Civilinė byla Nr. e2A-1242-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02826-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Elbira“, uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“ dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas, Biuras)  kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms mažajai bendrijai „Elbira“ (toliau – MB „Elbira“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Aminex“ (toliau – UAB „Aminex“) (toliau kartu – atsakovės), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 4 650,70 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 105,00 Eur žyminį mokestį bei 132,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

2.       Nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. Belgijoje dėl A. V., vairavusio MB „Elbira“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – transporto priemonė) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. V. buvo samdomas UAB „Aminex“ ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Teigė, kad Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu – eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Belgijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas; transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

3.       Pažymėjo, jog tada, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims ir atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju – ieškovui). Atsižvelgiant į tai, Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 4 650,70 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, tuo tarpu ieškovas ją žalą atlygino.

4.       Nurodė, kad ieškovas, sumokėjęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Aminex“) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – MB „Elbira“), raštu kreipėsi į atsakoves, reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 650,70 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovės reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

5.       Atsakovė MB „Elbira“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti jos atžvilgiu, dėl ieškinio patenkinimo atsakovės UAB „Aminex“ atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. tarp atsakovių buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis), kuria atsakovė MB „Elbira“ išnuomojo transporto priemonę atsakovei UAB „Aminex“ nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (nuomos sutarties 4.1 p.); atsakovė MB „Elbira“ perdavė atsakovei UAB „Aminex“ transporto priemonę, jos registracijos liudijimą ir raktus (nuomos sutarties 1.2, 2.2 p.). Atsakovė UAB „Aminex“, kaip transporto priemonės nuomininkė, pagal nuomos sutarties 2.3.3 p., įsipareigojo laiku atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą ir visam nuomos laikotarpiui apdrausti transporto priemonę kasko ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; atsakovė UAB „Aminex“, kaip transporto priemonės nuomininkė, pagal nuomos sutarties 2.3.5 p. privalėjo atsakyti už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę; pagal nuomos sutarties 3.2 p., nuomininkė atsako už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ir privalo atlyginti bet kokią žalą (nuostolius) sąlygotus netinkamu ir/ar nesavalaikiu tokios sutarties sudarymu.

6.       Teigė, kad transporto priemonės valdytoja buvo atsakovė UAB „Aminex“, o valdymo faktas buvo išviešintas, tokiu atveju, atsakovė UAB „Aminex“ tapo subjektu, atsakingu ne tik už transporto priemonės naudojimą laikantis teisės aktų reikalavimų, bet ir už draudimo sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė MB „Elbira“ neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonės, todėl prašoma iš jos priteisti žala laikytina nepagrįsta. Atsakovės MB „Elbira“ įsitikinimu, tiek prašomos priteisti žalos dydis, tiek prašomų priteisti palūkanų dydis yra per didelis, t. y. kaip buvo nustatyta ir kuo remiantis buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma ieškinyje paaiškinimas nėra teikiamas. Vertinant ieškinį ir prie jo pridėtus dokumentus ši suma buvo sumokėta pagal 2020 m. spalio 14 d. Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą atlyginti žalą, reikalaujama priteisti suma susideda iš 4 044,09 Eur kompensacijos ir 606,61 Eur administravimo mokesčio, tuo tarpu vertinant pačio ieškovo pateiktą dokumentą – 2020 m. liepos 6 d. Remonto ekspertizės protokolą, nustatyta dėl įvykio automobiliui padaryta žala sudaro tik 3 393,95 Eur be PVM. Būtent tokią žalą šio automobilio savininkui pasiūlė atlyginti Belgijos nacionalinis draudikų biuras, tačiau kodėl, kuo remiantis ir pagal kokias teisės normas sudarant susitarimą dėl galutinio žalos dydžio tarp Belgijos nacionalinio draudikų biuro ir automobilio savininko buvo susitarta dėl 4 044,09 Eur dydžio žalos atlyginimo, jokių paaiškinimų ar įrodymų į bylą nėra pateikta. Taip pat pažymėjo, kad skaičiuojant automobiliui padarytą žalą, nepagrįstai nebuvo taikytas nusidėvėjimas apgadintoms ir dėl to keičiamoms automobilio detalėms, be to, atsakovės vertinimu, ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo per didelį administravimo mokestį, t. y. pagal ieškovo pateiktą Biurų tarybos sprendimą mokėtinų administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos suma, kaip nustatyta vidaus nuostatų 5.1.1 punkte. Pagal šį vidaus nuostatų punktą Belgijos nacionalinis draudikų biuras, prašantis atlyginimo, nurodo nukentėjusių asmenų žalai atlyginti sumokėtas sumas, kitoms institucijoms išmokėtas sumas, susijusias su žalos administravimu ir administravimo mokestį. Tokiu būdu 15 procentų administravimo mokestis galėjo būti skaičiuojamas tik nuo nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų (tik nuo automobiliui padarytos žalos, kuri pagal ekspertinį įvertinimą sudarė 3 393,95 Eur). Administravimo mokestis negali būti skaičiuojamas nuo išlaidų ekspertizei, neteisminių išlaidų ir palūkanų (šių išlaidų kompensavimui ir yra mokamas administravimo mokestis); pagal vidaus nuostatų 5 straipsnio 1.3 punktą administravimo mokestis ir yra skirtas „visoms kitoms“ Belgijos nacionalinio draudikų biuro išlaidoms padengti.

7.       Atsakovė UAB „Aminex“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad savo atžvilgiu ieškinį pripažįsta iš dalies. Neginčijo, kad atsako už eismo įvykio metu padarytą žalą, kaip transporto priemonės, kurios vairuotojas buvo atsakingas už eismo įvykį, valdytoja. Nuomos sutarties pagrindu ji perėmė transporto priemonę ir mokėjo nuomos mokestį, pati ją remontavo ir pilnai išlaikė. Transporto priemonę perėmė apdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, su jos įsipareigojimu ir toliau drausti transporto priemonę, tačiau pripažįsta, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta dėl jos kaltės – nesusikalbėjimo su draudimo brokeriu, kurio pagalba ji naudojasi drausdama kitas savo valdomas transporto priemones. Sutinka su atsakovės MB „Elbira“ atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ieškovas nepagrindė viso prašomo žalos dydžio – skaičiuojant žalą nėra įvertintas sugadintos transporto priemonės keičiamų detalių nusidėvėjimas, ieškovas nemotyvuoja, kodėl prašo atlyginti didesnė žalą automobiliui, nei nustatyta ekspertų, be to, sumažinus lengvajam automobiliui padarytos žalos dydį, turėtų sumažėti ir mokėtinas administravimo mokesčio dydis.

8.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo nesutiko su atsakovių atsiliepimuose išdėstytais argumentais, palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas bei papildomai patirtas 11,87 Eur vertimo išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovių atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovė MB „Elbira“ būdama transporto priemonės savininke neturėjo pareigos apdrausti jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atkreipė dėmesį, kad jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai ieškovo atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Šiuo atveju, ieškovas savo reikalavimą atsakovėms grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – UAB „Aminex“) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – MB „Elbira“) atsakomybė yra solidari, kadangi biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės. Paaiškino, kad atsakovės neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. spalio 8 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovėms buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2019 m. spalio 8 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Belgijoje, procese, tačiau jie buvo pasyvūs ir nerūpestingi bei eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese nedalyvavo. Pabrėžė, kad biuras pateikė visus atsakovių civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Belgijoje. Nurodė, kad Belgijos teisės aktuose nėra reglamentuotas nusidėvėjimo normų skaičiavimas keičiamoms automobilių dalims, todėl nagrinėjamoje byloje tokie skaičiavimai nebuvo atliekami.

9.       Atsakovė MB „Elbira“ pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį atsakovės MB „Elbira“ atžvilgiu, dėl ieškinio patenkinimo atsakovės UAB „Aminex“ atžvilgiu prašė spręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija fakto, jog dėl eisimo įvykio yra kalta atsakovė UAB „Aminex“, ką ji pati patvirtino atsiliepime į ieškinį. Atsakovė MB „Elbira“ niekaip negali būti laikoma pasyvia administruojant dėl įvykio padarytą žalą, nes ji į šį administravimą nebuvo įtraukta jokia forma (jai nei apie patį įvykį, nei apie jo administravimo procedūrą nebuvo jokia forma pranešta), apie įvykį sužinojo tik po to, kai jai buvo pateiktos ieškovo pretenzijos, kurios buvo pateiktos jau pilnai užbaigus įvykio administravimą ir ieškovui atlyginus Belgijos nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtas sumas. Nurodė, kad ieškovas jokia forma neteikė atsakovėms paaiškinimų, iš ko susidarė reikalaujama atlyginti žala, tik su dubliku pateikti paaiškinimai ir įrodymai, iš kurių galima spręsti apie tai, kodėl ieškovas reikalauja padengti didesnę, nei eksperto nustatyta įvykio metu sugadinto automobilio remonto vertė. Susitarime dėl 4 044,09 Eur dydžio žalos atlyginimo nėra įvardintos konkrečios sumos, dėl kurių atlyginimo buvo susitarta, todėl buvo neaišku (ši abejonė nėra pašalinta ir šiuo metu), kuo remiantis ieškovas teigė, kad į kompensacijos sumą yra įtrauktas 599,47 Eur PVM, 60 Eur už prastovą, 65,27 Eur kompensacinės palūkanos (jokio Belgijos nacionalinio draudikų biuro rašto dėl to nebuvo, šios sumos nėra nurodytos susitarime dėl žalos dydžio). Priešingai, iš pateikto susirašinėjimo buvo galima spėti, kad į žalos dydį papildomai buvo įtrauktos automobilio vairuotojo atstovavimo išlaidos, mokestis už prastovą, palūkanos ir proceso išlaidų kompensacija (automobilio vairuotojas prašė iš Belgijos nacionalinio draudikų biuro 4 824,09 Eur žalos ir su ja susijusių išlaidų atlyginimo). Pats ieškovas tik iš su dubliku pateikto 2021 m. lapkričio 10 d. Belgijos nacionalinio draudikų biuro rašto sužinojo, iš ko susideda paskaičiuota kompensacija. Nurodė, kad ieškovas dublike iš vis nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, be to, kodėl turi būti skaičiuojama ne 5 procentų, o 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-1115/2022 ieškovo ieškinį iš esmės tenkino ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovių MB „Elbira“ ir UAB „Aminex“ 4 650,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 650,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 249,74 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 124,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis 16,44 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 8,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

11.       Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nekilo šalių ginčo, kas yra transporto priemonės savininkas. Nors, kaip pagrįstai nurodė atsakovės, valdytojas buvo išviešintas ir pareiga pagal nuomos sutartį teko nuomininkei UAB „Aminex“, tačiau nuomininkei neapdraudus transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra automobilio savininkas. Teismas akcentavo, kad nors atsakovės turi teisę susitarti tarpusavyje, kuri iš jų sudarys draudimo sutartį, tačiau neigiami draudimo sutarties su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė biurui) tenka transporto priemonės savininkui.

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti grąžinti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims. Taigi atsakovių MB „Elbira“ ir UAB „Aminex“ solidarioji atsakomybė atsiranda iš TPVCAPDĮ nuostatų. Kadangi šie asmenys pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytus draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala biurui, tai jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

13.       Teismas darė išvadą, kad biuras pateikė atsakovių civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Belgijoje. Be to, ieškovas pateikė ne tik dokumentus, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis, bet ir informaciją apie atsakovės UAB „Aminex“ darbuotojo 2019 m. spalio 8 d. eismo įvykio metu pažeistą kelių eismo taisyklę – Kelių eismo taisyklių 19.4 straipsnį, Belgijos motorinių transporto priemonių privalomojo atsakomybės draudimo įstatymą; Belgijos teisės nuostatas dėl eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimo ir informaciją, apie žalos atlyginimo principus Belgijoje.

14.       Teismas konstatavo, kad atsakovės MB „Elbira“ siūlymas taikyti Lietuvos nusidėvėjimo normas prieštarauja TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu būdu ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių 4 650,70 Eur tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Elbira“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-313-1115/2022, kuria ieškovui iš atsakovės MB „Elbira“ priteistas 4 650,70 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 650,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovės MB „Elbira“ atžvilgiu atmesti, perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovei MB „Elbira“ iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Neginčija teismo sprendime konstatuotas įvykio metu padarytos žalos dydžio (4 650,70 Eur), tačiau nesutinka dėl dalies, kuria tenkintas ieškovo ieškinys atsakovės MB „Elbira“ atžvilgiu.

19.2.                      Teisinis reglamentavimas yra skirtas būtent transporto priemonės valdytojo (o ne savininko) civilinei atsakomybei bei jos draudimui sureguliuoti. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės valdytoja įvykio metu buvo atsakovė UAB „Aminex“, todėl būtent ji buvo atsakinga už draudimo sutarties sudarymą. Atsakovė MB „Elbira“, kaip transporto priemonės savininkė, perdavusi apdraustą transporto priemone naudotis atsakovei UAB „Aminex“ ir tai tinkamai išviešinusi, nebeturi galimybės užtikrinti TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies vykdymą.

19.3.                      Vertinant TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šioje normoje nėra nustatyta, kad toks asmuo yra išimtinai tik transporto priemonės savininkas. Priešingai, vertinant TPVCAPDĮ tikslus ir nustatytą tvarką, asmuo, kuris yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą yra transporto priemonės teisėtas valdytojas, o ne jos savininkas. Be to, pareiga sudaryti draudimo sutartį nuomos sutarties pagrindu buvo nustatyta būtent atsakovei UAB „Aminex“.

19.4.                      Nuomos sutartimi atsakovė MB „Elbira“ apdraustą transporto priemonę perdavė atsakovei UAB „Aminex“, todėl ji, kaip transporto priemonės valdytoja, įvykio metu buvo teisėtai ir oficialiai įregistruota, t. y. atsakovė UAB „Aminex“ buvo įregistruota viešame registre kaip transporto priemonės naudotoja. VĮ „Regitra“ įregistravo atsakovę UAB „Aminex“ šio automobilio naudotoja tik patikrinusi transporto priemonės registracijos, draudimo liudijimus, draudimo poliso numerį, t. y. atliko visas būtinas procedūras ir taip išviešino atsakovės UAB „Aminex“ teisėtai suteiktos naudotis transporto priemonės faktą. Vadinasi, transporto priemonės savininko veiksmai atitiko TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir atsakovė UAB „Aminex“ pagrįstai laikytina teisėta automobilio naudotoja. Kitaip tariant, atsakovė MB „Elbira“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų perduodama valdyti transporto priemonę – ji ne tik perdavė valdyti apdraustą transporto priemonę, bet ir nuomos sutartimi susitarė, kad toliau (nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę draus ir jai padarytą žalą atlygins atsakovė UAB „Aminex“.

19.5.                      Transporto priemonės savininkas nėra solidariai atsakingas už žalą ieškovui. Esant teisėtam transporto priemonės valdymui nuomos sutarties pagrindu, atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą tenka transporto priemonės naudotojai atsakovei UAB „Aminex“.

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės MB „Elbira“ atsikirtimus, susijusius su CK 6.253 straipsnio taikymu. Akivaizdu, kad draudimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Aminex“ kaltės (dėl jos neteisėtų veiksmų – neveikimo), tokiu būdu jai pažeidžiant tiek teisės aktų reikalavimus, tiek nuomos sutartį ir apie tai net neinformuojant atsakovės MB „Elbira“. Iš esmės atsakovė MB „Elbira“ ne tik nežinojo, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta (pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė UAB „Aminex“ vykdant nuomos sutartį – atliekant mokėjimus pagal ją ir naudojant bei valdant transporto priemonę, atsakovė UAB „Aminex“ vykdo ir kitas nuomos sutartyje nustatytas pareigas, tame tarpe apdrausti transporto priemonės teisėto valdytojo civilinę atsakomybę), bet ir neturėjo tam galimybės – neturėjo transporto priemonės dokumentų (pagal nuomos sutartį jie buvo perduoti atsakovei UAB „Aminex“).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

18.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 25 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė MB „Elbira“ atsakovei UAB „Aminex“ išnuomojo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutartį transporto priemonė buvo išnuomota nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (nuomos sutarties 4.1 papunktis). 2019 m. spalio 8 d. Belgijoje dėl A. V., vairavusio atsakovei MB „Ebira“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. V. buvo atsakovės UAB „Aminex“ darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikos registruota transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą už 4 650,70 Eur sumą. Ieškovas šią sumą sumokėjo, tai patvirtina byloje esantis 2020 m. gruodžio 7 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB banke. Ieškovas, sumokėjęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, kreipėsi į atsakoves reikalaudamas atlyginti žalą – 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 13 d. pretenzijomis, tačiau atsakovės reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir nuostoliai solidariai priteisti iš transporto priemonės valdytojos ir transporto priemonės savininkės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė, automobilio savininkė, nesutinka, kad jai kyla solidari pareiga su valdytoja, kurios darbuotojas vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, atlyginti nuostolius.

20.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko atsakomybę neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (ieškovo) teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir (ar) asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.

21.       Apeliantės teigimu, ji, kaip transporto priemonės savininkė, perdavusi apdraustą transporto priemone naudotis atsakovei UAB „Aminex“ ir tai tinkamai išviešinusi, nebeturi galimybės užtikrinti TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies vykdymą. Vertinant TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šioje normoje nėra nustatyta, kad toks asmuo yra išimtinai tik transporto priemonės savininkas. Priešingai, vertinant TPVCAPDĮ tikslus ir nustatytą tvarką, asmuo, kuris yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą yra transporto priemonės teisėtas valdytojas, o ne jos savininkas. Be to, pareiga sudaryti draudimo sutartį nuomos sutarties pagrindu buvo nustatyta būtent atsakovei UAB „Aminex“. Kadangi nuomos sutartimi atsakovė MB „Elbira“ apdraustą transporto priemonę perdavė atsakovei UAB „Aminex“ ir ji, kaip transporto priemonės valdytoja, įvykio metu buvo teisėtai ir oficialiai įregistruota, vadinasi, transporto priemonės savininkės veiksmai atitiko TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir atsakovė UAB „Aminex“ pagrįstai laikytina teisėta automobilio naudotoja. Kitaip tariant, atsakovė MB „Elbira“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų perduodama valdyti transporto priemonę, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Aminex“ būtų apdraudusi transporto priemonę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės MB „Elbira“ teiginiais.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių pareigą sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo

22.       Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

24.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas biurui yra automobilio savininkas.

25.       Nustatyta, kad nuomos sutarties pagrindu atsakovei MB „Elbira“ priklausanti transporto priemonė buvo išnuomota atsakovei UAB „Aminex“. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Aminex“ yra minėtos transporto priemonės valdytoja buvo išviešinta ir nurodyta transporto priemonės registracijos liudijime. Be to, nuomos sutartyje yra sąlyga, pagal kurią įstatyme įtvirtinta transporto priemonių savininkės atsakovės MB „Elbira“ pareiga sudaryti draudimo sutartį nuomos sutartimi tenka nuomininkei atsakovei UAB „Aminex“ (nuomos sutarties 3.2 papunktis). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuomininkei neapdraudus transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakinga biurui yra automobilio savininkė. Pažymėtina, jog nors atsakovės ir turi teisę susitarti tarpusavyje, kuri iš jų sudarys draudimo sutartį, tačiau neigiami draudimo sutarties su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė biurui) tenka transporto priemonės savininkei. Tokiu būdų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog transporto priemonės savininkė yra atsakinga biurui.

26.       TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudikų biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). 

28.       TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (automobilio savininkas (-ai)) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.

29.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, jei privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio valdytojo (savininko) atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.

30.       TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).

31.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neginčijamai nustatyta.

32.       Pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymo atveju, siekiant nustatyti neteisėtus veiksmus, reikia nustatyti aplinkybes, kokiu pagrindu valdytojas naudojo ir (ar) leido naudoti kitiems asmenims neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę, ir nustatyti, kokiais veiksmais pasireiškė neteisėtas veikimas ar neteisėtas neveikimas, ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

33.       Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra draudikų biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Draudikų biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šios transporto priemonės valdytojui.

34.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tarp transporto priemonės savininko (valdytojo) neveikimo ir draudikų biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad draudikų biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, besielgdami kaip protingi ir apdairūs asmenys, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jie neįvykdys jiems įstatyme nustatytų pareigų ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti draudikų biuras.

35.       Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas). Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

36.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į šias teisinio reguliavimo nuostatas ir jų taikymo praktiką atsižvelgtina, nustatant tiek transporto priemonės savininko atsakomybę dėl pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo, tiek asmens, atsakingo už žalos padarymą, atsakomybę (teisėtos valdytojos). Teisėjų kolegija aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkę ir (ar) valdytoją nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti, šiuo konkrečiu atveju nenustatė. Tuo labiau, kad atsakovė UAB „Aminex“ kaltę dėl eismo įvykio pripažino, pareigos apdrausti transporto priemonę neginčijo.

38.       Kaip nustatyta aukščiau, biuro reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo, t. y. pirmuoju atveju biuras turi regresinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltą žalą, antruoju – teisę reikalauti atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigą apdrausti transporto priemonę. Taigi biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą, nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

39.       Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytus draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala biurui, todėl jų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju biurui padarytos žalos (jo atliktos išmokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytą žalą) atžvilgiu abiejų atsakovių – transporto priemonę eismo įvykio metu vairavusio asmens (transporto priemonės valdytojos darbuotojo) neapdraudusios šios transporto priemonės ir padariusios eismo įvykį, ir transporto priemonės savininkės, taip pat neapdraudusios šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos. Jei bent viena iš atsakovių nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudusi transporto priemonę ar nepažeidusi kelių eismo taisyklių, žala biurui nebūtų kilusi. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog už padarytą žalą yra atsakinga UAB „Aminex“, kuriai, atsakovių susitarimu, be kita ko, kilo pareiga apdrausti transporto priemonę, į tai, kad automobilio savininkė yra atsakovė MB „Elbira“, kuri už draudimo sutarties nesudarymą lieka atsakinga prieš biurą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija, laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovėms.

40.       Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio neginčijo, teisėjų kolegija dėl jo pagrįstumo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Europos Ž. T. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

42.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43.       Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

45.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Elbira“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-313-1115/2022.

Teisėjai                                                                            Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                          Urmila Valiukienė

                                                                                                         Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė