Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.11.-275-718-2012].doc
Bylos nr.: A2.11.-275-718/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A2.11.-275-718/2012

(Proceso Nr. 4-06-3-03575-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija 50.19.; 52.3.;

(S)

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2K-27(2.7)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2012 m. sausio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Juditai Jablonskytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., išnagrinėjusi L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistė 2010-07-01 L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2K-27(2.7), kuriame nurodė, kad ji, būdama DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke, (duomenys neskelbtini), gyventojams pranešimų apie mokesčius lapeliuose skelbė G. J. asmens duomenis apie įsiskolinimą bei 2010-03-03 per metinį susirinkimą savo pranešime ir ataskaitoje paviešino G. J. įsiskolinimus, nurodydama jo vardą, pavardę, buto numerį bei įsiskolinimų dydį. Nustatyta, kad 2010-03-03 DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės L. J. pranešime, kuris buvo paskelbtas viešai visiems bendrijos nariams, buvo nurodyti G. J. asmens duomenys (vardo pirmoji raidė, pavardė, buto numeris ir įsiskolinimo dydis). Taip pat G. J. asmens duomenys (buto numeris ir įsiskolinimo dydis) buvo nurodyti ir 2009 m. gruodžio mėnesio – 2010 m. vasario mėnesio pranešimų apie mokesčius lapeliuose, kurie buvo prieinami DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams. Tokiu būdu G. J. asmens duomenys (vardo pirmoji raidė, pavardė, buto numeris ir įsiskolinimo dydis) buvo prieinami DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kurio pažeidimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Judita Jablonskytė parodė, kad G. J. asmens duomenys paskelbti neteisėtai. Bendrijos pirmininkė neturėjo teisės paskelbti šių duomenų.

L. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tokios yra bendrijos vidaus taisyklės, už kurias balsavo bendrijos nariai, jog bendrijos nariams turi būti pranešama apie skolų turinčius bendrijos narius. Name yra 90 butų ir 64 bendrijos nariai. G. J. susirinkime taip pat balsavo už tai, kad skolininkų pavardes bendrijos pirmininkas turi paskelbti susirinkime. 2010-03-03 įvyko susirinkimas, susirinkime dalyvavo 38 žmonės. Susirinkimo metu ji perskaitė pranešimą apie tai, kur buvo panaudoti bendrijos pinigai ir paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventojas yra skolingas. Ji paskelbė bendrijos nario vardą, pavardę ir butą. Susirinkimo metu patys gyventojai jos reikalavo, kad ji paskelbtų, kas yra skolingi bendrijai. Tokios yra bendrijos vidaus taisyklės, kurias pasirašė ir pats G. J.. Pranešimų apie mokesčius lapeliuose nebuvo nurodyta skolininko pavardė, nurodyta buvo tik skolos suma – 15 Lt. Pranešimai buvo išplatinti kiekvienam gyventojui atskirai į pašto dėžutę. Jokių asmeninių tikslų ji neturėjo. Šiuo metu G. J. skola yra sumokėta.

Liudytojas G. J. parodė, kad 2010-03-03 susirinkimo metu buvo viešai paskelbtas jo vardas, pavardė ir bendrijos pirmininkė viešai paskelbė, kad jis piktybiškai nesumoka pinigų. Iki šiol jis yra žeminamas prieš kitus gyventojus. Jis yra (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto savininkas ir bendrijos narys. Pranešime, kurį gavo visi gyventojai, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkai turi susimokėti skolą. Tokius pranešimus jis gavo tris mėnesius – 2009 m. gruodį, sausį ir vasarį. Skola buvo už nesumokėtą 10 Lt mokestį už kiemo valymą. Jis su šiuo mokesčiu nesutinka, nes mano, kad mokestis yra neteisėtas, kadangi nėra detalaus namo plano ir nėra aišku, koks žemės plotas priklauso namui. Susirinkime klausimas dėl šio mokesčio nebuvo sprendžiamas, taip pat jokiame susirinkime nebuvo nuspręsta viešai paskelbti skolininkų pavardes. Be jo sutikimo pirmininkė neturi teisės viešai skelbti jo duomenų.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta pareiga duomenų valdytojui užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai sąžiningai ir teisėtai. To paties įstatymo 5-ajame straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant laikytina, kad asmens duomenys yra tvarkomi teisėtai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti duomenis. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, DNSB (duomenys neskelbtini) įstatų, L. J., būdama DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininke, buvo įpareigota tvarkyti bendrijos narių asmens duomenis, tame tarpe ir G. J. asmens duomenis apie jo įsiskolinimus, tačiau DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė L. J. teismui negalėjo patvirtinti, jog ji turi teisėtą pagrindą viešai skelbti bendrijos narių asmens duomenis (vardus, pavardes, butų numerius, įsiskolinimo dydžius) kitiems bendrijos nariams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas ar trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Tačiau, atsižvelgiant į L. J. nurodytą G. J. asmens duomenų skelbimo pagrindą, teismas neturi pagrindo manyti, kad L. J. turėtas interesas viešai skelbti pareiškėjo duomenis buvo svarbesnis už G. J. konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis. Pažymėtina, kad G. J., kaip skolininkas, negali būti atleistas nuo atsakomybės skolą grąžinti, tačiau skolos išieškojimo būdas turi būti teisėtas ir išieškoma nepažeidžiant asmens teisės į privatumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. numato, jog duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą, įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Kaip matyti iš minėto įstatymo 21 str. 1 d., duomenis apie finansinių įsipareigojimų laiku neįvykdžiusį subjektą duomenų valdytojas,  turi teisę teikti tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims ir tik tam, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo manyti, kad bendrijos nariams G. J. asmens duomenys bei  duomenys apie jo neįvykdytą finansinį įsipareigojimą buvo pateikti įstatyme nurodytu tikslu – siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad G. J. nebuvo pateiktas joks raštiškas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą, kurį G. J. galėtų pagrįstai ginčyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. J. asmens duomenys (vardo pirmoji raidė, pavardė, buto numeris, įsiskolinimo dydis) buvo tvarkomi (skelbiami DNSB (duomenys neskelbtini) nariams) neteisėtai, nesant nei vienam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui.

L. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ( b.l. 3-5), G. J. prašymo ( b.l. 10) bei pareiškimo ( b.l. 19-20), bendrijos pirmininko pranešimo ir ataskaitos ( b.l. 11-13), pranešimų apie mokesčius lapelių kopijomis ( b.l.17), DNSB (duomenys neskelbtini) įstatais ( b.l. 41-51), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d., sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Duomenų apie tai, kad L. J. bausta už administracinės teisės pažeidimus nėra. Teismas daro išvadą, jog nuobaudos paskirtis bus pasiekta L. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d. sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 291 str., 292 str., 293 str., teismas

 

n u t a r ė :

 

L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 str. 1 d. skirti 500,00 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6407.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                       Laimutė Venckuvienė