Civilinė byla Nr. 2-45-787/2011

(Proceso Nr. 2-20-3-01154-2010-1)

   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.; 52; 114; 116.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 2 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovei D. D. ir jos atstovui advokatui A. P.,

atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ atstovei direktorei V. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Aplinkos vizija“ dėl pripažinimo pažeidus sutartį, restitucijos taikymo, baudų priteisimo ir atsakovo UAB „Aplinkos vizija“ priešieškinį ieškovei D. D. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:

Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Aplinkos vizija“ iš esmės pažeidė 2009-05-15 darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 ir 2009-08-10 darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009; nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas darbų atlikimo sutartis Nr. 15/05/09 ir Nr. 10/08/2009 dėl atsakovo jų netinkamo vykdymo; taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ 19300 Lt negrąžintą avansą,  200 Lt nuostolių atlyginimo, 1300 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (624,00 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 1630 Lt už atliktus darbus ir 81,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 70-71).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. D. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su V. P. 2009-05-15 sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo atlikti apželdinimo darbus – įrengti veją ir sutvirtinti vejos šlaitus. Vaida buvo atvažiavusi į objektą, susitarė su ja dėl kainos. Pasirašant sutartį, sumokėjo jai 40 proc. dydžio avansą nuo bendros kainos. Kai pradėjo darbus, pirmą savaitę buvo viskas gerai, o po to  V. P. tik atveždavo savo darbuotojus,  palikdavo ir atvažiuodavo pasiimti 4 val. Sakė jai, kad yra negerai. Tada ji pakeitė 8 darbininkus. Buvo matyti, kad jie tikrai ne specialistai. Atėjo laikas pirkti sėklą, bet veja buvo dar neišlyginta, nesutvarkyta, buvo daug akmenukų. Į kainą buvo įskaičiuota ir sėkla, ji turėjo nupirkti sėklą. Sakė, kad nori dalyvauti sėjime, bet kai išvažiavo į darbą, Vaida pasėjo ir jai paskambinus pasakė, kad jau pasėta. Prieš sėjant reikėjo žiūrėti kokios bus oro sąlygos, o ji nekreipė dėmesio, kad pranešė stiprų lietų. Pasėjus neužmulčiavo, sėkla visa buvo viršuje, tik truputį prispaudė volu. Kitą dieną iš tikrųjų buvo didelės liūtys, viskas plaukė. Paskambino Vaidai, kad negerai, reikia tvarkyti, viskas plaukia. Ji pasakė, kad viską pataisys. Tada ji nepasirodė 2 savaites. Po to atvažiavo su mama, perėjo. Po dviejų savaičių pradėjo labai eiti piktžolės, vejos beveik nebuvo, nes viskas nuplaukė. Jai skambino, siūlė viską taisyti bendrom jėgom, tačiau ji sakė viską pataisys. Jai pasirodė, kad yra labai mažai vejos ir kreipėsi Vievyje į „Sėkluvą“, paklausė, ar V. P. pirko vejos mišinį. Ten patvirtino, kad ji pirko „Lisūno“ mišinio 3 maišus. Kadangi pas ją yra 22 arai, tai reikia 6-7 maišų. Kai pradėjo augti, pamatė, kad ne žolytė, o ražiena, bado, viskas plika. Vaida labai gražiai kalbėdavo, kad yra labai gera specialistė ir paprašė, kad jos sklype įrengtų alpinariumą ir nedidelį tvenkinuką. Susitarė su ja dėl kainos. Nusprendė, kad ji viską padarys ir tuo pačiu ištaisys veją. Ji avansu paprašė dar pinigų. Sumokėjo jai 6400 už veją ir dar davė 8900, nes ji sakė, kad turi sunkumų, viena gyvena, turi vaikutį. Ji pradėjo dirbti, jokių paaiškinimų nebuvo. Du berniukai iškasė tvenkinuką, o alpinariumą nieko nedarė, tik apdėjo akmenukais. Pasakė, kad įsivaizdavo alpinariumą kitokį, jis turi būti atskirtas plėvele, nes reikia šienauti veją. O ji padėjo akmenis ant vejos. Ji buvo nusižiūrėjusi plėvelę ir pasakė, kad jau susitarė su kažkokia firma, kur pirks plėvelę. Pasakė, kad plėvelę nusipirks pati. Ji reikalavo, jau neprašė iš jos 11 800 už plėvelę. Jai paklausus, kodėl tokia brangi, ji pasakė, kad jau buvo išmatavusi tvenkinį ir yra 260 kv.m. Suabejojo ja, todėl su vyru ir su ja susitarė, kad permatuos tvenkinio plotą. Ji atvažiavo į darbą, buvo jos du darbininkai, visi permatavo tvenkinį ir buvo 190 kv.m. Tai su uždėjimu nusprendė pirkti 220 kv., kad užtektų. Sutarė, kad vyras važiuoja pirkti plėvelės, o ji važiavo į darbą. Davė mėnesį laiko, kad ji viską sutvarkytų. Kai jie išvažiavo ir po to bandė jai skambinti, ji jau neatsiliepė ir kai grįžo į namus, ji buvo susirinkusi visus savo įrankius ir išvažiavo. Po to paskambinus, ji atsiliepė ir sakė netrukdyti jos brangaus poilsio. Daugiau ji neatsiliepė. Po kiek laiko, vyrui parašė žinutę „man visas pretenzijas raštu“. Tai buvo rugpjūčio 21 d. ir nuo to laiko jos nematė. Veja palikta visa labai negraži, buvo nuograužos. Tada važiavo pas specialistą K., jis atsiuntė žmogų, atsiuntė visokių mišinių, taisė veją, darė per naują. Darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė, nes matė, kad viskas padaryta ne iki galo. Priešieškinio nepripažįsta. Kadangi Vaida neatsiliepė į skambučius, o nupirkus plėvelę reikia iš karto dėti, jie turėjo atidėti visus darbus kitiems metams. Kadangi nebuvo kam dėti, tai ir nepirko plėvelės. Po to ieškojo kitų darbininkų. Pirko plėvelę iš firmos, ir vyras surado žmogų, kuris turi aparatą ir atvažiavęs per vakarą sudėjo ir sulitavo. Tai buvo jau po metų. Atsakovei nesiūlė atlikti darbų pigesnėmis medžiagomis, nes darė sau, norėjo kokybės ir garantijos. Turėjo kreiptis pas specialistus, nes matė, kad vejos nėra, tik piktžolės. D. K. parūpino sėklą, trąšas, sutvarkė šlaitus, tai jau buvo šiais metais, gegužės mėnesį. Siuntė atsakovei pranešimus i dėl sutarties nenutraukimo, po to raginimą, kad vykdytų darbus.

Ieškovės D. D. atstovas advokatas A. P. ieškinį palaikė ir paaiškino, reikia atkreipti dėmesį ir į paskutinį išvardintą dokumentą – įteikimo pranešimą, kuris patvirtina, kad D. D. 2009-08-28 buvo įteikti dokumentai, tai pinigų priėmimo kvitai, kurie buvo datuoti Nr. 2296155 iš 2009-05-15 (byloje yra pridėti), Nr. 2296157 2009-08-10, 2009-06-30 Nr. 22961056 kvitas ir atliktų darbų aktas 2009-08-21. Ieškovė, sudarydama darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 2009-05-15 su atsakovu UAB „Aplinkos vizija“, tikėjosi įrengti savo sklype veją, kuri atitiktų visus protingumo, sąžiningumo principus ir nurodytus reikalavimus. Ieškovė sąžiningai įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir sumokėjo atsakovei numatyto dydžio avansą. Kai pradėjo vykdyti darbus, kaip jau minėjo liudytojai, visos sąlygos, tame tarpe ir žemė buvo pateikta darbų vykdymui, kad atsakovė galėtų įrengti tinkamą veją. Vykdant darbus, atsakovė darbus atliko netinkamai, buvo informuota ir žadėjo trūkumus pašalinti. Atsakovė teigia, kad sutartis įvykdyta,ir tai atitinka užsakovo lūkesčius,  motyvuodama, kad pinigai buvo sumokėti, tačiau sutartis vis tik įvykdyta netinkamai. Dėl to ieškovė atsižvelgdama, į atsakovės prašymą dėl sunkios materialinės padėties, pervedė likusią sumą avansu ir nepasirašė darbų atlikimo akto. Darbų atlikimo aktas pateiktas yra datuotas tik 2009-08-21. Jis pateiktas kartu su pranešimu 2009-08-28. Kadangi atsakovė žadėjo pašalinti trūkumus, ieškovė su atsakove sudarė kitą sutartį dėl tvenkinio įrengimo, nes terminas leido tą daryti. Buvo sudaryta sutartis 10/08 2009-08-10 dėl D. D. sklype tvenkinio įrengimo. Atsakovė prieš pradėdama darbus žadėjo, kad buvo pateiktas projektas tvenkinio ir alpinariumo, bet iki šios dienos jis nepateiktas. Atsakovė ant žemės nubrėžė kontūrą, paaiškino žodžiu, kaip tai atrodys ir pradėjo tvenkinio duobės kasimo darbus. Vykdant šiuos darbus, buvo suderinta ir sutartis tai patvirtina, kad ieškovė pateiks plėvelę reikalingą tvenkinio dugno įrengimui. Kadangi plėvelė negali gulėti, nes dėl saulės spindulių keičia savo struktūrą, gali būti netinkama, buvo sutarta, kad, kai bus baigti dugno kasimo darbai, rangovas informuos ieškovą ir ieškovas pateiks plėvelę, kuri jau buvo surasta, sutarta dėl pirkimo. Tai patvirtina dviejų liudytojų parodymai, kad tą dieną važiavo ją pirkti. Atsakovė sužinojo, kad plėvelę pirks pati D., o ji norėjo daryti tai pati, ji atsisakė įrenginėti tvenkinį, įvyko ginčas, atsakovė surinko savo darbuotojus, inventorių ir išvažiavo iš ieškovės sklypo ir negrįžo. Atkreiptinas dėmesys, kad, sudarant sutartį, ieškovas tikėjosi gauti produktą – įrengtą veją ir tvenkinį. Kaip sako atsakovė atsiliepime, kad antros sutarties sudarymas patvirtina faktą, kad pirma sutartis yra padaryta ir atlikta tinkamai, tai nėra įrodymas. Vienos sutarties sudarymas su kitos sutarties vykdymu neturi nieko bendro. Ieškovas tinkamai vykdė sutartį, numatytas sąlygas, parūpino viską, ką prašė atsakovė. Ji parūpino žemę, o atsakovė pati nupirko sėklą, tai įrodyta pateikta sąskaita. Iš dviejų liudytojų išgirdome, kad sklype nereikėjo įrengti laistymo, drenažo ir nereikėjo sutvirtinimo tinklo, nes dėl sklypo konstrukcijų ir kitų priežasčių yra nebūtina. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir ieškovė rašė raštą, prašė nenutraukti sutarčių, prašė, kad tinkamai iki galo įvykdytų darbus, bet atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovė, gindama savo interesus, buvo priversta kreiptis į teismą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartį, ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartis, atsakovė turi grąžinti sumokėtą avansą. Iš bylos medžiagos matome, kad ieškovė prarado ne tik laiką, bet ir buvo priversta samdyti kitą įmonę atlikti darbus, todėl ieškovė turėjo ir finansinių nuostolių, nes du kartus turėjo mokėti už tuos pačius darbus. Prašo ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė nėra skolinga, nes sudarydama sutartį tikėjosi gauti tvenkinį.

Atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ atstovė V. P. su ieškiniu nesutiko visiškai, priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad mokslus baigė 2001 m., o 2002 m. pradėjo savo karjerą. Kėlė kvalifikaciją, pažymėjimus pridėjo prie bylos.  Įmonė „Aplinkos vizija“ įkurta 2008m., nors kaip specialistė dirba šį darbą nuo 2002m. Iki D. vejų ir tvenkinių įrengė labai daug, kas liečia vejas, tai aštunti metai įrenginėja, o tvenkinių 15-16, didelių tvenkinių. Su D. D. sudarė pirmą sutartį dėl vejos įrengimo gegužės 15d. Prieš sudarant sutartį buvo atvykta į sklypą, apžiūrėta esama situacija ir pradėta kalbėti apie darbus. Jai buvo papasakota, kaip atliekamas vejos įrengimas. Taip pat buvo numatyta kaip ateityje atrodys veja. Buvo pasiūlyta įrengti drenažą, laistymo sistemą, pasiūlyta tvirtinti šlaitą šlaitų geotinklu, kuris buvo įtrauktas į sutartį, ir užsakovė įsipareigojo nupirkti. Tačiau ieškovė, taupydama pinigus, neįstengė nupirkti nei laistymo sistemos, nei drenažo. Buvo gautas 40 proc. avansas ir buvo pradėti darbai. Buvo nupurkšta sena velėna. Užsakovė buvo įpareigota, į sutartį neįėjo, bet buvo pasakyta, kad reikės juodžemio, bet ji žemių neužvežė. Paprašė, kad įsigytų užsakovė sėklą, ji ją pateikė ir jos sėkla užsėjo. Pirminį šienavimą įsipareigojo padaryti ji ir tai padarė. Užsakovei buvo paaiškinta, kad veją reikia prižiūrėti, trešti, ajeruoti, bet ji viso to nedarė. Baigė darbus, pridavė, atsiskaitė ir pasirašė antrą sutartį rugpjūčio 10 d. dėl dekoratyvinio tvenkinio įrengimo. Apie alpinariumą nebuvo net kalbos, tai rodo ir sutartis. Nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad reikės įsigyti plėvelę. Buvo aptarta, kad plėvelė bus parūpinta pradedant darbus, bet kiek prašė, nesulaukė. Vienas įrengimas yra lituojant plėvelę, o kitas, kai dedama klostė ir klijuojama. Bet užsakovė žinojo, kad firma, kuri parduoda plėvelę, išnuomoja ir litavimo aparatą. Kadangi turbūt neturėjo lėšų, taupė, plėvelės jai nepristatė. Kadangi įmonė turi įsipareigojimus keliems užsakovams, pamatė, kad laiku nespės įvykdyti sutarties ir parašė raštą, sutartį nutraukia. Ji į raštą, kai jau sutartis turėjo būti įvykdyta, rašė, kad ketina pirkti plėvelę. Darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, todėl, kad tai įrodo faktas, kad su ja užsakovė atsiskaitė pilnai baigus darbus ir sudarė kitą sutartį. Birželio 30 d. baigė vieną sutartį ir kitą pasirašė rugpjūčio 10d., tai užsakovei per tą laiką buvo kada pagalvoti su ja bendradarbiauti, ar ne. Pagal pirmąją sutartį ieškovė įsipareigojo nupirkti juodžemį, įrengti drenažą, laistymo sistemą, tai buvo aptarta tik žodžiu. Kas liečia sėklas, tai jau įrodo sutarties kaina, yra specialistų parašytos kainos, tai už šią kainą jau negalima nupirkti net sėklos. Įmonė įsipareigojo įrengti tik veją. Sąlygos, lėmusios nekokybiškos vejos įrengimą, buvo aptartos prieš sudarant sutartį, konsultacine forma. Pagal pirmąją darbų atlikimo sutartį atliko visus darbus, o perdavimas toks, kad birželio 30 d. užsakovė sumokėjo likusius pinigus už atliktus darbus. Prieš pradedant pirmą sutartį gavo6400 avanso, o po užbaigimo 06.30 d. – 9600 Lt, už įrengimą vejos. Vejos įrengimo darbai perduoti žodine, pinigų atsiskaitymo forma. Kur sutartyje matome 66 kv. tinklo ir numatyta 600 Lt, tai iš visos sumos 15 400, išminusavo 600 Lt iš vejos įrengimo, nes šitų pinigų jai nedavė ir šie pinigai buvo skaičiuojami geotinklui, bet užsakovė atsisakė tvirtinti šlaitus. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl vejos įrengimo, tik paskui sužinojo, kad samdomi specialistai, kurie vertina jai nedalyvaujant. Pretenzijų dėl rugpjūčio 21 d. sutarties nutraukimo gavo raštu. Atliktų darbų aktas buvo surašytas antrai sutarčiai 10/08/2009, tai neturi jokios reikšmės pirmai sutarčiai. Abi sutartis įvykdė tinkamai. Kad neginčijama pirma sutartis, matosi iš to, kad ieškovė sudarė antrą sutartį. Priešieškinį palaiko, nes likusi 1630 Lt skola. Ji susidaro: dekoratyvinio tvenkinio preliminaraus projekto sudarymas bei pažymėjimas sklypo -  500 Lt,  tvenkinio iškasimas 29 Lt x 120 kv.m. – 3480 Lt, iškasto grunto pakrovimas, išvežimas – 450 Lt, akmenų tvenkinio dekoravimui atrinkimas, suvežimas – 1200 Lt. Viso suma 5630 Lt, bet buvo sumokėtas avansas 4000 Lt ir ieškovės nesumokėtas likutis 1630 Lt už atliktus darbus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, kad yra LŽŪU docentas, dirba Augalininkystės ir gyvulininkystės katedroje, tenka dirbti apie 30 m. su žolėmis, vejomis, todėl tenka organizuoti seminarus, konsultuoti žmones, kurie kartais kreipiasi net telefonu. Ieškovė kreipėsi telefonu, prašydama atvažiuoti apžiūrėti jos sklypo. Tame jos sklype lankėsi 2009-10-01 ir surašė sklypo apžiūros aktą, kurį gali patvirtinti - „tokios kokybės veja, kokia yra dabar, jokiu būdu negali būti priimta. Pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktą būtinai turėtų būti sudarytas ir defektinių darbų aktas su numatytais defektų pašalinimo terminais. Defektinių darbų sąrašą turėtų sudaryti aukščiau išvardinti trūkumai.“. Akte išvardino, kas yra padaryta netinkamai. Apžiūrėjus sklypą nustatyta, kad augavietės paviršiaus išlyginimas ir sutankinimas atliktas nepakankamai kokybiškai, ne visur tinkamas suvedimas su baziniais trinkelių aukščiais, per maži nuolydžiai.  Tai akivaizdūs faktai, kurie matomi net nenaudojant jokios matavimo įrangos. Skirtingose sklypo vietose pasėtas nevienodas žolių mišinys, skiriasi jo spalva ir labai nevienodas žolių augumas. Toje dalyje, kur dominuoja daugiametės svidrės, nupjauta žolė atauga daug greičiau ir vizualiai ryškiai skiriasi nuo kitų plotų. Žolynas nepatręštas kompleksinėmis trąšomis, todėl mažiau derlingoje sklypo dalyje žolės daug silpnesnės negu derlingesniame dirvožemyje. Pietinėje sklypo dalyje su ryškiu nuolydžiu paliktos neišlygintos lietaus vandens išgraužos. Kaip žmogus, kuriam pačiam tenka įrenginėti vejas, gali pasakyti, kad pasitaiko, kad gamta padaro įvairių netikėtų dalykų, bet yra nerašyta taisyklė, kad reikia  visa tai sutvarkyti ir klientui perduodant veją turi būti viskas sutvarkyta. Užsakovui turi būti atiduodama jau suformuota veja, tokios yra taisyklės. Kiekviename sklype veja įrengiama tokiam grunte koks jis ten yra, jei įrenginėtojas mato, kad dirvožemio substrato, pvz. armens sluoksnis, yra nepakankamo sluoksnio ar nėra drenažo, tada daromas dirvožemio gerinimas. Pirmiausia yra imami dirvožemio mėginiai ir atliekamos trys pagrindinės analizės. Prieš atliekant darbus ir matant, kad dirvožemio struktūra netinkama, niekas neturi teisės sėti žolę, nėra prasmės to daryti, tai tam yra žinios. Įrengiant vejas, armens sluoksnis turi būti ne mažiau 15 cm., su dirvožemio grąžtu galima per valandą įvertinti visai ne mažą sklypą ir pasiimti pavyzdžius analizei. Jei nustatoma, kad armens sluoksnis yra nepakankamas, tai imamasi veiksmų jam gerinti. Ten yra sunkokas dirvožemis, pavyzdžiui į vieną pusę, kur link ežero nuolydis, tai atvežama lengvesnis dirvožemis, išpylus tam tikrą sluoksnį yra frezuojama, kad susidarytų pereinamasis sluoksnis. Yra tam tikros dirvožemio ruošimo taisyklės. J atsakovas pažiūrėjo ir mato, kad netinkamas dirvožemis, molis, tai turėjo sakyti ieškovei, kad negali sėti žolės. Šlaitai tvirtinami, kai yra sukastas pylimas, kai sukasta 45 laipsnių ar didesniu kampu, o ten tik sklypo nuolydis ir tokiais atvejais tikrai nereikia tinklo. O ten, kad buvo lietus, tai reikėjo sekančia dieną tvarkyti ir viskas. Labai grubi klaida yra nepatręšimas, ten galima išauginti žolę. Vizualiai matosi, kad skirtingose sklypo vietose yra ne toks pat botaninis mišinys. Vejos įrengimo kokybei sėklos rūšis turėjo įtakos. Veja po pasėjimo susiformuoja pilnai per 1 metus, reikia pilnos vienos vegetacijos. Bet veja įrengimo metu turi būti patręšta  kompleksinėmis trąšomis. Tuo metu, kai žiūrėjo visą plotą spalio mėnesį, jokio paviršinio nuplovimo tikrai nebuvo - ten buvo visiškai kita problema, dygimo metu žolėms trūko maisto medžiagų. Nemano, kad sklype buvo reikalingas drenažas. Laistymo sistema yra individualus dalykas ir į kainą tai visai neturi įeiti. Kiekvieno vejų įrenginėtojo pareiga pristatyti klientui, ką reiškia drėkinimas, bet klientas neturi prievolės būtinai įsirengti laistymo sistemos. Vejos priežiūrai, jei nėra sklype drėkinimo sistemos, specialiai laistyti nereikia, tada pasibliaunama gamta. Veja gal nebus tokia vešli, jei sausa, bet vėliau esant lietui sužaliuoja. Vejos priežiūra prasideda nuo antro pjovimo, tada kai perduotas veikiantis, gyvas objektas. Į vejos priežiūrą įeina: periodinis jos pjovimas, tręšimas, ajeravimas pagal aplinkybes, bet jaunos vejos priežiūra, tai pagrinde savalaikis pjovimas. O lietinga vasara gerai, kuo lietingesnė vasara, tuo geriau ir lengviau įrengti veją.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad dirba prie vejų ir apželdinimo, yra praktikė, baigusi šį mokslą. Ieškovė paprašė atvažiuoti apžiūrėti veją, ar taip turi būti, ar ne. Atvyko pas ieškovę 2009m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, gal 24d. Žolytė jau buvo sudygusi, bet lopais, plėmais, buvo tuščios žemės gabaliukai, buvo vandens išgraužos nuolydžiuose. Tai, ką matė viską išdėstė raštiškai. Dėl alpinariumo gali pasakyti, kad tada buvo ne žemių kauburys, bet išverstas karutis, vėl duobė, vėl išverstas karutis. Ten turėjo būti alpinariumas. Žemių ten trūko, per mažas aukštis. Kiekvienas želdintojas dirba pagal savo kompetenciją, taip kaip jis mato, tai yra kūryba. Prie akmenų sužėlusi aukšta žolė. Pradėjo aiškinti ieškovei, kad taip neturėtų būti, nes tai blogas priėjimas prie akmens, blogas pjovimas, kad akmenys turi būti guldomi kraštas ant plėvelės, kad turi būti padaroma vejai užtvarėlė. Šiuos dalykus želdintojas dirbdamas tikrai žino. Apie išdėliojimą karoliais, tai yra auksinė taisyklė, nestatyti stačio akmens ir nedėlioti virtine, nes tai yra ir neskoninga ir negražu ir natūralioje gamtoje to nėra. Ten nebuvo suformuotas alpinariumas, nes alpinariumas formuojamas kaskadomis, jau šis darbas turi būti daromas visiškai atskirai, čia nuo vejos atsiriboja. Visi želdintojai, nori, nenori prie kliento prisiriša 3-4 metams, įrengė veją, nubėgo, nepasisekė, turi atitaisyti. Tai turi daryti želdintojas, tas su kuriuo buvo dirbama, ne kas kitas, ne šeimininkas, ne kiti žmonės, o tas su kuriuo buvo sudaryta sutartis, su kuriuo buvo atsiskaityta ir panašiai. Tai daroma geranorišku susitarimu, ne per teismus. Vejos kokybę vertina pagal nesudygusius plotus, prastai suaugusią žolę, išgraužas, kur matė tuščius, plikus lopus. Jie tiesiog buvo nuplauti, arba neužsėti, arba nesudygę, ką reikėjo akivaizdžiai taisyti. Vejos trūkumai atsiranda dėl nekokybiško įrengimo, neužsėjimo, dėl vėjo nupūtimo, dėl neįdirbimo, dėl gamtos padarytų dalykų, visa šita reikia taisyti, tai buvo akivaizdu. Skyrėsi vejos žalumas, mišinį reikia persimaišyti prieš sėjant. Veja sudygsta per 7 d. jeigu būna drėgna, bet susiformuoja per 1-1,5 mėn., pirmas pjovimas būna maždaug po mėnesio laiko. Dar žiūrint ar įrengtas laistymas, ar lijo, nuo visko priklauso kaip viskas vyko. Pirmą pjovimą turi daryti želdintojas ir jis mato kaip sudygo, tankės, ar ne. Drenažas tame sklype nereikalingas, užmirkusių vietų nebuvo, ten nesunkus gruntas, priesmėlis, priežvyris.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad žemė buvo visa gera  ir buvo vežama tiek, kiek Vaida sakydavo. Buvo atvežta juodų žemių 20 didelių mašinų, gal ir daugiau. Visada aptarinėjo, ko reikės tvenkiniui, alpinariumui. Turėjo apie plėvelę bendrą supratimą. Kai įvyko paskutinis konfliktas, buvo kalbama apie plėvelę. Ji suskaičiavo 260 kv., pasakė jai, kad reikia perskaičiuoti. Kai visi kartu perskaičiavo, liko 210 kv. ir tai buvo per daug, nes užleidimui ėjo po metrą. Sakė, kad pirks plėvelę viename rulone, ir sakė, kad susitars su tiekėjais, kad jei liks ją grąžins, o jei trūks, dar pirksi. Matė tik nesuaugusią žolę, piktžoles, klausė, kada ji pagaliau pradės žaliuoti. Išvažiavo savo reikalais ir žmona jam per pietus paskambinusi pasakė, kad nepirkti plėvelės, nes nėra jų darbuotojos. Ji susirinko visus savo daiktus ir išvažiavo. Kai žmona jai skambino, ji neatsiliepė. Pirmos sutarties dėl vejos įrengimo terminas buvo tikrai pasibaigęs, bet ji visą laiką, kai klausdavo, kas bus su veja, visada guodė „viskas bus gerai, veja bus sutvarkyta, viskas bus gerai“. Sakė, kad kol daro tvenkinį ir alpinariumą veja žaliuos kaip kilimėlis. Taip, žadėjo sutvarkyti veją, čia buvo jos pareiga. Nė viena sutartis nebuvo įvykdyta. Pirmoji sutartis dėl vejos įrengimo - sumokėjo pinigus atsakovei ir ji žodžiu įsipareigojo, ja pasitikėjo ir sumokėjo visą sumą už veją. Tai buvo 16 tūkst.. Pinigus sumokėjo jo žmona, kai tik veja buvo pasėta, nors ieškovė prašė nesėti, nes ateina labai dideli lietūs, uraganai. Bet Vaida pasėjo be jų.

Liudytojas K. B. paaiškino, kad dirbo gretimame sklype 2009 m. liepos mėn. Remontavo ten traktorių už tvoros. Matė, kaip ieškovės sklype dirbo žmonės, dažnai keisdavosi. A. V. dirbančią matė nedaug, gal 2-3 kartus. Žemės buvo vežama daug, gal 20 ar daugiau didelių mašinų. Girdėjo ginčą, buvo kažkoks konfliktas dėl kainų, dėl žolės sutvarkymo. Po to konflikto Vaidos nematė sklype, išvažiavo šeimininkas ir jie susidėjo įrankius, ir išvažiavo.

Liudytojas H. S. parodė, kad liepos mėnesį greta ieškovės sklypo remontavo traktorių. Matė, kad į sklypą buvo atvežta juodžemio, didelės mašinos. Daug mašinų, girdėjo konfliktą su Vaida, ten dėl kažkokios plėvelės. Girdėjo, kad Vaida žadėjo pašalinti vejos trūkumus, bet po to jos nematė.

Liudytojas N. R. paaiškino, kad 2009 m. vasarą jam paskambino draugas Algis iš vakaro, kad reikia padėti jam apmatuoti baseiną ir važiuoti pirkti plėvelę. Apmatavo ir ten buvo ginčas, kad reikia patvarkyt žolę. Išvažiavo į Kauną pirkti plėvelę. Girdėjo, kad ginčijosi, kad blogai pasėta, žadėjo sutvarkyti, kur blogai pasėta. Po to kai permatavo tvenkinio kvadratūrą, jis su A. D. nuvažiavo į Kauną pirkti plėvelės. Paskui atėjo žinutė, kad nereikia pirkti ir nepirko, grįžo. Kai grįžo, jau nieko nebuvo, nebuvo nei darbininkų, nei rangovo. Matė, kad atsakovė buvo, dirbo, kiek kartų nežino, matė, kad vežiojo žemes, dirbo. Matė, kai buvo išdygusi žolė, naikino piktžoles ir matė plotus, kai kur išdygę, kai kur tuščia. Matė, kai kasė tvenkinį, kai akmenis atvežė su traktorium, buvo pakrauta ir atvežė.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-05-15 ieškovė ir atsakovas sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakymo lapą (įrengti veją ir sutvirtinti vejos šlaitus prie ieškovo namo, esančio Vievininkų k., Elektrėnų sav. (sutarties 2.1; 2.2 str.), o ieškovas privalėjo priimti darbus ir sumokėti sutartą kainą sutartyje numatytais terminais ir tvarka (sutarties 3.2.2 str.) (b.l. 11-14). Pasirašant šią sutartį 2009-05-15 d., ieškovas sumokėjo sutartyje numatytą 40% dydžio nuo bendros sutarties kainos avansą (sutarties 4.2 str.), t.y. 6400,00 Lt, o vėliau ir likusią dalį 8900 Lt (b.l. 14, 21, 22). Atsakovas vejos įrengimo darbus turėjo užbaigti 2009-06-30.

2009-08-10 ieškovė su atsakovu sudarė dar vieną darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti ieškovui priklausančiame žemės sklype dekoratyvinį tvenkinį (sutarties 2.1 p., b.l. 15-18). Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pasirašant šią sutartį, sumokėjo atsakovui sutartyje numatytą 40% dydžio sutarties kainos avansą (sutarties 4.2 str.), t.y. 4000 Lt (b.l. 18, 23).

Iš 2009 m. atsakovo rašto ieškovei (b.l. 19) matyti, kad atsakovas nutraukia sutartį Nr. 10/08/2009, kadangi ieškovė laiku nepristatė atsakovui PVC plėvelės ir ketina ją pateikti nekokybišką bei prašo per 10 d. nuo rašto gavimo sumokėti likusią 1630 Lt už atliktus darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą (b.l. 20, 132).

Iš 2009 m. ieškovės pretenzijos rašto atsakovui (b.l. 24) matyti, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo raštu dėl sutarties Nr. 15/05/09 nutraukimo, per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos pasiūlė atsakovui atvykti ir susitarti dėl vejos trūkumų šalinimo grafiko arba sutarties nutraukimo sąlygas.

Iš 2009 m. ieškovės pretenzijos rašto atsakovui (b.l. 25-26) matyti, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo raštu dėl sutarties Nr. 10/08/2009 nutraukimo, nurodė, jog planuoja teikti plėvelę iš savo pasirinktos firmos, kuri Lietuvoje parduoda plėvelę, pagamintą žinomos užsienio bendrovės. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo vienašališku sutarties Nr. 10/08/2009 nutraukimu ir paragino atsakovą tinkamai įvykdyti sutartyje numatytus darbus.

Iš 2009 m. atsakovo rašto ieškovei (b.l. 27) matyti, kad atsakovas nesutinka toliau vykdyti darbus pagal sutartį Nr. 10/08/2009, kadangi atsakovas šią sutartį teisėtai nutraukė 2009-08-21.

Iš 2009 m. atsakovo atsakymo į ieškovės pretenziją dėl sutarties Nr. 15/05/09 nevykdymo (b.l. 28) matyti, jog atsakovas teigia, kad ši sutartis yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi 2009-06-30, jokio bendro susitarimo apie darbų atlikimo pratęsimą nebuvo. 

Iš želdinių dizaino inžinierės R. U. 2009 m. vertinimo (b.l. 29-32) matyti, kad specialistė konsultavo ieškovę ir jos prašymu nuvyko į jai priklausančia sodybą, kur buvo įrengta veja. Specialistė mano, jog veja įrengta netinkamai, nekokybiškai netgi ne specialisto akimis žiūrint, matosi visiškai pliki žemės ploteliai, nuolydžio vietose vejos sėkla nuplauta, lietus dirvoje išgraužęs ravelius. Vejos įrengimas yra nebaigtas. Už konsultaciją ieškovė specialistei sumokėjo 200 Lt.

Pagal ieškovės 2009 m. prašymą Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie ŽŪM, ši institucija ieškovei raštu atsakė, jog jos sodyboje įrengtoje vejoje yra raudonųjų eraičinų, daugiamečių svidrių ir pievinių miglių augalai, kas neatitinka procentinei mišinio ,,Lisuna“ sudėčiai (kuriuo pasak atsakovės buvo užsodinta veja) (b.l. 33-36).

Iš LŽŪU Agronomijos fakulteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros atsakymo ieškovei (b.l. 37-38) konstatuojama, kad apžiūrėjus sklypą, nustatyta, kad augavietės paviršiaus išlyginimas ir sutankinimas atliktas nepakankamai kokybiškai, ne visur tinkamas suvedimas su baziniais trinkelių aukščiais, per maži nuolydžiai. Taip pat nurodė, kad skirtingose sklypo vietose pasėtas nevienodas žolių mišinys, žolynas nepatręštas kompleksinėmis trąšomis. E. E. K. davė išvadą, jog tokios kokybės veja, kokia yra apžiūros metu, jokiu būdu negali būti priimta. Šiuos defektus patvirtina ir bylose esančios prie ieškovei priklausančios sodybos vejos fotonuotraukos (b.l. 46-49).

Iš pateiktų preliminarių sąmatų, komercinio pasiūlymo matyti, jog ieškovė kreipėsi į kitą įmonę, kad būtų ištaisyti atsakovės padaryti trūkumai (b.l. 39-42).

Iš ieškovės pateiktų V. B. raštų (b.l. 43-45) matyti, kad V. B. taip pat yra sudariusi sutartį dėl gerbūvio sutvarkymo su atsakovu, tačiau minėti darbai atlikti ne taip, kaip buvo aptarta sutartyje, panaudotos ne tos medžiagos.

Iš atsakovo atstovės V. P. pateiktų pažymėjimų matyti (b.l. 88-94), kad V. P. yra išklausiusi seminarus, kursus, susijusius su aplinkos reikalavimais, laistymo sistemomis, yra įgijusi želdinių ir jų dizaino technologo kvalifikaciją.

Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas iš UAB ,,Sėkluva“ pirko daugiamečių žolių mišinį ,,Lisuna“ 10 kg (b.l. 122).

Pagal LR CK 6.644 str. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo ir užsakovo nesieja jokie pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.

Pagal LR CK 6.645 str. rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.  Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus.

Teismas, vadovaujantis civilinėje byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimais, konstatuoja, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra vartojimo rangos sutartiniai santykiai tiek 2009-05-15 sudarytos Darbų atlikimo sutarties Nr. 15/05/09, kuria atsakovas įsipareigojo įrengti veją ir sutvirtinti vejos šlaitus prie ieškovo namo, tiek 2009-08-10 sudarytos Darbų atlikimo sutarties Nr. 10/08/2009, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti ieškovui priklausančiame žemės sklype dekoratyvinį tvenkinį, atžvilgiu. Šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas tarp atsakovo: 1) dėl sutarties Nr. 15/05/09 – atsakovo teigimu sutartis yra pasibaigusi, atsakovas yra įvykdęs visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o tai, jog ieškovė atsiskaitė su atsakove pagal šią sutartį, rodo, kad darbai yra atlikti tinkamai ir iš šios sutarties kylantys įsipareigojimai iš atsakovo pusės yra įvykdyti tinkamai; ieškovo teigimu, pagal šią sutartį atsakovas atliko darbus nekokybiškai, darbai pagal priėmimo perdavimo aktą nebuvo priimti, buvo paprašyta atsakovo pašalinti vejos įrengimo trūkumus; 2) dėl sutarties Nr. 10/08/2009 – atsakovo teigimu, jis šią sutartį yra nutraukęs, kadangi ieškovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų tiekti laiku kokybiškas medžiagas; ieškovės teigimu, medžiagos buvo tiekiamos atsakovei laiku ir tinkamai.

Tiek iš ieškovės, tiek iš liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, ekspertų, specialistų išvadas nustatyta, kad atsakovo atlikti darbai pagal Darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 – vejos įrengimas ieškovei yra nekokybiški, netinkami ir negali būti priimti pagal darbų priėmimo - perdavimo aktą (LŽŪU Agronomijos fakulteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros eksperto E. K. išvada). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors ieškovė nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių, liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė atsakovui ne kartą nurodė atliktų darbų trūkumus, kaip to reikalauja LR CK 6.665 str., 6.678 str., ir minėtos sutarties 6.3 p., ir prašė juos ištaisyti, tačiau atsakovas tai atsisakė daryti (LR CK 6.662 str.). Be to, atmestinas ir tas atsakovo motyvas, jog ieškovės visiškas atsiskaitymas su atsakove pagal Darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 rodo, jog atsakovo įsipareigojimai yra atlikti tinkamai, kadangi vartojimo rangos sutarties pabaiga siejama ne tik su užsakovo įsipareigojimu atsiskaityti su darbų atlikėju, bet ir su darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymu.

Kadangi iš esmės rangos sutartiniai santykiai yra siejami su paslaugų atlikimu rangovo rizika, medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai, darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui, atsakovo teiginys, jog ieškovė netinkamai prižiūrėjo veja, jos netręšė, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas civilinėje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais (LR CK 6.644 str., 6.645 str., 6.649 str.). Pagal LR CK 6.680 str., jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis, t.y. atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Ginčas tarp šalių kilo ir dėl antrosios darbų atlikimo sutarties Nr. 10/08/2009 – atsakovo teigimu, jis šią sutartį yra nutraukęs, kadangi ieškovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų tiekti laiku kokybiškas medžiagas; ieškovės teigimu, medžiagos buvo tiekiamos atsakovei laiku ir tinkamai. Kadangi ieškovė laiku nepristatė atsakovui PVC plėvelės ir ketina ją pateikti nekokybišką, atsakovas nutraukė su ieškove darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009 bei prašo per 10 d. nuo rašto gavimo sumokėti likusią 1630 Lt už atliktus darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys raštiškai sutartyje nebuvo aptarusios, kas tieks reikalingas medžiagas darbams. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys žodžiu darbų eigoje susitarė dėl tiekiamų medžiagų – plėvelės, kurią, kaip patvirtino liudytojai A. D. ir N. R., buvo ruoštasi ir pirkti. Pagal LR CK 6.648 str. užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus, jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas nesulaukęs atvežamos plėvelės, vienašališkai nutraukė pradėtus darbus, o vėliau ir sutartį, motyvuodamas tik tuo, jog ieškovo ketinama pateikti plėvelė yra netinkama ir tokiu būdu atsakovas negali garantuoti savo paslaugų kokybės. Toks atsakovo kategoriškas elgesys, paremtas tik prielaidomis, kad atvežama plėvelė bus netinkama vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovas nei ieškovei ikiteisminio ginčo sprendimo metu, nei teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių, jam nematytos plėvelės trūkumų. Tiek ieškovė, tiek jos vyras, t.y. liudytojas A. D., veikdami pagal sąžiningumo, protingumo ir teisingumo standartus, tinkamai vykdė savo įsipareigojus, t.y. tiekė atsakovei juodžemį, taip pat plėvelę bei kitas darbams atlikti reikalingas medžiagas.

Pagal LR CK 6.217 str. šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pagal LR CK 6.665 str., jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kaip matyti, iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti darbų trūkumų šalinimo grafiką ir susidariusį ginčą išspręsti taikiai, netgi siūlydama ir savo pagalbą.

Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu išaiškinta, kad, vertinant LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.

Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovės ir liudytojų paaiškinimus nustatyta, kad atsakovui, netinkamai, nekokybiškai vykdant darbų atlikimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi, sudarydama sutartis Nr.15/05/09 bei 10/08/2009, t.y. įrengtos ir tinkamos naudoti vejos bei dekoratyvinio tvenkinio su alpinariumu, t.y. pažeistas ieškovės, kaip darbų užsakovės, teisėtų lūkesčių principas. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutartys jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str.), todėl turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str.). Tokiu būdu pripažintina, jog atsakovas, nevykdymas darbų atlikimo sutartyse Nr. 15/05/09 bei Nr. 10/08/2009 prisiimtų įsipareigojimų, šias sutartis pažeidė iš esmės ir minėtos sutartys nutrauktinos dėl atsakovo jų netinkamo vykdymo (LR CK 6.217 str.).

Net ir sutarties nutraukimas dėl kitos šalies nevykdymo negali būti pagrindas nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti. Sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų - restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Tokiu būdu ieškovei negavus iš atsakovo tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų rezultato, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti 19300 Lt avansą, sumokėtą atsakovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė dėl nekokybiškų atsakovo darbų buvo priversta samdyti kitą įmonę, pirkti medžiagas, padarytiems trūkumams taisyti, patyrė ne tik pinigines išlaidas, bet ir laiko sąnaudas.

Pagal LR CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kadangi iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė patyrė papildomų išlaidų dėl atsakovo darbų kokybės įvertinimo, kreipdamasi į įmonę IĮ ,,Gedrasa“, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 200 Lt nuostolių atlyginimo. Taip pat atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1300 Lt baudą pagal darbų atlikimo sutartyse Nr. 15/05/09 bei Nr. 10/08/2009 6.4 p. nuostatas, t.y. darbų atlikėjas vienasmeniškai nutraukęs sutartį ne dėl darbų užsakovo kaltės privalo sumokėti darbų užsakovui jo reikalavimu 5% dydžio baudą, skaičiuojant nuo visos sutarties objekto kainos. Kaip matyti iš ieškovės pareiktų ieškinio reikalavimų, ieškovė pati prašo teismo pripažinti, kad nutrauktos darbų atlikimo sutartys su atsakovu dėl atsakovo netinkamo jų vykdymo, todėl pagrindo reikalauti priteisti sutartimi numatytą baudą iš atsakovo jos naudai, nėra.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 1630 Lt už atliktus darbus pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009 ir 81,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 70-71).

Vadovaujantis vienu iš esminiu LR CPK šalių rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle (LR CPK 12 str., 178 str.), kiekviena šalis privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikydamas ir iš esmės pakartodamas priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl skolos, prašomos priteisti iš ieškovės, kadangi būtent dėl ieškovės ketintos pateikti plėvelės kokybės ir ieškovės sprendimo tvenkinio dugną kloti atraižomis, dėl plėvelės klojimo supjausčius gabalais, atsakovas sustabdė savo darbus dėl ieškovės kaltės, dėl ko atsakovas toliau nebegalėjo vykdyti darbų. Atsakovas iki darbų sustabdymo buvo atlikęs darbų už 5630 Lt, tačiau ieškovė buvo sumokėjusi 4000 Lt avansą, todėl ieškovės skola atsakovui yra 1630 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nei teikdamas priešieškinį, nei teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, todėl atsakovo reikalavimas dėl 1630 Lt už atliktus darbus pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009 ir 81,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 93,75 proc.) iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 585 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 9) ir 1406,25 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ieškovo naudai (t. 51) (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 93,75 proc.) iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovo priteistina 2,03 Lt, iš atsakovo 30,47 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės D. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Aplinkos vizija“ tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad UAB ,,Aplinkos vizija“ iš esmės pažeidė 2009-05-15 darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 ir 2009-08-10 darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009 bei nutraukti tarp ieškovės D. D. ir atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ sudarytas darbų atlikimo sutartis Nr. 15/05/09 ir Nr. 10/08/2009 dėl atsakovo jų netinkamo vykdymo.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei D. D. (a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 19300 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus litų) negrąžintą avansą,  200 Lt (du šimtus litų) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 1406,25 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis litus dvidešimt penkis centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ (į.k. 301740939, buveinė – Kaišiadorių g. 35, Žasliai, Kaišiadorių r. sav.).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB ,,Aplinkos vizija“ priešieškinį dėl 1630 Lt už atliktus darbus ir 81,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės D. D. atmesti.

Priteisti iš D. D. (a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2,03 (du litus 3 centus) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš UAB ,,Aplinkos vizija“ (į.k. 301740939, buveinė – Kaišiadorių g. 35, Žasliai, Kaišiadorių r. sav.) 30,47 (trisdešimt litų 47 centus) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Vytautas Turauskis