Nr. 3, jame po gaisro nerasta jokių chemikalų liekanų, V. S. teisme patvirtino, kad nuo 2000 m. bute negyvena ir sandėliuku nesinaudoja. Šia palėpės dalimi naudojosi tik atsakovo darbuotojai. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas nepaneigia 2002 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-3318 išvadų, aplinkybės, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos, nes 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga (apklausti liudytojai J. D., R. D., R. Š., J. P. ir kiti) patvirtina, kad elektros instaliacijos būklė pastate buvo bloga. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos atsakovo patikėjimo teise valdytose patalpose. Teismas nurodė, kad už darbuotojų, einančių pareigas, padarytą žalą, atsakingas darbdavys (CK 6. 264 str.). Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija ir byloje nustatyta, jog gaisro metu apdegė ieškovų buto lubos, aprūko ir buvo sulietas vandeniu butas, todėl atsakovas yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą ieškovams bei privalo ją atlyginti.

Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas užsakovu, atliekant 2004 m. pastato vidaus griovimo darbus, pastato rekonstrukcijos darbus, kurie ir sąlygojo ieškovų buto išgriovimą, privalėjo turėti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 str. 4 p., 23 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas yra kaltas, nes, neturėdamas statybos leidimo, neturėdamas pastato rekonstrukcijai ir renovacijai reikalingų lėšų, garantuoto finansavimo, nenumatęs protingo termino jai atlikti, nesant ieškovės L. K. aiškiai išreikštos valios, užsakė ir atsakovo užsakymu buvo išardytos ieškovų buto konstrukcijos, pirmo aukšto ir mansardos perdanga, likusios po gaisro pastate, ir iki šiol buto neatstatė natūra, todėl veikė savo rizika. Teismas pažymėjo, kad, neatstačius atsakovo patikėjimo teise valdomo pastato pirmojo aukšto patalpų, laiptinės į mansardą, perdangų, neįvedus vandentiekio, elektros tinklų, neįrengus kapitalinės stogo dangos, realiai atstatyti mansardoje buvusio L. K. vardu registruoto buto nėra galimybės, tuo pažeidžiamos ieškovų teisės, kurias garantuoja Konstitucijos 23 straipsnis. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė L. K. 2004 m. gegužės 27 d. sutiko raštu dėl pastato rekonstrukcijos ir restauravimo darbų atlikimo nėra esminė, nes statybos leidimo darbams atlikti nebuvo, pastato rekonstrukcija neatlikta. Teismas sprendė, kad atsakovas, pradėjęs pastato rekonstrukciją ir jos per protingą terminą nebaigęs, yra kaltas dėl ieškovų buto išardymo, todėl privalo atlyginti padarytą turtinę žalą ieškovams ( CK 6. 246 - 6. 248 str., 6. 249 str.).

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovai 2001-2002 m. iki gaisro, atlikdami buto remontą pagal projektą, įsirengė ir taip padidino faktinį buto plotą iki 77 kv. m., ką patvirtina turto vertintojo ataskaita, projektas byloje, sutikimą davęs Botanikos sodo direktorius, teisme apklaustas liudytoju A. R. B., nėra pagrindas skaičiuoti žalos atlyginimą nuo padidinto ploto, kadangi papildomos patalpos nebuvo įgytos ieškovų nuosavybėn ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtos naudotis. Teismas pažymėjo, kad Stoglangių įrengimo mansardoje projektas, kuris buvo suderintas su  Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, nebuvo leidimas rekonstruoti butą. Pagal Statybos įstatymą kapitaliniam remontui buvo reikalingas statybos leidimas, kurio ieškovai neturėjo. Žodinis leidimas naudotis minėtomis patalpomis nesuteikė teisės ieškovams atlikti šių patalpų remonto, todėl ieškovai, jas remontuodami ir turėdami papildomų išlaidų, veikė savo nuožiūra. Teismas sprendė, kad ieškovai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už papildomai įsirengtą 35,48 kvadratinių metrų palėpės plotą prie ieškovės L. K. vardu įregistruoto buto, kuri neinventorizuota ir neįteisinta ieškovų vardu (77, 40 kv. m. – 41, 92 kv. m.). Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymų numatytais pagrindais (CK 4. 47 str.).

Teismas sprendė, kad ieškovams atlygintina netekto turto vertė, nustatyta 2008 m. rugpjūčio 25 d. Turto ekspertizės aktu pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, atėmus likutinę buto vertę (CK 6. 249 str. 1, 5 d. ). Teismas iš atsakovo ieškovams priteisė 182 000 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl gaisro ir buto išgriovimo (CK 6. 18 str.). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl 7 970 Lt žalos atlyginimo už gaisro metu sugadintus ieškovų namų apyvokos daiktus, rūbus, nes šis reikalavimas grindžiamas tik ieškovų pateikta žalos atlyginimo skaičiuote, ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jų įsigijimą, nusidėvėjimą, sugadinimo laipsnį. Teismas šį reikalavimą atmetė, kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas S. K. dėl kojos traumos patyrė skausmą, nepatogumus, nedirbo ilgą laiką, ieškovo S. K. reikalavimą iš atsakovo priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl kojos traumos, gautos gaisro metu, pripažino pagrįstu ir patenkino, nurodęs, kad dėl gaisro kaltas atsakovas, todėl atsakingas už atsiradusias pasekmes.

Teismas ieškovų reikalavimą kiekvienam priteisti po 28 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė, nurodęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo padaryta žala jų sveikatai, ar kiti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai. Teismas nurodė, kad ieškovas S. K. nuo 2003 m. vasario 25 d. iki šiol yra netekęs 60 procentų darbingumo dėl bendro susirgimo, kitų įrodymų, patvirtinančių darbingumo netekimą būtent dėl gaisro, nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovė L. K. teisme paaiškino bei medicininė pažyma patvirtina, jog po gaisro lankėsi pas gydytojus, tačiau nepateikė kitų įrodymų, jog buvo sužalota jos sveikata.

Teismas taip pat patenkino ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, teismas nurodė, kad trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau tokį reikalavimą gali pareikšti tik atsakovas, kuris jo nepareiškė (CK 1.125 str. 8 p., 1.126 str. ), o pradinis ieškinys pareikštas 2004 m. gegužės 17 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Ieškovai L. K. ir S. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už sudegusius namų apyvokos daiktus. Teismas tinkamai taikė teisės normas dėl atsakomybės atsiradimo pagrindų, tačiau netinkamai taikė normas dėl turtinės žalos dydžio, nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė sunaikintų namų apyvokos daiktų vertės dydžio, nes nepateikė įrodymų dėl šių gaisro sunaikintų daiktų vertės – neišsaugojo namų apyvokos reikmenų ir drabužių vertės kvitų, nepateikė šių daiktų vertės po gaisro skaičiavimo (pateikta tik ieškovų skaičiuotė). Jeigu kilo abejonės dėl daiktų verčių, teismas galėjo prašomos atlyginti žalos dydį sumažinti. Ieškovai bute gyveno, visomis buto patalpomis naudojosi, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, apklausti byloje liudytojai, atsakovo atstovai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nustatytais faktais, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 197 str. 2 d., 218, 219 str.) bei nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
2. Teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už buto sugadinimą ir neteisėtą sugriovimą patenkino iš dalies. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovai neteisėtai padidino faktinį buto plotą iki 77 kv. m. Ieškovai teisėtai ir pagal parengtą bei suderintą projektą atliko kapitalinį remontą, turėdami rašytinį Botanikos sodo direktoriaus sutikimą, teisėtai pasididino faktinį buto plotą iki 77 kv. m. Buto remontas iki gaisro ir turto sunaikinimo buvo baigtas. Šias aplinkybes patvirtina turto vertintojo ataskaita. Nėra nustatyta ar įrodyta, kad ieškovai neteisėtais veiksmais užvaldė svetimą (atsakovo) turtą, ieškovai papildoma patalpa naudojosi, ja disponavo teisėtai ir nepažeidė kitų bendraturčių teisių ir pareigų. Atsakovas jokiais veiksmais niekada ieškovui netrukdė naudotis turtu, nėra įspėjęs išsikelti iš užimamų patalpų. Šio reikalavimo patenkinimas iš dalies nesukuria ieškovams net teorinės galimybės atstatyti savo nuosavybę (namus), taip pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai, ieškovai priversti ieškotis kito būsto. Norint atstatyti butą, reikia įrengti ne mažiau kaip 100 kv. m. perdangos, atstatyti ne mažiau kaip 300 kv. m. stogo, komunikacijas. Ieškovų prašoma priteisti reali ir protinga 343 000 Lt žalos atlyginimo suma leistų pradėti atstatymo darbus. Atstatymo darbai reikalingi ne tik jiems patiems, tačiau ir valstybei, nes namas, kuriame buvo ieškovų butas, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išgyvenimų, patirto pažeminimo, nepatogumų. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad žala jiems atsirado dėl patirtų sužalojimų, nevilties, vienintelio būsto netekimo dėl atsakovo kaltės, gyvenimo sąlygų nebuvimo, moralinio pažeminimo neteisėtais tolimesniais veiksmais (šmeižimo, kaltinimų, vengimo vykdyti prievolę, suteikto būsto antisanitarinėmis sąlygomis: be vandens, šildymo, komunalinių patogumų, teisminio proceso, kurio metu atsikartojo ir neužsimiršo įvykusi tragedija ir jos pasekmės. 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – E. T. narėms savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 42 ir 141 straipsnius, žodine nutartimi priėmė ieškovų 2007 m. lapkričio 26 d. patikslintą ieškinį, nes ieškovai jame pakeitė ne tik ieškinio dalyką, t. y. vietoj pradinio reikalavimo atstatyti butą pateikė naują reikalavimą atlyginti nuostolius, bet ir ieškinio pagrindą, t. y. vietoj pradiniame ieškinyje nurodyto gaisro įvykio pateikė naują pagrindą – neteisėtą buto sugriovimą. Tokiais veiksmais ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir iš esmės pateikė kokybiškai naują ieškinį, išvengdami senaties terminų taikymo. Atsakovui buvo suvaržyta teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo ieškinio senatimi.
2. Teismas nustatė, kad pastato rekonstrukcijos darbus dviem etapais vykdė atsakovo samdyti rangovai, UAB ,,Giminės“ ir UAB ,,Restauracija“, tačiau šie asmenys nebuvo įtraukti į bylą, todėl, pripažindamas neteisėtais (savavališkais) rangovų atliktus rekonstrukcijos darbus, teismas neteisėtai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Neįtraukęs minėtų asmenų į bylą, teismas neturėjo galimybės įvertinti, kas turėjo pasirūpinti reikalingais leidimais bei, ar minėtų rangovų atliktiems darbams iš viso buvo reikalingi statybos leidimai. Tai yra vienas iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
3. Teismo išvada, kad ,,sandėliuko“ patalpomis, kuriose, manytina, buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovas ir byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas ,,sandėliukas“ buvo paskirtas naudotis K. S., prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pats ieškovas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėta patalpų dalimi naudojosi K. ir V. S. ir A. K., kurie jose laikė įvairius daiktus, chemines bei kitokias medžiagas. Aplinkybę, kad ,,sandėliuku“ naudojosi asmeniniais tikslais ir kad sandėliukas buvo priskirtas prie buto, taip pat patvirtino 2008 m. spalio 12 d. teismo posėdyje paaiškinimus davę K. ir V. S.. Vadinasi, teismas klaidingai nustatė, kad patalpų faktiniais valdytojais ir naudotojais buvo ne minėti asmenys, o atsakovas. Teismo nustatyta aplinkybė, kad minėtos patalpos patikėjimo teise buvo valdomos atsakovo, nereiškia, kad už patalpas neatsako faktiniai valdytojai, apie kuriuos visi pastato gyventojai, įskaitant ieškovus, žinojo ir jokių pretenzijų ar skundų atsakovui nereiškė. Nežiūrint į tai, kad šiuos asmenis ir atsakovą siejo darbo santykiai, naudojimasis ,,sandėliuku“ neturėjo jokio ryšio su atsakovo vykdoma veikla, todėl atsakovas neatsako už šių darbuotojų asmeniniais tikslais naudojamose patalpose padarytus naudojimosi tvarkos ar priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus ir dėl šių pažeidimų kilusią žalą. Teismas taip pat neįvertino fakto, kad ,,sandėliukas“ nebuvo pažymėtas pastato antro aukšto patalpų plane, šių patalpų dalis nebuvo tinkamai įteisinta ir negalėjo būti naudojama, be to, minėti asmenys ,,sandėliuku“ savavališkai naudojosi nuo senų laikų, todėl atsakovas neprivalėjo ir negalėjo prižiūrėti teisiškai neįformintų patalpų, į kurias patekti galėjo tik jų raktą turintys pastato gyventojai.
4. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo. Pažymėtina, kad patalpose esančiu bendru elektros įvadu turėjo rūpintis ne tik atsakovas, bet visi pastato bendraturčiai, įskaitant ieškovus. Teismas netinkamai įvertino bendraturčių bendrą pareigą rūpintis pastato komunikacijomis, įskaitant elektros įvadą, be pagrindo tokią pareigą pripažindamas tik atsakovui. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančios medžiagos, patvirtinančios, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, savo lėšomis atliko pastato elektros instaliacijos varžų matavimus, kurių metu buvo nustatyta, kad pastato elektros įranga atitinka EĮĮT ir EET keliamus reikalavimus, taip pat teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktos Kauno miesto apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje nenustatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklės buvo pažeistos. Ieškovai 2008 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu bei savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad savarankiškai atliko jų elektros įvado dalies remonto darbus, neturėdami su atsakovu suderinto elektros įvado projekto, todėl pastato elektros instaliacijos būklei didelės įtakos galėjo turėti ir pačių ieškovų savavališki veiksmai. Atsakovas pastato rekonstrukcijos-restauravimo darbus vykdė vadovaudamasis su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi suderinto pastato projekto pagrindu išduotu leidimu, o šiame leidime numatyti rekonstrukcijos-rekonstravimo darbai visiškai atitiko faktiškai atliktų darbų pobūdį (avarinės būklės perdangų keitimas). Nežiūrint į tai, kad Kultūros paveldo departamento atstovas byloje patvirtino, jog šios institucijos išduotas leidimas neprilyginamas statybos leidimui, atsakovo rangovų, UAB ,,Giminės“ ir UAB ,Restauracija“, be statybos leidimo atliktų darbų neteisėtumas ir statybos leidimų reikalingumas nebuvo konstatuotas administracinės teisenos nustatyta tvarka. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismo teiginys, kad atsakovas, pradėjęs pastato rekonstrukciją ir jos per protingą laiką nebaigęs, yra kaltas dėl ieškovų buto išardymo.
5. Teismas netinkamai įvertino ieškovų reikalavimą atlyginti turtui padarytą žalą šio turto rinkos verte ir neatsižvelgė į tai, kad butas buvo sename, fiziškai susidėvėjusiame pastate, kurio pagrindinės konstrukcijos (perdangos, stogas, pertvaros), kaip paaiškėjo rekonstrukcijos metu, buvo avarinio stovio. Ieškovams priteisus buto rinkos kainą, toks teismo sprendimas prilygintinas buto pardavimui, išsaugant ieškovams visas nuosavybės teises, kas neabejotinai reiškia nepagrįstą ieškovų praturtėjimą, t. y. ieškovams kompensuota daugiau nei padaryta žalos.
6. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė statybos leidimo neturėjimu, tačiau statybos leidimo neturėjimas neturi jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovų patirtos žalos. Net ir turint statybos leidimą, ieškovų buto pertvaros būtų buvę išardytos, nes, pastato rekonstrukcijos projekto rengimo metu atlikus pastato ekspertizę, buvo nustatyta, kad pastato perdengimai pažeisti puvinio ir kinivarpų, todėl turėjo būti pakeisti.
7. Teismas, ieškovų naudai iš atsakovo priteisdamas 6 000 Lt advokato išlaidų, nesilaikė Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio. Ieškovų turėtos 19 800 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės.

Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nepatenkino ieškovų reikalavimų dėl patirtos neturtinės žalos dėl patirtų išgyvenimų, bei turtinės žalos dėl sudegusių namų apyvokos daiktų atlyginimo.

Ieškovai L. K. ir S. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl nepagrįstai didelių išlaidų advokatui yra nepagrįsti, nes byla didelės apimties, byla nagrinėjama ilgą laikotarpį.

Trečiasis asmuo K. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad sandėliuko dalis, kuria ji su sutuoktiniu naudojosi, buvo tvarkinga prižiūrima. Jos sutuoktinis darbdavio – Botanikos sodo administracijos – leidimu ten laikė asmenines darbo priemones. Nurodo, kad eksperto išvada dėl savaiminio cheminių medžiagų užsidegimo, neturint nepaneigiamų įrodymų, yra nepagrįsta.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginiu, jog jis yra kaltas dėl kilusio gaisro.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimais į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus prašo klausimą dėl apeliacinių skundų reikalavimų patenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu 2009 m. spalio 15 d. atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-2499-738/2009. Atsakovas nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojas J. K. kaltinamas ieškovams priklausančio turto, dėl kurio vyksta teisminis ginčas šioje civilinėje byloje, sunaikinimu, todėl tarp šių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 19 d. vykusio posėdžio metu teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, tačiau bylos nagrinėjimą atidėjo, o 2010 m. kovo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimą vėl atidėjo, suteikus šalims galimybę ginčą baigti taikos sutartimi. 2010 m. gegužės 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė prašymą dėl bylos sustabdymo ir nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta nemažai reikšmingų šiai bylai aplinkybių, t. y. kokie asmenys dalyvavo griovimo procese, apklausti liudytojai, projektuotojai.

Be to, 2010 m. gegužės 18 d. atsakovas pateikė prašymą paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, kokia būtų 2 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną, rinkos vertę nustatant pagal vertinamo turto būklę, buvusią iki 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro. Atsakovas taip pat pridėjo apmokėjimą už nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę patvirtinantį dokumentą ir siūlė pavesti atlikti ekspertizę teismo ekspertui J. U. (UAB korporacija „Matininkai“). Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, siekiant nustatyti, kokia yra nekilnojamojo turto 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, nustatant rinkos kainą pagal būklę, buvusią prieš 2002 m. liepos 8 d. kilusį gaisrą. Tuo tarpu  šiuo metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra iš esmės pasikeitusi, o pats UAB „Kovertas“ ekspertas patvirtino, kad atlikdamas buto vertinimą neatsižvelgė į pastato, kuriame buvo vertinamas butas, būklę ir nusidėvėjimo laipsnį. Be to, ekspertas nepagrindė, kodėl vertinamas ieškovų butas buvo prilygintas naujos statybos statiniams bei miesto centre esantiems statiniams, todėl eksperto parodymai sukėlė daug abejonių ekspertizės išvados patikimumu ir objektyvumu, o ir pats ekspertas patvirtino, kad tikroji dabartinė turto vertė gali būti nustatyta tik iš naujo atlikus turto vertinimą.

Atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto prašymas sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-62/2010 tenkinamas, o prašymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti atmetamas.

CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančio kaltinamojo akto (T. 8, b. l. 26-36) aišku, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010 J. K. (Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 1998 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. K-0322 paskirtas rektoriaus padėjėju statybos reikalams) yra kaltinamas 2004 m. lapkričio 4 d. neteisėtai pradėjęs rekonstrukcijos darbus, ko pasekoje buvo visiškai išgriautas S. K. ir L. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai L. K. ir S. K. buvo pareiškę civilinį ieškinį civiliniam atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui, o ieškovų reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktiniai pagrindai dėl turtinės žalos atlyginimo yra tokie pat kaip ir šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-62/2010, t. y. dėl tinkamos elektros instaliacijos būklės neužtikrinimo atsakovui priklausančiose patalpose bei atsakovo darbuotojo veiksmų išgriaunant pastato pertvaras, išardant komunikacijas ir taip visiškai sunaikinant ieškovams priklausantį butą (T. 8, b. l. 59-61), tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės toks pat ieškinys yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, civilinio ieškinio nutarė nenagrinėti bei panaikinti civilinių ieškovų ir civilinių atsakovų statusą baudžiamojoje byloje (T. 8, b. l. 67). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovams priklausiusio turto būklės iki pastato išgriovimo po gaisro turės tiesioginės įtakos ieškovų reikalavimų tenkinimui civilinėje byloje Nr. 2A-62/2010. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010 gali būti nustatytas už prie ieškovams padarytos žalos atsiradimo prisidėjęs, tačiau į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-62/2010 neįtrauktas atsakovo darbuotojas. Tokiu būdu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-62/2010 stabdytina iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010.

Atsakovo prašymas skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti vertinimo atlikimo dieną, rinkos vertę nustatant pagal vertinamo turto būklę, buvusią iki 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro iš esmės grindžiamas tuo, kad šiuo metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje pasikeitusi, o atsakovui taip pat kelia abejonių ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. atliktos turto (ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)) vertinimo ekspertizės patikimumas ir objektyvumas. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Atitinkamai Kauno apygardos teismas, priimdamas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei spręsdamas ieškovų reikalavimų dydžio klausimą, vadovavosi 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto ekspertizės aktu (T. 6, b. l. 5-12). Atitinkamai iš 2008 m. rugpjūčio 25 d. turto ekspertizės akto aišku, kad ekspertas, vertindamas ieškovų butą iki gaisro atsižvelgė į tai, kad butas buvo rekonstruotas ir atitiko naujiems butams taikomus reikalavimus. Be to, turto vertinimo ekspertizę atlikęs ekspertas K. J. buvo apklaustas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 19 d. posėdžio metu (T. 8, b. l. 48-49), kurio metu paaiškino, jog namas buvo vertinamas pagal analogiškus senus namus, darant prielaidą, jog pats butas po rekonstrukcijos buvo kaip naujas, o taip pat įvertinant išskirtinę buto lokalizaciją. Tokiu būdu atsakovo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovų turto rinkos vertę šiuo metu, atsižvelgiant į vertinamo turto būklę, buvusią iki 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro, nėra pakankamai motyvuotas, o CPK 219 straipsnyje numatytų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę nėra, todėl prašymas skirti ekspertizę atmestinas. Atitinkamai atsakovui grąžintina 1210 Lt, sumokėtų į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iš dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi CPK 163 straipsnio 3 punktu, 212, 219, 302 straipsniu, 

n u t a r i a:

Civilinę bylą Nr. 2A-62/2010 pagal ieškovų L. K., S. K. ir atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo sustabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010.

Atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo atmesti.

Grąžinti atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų), sumokėtų į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę (2010 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3338).

Teisėjai                                                                              Konstantinas Gurinas

                                                                              Marytė Mitkuvienė

                                                                              Gintaras Pečiulis