Baudžiamoji byla Nr. 2K-216 / 2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.2.2.

                                                                                                                2.3.3.4.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. kovo 14 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,

gynėjui I. Brazlauskui,

išteisintajam G. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu G. S. išteisintas iš nusikaltimų numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl dviejų automobilių vagystės nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti Z. D. ir E. B.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. liepos 21 d., apie 00 val. 30 min., kartu su Z. D. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Rokiškio m. (duomenys neskelbtini), pagrobė S. E. S. automobilį ,,WV Passat“ (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės.

              Taip pat, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2004 m. spalio 20 d., apie 23 val. 30 min., kartu su Z. D. ir E. B. iš D. D. gyvenamos sodybos kiemo, esančio Rokiškio raj., (duomenys neskelbtini), pagrobė D. D. automobilį ,,WV Golf“ (duomenys neskelbtini), 2450 Lt vertės.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendį dėl G. S. išteisinimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl       G. S. išteisinimo naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir byla šioje dalyje perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 dalis, 382 straipsnio 5 punktas). Apygardos teismas pažeidė BPK 20, 320, 255 straipsnių reikalavimus.               Teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, nesilaikė BPK               320 straipsnyje nurodytų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, pilnai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, tinkamai nepatikrino pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl G. S. išteisinimo ir šioje dalyje netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas nuosprendyje išteisintojo parodymų nevertino, nepasisakė, ar galėjo G. S. nesuprasti, kad jis atlieka nusikalstamus veiksmus, ar galėjo abi automobilių vagystės būti įvykdytos be G. S. padėjimo. Teismas apsiribojo tik nuteistųjų parodymų atkartojimu, tačiau jokiu aspektu jų neįvertino. Prokuroras apeliaciniame skunde, įrodinėdamas     G. S. kaltę, rėmėsi Z. D. ir E. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apygardos teismas tik konstatavo, kad minėti kaltinamieji duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus dėl G. S. veiksmų paneigė. Kai kaltinamieji ar kiti asmenys keičia parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl, tačiau teismas to nepadarė ir tokiu būdu neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo.

Apygardos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, teigdamas, kad prašant G. S. veiksmus kvalifikuoti kaip padėjėjo, turėjo būti pakeistos faktinės kaltinimo aplinkybės. Visi nurodyti G. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti kaip automobilio grobimas ir jis buvo įvardintas bendravykdytoju. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nepaaiškėjo jokios naujos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl pagal prokuroro parašymą G. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Visi aukščiau išvardinti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20, 320  straipsnių taikymo

Kasatorius kasaciniame skundė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas prokuroro prašymu atliko įrodymų tyrimą. Iš nuosprendžio matyti, kad tiek nuteistųjų Z. D., E. B., tiek išteisintojo G. S. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys teismo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas sprendime aptarė apeliacinio skundo esminius argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti.

Dėl BPK 255, 256 straipsnių taikymo

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su kitais kaltinamaisiais pagrobė du automobilius. Apylinkės teismo nuosprendžiu jis iš nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl dviejų automobilių vagystės) išteisintas nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Prokuratūros apeliaciniame skunde buvo prašoma Rokiškio rajono apylinkės teismo     2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį dalyje dėl G. S. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant G. S. kaltu padėjus pagrobti E. S. ir D. D. automobilius ir jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą. nuosprendyje nurodė, kad apeliantui pripažinus, jog surinkti įrodymai nepatvirtina G. S., kaip E. S. bei D. D. automobilių vagysčių bendravykdytojo kaltės, perkvalifikuoti G. S. veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį negalima, nes tokia nusikalstama veika kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, o pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių prokuroras neprašė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose. Teismas savo iniciatyvą negalėtų svarstyti kaltinime nenurodytų aplinkybių nepažeisdamas nagrinėjimo teisme ribų.

Kasatorius prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, nes mano, kad šis teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių iš esmės skirtingų, negu kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl prokurorui paprašius, G. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, teismas nepažeisdamas nagrinėjimo teisme ribų galėjo šį klausimą spręsti.

Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga.

Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies ,,a“ punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą. EŽTT byloje Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją (1999 m.) nurodė, jog reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, kadangi nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies ,,a“ punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą. Ši informacija turi būti išsami.

Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Kolegijos nuomone, šios nuostatos turi būti taikomos ir tada, kada pagal kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes kaltinamojo veiksmus galima vertinti kaip nusikalstamos veikos vykdytoją, o teisminio nagrinėjimo metu išaiškėja, kad jis atliko padėjėjo vaidmenį, nes tokiu atveju iš esmės keičiasi faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

              Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Egidijus Bieliūnas

                                                                                                                                            Jonas Riepšas

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas