Civilinės bylos Nr. e2-647-577/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2019-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27.; 2.15.1.2.6.;
2.6.39.; 2.6.39.2.5.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,
sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, Daivai Šuopienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „SKR Baltic“ atstovams S. S., adv. Laurynui Didžiuliui,
atsakovės atstovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui L. K., Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei I. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
2. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atstovo teigimu, ieškovė neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos; o nenustačius bent vienos iš būtinų konstatuoti trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti vien šiuo pagrindu; teigia, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. vasario mėnesio, kai UAB „SKR Baltic“ gavo jai adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. A51-14770/14(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“. Atstovo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti patirtos išlaidos neatitinka būtinumo ir protingumo požymių; ieškovė neturėjo pareigos gauti dokumentus (to nenumatė nei kokie nors teisės aktai, nei Susitarimas), kuriuos vėliau panaikino teismai, todėl ir šių dokumentų gavimui neprivalėjo sudarinėti sutarčių su advokatais, architektais, matininkais bei geodezininkais. Anot atstovo, ieškovės nurodomos išlaidos apskritai nelaikytinos žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Pažymėjo, jog beveik visos ieškovės nurodomos sutartys buvo sudarytos ir paslaugos pagal jas suteiktos (ieškovei patiriant atitinkamas išlaidas) 2014 metais, nors Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-58 įspėjo ieškovę, kad 8,2699 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nebūtų vykdoma veikla, kadangi Susitarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatoms ir pasiūlyta iki 2014 m. vasario 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikti prašymą šalių susitarimu pripažinti negaliojančiu Susitarimą. Ieškovė neigia gavusi šį tarnybos raštą. Tačiau, anot atstovo, net ir pripažinus, jog ieškovei tarnybos raštas Nr. 58 nebuvo įteiktas, byloje esantys įrodymai: 2014 m. sausio 15 d. raštas Nr.1 SD-(9.3)-97 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo savivaldybė rėmėsi atsakydama į ieškovės prašymus, Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-412 „Dėl UAB „SKR Baltic“ skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ turinys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, kad sklype negali būti vykdoma jokia veikla, nes susitarimą dėl žemės sklypo nuomos ruošiamasi anuliuoti. Todėl mano, kad ieškovė galėjo išvengti išlaidų, jei būtų veikusi atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių kontekstą, būtų pagrindas ieškovės veiksmus vertinti kaip rizikos prisiėmimą ir taikyti CK 6.253 straipsnio, CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartys, pagal kurias, ieškovės skaičiavimais, ji būtų gavusi 565 667,74 Eur grynojo pelno, nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šiomis sutartimis negali būti įrodinėjama patirta žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti dalimis.
3. Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Akcentavo, jog byloje, kurioje prokuratūros prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčas buvo kilęs dėl ieškovės sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo. Pagrindinis prokurorės reikalavimas buvo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kuriuo ieškovei be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas, o kiti reikalavimai, taip kurių reikalavimas įpareigoti ieškovę nukelti arba nugriauti jai priklausančius statinius nuo ginčo žemės sklypo bei juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, buvo reiškiami kaip išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos santykius su ieškove. Nuomos teisės į žemės sklypą praradimas yra tiesiogiai susijęs su statytojo teisės įgyvendinimu. Todėl prokuratūros prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei vykdyti statybos darbus ginčo žemės sklype, tam, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimus ir nutraukus žemės nuomos santykius tarp ieškovės ir valstybės, sklypas nuomotojui – Nacionalinei žemės tarnybai grįžtų kuo mažiau užstatytas, tiesiogiai sietinas su reikalavimo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį vykdymu. Pažymėjo, jog teismams pripažinus, kad ieškovė neturėjo teisės į ginčo sklypo nuomą, jos, kaip statytojos, teisė irgi buvo paneigta. Todėl ieškovės reikalavimai atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė negalėdama realizuoti statytojo teisės, kuri įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta kaip neteisėta, visiškai nepagrįsti. Pažymėjo ir tai, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo siejamas su konkrečių statybą leidžiančių dokumentų įgyvendinimu, o su statybos darbų atlikimu sklype apskritai, todėl šio administracinio akto neginčijimas neužkirto kelio reikšti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atstovės teigimu, iš Seimo kontrolieriaus 2014-05-26 pažymos Dėl UAB „SKR Baltic“ skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją turinio akivaizdu, kad ieškovei jau 2014 m. vasario mėnesį buvo žinoma apie tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba kelia klausimą dėl ginčo sklypo nuomos teisėtumo. Ieškovės nuomos sutartys, dėl kurių nevykdymo ji neva patyrė nuostolių, sudarytos 2014-07-29, 2014-04-14, 2014-08-07, kai tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė –draudimas atlikti bet kokius statybos darbus ginčo sklype pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi, todėl ieškovės veiksmus sudarant patalpų nuomos sutartis yra pagrindas vertinti kaip atliktus jos pačios rizika. Pažymėjo, jog statybą ginčo sklype leidžiantys dokumentai, tarp kurių 2013-12-20 Rašytinis pritarimas Nr. 13-3859 atlikti pagalbinio ūkio paskirties pastatų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt., buvo išduoti laikotarpyje nuo 2012 iki 2014 metų; laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atlikti bet kokius statybos darbus ieškovei buvo pritaikyta 2014-09-04, tačiau išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovė iki draudimo vykdyti statybos darbus statytojo teise aktyviai nesinaudojo. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovė neįrodė ir nepagrindė nei vienos būtinos sąlygos Generalinės prokuratūros civilinei atsakomybei kilti CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinys atmestinas.
4.7. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 ne aukciono tvarka nutarė išnuomoti ieškovei 8,2699 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). O 2012 m. liepos 30 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir ieškovės buvo pakeista 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465. Šiuo susitarimu Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo ieškovei 8,2699 ha žemės sklypą.
4.8. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nurodydama, kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos pačios pasirašyto 2012 m. liepos 30 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 2.1.5-27 atsisakė ginti viešąjį interesą, nurodžiusi, kad dalis ieškovei priklausančių statinių atitinka valstybinės žemės, ant kurios jie yra, paskirtį, o kitų statinių paskirtį galima pakeisti.
4.9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė I. Z. 2014 m. rugpjūčio mėn., kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2014 m. spalio 28 d. patikslinusi, prašė:
- pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo ir pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dėl 0,0673 ha žemės sklypo tęstinumą;
- panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191, 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 133859;
- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001;
- panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 5, 2014 m. rugpjūčio19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 5, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8, 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10;
- panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažymą Nr. RPP-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, 2014 m. vasario 7 d. pažymą Nr. RPP-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, 2014 m. vasario 20 d. pažymą Nr. RPP-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;
- įpareigoti ieškovę per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti ieškovei priklausančius statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo;
- išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo;
- ieškovei neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti Žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ieškovės lėšomis.
4.10. Bylos nagrinėjimo metu Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąją interesą, pareikšto ieškinio užtikrinimui ieškovės UAB „SKR Baltic“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės:
a/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo taikytas draudimas ieškovei atlikti bet kokius statybos darbus žemes sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat draudimas remontuoti ar renovuoti statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybes administracijos 2013 m. birželio 12 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, pagal 2013 m. spalio 28 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, pagal 2013 m. gruodžio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 133859, taip pat statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių remontui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. liepos 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP 1 00-40722-00001;
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nutarta uždrausti remontuoti ar renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių remontui 2014 m. liepos 22 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-10 0-140722-00001. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
b/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas draudimas ieškovei remontuoti ir renovuoti statinius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191 bei draudimas ieškovei vykdyti su ginču susijusių statinių užbaigimo procedūras.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas.
c/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovei uždrausta remontuoti ir renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-100-140722-00001.
d/ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015 m. vasario 9 d. ieškovės prašymas užtikrinti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą – įpareigoti Generalinę prokuratūrą sumokėti į teismo sąskaitą 1 019 318 Eur arba pateikti banko garantiją buvo atmestas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
e/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „SKR Baltic“ prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę UAB „SKR Baltic“ atlikti pastato – transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontą atliekant stogo dangos klojimo, parapetų skardinimo ir kitus panašius einamojo remonto darbus, buvo netenkintas.
4.11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432- 600/2016 prokurorės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
- pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos;
- pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;
- panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001;
- panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8; panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10;
- panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
4.12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeitė. Teismas nusprendė:
Priimti ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų.
Bylą nutraukti dalyje dėl ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų:
-panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019;
-panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1;
-panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 2;
-panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą;
-panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1;
-dėl įpareigojimo atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini);
- dėl išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylą nutraukti dalyje dėl ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir reikalavimo tenkinti ieškinio reikalavimus šioje dalyje:
- reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto registro.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
4.13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš valstybės 592 288,26 Eur ieškovės dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu panaikintų dokumentų ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtos žalos. Teigė, kad valstybės institucijos, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pažeidė valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūras, ir Generalinė prokuratūra, kurios prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nepagrįstai suvaržytos ieškovės nuosavybės teisės, atliko neteisėtus veiksmus; Nuomos sutartis sudaryta ir pripažinta negaliojančia ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė – Lietuvos Respublikos valstybė – turi pareigą prisiimti neigiamus padarinius, kilusius dėl jos vardu veikusių asmenų padarytų pažeidimų. Ieškovės patirtą 592 288,26 Eur žalą sudaro: 26 620,52 Eur tiesioginių nuostolių – išlaidų, patirtų gauti dokumentams, kurie buvo panaikinti teismo sprendimu kaip pripažintos negaliojančia Nuomos sutarties dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė, ir 565 667,74 Eur dėl nepagrįstai Generalinės prokuratūros iniciatyva taikomų apribojimų, negauto ieškovės grynojo pelno (ieškovė turėjo beveik 4 metus laikyti sustabdytus statybos darbus, negalėjo tęsti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų remonto ir rekonstrukcijos darbų, negalėjo vykdyti įsipareigojimų nuomininkams ir t.t.). Taigi, ieškiniu prašoma priteisti žala susideda iš dviejų dalių – ieškovė nurodo, jog dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų patyrė 26 620,52 Eur nuostolių; šį reikalavimą grindžia CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atvejus, nuostatomis bei bendromis civilinės atsakomybės klausimus reglamentuojančiomis normomis (CK 6.246-6.248 straipsniai). Ieškovė reikalavimą dėl 565 667,74 Eur žalos dėl Generalinės prokuratūros veiksmų atlyginimo grindė CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 26 620,52 Eur tiesioginių nuostolių – išlaidų gauti Dokumentams, kurie buvo panaikinti Sprendimu kaip pripažintos negaliojančia Nuomos sutarties dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė.
6. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Akcentuotina tai, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Civiliniame kodekse reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atvejis įtvirtintas CK 6.271 straipsnyje.
7. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą: ieškovės nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos ieškovei padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
8. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
9. Kaip minėta, ieškovė, prašydama tenkinti pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, apeliuoja į tai, kad valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, o būtent: NŽT pažeidė valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūras, dėl kurių ši sutartis vėliau pačios tarnybos iniciatyva buvo panaikinta. Anot ieškovės atstovų, valstybės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) yra neginčijamai nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje, kurioje buvo nuginčyta nuomos sutartis; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447- 916/2018 konstatavo, kad sudarant 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, nebuvo laikytasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka, imperatyvių reikalavimų.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypas UAB „SKR Baltic“, kaip statinių savininkei, ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad, sudarant 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, šių imperatyvių reikalavimų laikytasi nebuvo.
11. Taigi, aptariama žemės nuomos sutartis teismų buvo pripažinta negaliojančia būtent dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, kuri privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį, sudarant žemės nuomos sutartį nesilaikė įstatymų nustatytų imperatyvių reikalavimų. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai sudarant ne aukciono tvarka žemės nuomos sutartį buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (CK 6.246, CPK 279 straipsnis 4 dalis). Tačiau, sprendžiant ginčą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų dėl patirtos žalos atlyginimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar būtent tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba sudarė su ieškove imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį, sąlygojo prašomų priteisti ieškovės patirtų išlaidų atsiradimą (CK 6.247 str.).
12. Ieškovė nurodo, kad teismai, pripažinę Nuomos sutartį negaliojančia, sprendė, kad yra pagrindas naikinti ieškovei išduotus statybą leidžiančius dokumentus, deklaracijas apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes šie dokumentai yra panaikintos Nuomos sutarties dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė. Anot ieškovės, nuginčyta Nuomos sutartis ieškovei suteikė teisę būti statytoju Statybos įstatymo prasme, todėl ieškovė, pagrįstai tikėdamasi, kad Nuomos sutartis yra galiojanti, investavo į statybas, statinių remontą bei rekonstrukciją. Jeigu Nuomos sutartis nebūtų nuginčyta, ieškovės gauti ir vėliau panaikinti dokumentai galiotų iki dabar. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad ne vienerius metus galiojęs susitarimas su valstybės įstaiga bus staiga ir netikėtai pripažintas negaliojančiu, nebūtų investavusi į dokumentus, kurie dėl to buvo panaikinti. Ieškovė pažymėjo, jog teismai panaikino šiuos dokumentus:
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001; 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 3; 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3; 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6; 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7. 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 8; 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10; 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
13. Teismų panaikintiems dokumentams gauti ieškovė investavo savo lėšas ir laiką, pagrįstai tikėjo, kad veikia pagal teisės aktų reikalavimus, turėjo teisėtų lūkesčių, organizavo veiklos plėtrą keliasdešimčiai metų į priekį. Ieškovė privalėjo gauti šiuos dokumentus, kadangi tai buvo privaloma pagal įstatymų reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad siekė atlikti Žemės sklype esančių statinių kapitalinį remontą, rekonstrukciją, o tokie darbai pripažįstami statybomis; pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 punktą statytojas privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 straipsnio 9 punktą, vienas iš dokumentų, kurį reikia pateikti norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra statinio kadastro duomenų byla; kartu su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis po paskirties pakeitimo Nekilnojamojo turto registrui turi būti pateikiama atnaujinta kadastro duomenų byla, parengta matininkų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir paskirties pakeitimą patvirtinantys dokumentai. Tuo atveju, kai keičiant nekilnojamojo daikto paskirtį atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikta savininko surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kaip nustatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje; teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kai Nekilnojamojo turto registre registruojamas nebaigtas statyti ar atnaujinti (modernizuoti) ir rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys (pirminis nebaigto statyti, atnaujinti (modernizuoti) ar rekonstruoti statinio registravimas) arba keičiamas nebaigto statyti ar atnaujinti (modernizuoti) ir rekonstruoti ypatingo ar neypatingo statinio, taip pat nebaigto rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingo statinio baigtumo procentas (paskesni nebaigto statyti, atnaujinti (modernizuoti) ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų pakeitimai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841 straipsnis); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko įsakymu 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. 1V-194 patvirtintame apraše (Aprašo 4.2 ir 4.4 punktai) dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo nurodyta, kad pateikiant prašymą dėl pažymos apie ypatingo ir neypatingo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, be kitų dokumentų, pareiškėjas privalo pateikti ir statinio projektą bei statinių (patalpų) kadastro duomenų bylas.
14. Ieškovė patyrė išlaidas statybą leidžiančių dokumentu gavimui; ieškovei buvo išduoti Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašytiniai pritarimai, suteikiantys ieškovei teisę atlikti jos nurodomus rekonstravimo, kapitalinio remonto darbus. Šiems dokumentams gauti ieškovė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartis su advokatu P. M., advokato I. N. ir partnerių kontora „R. L. & N.“. Ieškovei buvo suteiktos architekto L. P., UAB „Architektų gildija“ paslaugos.
15. Patirtų (už teisines paslaugas ir projektavimo paslaugas) išlaidų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė:
1) 2009-01-26 sutartį Nr. 1318 „Dėl teisinių paslaugų“, sudarytą su adv. P. M., 2014-02-24 PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas, serija VPM Nr. 1050-1318, iš kurios matyti, kad buvo teikiamos tokio pobūdžio teisinės paslaugos: a/ 2014-01-14/22/27 susipažinimas su pateiktais teritorijų planavimo dokumentais, kliento konsultavimas - 5,5 val.; b/ 2014-02-03/06/12/13 susipažinimas su pateiktais dokumentais; kliento konsultavimas kontoroje statybas leidžiančių dokumentų išdavimo teisinio reglamentavimo ir kitais su tuo susijusiais klausimais - 8 val.; išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma - 6 207,30 Lt; adv. P. M. paaiškinimą dėl 2014-02-24 PVM sąskaitoje-faktūroje VPM Nr. 1050-1318, nurodytų darbų detalizavimo bei patvirtinimą, kad su advokatu pilnai atsiskaityta.
2) 2014-03-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija NIP Nr. 15423, išrašytą paslaugų tiekėjo advokato I. N. ir partnerių kontoros „R. L. & N.“ 12 100 Lt sumai; išrašą iš sąskaitos, iš kurio matyti, kad 2014-03-10, pagal minėtą sąskaitą buvo pervesta 12 100 Lt.
3) 2012 m. spalio 29 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/ARCH/ su 2013-07-01 priedu, sudarytą su architektu L. P., iš kurios turinio matyti, kad vykdytojas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi parengti šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į prekybos paviljonus kapitalinio remonto projektą siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauti statybos leidimą; priede nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepritarus parengtam pastatų projektui, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30 pakoreguojant projektą ir parengiant pastatų, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą keičiant statinių paskirti ir įrengiant automobilių parkavimo aikšteles. Paslaugų kaina 4 500 Lt ir 2 000 Lt. 2013-09-19 atliktų darbų aktą pagal 2012-10-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/ARCH/01, kuriame nurodyti atlikti darbai: pastatų – šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į prekybos paviljonus kapitalinio remonto projekto rengimas – suma 4 500 Lt. Atliktų darbų 2014-01-21 pagal 2012-10-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/ARCH/01, atliktų darbų pavadinimas pastatų – šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į prekybos paviljonus I ir II etapo kapitalinio remonto darbo projekto parengimas, kaina 2 000 Lt. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2012-11-13 L. P. pervesta 1 000 Lt (avansas pagal minėtą sutartį), 2013-08-05 – 1 000 Lt, 2013-09-19 – 1 500, 2013-10-07 – 1 000 Lt pagal minėtą sutartį, 2013-11-21 – 1 000 Lt pagal sutartį, 2014-06-11 – 1 000 Lt pagal sutartį.
4) Paslaugų teikimo 2012-11-30 sutartį Nr. 2012/ARCH/02, sudarytą su architektu L. P., kurioje nurodyta, kad vykdytojas turi parengti (duomenys neskelbtini), esančio pastato- Cheminio cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 9P1p, turinčio 337,15 kv.m. plotą, paskirties keitimo į paslaugų paskirties pastatą bei paprastojo remonto projektą siekiant Vilniaus miesto savivaldybei gauti rašytinį pritarimą; bei parengti (duomenys neskelbtini), esančio pastato- Katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 15H1p, turinčio 95,41 kv.m. plotą, paskirties keitimo į paslaugų paskirties pastatą bei paprastojo remonto projektą siekiant Vilniaus miesto savivaldybei gauti rašytinį pritarimą; paslaugų kaina – 500 Lt. Atliktų darbų 2013-06-06 pagal 2012-11-30 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/ARCH/02 aktą, atliktų darbų pavadinimas – sutartyje nurodytų pastatų paskirties keitimo projektai. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2013-08-07 L. P. pervesta 500 Lt.
5) 2014-06-TP-5 sutartį, sudarytą su UAB „Architektų gildija“, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo parengti pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į prekybos centrą su aikštele ir kitais priklausiniais techninį ir darbo projektus, suderinti, gauti statybos leidimą /rašytinį pritarimą; sutartyje buvo numatyti terminai: iki 2014-07-31 parengti aikštelės projektą, iki 2014-09-01 – parengtą projektą suderinti bei jo pagrindu gauti statybos leidimą, pritarimą. Iki 2015-04-30 parengti prekybos centro su kitais priklausiniais projektą, iki 2015-06-30 parengtą projektą suderinti, jo pagrindu gauti statybos leidimą/rašytinį pritarimą. Iki 2014-07-31 kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl 2013-08-28 specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR 925 patikslinimo ar pakeitimo prekybos centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui. Sutartyje paminėti ankstesni susitarimai: 2014-01-10 sutartis Nr. 2014-01-TP-2 su priedu – 2014-01-22 susitarimu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, 2014-01-15 sutartis Nr. 2014-01-TP-3, 2014-01-16 sutartis Nr. 2014-01-TP-4 su priedu – 2014-02-06 susitarimu dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Darbų vertė – 121 000 Lt su PVM). 2014-02-17 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AG Nr.0061 – 1815 Lt sumai, pavadinimas – pagalbinių ūkio pastatų kapitalinio remonto į aikšteles projektas (duomenys neskelbtini). 2014-10-23 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AG Nr. 0088 – 7 865 Lt sumai, pavadinimas 2014-06-30 sutartis Nr. 2014-06-TP-5 ir jos priedas – 2014-10-22 susitarimas. 2018-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AG Nr. 319 – 5 334,80 Lt sumai, pavadinimas – Specialiųjų architektūros reikalavimų gavimas, projektavimo darbai pagal 2014-06-30 sutartį, 2014-06-TP-5 pagalbinių ūkio pastatų kapitalinio remonto į aikšteles projektas (duomenys neskelbtini). Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-01-15 UAB „Architektų gildija“ pagal projektavimo sutartį 2014-01-TP-2 pervesta 2 420 Lt, 2014-01-16 – 3000 Lt avansas pagal 2014-01-TP-3 ir 16 000 Lt avansas pagal 2014-01-TP-4 sutartį. 2014-02-20- 3 630 pagal PVM AG Nr. 0061AG Nr. 0062, 2014-10-24 pervesta pagal PVM SF AG Nr. 0088-4865 Lt.
6) 2014-01-10 sutartį Nr. 2014-01-TP-1, sudarytą su UAB „Architektų gildija“, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo parengti 12 esamų šiltnamių (sklypo plane pažymėti 16Š I/g, 17Š I/g, 18Š I/g, 19Š I/g, 20 Š I/g, 21Š I/g, 22Š I/g, 23Š I/g, 24Š I/g, 25Š I/g, 26Š I/g, 27Š I/g) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą į inžinerinius statinius – stogines, paslaugos kaina – 12 100 Lt. 2014-06-30 Susitarimą dėl 2014-01-10 sutarties Nr. 2014-01-TP-1 sąlygų pakeitimo, kuriuo keičiami sutarties 1.1, 2.1, 3.2 p., nurodant, kad vykdytojas įsipareigoja parengti esamų pagalbinio ūkio paskirties pastatų - negyvenamųjų pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paprastojo kapitalinio remonto projektą į inžinerinius statinius - stogines. 2014-02-17 PVM sąskaitą faktūrą Serija AG NR. 0062 – 1 815 Lt sumai, objekto pavadinimas - Pagalbinių ūkio pastatų kapitalinio remonto į stogines projektas (duomenys neskelbtini). 2014-07-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija AG Nr.0079 12 100 sumai, objektas pagal sutartį 2014-01-TP-1 (stoginių remonto projektas). Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-01-10 UAB „Architektų gildija“ pagal projektavimo sutartį 2014-01-TP pervesta 16 050 Lt avanso, 2014-02-20 pagal PVM SF AG Nr. 0061 AG Nr. 0062 pervesta 3 630 Lt, 2014-07-29 pagal PVM SF AG Nr. 0079 pervesta 6050 Lt.
16. Ieškovė patyrė kadastrinių darbų išlaidas; nurodo, kad kadastrinės bylos buvo reikalingos įregistruoti ieškovei priklausančių pastatų duomenis Nekilnojamojo turto registre, kartu su jomis pateikiant deklaracijas ir pažymas. Kadastrinėmis byloms rengti buvo kreiptasi į UAB „Geomanai“ dėl topografinės nuotraukos darymo. Nekilnojamojo turto registrui kartu su teismų panaikintomis deklaracijomis buvo teikiamos kadastrų bylos, kurių rengimui ieškovė buvo pasitelkusi matininkes J. G., N. R..
17. Kadastrinių bylų rengimo išlaidų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė:
1) 2014 m. sausio 14 d. paslaugos sutartį Nr. T-14-01-14, sudarytą su UAB „Geomanai“ dėl topografinės nuotraukos padarymo objekto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina – 6 300 Lt; 2014-02-06 sąskaitą faktūrą Serija GM14 Nr. 005 6 300 Lt sumai. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-01-14 UAB „Geomanai“ pagal paslaugos sutartį Nr. T-14-01-14 ieškovė sumokėjo 1 000 Lt avansą ir 2014-02-07 5 300 Lt.
2) 2014 m. kovo 25 d. sudarytą su matininke J. G. nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro darbų sutartį. Darbų perdavimo-priėmimo 2014-03-26 aktą, 2014-03-26 sąskaitą faktūrą Nr. 0001. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-03-25 matininkei sumokėta 1 900 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. kovo 26 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.
3) 2014 m. kovo 13 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro darbų sutartį. Darbų perdavimo-priėmimo 2014-03-13 aktą. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-03-13 matininkei sumokėta 2 900 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. kovo 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
4) 2014 m. balandžio 16 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo 2014-04-17 kvitą Nr. KM-044. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-03-17 matininkei sumokėta 523 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. balandžio 17 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
5) 2014 m. gegužės 2 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį. 2014-05-06 sąskaitą faktūrą serija Nr. 000001. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-05-06 matininkei sumokėta 400 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. gegužės 6 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
6) 2014 m. birželio 12 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį Nr. KM-16. 2014-06-17 sąskaitą faktūrą serija Nr. 000009. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-06-25 matininkei sumokėta 200 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. birželio 18 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.
7) 2014 m. liepos 30 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamųjų daiktų, keturių naujų aikštelių a5, a6, a7, a8, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį Nr. KM-0020. 2014-08-14 sąskaitą faktūrą serija Nr. 000020. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-08-20 matininkei sumokėta 800 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiamos 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8.
8) 2014 m. birželio 13 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį Nr. KM-0018. 2014-07-15 sąskaitą faktūrą serija Nr. 000013. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-09-01 matininkei sumokėta 400 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9.
9) 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarytą su matininke N. R. nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų surinkimo sutartį KM-0022. 2014-09-12 sąskaitą faktūrą serija Nr. 000024. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-09-16 matininkei sumokėta 900 Lt. Su šios matininkės parengta kadastro byla buvo teikiama 2014 m. rugsėjo 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10.
18. Ieškovė buvo sudariusi sutartis su VĮ „Registrų centras“, kuri atliko kadastro darbus, apimančius nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų surinkimą, kadastro duomenų bylos parengimą, nekilnojamojo turto objekto kadastro tikslinimą, kadastro duomenų bylos atnaujinimą, kitus kadastro duomenų tvarkymo darbus.
19. Šių išlaidų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė:
1) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. sausio 7 d. (2014-01-08) sutartį Nr. SK-26 dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. sausio 10 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir Nr. 2. 2014-01-10 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1691030. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-01-10 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 1 600 Lt.
2) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. sausio 15 d. sutartį Nr. SK-84 dėl nekilnojamojo turto (pastato), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2014-01-17 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1705571. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-01-16 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 640 Lt.
3) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. vasario 4 d. sutartį Nr. SK-234 dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2014-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1743814. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-02-05 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 3000 Lt.
4) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. vasario 13 d. sutartį Nr. SK- 299 dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2014-02-18 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1763589. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-02-14 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 1 260 Lt.
5) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. vasario 21 d. sutartį Nr. SK- 371 dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1. 2014-02-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1779866. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-02-20 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 2 500 Lt.
6) Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2014 m. kovo 10 d. sutartį Nr. SK-476 dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kadastro darbai buvo reikalingi teikiant 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2. 2014-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija RC Nr. 1811325. Išrašą iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ sąskaitos, esančios SEB banke, iš kurio matyti, kad 2014-03-07 VĮ „Registrų centras“ sumokėta 1 670 Lt.
20. Ieškovės teigimu, ieškovės patirtos 26 620,52 Eur išlaidos buvo būtinos; ieškovė, kaip verslininkė ir sąžininga statinių savininkė, turi teisę plėsti savo verslą, gerinti statinių būklę ir jų savybes. Todėl ieškovė ir investavo lėšas, kūrė projektus, o būtent verslo plėtrai ieškovei ir buvo būtina gauti tiek leidimus, tiek deklaracijas. Jokie darbai nebūtų galėję būti atlikti be sutikimų/pritarimų, taip pat ieškovė neturi nei žinių, nei techninių galimybių, jog pati savo jėgomis galėtų rengti projektus, kadastro bylas, būtent dėl to ir buvo sudarytos sutartys su matininkais, geodezininkais ir kitas reikalingai specialistais, jog būtų gauti remontams/ rekonstrukcijoms būtini leidimai/pritarimai. Taip pat ieškovei buvo būtinos teisininkų konsultacijos.
21. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nesutikimą su ieškovės reikalavimu dėl 26 620 Eur nuostolių priteisimo grindė keliais argumentais: a/ kad prašomos priteisti išlaidos neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo požymių; ieškovė neturėjo pareigos gauti jos nurodytus dokumentus, to nenumatė jokie teisės aktai; dėl šių dokumentų gavimo ieškovė neprivalėjo sudarinėti sutarčių su advokatais, matininkais, architektais, todėl negali būti laikomos žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme; b/ ieškovės užsakymu atlikus statinių projektus, topografinę nuotrauką, statinių kadastro duomenų bylas, šių bylų ir kitų lydinčių dokumentų pagrindu buvo įregistruotas ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas. Tačiau, nors įsiteisėjusiais teismo sprendimais šie dokumentai buvo panaikinti, realių teisinių pasekmių ieškovei nekilo, kadangi VĮ Registrų centras yra įpareigotas (teismo neįsiteisėjusiu sprendimu) atstatyti statinių kadastro duomenis (įskaitant statinių paskirtį) taip, kad jie atitiktų teismų panaikintus dokumentus; c/ beveik visos ieškovės prašomos priteisti išlaidos ieškovės patirtos po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-58 „Dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 pripažinimo negaliojančiu“ įspėjo ieškovę, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0068:2200), esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų vykdoma veikla, bei pasiūlė pateikti prašymą šalių susitarimu pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kadangi šis sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatoms. Nors ieškovė teigia negavusi ir nežinojusi apie šio rašto egzistavimą, anot atsakovės atstovo, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokius ieškovės teiginius. Ieškovė, žinodama, kad Susitarimas dėl žemės nuomos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turėjo suprasti iš to kylančias pasekmes ir išvengti išlaidų, o elgdamasi priešingai, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; d/ tai, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą pripažinti statinių savininko kaltę dėl žemės nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nereiškia, kad visi UAB „SKR Baltic“ veiksmai, atlikti jau po Susitarimo sudarymo, yra teisėti ir sąžiningi, juolab, kad atitinkamų veiksmų atlikimo (išlaidų patyrimo) metu ieškovei buvo žinoma apie šio sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms.
22. Ieškovės atstovai, oponuodami atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, teigė, kad ieškovė nėra gavusi 2014 m. sausio 10 d. NŽT rašto Nr. 49SJN-(14.49.105.)-58 „Dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 pripažinimo negaliojančiu“, kuriame, kaip teigia atsakovės atstovas, buvo pranešta apie numatomą Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 15 d. raštas Nr. 1SD-(9.3.)-97 ,,Dėl informacijos pateikimo“ buvo siunčiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VTPSI. Jokių raštų, kuriais būtent ieškovė būtų įspėta apie žemės sklypo sutarties nutraukimą, ieškovė nėra gavusi. Neneigė, kad architektui R. M. buvo suteikta prieiga prie Infostatybos turimos informacijos, tačiau, anot ieškovės atstovų, Infostatybos informacijos turinys, forma ir pateikimas negali būti prilyginami pačiam raštui. Pažymėjo, kad architektas nėra ieškovės įmonės darbuotojas, jis veikė savarankiškai ir vykdė jam priskirtą užduotį gauti atitinkamą statybos leidimą, todėl architekto informavimas neįrodo ieškovės informavimo fakto. Be to, pažymėjo, kad VTPSI, atlikusi statybų patikrinimą, 2014 m. birželio 18 d. akte pažeidimų nenustatė, 2014 m. liepos 22 d. išdavė rašytinį pritarimą. Ieškovės buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti architektūrines sąlygas; jeigu pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė tenkinti prašymą Rašto Nr. 97 pagrindu, tai 2014 m. rugpjūčio 19 d. specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR-1224 buvo išduoti. Galiausiai, Vilniaus apygardos prokuratūra atliko tyrimą ir 2014 m. balandžio 28 d. nutarime nustatė, kad esminių pažeidimų nenustatyta. Tai sudarė pagrindą ieškovei ankstesnius atsisakymus suteikti statybos leidimą vertinti kaip laikinus nesklandumus, o Nacionalinės žemės tarnybos Raštą Nr. 97 vertinti kaip nepagrįstą dokumentą, neturintį teisinės galios, kadangi po Rašto Nr. 97 leidimas statyboms buvo išduotas.
23. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus ir teismo sprendimo 14-19 punktuose išanalizuotus dokumentus, turi pagrindą išvadai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 26 620,52 Eur išlaidų, apmokėdama jai suteiktas teisinės, projektavimo matavimo ir kitas aukščiau aptartas paslaugas, tačiau ar šitos išlaidos gali būti vertinamos kaip ieškovės patirta žala, nagrinėjamo ginčo kontekste analizuotina žemiau.
24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
25. Taigi, įstatymo nuostatose aiškiai nurodoma, kad žala, be kita ko, yra asmens turėtos išlaidos, kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų.
26. Sprendimo 12-15 p. teismas jau pasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų sudarant aptariamą žemės nuomos sutartį. Tačiau nagrinėjamo ginčo kontekste svarstant dėl ieškovės reikalavimo dėl 26 620,52 Eur išlaidų gauti dokumentams, kurie buvo panaikinti Sprendimu kaip pripažintos negaliojančia Nuomos sutarties dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė, svarbu, kaip jau teismas paminėjo sprendimo 15 p., nustatyti, ar būtent imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio su ieškove sudarymas sąlygojo jos prašomų priteisti ieškovės patirtų išlaidų atsiradimą. Tam, teismo vertinimu, reikalinga retrospektyvi susiklosčiusių nuomos santykių analizė ir pagrindinių aspektų akcentavimas:
26.1. Pirma, ieškovei Valstybinės žemės nuomos 2007 m. vasario 12 d. sutartimis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169 ne aukciono tvarka buvo išnuomoti 0,7900 ha ir 7,4126 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti; 2007 m. balandžio 20 d. sutartimi Nr. N01/2007-465 ne aukciono tvarka buvo išnuomotas 0,0673 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas garažui ir kolonėlėms su kuro rezervuarais eksploatuoti. Nustačius, kad ieškovė išsinuomotus valstybinės žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojo ne pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį (specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti),Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169 buvo nutrauktos prieš terminą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, 2011 m. kovo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 konstatavo, kad nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos pagrįstai ir kad ne aukciono būdu išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ieškovė apskritai neketino naudoti per sutartyse numatytą terminą (iki 25 metų) pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi iš įsakymo, kuriuo buvo nutraukta žemės nuomos sutartis, iš teismo procesinio sprendimo turinio ieškovei turėjo būti aišku ir suprantama, kad sutartys nutrauktos dėl to, kad ieškovė jai ne aukciono būdu išnuomotą valstybinę žemę naudojo ne pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį.
26.2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1632 patvirtinus detalųjį planą, 7,4126 ha, 0,7900 ha ir 0,0673 ha ploto žemės sklypai buvo sujungti į vieną 8,2699 ha ploto žemės sklypą; šiam sklypui nustatyta nauja paskirtis (kita paskirtis), naudojimo būdas (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir pobūdis (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai).
26.3. Detaliojo plano pakeitimą (žemės sklypo paskirties pakeitimą) iniciavo pati ieškovė. Detaliojo plano 2010 m. tvirtinimo metu, kuomet trys žemės sklypai buvo sujungti į vieną sklypą, šio sklypo paskirtis buvo pakeista ir nustatyta nauja žemės sklypo paskirtis (kita paskirtis), naudojimo būdas (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir pobūdis (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai), ieškovei priklausančių nuosavybės teise ir esančių šiame žemės sklype didžioji dalis pastatų paskirtis neatitiko pakeistos žemės sklypo naudojimo paskirties.
26.4. 2012-07-30 susitarimas dėl ginčo ne aukciono tvarka žemės sklypų nuomos teismų buvo panaikintas dėl to, kad nuomotojas galėjo priimti sprendimą be aukciono išnuomoti valstybinę žemę ieškovei tik tiems jai nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties; todėl teismai konstatavo, kad ginčo sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovei tik nuo 2012-09-06 buvo išduodami rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams, nuo 2014-01-10 išduodamos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, ir taip ieškovei priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“. Teismai padarė išvadą, kad laikotarpyje nuo 2012-07-30 iki 2014 m. atitinkamų datų, kuriomis buvo įregistruojama pakeista statinių paskirtis, ieškovė nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Taigi, esminiu pažeidimu, nulėmusiu administracinio akto ir žemės nuomos sandorio pripažinimą negaliojančiais, buvo tai, kad ieškovei priklausančių pastatų paskirtis neatitiko nuomojamo ne aukciono tvarka žemės sklypo paskirties.
26.5. Iš pateiktų ieškovės dokumentų (už kurių rengimą prašo priteisti išlaidas) matyti, kad buvo rengiami šiltnamių paskirties keitimo į prekybos paviljonus arba automobilių parkavimo aikšteles, Cheminio cecho paskirties keitimo į paslaugų paskirties pastatą, pastato - Katilinės į paslaugų paskirties pastatą (sutartys su architektu L. P.), ūkinių pastatų, pagalbinių pastatų paskirties keitimo į prekybos centrą su aikštele, šiltnamių į inžinerinius statinius - stogines (sutartys, sudarytos su UAB „Architektų gildija“), vėliau kadastrinėms byloms rengti buvo kreiptasi į UAB „Geomanai“ dėl topografinės nuotraukos darymo, buvo atliekami šių pastatų kadastriniai matavimai, rengiamos kadastrinės bylos, kurios buvo reikalingos įregistruoti ieškovei priklausančių pastatų duomenis Nekilnojamojo turto registre, kartu su jomis pateikiant deklaracijas ir pažymas. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė dokumentų, kurių parengimo išlaidas prašo priteisti iš atsakovės, pagrindu jau po žemės nuomos sutarties sudarymo siekė pakeisti jai priklausančių pastatų paskirtį taip, kad ji atitiktų sklypo, kuriame yra pastatai, detaliajame plane nurodytą paskirtį. Kitaip tariant, ieškovės buvo siekiama sukurti teisiškai pagrįstas prielaidas valstybinės žemės nuomai ne aukciono būdu. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė keitė pastatų paskirtį esant jau sudarytai žemės nuomos sutarčiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad pastatų paskirties keitimas ir su tuo susijusių išlaidų atsiradimas buvo nulemtas žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties sudarymo; priešingai, tai tik patvirtina, kad ieškovė, keisdama pastatų paskirtį pritaikant ją prie žemės paskirties, kuri buvo pakeista iki nuomos sutarties sudarymo, siekė pateisinti nepagrįstą naudojimąsi valstybinės žemės sklypu lengvatinėmis sąlygomis.
26.6. Esant tokiai situacijai, kai valstybinės žemės sklype esančių pastatų paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties, turėjo būti svarstoma dėl valstybinės žemės naudojimo įstatyme nustatyta tvarka, pvz. valstybinės žemės nuomos bendrais pagrindais, o ne ne aukciono būdu ar kt. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirma buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartis, o po to ieškovė pradėjo rengti pastatų paskirties pakeitimo dokumentus.
26.7. Kasacinio teismo praktikoje dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka išaiškinta, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 ir kt.).
26.8. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtoje byloje dėl ieškovės lūkesčių pasisakė nutarties 37 p. nurodydamas, kad „... prieš savo sąskaita statydamas, rekonstruodamas ar remontuodamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą sklypą nuomos teises, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų išsiaiškinti ir įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra tas statinys, kokia tų teisių apimtis. Jeigu vertinti tik atsakovo „SKR Baltic“, UAB veiksmus ginčijamame teisiniame santykyje, tai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu jau buvo įvertinti atsakovo „SKR Baltic“, UAB veiksmai, kaip prieštaraujantys valstybinės žemės nuomos santykiams keliamiems reikalavimams, tačiau atsakovas to nepaisydamas, nors privalėjo suprasti veiksmų neteisėtumą, toliau siekė realizuoti nuomininko teises, nors turimų statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą“.
26.9. Taip pat svarbu yra tai, kad kasacinis teismas ieškovės minimoje 2018-11-23 nutartyje dėl ieškovės, kaip statinių savininkės, kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, nebuvimo pasisakė svarstydamas dėl pagrindo taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ieškovės įpareigojimo nugriauti statinius. Ieškovės veiksmai, kurie yra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kasacinio teismo vertinti nebuvo. Pabrėžtina, jog tai, kad kasacinis teismas nenustatė ieškovės kaip statinių savininkės kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, anksčiau paminėtu aspektu, nepaneigia ieškovės žinojimo, jog žemės nuomos sandorio sudarymo metu didžioji jai nuosavybės teisė priklausančių pastatų paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo detaliajame plane nurodytos paskirties.
26.10. Statybą leidžiančių dokumentų – rašytinių pritarimų statinio projektui, deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurių parengimui patirtas išlaidas ieškovė ir prašo priteisti, pagrindu ieškovė atliko bei įregistravo jai nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimą. Tačiau net ir panaikinus šiuos dokumentus, teismai nesprendė dėl šių dokumentų panaikinimo pasekmių ieškovės atžvilgiu taikymo, t.y. realių pasekmių, susijusių su ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų paskirties pakeitimu, ieškovė nepatyrė. Dokumentų, kurių pagrindu buvo išviešintas pastatų paskirties pakeitimas, panaikinimas, pastatų atliktų pertvarkymų, dėl kurių ir pakito pastatų paskirtis, nepanaikino. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad panaikinus statybą leidžiančius dokumentus, ieškovė turėjo pastatų faktinę būklę grąžinti į buvusią (iki panaikintų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo), ir dėl to pastatai neatitinka atliktų, ieškovės apmokėtų kadastrinių matavimų. Priešingai, architektų parengti pastatų pertvarkymo projektai įgyvendinti, pastatų kadastriniai matavimai atlikti pagal pastatų faktinę būklę. Kita vertus, kaip minėta, visų panaikintų dokumentų gavimas ieškovei buvo reikalingas jos naudojamų pastatų paskirtį pakeisti taip, kad ji atitiktų žemės sklypo paskirtį, kuri buvo pakeista dar iki 2012 m. žemės nuomos sutarties sudarymo. Ieškovei šie statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi jai naudojant pastatus pagal jų paskirtį, buvusią žemės nuomos sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, visi dokumentai, kurių parengimo išlaidas prašo priteisti ieškovė, buvo panaikinti, teismams konstatavus, kad ieškovė negalėjo būti statytoja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prarado galimybę pasinaudoti įstatyme numatytais teisėtais būdais naudotis žemės sklypu ir įregistruoti pastatų paskirties pakeitimą įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ir jos patirtos išlaidos, susijusios su dokumentų, kurių pagrindu buvo pakeista pastatų paskirtis, gavimu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip jos patirta žala CPK 6.249 straipsnio nuostatų kontekste.
26.11. Bylos bei teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas, kuriuo įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, pagrindu buvo pakeisti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise įregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bei registro duomenys (atstatant juos į pirminę padėtį), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3145-595/2019 pagal pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, patenkinus ieškovės skundą buvo panaikintas; taip pat VĮ Registrų centras įpareigotas atstatyti nekilnojamojo turto, registro Nr. 44/1514924, kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl Nacionalinės žemės tarnybos argumentai dėl jo įtakos nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi ir dėl jų teismas nepasisako.
2. Taip pat teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, negali nesutikti su atsakovės atstovo teigimu, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos iš dalies buvo patirtos jau po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius įspėjo ieškovę, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nebūtų vykdoma veikla, bei ieškovei pasiūlė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikti prašymą šalių susitarimu pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kadangi šis sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatoms. Atsakovės atstovo tvirtinimu, ieškovei jos buveinės adresu buvo išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 10 d. raštas Nr. 49SJN-(14.49.105.)-58 „Dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 pripažinimo negaliojančiu“. Ieškovė neigia gavusi šį raštą.
3. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
4. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
5. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad aptariamas Nacionalinės žemės tarnybos raštas ieškovei buvo įteiktas (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas, tvirtindamas, kad raštas buvo išsiųstas ieškovės buveinės adresu, pripažino, kad raštas buvo ieškovei siunčiamas neregistruotu paštu, todėl jokių rašto įteikimą patvirtinančių dokumentų pateikti teismui negali. Tačiau, anot atsakovės atstovo, net ir pripažinus, kad Rašto Nr. 58 ieškovė nėra gavusi, ieškovei vėliausiai nuo 2012 m. vasario mėnesio turėjo būti žinoma apie Nacionalinės žemės tarnybos siekį nutraukti žemės nuomos sutartį. Tuo tarpu ieškovė tvirtina apie Nacionalinės žemės tarnybos ketinimus nutraukti žemės nuomos sutartį sužinojusi tik 2014 m. birželio mėnesį.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1SD-(9.3.)-97 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad 2012-07-30 susitarimas prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio bei CK 1.80 straipsnio nuostatoms ir kad nuomininkas žemės sklype negali vykdyti veiklos, bei siūloma susitarimą pripažinti negaliojančiu. Taip pat informavo, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo nuomininkas nesutiks susitarimą pripažinti negaliojančiu, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į prokuratūrą dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo. Ieškovė ir apie šio rašto egzistavimą teigia sužinojusi tik birželio mėnesį, kuomet gavo 2014 m. birželio 3 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog 2014 m. gegužės 22 d. leidimas yra atšaukiamas, bei kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius neva Raštu Nr. 58 informavo, jog Nuomos sutartis prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatoms ir įspėjo, kad Žemės sklype nebūtų vykdoma veikla, bei pasiūlė iki 2014 m. vasario 10 d. šalių susitarimu pripažinti susitarimą negaliojančiu.
7. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia tokią ieškovės poziciją ir sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė 2014 m. vasario mėnesį, vėliausiai kovo mėnesio pradžioje, turėjo sužinoti apie Nacionalinės žemės tarnybos ketinimą nutraukti žemės sutartį dėl to, kad ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-9871-968/2014 medžiagos matyti, kad pačios ieškovės skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas Statybos dokumentų skyrius 2014-02-18 raštu „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ informavo ieškovę, kad atsisako išduoti naujus specialiuosius architektūros reikalavimus pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-15 raštą, kuriame nurodoma, jog UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise valdomų statinių nekilnojamojo turto kadastre įrašyta tiesioginė paskirtis neatitinka detaliajame plane numatytos pagrindinės naudojimo paskirties bei pažymima, kad jeigu žemės sklypo nuomininkas nesutiks susitarimo pripažinti negaliojančiu, bus kreiptasi į prokuratūrą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad ieškovė prie skundo prideda tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014-02-18 raštą Nr. A51-14770/14 (2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ministerijos 2014-01-15 raštą Nr. 1SD-(9.3)-97. Nagrinėjamojoje byloje pateiktų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-412; 505 ,,Dėl UAB „SKR Baltic“ skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“ (pažymos 2.4 p.) bei UAB „SKR Baltic“ 2014 m. birželio 3 d. skundo, adresuoto Seimo kontrolieriui, turinys irgi patvirtina, kad vėliausiai 2014 m. kovo mėn. ieškovė turėjo sužinoti apie Raštą Nr. 97, kuriame nurodoma, kad ieškovės nuomojame sklype negali būti vykdoma veikla; šiuose dokumentuose minimas būtent Nacionalinės žemės tarnybos 2014-01-15 raštas Nr. 1SD-(9.3.)-97 ir apeliuojama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepagrįstus atsisakymus (kurie ir buvo grindžiami šiuo raštu) išduoti atitinkamą rašytinį pritarimą, registruoti projektą.
8. Ieškovės atstovai tvirtina, kad architektas R. M. gavo ieškovės užduotį gauti atitinkamą statybos leidimą, todėl jam 2014-01-21 buvo išduotas įgaliojimas Nr. 4. Teigia, kad architekto informavimas apie raštą Nr. 97 nereiškia, jog ieškovė buvo informuota apie minėtą raštą, nes architektas M. tik vykdė užsakymą gauti atitinkamą statybos leidimą ir ieškovės apie tarpinius klausimus neinformuodavo. Anot ieškovės atstovų, Seimo kontrolierius pažymą Nr. 4D- 2014/2-412;505 dėl ieškovės skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl atsisakymo išduoti rašytinį pritarimą statinių remontui priėmė 2014 m. gegužės 26 d., atsakymas buvo siunčiamas architektui R. M., o ieškovės skundas Seimo kontrolieriui pateiktas buvo 2014 m. birželio 3 d., kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė raštą ieškovei dėl 2014 m. gegužės 22 d. leidimo atšaukimo. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 2.1.5-27 atsisakė ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą, nurodžiusi, kad dalis ieškovei priklausančių statinių atitinka valstybinės žemės, ant kurios jie yra, paskirtį, o kitų statinių paskirtį galima pakeisti. Tai sudarė pagrindą ieškovei manyti, kad nesusipratimas yra išspręstas, o 2014 m. birželio 3 d. raštas yra siejamas tik su 2014 m. gegužės 22 d. leidimo atšaukimu, o ne valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu.
9. Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto Plėtros Departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014-02-18 raštas Nr. A51-14770/14 (2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ buvo siųstas tiesiogiai ieškovei UAB „SKR Baltic“ jos buveinės adresu, be to, pati ieškovė skunde (prijungtoje administracinėje byloje) nurodo 2014-02-18 raštą kaip jai pateiktos informacijos šaltinį. Todėl, teismo vertinimu, jau vien šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės paaiškinimų dėl jos (ne)sužinojimo ir sužinojimo laikotarpį apie Nacionalinės žemės tarnybos siekį nutraukti žemės nuomos sutartį, nepagrįstumo. Vėlgi, iš 2014-01-21 įgaliojimo Nr. 4, ieškovės išduoto architektui R. M., turinio matyti, kad R. M. buvo ieškovės įgaliotas atstovauti ieškovei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, NŽT Vilniaus miesto skyriuje bei kitose įstaigose ir organizacijose sprendžiant klausimus, susijusius su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat įgaliojime nurodyta, kad R. M. turi teisę ieškovės vardu teikti ir priimti raštus bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Pagal įgaliojime apibrėžtas įgaliotiniui suteiktas teises ir jų apimtį, informacijos pateikimas architektui, priešingai nei tvirtina ieškovė, laikytinas tinkamu ieškovės informavimu. Pagal CK 2.137 straipsnio nuostatas įgaliojimas yra atstovui suteiktų teisių išraiška, t.y. dokumentas, kuris patvirtina, kad atstovui suteiktos teisės veikti atstovaujamo vardu nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Todėl įgaliojime nurodytų trečiųjų asmenų įgaliotinio informavimas klausimais, kuriais jis yra įgaliotas atstovauti įgaliotojui, laikytinas ir įgaliotojo informavimu. Galiausiai pati ieškovė pripažįsta, kad nors ieškovė nebuvo sudariusi su architektu pavedimo sutarties, kurioje būtų nustatyta jo pareiga sekti ir perduoti ieškovei informaciją, jis tokią teisę pagal įgaliojimą turėjo. Įgaliojime nustatytų jam suteiktų teisių turinys patvirtina, kad architektas ieškovės vardu turi teisę priimti raštus ir visus kitus reikiamus dokumentus, susijusius su nustatytu pavedimu. Pažymėtina, jog atstovavimo institutas grindžiamas principu „tas, kas veikia per atstovą, veikia pats“, o tarp atstovo ir atstovaujamojo susiklosto fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001, 2001 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1010/2001 ir kt.). Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad architekto pranešimų dėl Rašto Nr. 97 gavimas neįrodo, kad taip ieškovė buvo informuota apie šį raštą. Be to, ieškovė jau 2014-03-12 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pateikti informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybė atsisakė išduoti bendrovei rašytinį pritarimą, motyvuodama tuo, kad neva „SKR Baltic“ atžvilgiu prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą ir disponavimas nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) yra apribotas. Nors ieškovė apeliuoja į tai, kad valstybės ir savivaldybės valdžios institucijos jau po Raštų Nr. 58 ir Nr. 97 išduodavo ieškovei komercinei veiklai reikalingus aktus, pateikdavo palankias išvadas – 2014 m. birželio 18 d. statybų patikrinimo aktą, 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą, 2014 m. rugpjūčio 19 d. specialiuosius architektūros reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kas sudarė ieškovei pagrįstą lūkestį, kad ji gali užsiimti savo komercine veikla; tačiau ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti bei atskleisti, kodėl gavus informaciją dėl Nacionalinės žemės tarnybos siekio nutraukti žemės nuomos santykius nebuvo kreiptasi tiesiogiai į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri yra atsakinga ir atstovauja valstybei valstybinės žemės nuomos santykiuose, o buvo kreiptasi i kitas institucijas, kurios nesprendžia ir negali atstovauti valstybei santykiuose dėl žemės sklypo nuomos. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas turi pagrindą tokius ieškovės veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neatitinkančius bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
10. Reziumuojant aukščiau išdėstytą, darytinos išvados, kad: a/ ieškovės prašomos priteisti išlaidos, jos patirtos gauti dokumentams, kurie buvo panaikinti Sprendimu kaip pripažintos negaliojančia Nuomos sutarties dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos žala CK 6.249 straipsnio nuostatų kontekste; b/ byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės patirtos išlaidos atsirado dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų sudarant valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartį, t. y. nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti išlaidų (CK 6.247 straipsnis); c/ kadangi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą, nagrinėjamu atveju nenustačius žalos ieškovei padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nėra pagrindo ir CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymui. Todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš valstybės 26 620,52 Eur žalos laikytini nepagrįstais ir atmestini.
11. Kaip minėta, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų senaties terminą ir CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovės reikalavimus dėl 26 620,52 Eur žalos atlyginimo atmesti. Atstovo teigimu, ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. vasario mėnesio, kai ieškovė gavo jai adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014 m. vasario 18 d. raštą Nr. A51-14770/14(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“. Todėl, anot atstovo, ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. vasario mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą 2019 m., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą beveik 2 metais.
12. Ieškovė su šiais atsakovės atstovo argumentais nesutinka, prašo atsakovės atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmesti. Teigia, jog ieškovė nėra gavusi atsakovo atstovo minimo rašto; apie jai padarytą žalą sužinojo tuomet, kai buvo pripažinta negaliojančia Nuomos sutartis ir panaikinti visi dokumentai, į kuriuos ieškovė investavo savo lėšas, t. y. būtent tada, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016. Sprendimas įsiteisėjo, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017. Nors ieškovė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, pateikė kasacinį skundą ir galutinai ginčas išspręstas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, tačiau anksčiausiai, nuo kada gali būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, yra būtent 2018 m. balandžio 26 d. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2018 m. gruodžio 31 d., todėl, ieškovės atstovų vertinimu, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą. Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų. Kasacinės instancijos teismas dėl ieškinio senaties instituto taikymo ne kartą yra pasisakęs ir nurodęs, jog ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Taigi, sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama ieškinį, nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti, kada gi ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
17. Ieškovės atstovų tvirtinimu, ieškovė dėl nepagrįstai Generalinės prokuratūros iniciatyva taikomų apribojimų negavo 565 667,74 Eur pajamų; ieškovė turėjo beveik 4 metus laikyti sustabdytus statybos darbus, negalėjo tęsti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų remonto ir rekonstrukcijos darbų, negalėjo vykdyti įsipareigojimų nuomininkams ir t.t. Generalinė prokuratūra, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei vykdyti statybas bei jai priklausančių pastatų remontus, motyvavo tuo, jog atlikti statybos darbai, kuriais siekiama padidinti nusidėvėjusių statinių vertę, keltų grėsmę operatyviam valstybines žemes sklypo atlaisvinimui bei suteiktų pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės, kas prieštarautų valstybės interesams. Šio draudimo taikymu buvo siekiama užtikrinti ieškinio reikalavimą – įpareigoti ieškovę per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti ieškovei priklausančius statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo. Anot ieškovės, iš teismo priimtų procesinių dokumentų, kuriais buvo sprendžiami prokurorės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvų ir Generalinės prokuratūros ieškinio reikalavimų, matyti, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo atlikti statybos darbus) pagrindinė funkcija buvo užtikrinti išvestinį ieškinio reikalavimą – Žemės sklypo atlaisvinimą (pastatų griovimą). Ieškovės vertinimu, vien reikalavimui – pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia – nebūtų reikalinga stabdyti statybos darbus Žemės sklype, nes tokio reikalavimo tenkinimui jokios reikšmės neturėtų tai, jog Žemės sklype yra pastatai ir atliekant statybos darbus, bus padidinta jų vertė. Generalinė prokuratūra, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nesigilino į reiškiamų reikalavimų ir taikomų apribojimų mastą, prašė taikyti neproporcingai didelio masto laikinąsias apsaugos priemones. Nors patikslintu ieškiniu nebuvo ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. spalio 22 d. Nr. leidimas LNS-1 00-141022-00003, tačiau dėl taikomų laikinųjų apaugos priemonių ieškovė negalėjo rekonstruoti statinių, kurių rekonstrukcijai buvo išduotas minėtas leidimas. Pažymėjo, jog teismo sprendimu buvo atmestas prokuratūros reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti ieškovei priklausančius statinius. Vėliau apeliacinės instancijos teisme 2018 m. kovo 1 d. prokurorė atsisakė ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų dėl įpareigojimo ieškovei per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti ieškovei priklausančius statinius. Kadangi beveik 4 metus ieškovei buvo taikomas draudimas atlikti bet kokius statybos darbus žemės sklype bei atlikti statinių remontą ar renovaciją, siekiant užkirsti grėsmę operatyviam valstybinės žemes sklypo atlaisvinimui, nors reikalavimas dėl statinių nugriovimo nebuvo tenkintas ir dėl dalies statinių vėliau Generalinės prokuratūros atsisakytas, todėl valstybė turi prisiimti atsakomybę už atliktus veiksmus. Prašo CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl Generalinės prokuratūros prašymu nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priteisti iš valstybės 565 667,74 Eur negautų pajamų.
18. Generalinės prokuratūros atstovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad išnagrinėtoje byloje prašomos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos visų ieškinio reikalavimų, kurių pagrindinis – nutraukti valstybinės žemės nuomos santykius su ieškove, užtikrinimui. Statybos ir rekonstrukcijos darbų sustabdymas, kol nebus išspręsti ieškovės teisės į žemės sklypą klausimai, buvo būtina priemonė užtikrinti reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisės į žemės sklypą pasekmių taikymui bei neapsunkinti jo vykdymo. Teismui pripažinus pagrįstu prokuroro reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pripažinus, jog ieškovė negalėjo būti statytoja ginčo sklype, akivaizdu, jog prokuroras, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant ieškovei atlikti statybos darbus, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, siekdamas apginti viešąjį interesą ir šį jo veiksmų teisėtumą patvirtino visų instancijų teismai sprendimais.
19. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d., CPK 146 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 nurodyta, kad civilinės atsakomybės sąlygos dėl CPK 147 straipsnio 3 dalies suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išlieka nepakitusios ir taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.).
21. CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.
22. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
23. Byloje nustatyta, kad Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąją interesą, pareikšto ieškinio užtikrinimui ieškovės UAB „SKR Baltic“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės:
a/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo taikytas draudimas ieškovei atlikti bet kokius statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat draudimas remontuoti ar renovuoti statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, pagal 2013 m. spalio 28 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, pagal 2013 m. gruodžio 20 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 133859, taip pat statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių remontui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. liepos 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP 1 00-40722-00001.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nutarta uždrausti remontuoti ar renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių remontui 2014 m. liepos 22 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-10 0-140722-00001. Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
b/ Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytas draudimas ieškovei remontuoti ir renovuoti statinius pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191 bei draudimas ieškovei vykdyti su ginču susijusių statinių užbaigimo procedūras.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas.
c/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovei uždrausta remontuoti ir renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-100-140722-00001.
d/ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015 m. vasario 9 d. ieškovės prašymas užtikrinti nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą – įpareigoti Generalinę prokuratūrą sumokėti į teismo sąskaitą 1 019 318 Eur arba pateikti banko garantiją, buvo atmestas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
e/ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „SKR Baltic“ prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę UAB „SKR Baltic“ atlikti pastato – transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontą atliekant stogo dangos klojimo, parapetų skardinimo ir kitus panašius einamojo remonto darbus, buvo netenkintas.
Taigi, pirmos instancijos teismo nutartys, kuriomis prokurorės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkinti, jas peržiūrint apeliacine tvarka, iš esmės buvo paliktos nepakeistos. Ir, jeigu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino dalį Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nutarta uždrausti remontuoti ar renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių remontui 2014 m. liepos 22 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-10 0-140722-00001, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi – ieškovei vėl buvo uždrausta remontuoti ir renovuoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-100-140722-00001.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo patirtus nuostolius – 565 667,74 Eur negautų pajamų, įrodinėjo tuo, jog būtent dėl prokurorės veiksmų, t. y. jos prašymu taikytų laikinosios apsaugos priemonių ir nepagrįstai nustatyto draudimo, ieškovė negalėjo atlikti pastatų remonto bei rekonstrukcijos darbų, be to, su ieškove buvo nutrauktos nuomos sutartys, sudarytos su UAB „Layher Baltic“ dėl stoginių bei pastato su aikštele nuomos, su UAB „Autosilvera“ dėl prekybos paskirties pastatų nuomos.
Prašomų priteisti negautų pajamų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė:
a/ 2014 m. sausio 10 d. nuomos sutartį Nr. 2014/N/01-02, sudarytą su UAB „Layher Baltic“ dėl stoginių nuomos, 2014 m. liepos 29 d. susitarimą dėl 2014 m. sausio 10 d. sutarties pakeitimo, pagal kurių nuostatas ieškovė buvo įsipareigojusi išnuomoti UAB „Layher Baltic“ jai priklausančius, rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto būdu įrengtus pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamo turto registre įregistruotas kaip stogines, laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. už 4 200 Eur mėnesio mokestį. 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Layher Baltic“ pranešimą apie dėl taikytų apribojimų vienašališką 2014 m. sausio 10 d. sutarties dėl Stoginių nuomos sutarties nutraukimą. Dėl šios sutarties nutraukimo ieškovės negautos pajamos 127 050 Eur (25 mėn. x 4 200 Eur + PVM).
b/ 2014 m. balandžio 14 d. prekybos paskirties pastatų nuomos sutartį Nr. 2014/SKR-AUT/01, sudarytą su UAB „Autosilvera“, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Autosilvera“ pilnai atlikus pastatų kapitalinį remontą, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. išnuomoti pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Autosilvera“ 2015 m. balandžio 1 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Dėl šios sutarties nutraukimo ieškovės negautos pajamos 58 122,80 Eur (36 mėn. x 3630 Eur + PVM);
c/ 2014 m. rugpjūčio 7 d. pastato su aikštele nuomos sutartį Nr. 2014/A-08/01, sudarytą su UAB „Layher Baltic“, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti UAB „Layher Baltic“ patalpas ir pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruotus į aikštelę, laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Layher Baltic“ pranešimą apie vienašališką Pastatų ir Aikštelės nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovės negautos pajamos 812 052,78 Eur už aikštelės nuomą (42 mėn. x 15 979 Eur + PVM).
25. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutarčių įgyvendinimui (pastatų rekonstravimo ir kapitalinio remonto atlikimui) buvo sudariusi rangos sutartis, pagal kurias ieškovė būtų turėjusi 431 734,12 Eur išlaidų. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė: 2014-07-23 rangos sutartį, sudarytą su UAB „Valdota“ dėl paprasto remonto darbų įrengiant 7 stogines nuo 2014-08-18 iki 2014-12-31, darbų kaina 389 090 Lt; 2014-08-21 susitarimą dėl 2014-07-23 rangos sutarties pakeitimo; 2014-07-25 rangos sutartį, sudarytą su UAB „Futurum“ dėl paprasto remonto darbų siekiant sutvarkyti instaliaciją bei apšvietimą nuo 2015-01-02 iki 2015-02-28, darbų kaina 12 265,40 Eur + PVM; 2014-07-21 rangos sutartį, sudarytą su UAB „Namo akys“ dėl vartų gamybos ir montavimo darbų įrengiant 14 vnt. vartų nuo 2014-08-04 iki 2014-11-17, darbų kaina 46 900 Lt + PVM; 2014-08-08 rangos sutartį, sudarytą su UAB „Refakta“ dėl aikštelių, ūkio paskirties pastatų - šiltnamių rekonstravimu, statybos - rekonstravimo darbų nuo 2014-09-10 iki 2015-03-10, darbų kaina 1 014 402,58 Lt įskaitant PVM; 2014-07-21 rangos sutartį, sudarytą su A. J. pastatų paprastojo remonto nuo 2014-08-14 iki 2015-05-31, darbų kaina 65 500 Lt.
26. Ieškovės tvirtinimu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdytų statybos darbų ir ieškovei priklausančių pastatų remonto, ieškovė neteko 565 667,74 Eur grynojo pelno (1 097 225,58 Eur pajamų - 431 734,12 Eur išlaidos įrengimui – 15 proc. pajamų mokesčio).
27. Kaip minėta, neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.
28. Ieškovė įrodinėja, kad Generalinė prokuratūra atliko neteisėtus veiksmus – prašė taikyti ieškovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti nepagrįstą ieškinio reikalavimą, kuris vėliau buvo teismo atmestas (CPK 146 straipsnio 2 dalis, CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Kadangi prokuratūros ieškinys buvo tenkintas iš dalies, reikalavimai: „įpareigoti ieškovę per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti ieškovei priklausančius statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo“ buvo atmesti, nors šių reikalavimų vėliau Generalinė prokuratūra atsisakė, tačiau faktas, jog sprendimu ieškinio reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas, yra akivaizdus.
29. Prokurorė, atsikirsdama į šiuos ieškovės argumentus, tvirtina, kad Generalinės prokuratūros ieškinys nebuvo atmestas; pagrindinis reikalavimas – pripažinti negaliojančia Nuomos sutartį – buvo tenkintas, o kiti reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą atlaisvinti Žemės sklypą, remiantis CK 4.104, 4.105 straipsniais, yra laikomi išvestiniais. Prašymu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atlikti bet kokius statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti remontuoti ar renovuoti statinius, esančius šiame sklype, buvo siekiama užtikrinti visus prokurorės pareikštus reikalavimus.
30. Tiek iš Generalinės prokuratūros ieškinio turinio, tiek iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad ieškiniu buvo siekiama panaikinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančią žemės nuomos sutartį. Taigi, pagrindinis ginčas buvo kilęs dėl valstybinės žemės be aukciono nuomos sutarties teisėtumo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorės paaiškinimais, kad kiti pareikšti reikalavimai buvo išvestiniai. Pagrindinis prokurorės reikalavimas – pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutartį ir panaikinti ieškovei išduotus statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę atlikti statybos darbus šiame sklype bei patvirtinančius statybos užbaigimą (deklaracijas apie statybos užbaigimą), buvo patenkinti ir pripažinti pagrįstais visų instancijų teismuose. Prokurorės reikalavimas – įpareigoti ieškovę nukelti arba nugriauti jai priklausančius statinius, esančius žemės sklype, buvo išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, nes tokiu būdu buvo siekiama viename procese išspręsti teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes. Viena iš priežasčių, kodėl teismai nenustatė pagrindo CK 4.105 str. nuostatų taikymui, buvo tai, kad byloje nebuvo įrodyta, jog pastatų savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, t. y. kad toks klausimas buvo svarstytas ir nutarta nesuteikti žemės sklypo kitu įstatyme nustatytu teisėtu būdu. Taip pat nebuvo nustatyta statinių savininko kaltės sudarant sandorį, kas irgi yra būtina sąlyga įpareigoti statinius nugriauti. Vėlgi, svarbu yra tai, jog tuomet, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, statinio savininkui bet kokiu atveju turi būti taikomos pasekmės, kurios gali būti įvairios: a/ jis gali būti įpareigotas nugriauti statinį, gali perleisti statinį sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui, b/ jei sklypo savininkas sutinka, jam gali būti suteikta teisė teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, reikalingu statiniui eksploatuoti, c/ jam gali būti atlyginama statinio vertė, jis gali perleisti statinį ir kt. Kokios pasekmės bus taikomos statinių savininkui, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ar ne dėl jo kaltės, ar statinių savininkui suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, nuo žemės sklypo savininko sutikimo ir pan. Tai, kad byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl sandorio negaliojimo pasekmių, neeliminuoja fakto, kad jis turi būti išspręstas ateityje, ir nesudaro pagrindo spręsti dėl pritaikytų laikinųjų priemonių turinio bei masto nepagrįstumo.
31. Pažymėtina, jog teismai, pripažinę negaliojančia 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, konstatavo, jog pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą UAB „SKR Baltic“ neturėjo teisės būti statytoja, ir būtent tai sudarė pagrindą teismams panaikinti rašytinius pritarimus statinio projektui, deklaracijas apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tokios teismų išvados sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės vykdyti statybos darbų ginčo sklype, tame tarpe ir įrenginėti, remontuoti, pertvarkyti nuomos sutartyse aptartų statinių, ir vienareikšmiškai patvirtina prokurorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant ieškovei atlikti bet kokius statybos darbus ginčo sklype pagrįstumą bei, priešingai nei teigia ieškovė, sudaro pagrindą spręsti, kad prokurorė, reikšdama tokio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo – uždraudžiant ieškovei atlikti statybos darbus, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, siekdama apginti viešąjį interesą.
32. Be to, iš visų ieškovės pateiktų nuomos sutarčių turinio matyti, kad ieškovės norimi išnuomoti pastatai (patalpos) turėjo būti remontuojamai, pertvarkomi ir t.t., ir tik tada perduoti nuomininkams. Kaip jau buvo minėta, teismai konstatavo, kad ieškovė negalėjo būti statytoja; tai reiškia, kad ieškovė negalėjo atlikti ir jokių pastatų pertvarkymo darbų sukuriant objektus, dėl kurių buvo sulygta nuoma.
33. Vėlgi, byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme prokurorė atsisakė nuo reikalavimų: įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovė nuomos sutartis buvo sudariusi dėl pastatų, kurių unikalūs: Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registre įregistruoti kaip stoginės), Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuos turėjo rekonstruoti į aikštelę). Taigi, ieškovės argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo prokurorei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl penkių nekilnojamojo turto objektų, iš kurių nei vienas nėra ieškovės pateiktų nuomos sutarčių, iš kurių nevykdymo kildinama žala atsakovei, objektas, neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui.
34. Esant aukščiau išdėstytam, pirmiau teismo sprendime padarytoms išvadoms, nustatytoms ir aptartoms faktinėms aplinkybėms, teismų išvadoms, kad ieškovė apskritai negalėjo būti statytoja, prokurorės prašymu ieškovės turtinių teisių suvaržymo taikant laikinąsias apsaugos priemonės – draudimo atlikti bet kokius statybos veiksmus, negalima laikyti nepagrįstu. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad prokurorės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažeista bendroji pareiga elgtis apdairiai ir rūpestingai bei konstatuoti prokuratūros neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, nėra pagrindo ir deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymui pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį (CPK 146 straipsnio 2dalis, CK 6.246, 6.245 straipsniai).
36. Reziumuojant išdėstytą, ieškovės reikalavimai dėl 565 667,74 Eur negautų pajamų atlyginimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič