(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Ivetos Pelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė: 

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratoriai“ (toliau – ir UAB, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė) direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. V4-277 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Klaipėdos administratoriai“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde paaiškina, kad yra UAB „Rovanta“ bankroto administratorius. Bendrovės kreditorius UAB „Baltic debt management“ 2019 m. sausio 23 d. pateikė prašymą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo prašymo gavimo dienos sušaukti UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimą „Dėl bendrovės bankroto procese laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo“. Teigia, kad 2019 m. vasario 22 d. pranešime pareiškėja nurodė, kad UAB „Baltic debt management“ prašymas negali būti patenkintas. UAB „Baltic debt management“ 2019 m. birželio 13 d. pateikė atsakovui skundą „Dėl UAB „Rovanta“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratoriai“ veiklos“, Tarnybos prašė įvertinti pareiškėjos veiklą atsisakius tenkinti UAB „Baltic debt management“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą. Atsakovė, remdamasi pastarosios Bendrovės skundu, inicijavo pareiškėjos patikrinimą. Pareiškėja, gavusi patikrinimo metu paruoštą išvados projektą, pateikė atsakovei nuomonę. Pareiškėjai 2019 m. spalio 28 d. buvo įteiktas įsakymas ir išvada, kuria rėmėsi atsakovė, priimdama įsakymą.

Pareiškėja mano, kad atsakovė neturėjo pagrindo pripažinti ją pažeidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 22 straipsnio 3 dalį ir Elgesio kodekso 6.3 papunktį, priimti įsakymą bei skirti nuobaudą. Pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, nurodo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba neturėjo teisės konstatuoti ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Tvirtina, kad nepažeidė šių nuostatų.

Paaiškina, kad bylos aplinkybės pagrindžia, jog UAB „Rovanta“ buvo nustatyta ir patvirtina kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka. Su ja neplaninio patikrinimo metu susipažino ir atsakovė. Akcentuoja, kad kreditorių susirinkimo tvarkos tvirtinimas priklauso išimtinei kreditorių kompetencijai, tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo tvarkos aiškinimas ir taikymas priklauso tik išimtinei kreditorių susirinkimo arba bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai.

Pažymi, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ                       23 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtina ikiteisminę skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų nagrinėjimo tvarką. Tam, kad būtų konstatuotas administratoriaus veiksmų neteisėtumas, susijęs su netinkamu kreditorių susirinkimo sušaukimu, dėl tokių administratoriaus veiksmų privalo pasisakyti kreditorių susirinkimas ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Neišnagrinėjus tokio klausimo nustatyta tvarka, kiti subjektai, įskaitant ir atsakovą, neturi teisės spręsti, ar administratorius padarė neteisėtą veiksmą.

Mano, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimo dėl to, kad administratorius pažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konkrečioje įmonės bankroto byloje kreditorių susirinkimo nustatytas kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nuostatas, kol dėl tokio pažeidimo nepasisakė kreditorių susirinkimas ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

Paaiškina, kad drausminės nuobaudos taikymas administratoriui už netinkamą kreditorių susirinkimo sušaukimą, kurio tvarką nustato tik kreditorių susirinkimas, yra bankroto procedūra.

Pažymi, kad nesikreipta į kreditorių susirinkimą dėl to, kad neva pareiškėja netinkamai įgyvendino UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, patvirtintą 2012 m. sausio 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Akcentuoja, kad nei UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimas, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas nekonstatavo pareiškėją netinkamai taikius šią tvarką ir tuo pačiu pažeidus ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nurodo, kad UAB „Baltic debt management“ nepateikė jokio nutarimo projekto. Mano, jog tai reiškia, kad tokioje situacijoje pareiškėja, kaip bankroto administratorius, neturėjo teisės tenkinti šio prašymo ir jo pagrindu šaukti kreditorių susirinkimo, kurio prašė pastaroji bendrovė. Jei pareiškėja būtų šaukusi kreditorių susirinkimą pagal UAB „Baltic debt management“ prašymą, prieštarautų ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, kurioje išaiškinta, kad šaukiant kreditorių susirinkimus, privalu nurodyti ir nutarimų projektus.

Pažymi, kad UAB „Baltic debt management“ kreditorių susirinkime atstovauja advokatas. Skundą atsakovei pastarosios bendrovės vardu pateikė taip pat advokatas. Kadangi UAB „Baltic debt management“ yra profesionalus rinkos dalyvis, kuris išmano teisinį reglamentavimą, pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad UAB „Baltic debt management“ visapusiškai žinojo ir suprato kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką ir jos nuostatas, todėl turėjo ir suprato, kad jos teikiamas 2019 m. sausio 23 d. prašymas yra ydingas ir prieštarauja kreditorių susirinkimo valiai.

Skunde akcentuoja, kad atsakovė neturėjo teisės priimti įsakymo ir skirti nuobaudos, kadangi atliktas teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus.

Pareiškėja pažymi, kad laikėsi UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, o atsakovė šios tvarkos nuostatas išaiškino priešingai nei jos tiesiogiai įtvirtintos šioje tvarkoje.

Pareiškėja mano, kad nuobauda yra neproporcinga. Tvirtina pažeidimą padariusi dėl to, kad laikėsi nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, laikantis pačių kreditorių nustatytos elgesio taisyklės. Pareiškėjos nuomone, konstatuoti, kad padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, nėra jokio pagrindo. Mano, kad atsakovas turėjo teisę neskirti baudos ir apsiriboti nurodymu. Pabrėžia, jog UAB „Baltic debt management“ siekė, kad būtų sušauktas susirinkimas, kuriame būtų spręstas faktiškai patirtų išlaidų klausimas. Nurodo, kad kreditorių susirinkimą 2019 m. balandžio 16 d. sušaukė pats administratorius ir pateikė informaciją apie bankroto proceso eigą ir patirtų išlaidų suvestinę.

Skunde nurodo, jog pareiškėjos ataskaitą patvirtino UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimas. Apskundus kreditorių nutarimą, Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis UAB „Rovanta“ bankroto bylą, 2019 m. liepos 1 d. atmetė UAB „Baltic debt management“ skundą.

Pareiškėja tvirtina, kad UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimas patenkintas Bendrovės veikla ir nereiškia pretenzijų, todėl skirti nuobaudą, jos manymu, yra neproporcinga ir prieštarauja teisėtų lūkesčių principui.

Tvirtina, kad pareiškėja, nieko neslėpdama ir siekdama veikti skaidriai, UAB „Baltic debt management“ informavo apie galimybę susipažinti su visais dokumentais, tačiau pastaroji bendrovė tokia galimybe nesinaudojo.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovė nuobaudą skyrė už tai, kad UAB „Baltic debt management“ 2019 m. sausio 23 d. pateikė pareiškėjai prašymą „Dėl UAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“, tačiau prašymas nebuvo patenkintas per 14 dienų. Dėl šių veiksmų UAB „Baltic debt management“ 2019 m. birželio 13 d. pateikė skundą atsakovei. Nuobaudą už tariamai atliktus neteisėtus veiksmus atsakovė administratoriui skyrė 2019 m. spalio 25 d. įsakymu, praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo tariamų pažeidimų padarymo ir daugiau kaip                         1 mėnesiui nuo momento, kai atsakovei tapo žinoma informacija apie tariamai padarytus pažeidimus. Mano, kad nuobauda buvo skirta praleidus abu šiuos terminus.

Mano, kad įsakyme atsakovė nekonstatavo, jog pareiškėja padarė akivaizdų ir šiurkštų pažeidimą, nenurodė motyvų, todėl, pareiškėjos nuomone, įsakymas pripažintinas kaip iš esmės neteisėtas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų prasme.

Pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebegali pildyti savo motyvacijos, tačiau Tarnyba tą padarė atsiliepime. Atkreipia dėmesį, kad kreditorius UAB „Baltic debt management“ nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Mano, jog atmestini atsakovės motyvai dėl to, kad pareiškėja neturi teisės grįsti skundo šiais argumentais, nes neskundė atsakovės 2019 m. liepos 12 d. pranešimo dėl pareiškėjos neplaninio patikrinimo. Pažymi, jog atsakovei žinoma, kad šis pranešimas nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų, todėl neturėjo pagrindo jo skųsti.

Akcentuoja, kad UAB „Baltic debt management“, pateikusi prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nesilaikė Tvarkos 3 punkto, nes nepateikė nutarimo projekto, kurį kiekvienas kreditorius privalo teikti kreditorių susirinkimui. 

Skunde pažymi, kad žinodama Tarnybos praktiką, pareiškėja pagrįstai numatė, kad už kreditorių susirinkimo sušaukimą galėjo būti skirta nuobauda, todėl jo nešaukė.

Nurodo, kad kreditorių susirinkimą 2019 m. balandžio 16 d. sušaukė pats administratorius ir pateikė ataskaitą apie bankroto proceso eigą ir patirtų išlaidų suvestinę.

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies normą, nes kreditoriui, atitinkančiam ĮBĮ nustatytus reikalavimus, inicijavus kreditorių susirinkimo sušaukimą, pareiškėja vienašališkai įvertinusi darbotvarkės pagrįstumą, atsisakė jį sušaukti. Pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.3 punktą, nes nesilaikė profesionalumo principų nuostatų. Paskirta nuobauda – įspėjimas.

Nurodo, kad buvo suformuluotas kreditorių susirinkimui teikiamas svarstyti klausimas t. y. dėl įmonės bankroto procese faktiškai patirtų išlaidų laikotarpiu nuo 2011 m. rupjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. tvirtinimo, bei teiktina informacija. Pažymi, kad pareiškėjas atsakyme kreditoriui nurodė, kad kreditorių susirinkimas, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl retrospektyviai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo, negali būti sušauktas. Teigia, kad jam buvo paaiškinta, jog informacija apie administravimo išlaidas, susijusias su pastato užbaigimu, buvo nuolat teikiama kreditoriams.

Atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ numato kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teisme, ir kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 str. 3 d.), o Įmonės kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), patvirtintoje 2012 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkime, 2 punkte taip pat numatyta, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą gali ir kreditorius (-iai), kurio reikalavimo (-ų) suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Tarnyba nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi įtraukė į įmonės kreditorių sąrašą pareiškėją su 681 919,21 Eur finansiniu reikalavimu, o tarnybai pateiktas 2019 m. balandžio 16 d. įmonės kreditorių susirinkimo dalyvių sąrašas, kuriame kreditoriaus reikalavimo dalis procentais sudaro 40,52 proc.,  t. y. ženkliai daugiau nei numato ĮBĮ. Pažymi, kad atlikto neplaninio pareiškėjos veiklos patikrinimo metu tarnyba nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis ir Tvarka, turėjo neginčytiną iniciatyvos teisę reikalauti sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą.

Pažymi, kad Tarnyba taip pat vertino kreditoriaus 2019 m. sausio 23 d. prašymo turinį, kuriame buvo suformuluotas kreditorių susirinkimui teikiamas svarstyti klausimas dėl įmonės bankroto procese faktiškai patirtų išlaidų nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. tvirtinimo. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog minėtas klausimas neįvardintas kaip „nutarimo projektas“ nepaneigia fakto, kad kitiems Įmonės kreditoriams ir pačiam pareiškėjui būtų suprantama, už kokį nutarimo projektą būtų balsuojama. Mano, kad tarnyba pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus prašymas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo laikytinas atitinkančiu ĮBĮ nustatytus reikalavimus.

Atsiliepime teigia, kad pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. atsakyme kreditoriui nepasisakė, jog kreditoriaus prašymas neatitinka tvarkoje nustatytų sąlygų. Mano, kad akivaizdu, jog tai – vienašališkas pareiškėjos apsisprendimas nešaukti kreditorių susirinkimo motyvuojant tuo, kad kreditorių susirinkimas, kuriame būtų retrospektyviai svarstomas jau patirtų administravimo išlaidų patvirtinimas, yra negalimas.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimo dėl šios Bendrovės veiksmų, kadangi pirmiausia turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą. Mano, kad ĮBĮ neapriboja kreditoriams ir kitiems asmenims teisės kreiptis į atsakovę, kaip bankroto administratorių veiklą prižiūrinčią Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Atsiliepime pažymi, kad Tarnyba turi teisę tikrinti, kaip bankroto administratoriai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apie sprendimą atlikti neplaninį jos veiklos patikrinimą informuota 2019 m. liepos 12 d. Pažymi, kad rašte buvo nustatyta, jog pareiškėja turi teisę pastarąjį atsakovės sprendimą apskųsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Atsakovė mano, kad pažeidimas yra akivaizdus. Kreditorius pasinaudojo teise inicijuoti kreditorių susirinkimą, 2019 m. sausio 23 d. raštu kreipdamasis į pareiškėją. Atlikto neplaninio veiklos patikrinimo metu buvo nustatytas atsisakymas sušaukti kreditorių susirinkimą. Mano, kad yra akivaizdu, jog pareiškėja tokiu būdu pažeidė net tik ĮBĮ normas bet ir Elgesio kodeksą.

Pažymi, kad paskirta nuobauda yra proporcinga, kad Tarnybos direktorius, įvertinęs išvadą, kurioje buvo konstatuotas pareiškėjos pažeidimas, atsižvelgdamas į nustatytas sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę, skyrė švelnesnę nuobaudą, t. y. įspėjimą. Naudojimasis diskrecijos teise, atsakovės nuomone, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl netinkamo aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų, netiksliai nustatytų faktinių aplinkybių atliktame neplaniniame veiklos patikrinime.

Tarnyba nurodo, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl įmonės bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo nėra reikšmingos, kadangi neplaninio veiklos patikrinimo metu buvo vertinamas ĮBĮ numatytų bankroto administratoriaus pareigų vykdymas šaukiant kreditorių susirinkimą, o ne galimų kreditorių susirinkimo nagrinėjamų klausimų turinys ir pobūdis.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti bankroto bylą BUAB „Rovanta“                           (toliau – Įmonė), bankroto administratoriumi paskirtas „Klaipėdos administratoriai“ (toliau – Administratorius). Minėta nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutartį, kuria Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi, Administratorius atstatydintas iš pareigų, Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikinta pirmos instancijos teismo nutartis, Įmonės administratoriumi palikta UAB „Klaipėdos administratoriai“.

BUAB „Rovanta“ kreditorius 2019 m. sausio 23 d. UAB „Baltic debt management“ pateikė UAB „Klaipėdos administratoriai“ prašymą „Dėl BUAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“. UAB „Baltic debt management“ prašė ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio prašymo gavimo dienos sušaukti Bendrovės kreditorių susirinkimą. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Kreditoriaus finansinis reikalavimas, vadovaujantis Bendrovės bankroto procese patvirtinta kreditorių susirinkimų šaukimo tvarka, yra pakankamas pagrindas reikalauti sušaukti kreditorių susiririnkimą. UAB „Baltic debt management“ prašyme pateikė šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą, t. y. dėl Bendrovės bankroto procese nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo.

UAB „Klaipėdos administratoriai“ 2019 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. 19-RO-02 UAB „Baltic debt management“ informavo, kad kreditorių susirinkimas pagal kreditoriaus prašymą negali būti sušauktas.

UAB „Baltic debt management“ 2019 m. birželio 13 d. pateikė atsakovei skundą „Dėl BUAB „Rovanta“ bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratoriai“ veiklos“, t. y. Administratoriaus veiksmų (neveikimo) Įmonės bankroto procese.

Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštais Nr. (10.4) D2-1909, Nr. (10.4) D2-1910 informavo pareiškėją ir Administratorių apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą ir nustatė Administratoriui terminą pateikti paaiškinimus į skunde nurodytas aplinkybes iki 2019 m. liepos 26 d.

Pareiškėja atsakovei pateikė 2019 m. liepos 26 d. paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 26 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus.

Atlikus neplaninį patikrinimą, Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. spalio 23 d. surašė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus „Klaipėdos administratoriai“, UAB neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad Administratorius, administruodamas Įmonę, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.      1K-286 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.3 papunkčio reikalavimus, kadangi kreditoriui, atitinkančiam ĮBĮ nustatytus reikalavimus, inicijavus kreditorių susirinkimo sušaukimą, Administratorius, vienašališkai įvertinęs darbotvarkės pagrįstumą, atsisakė jį sušaukti; Administratorius nesilaikė profesionalumo reikalavimo, t. y. pažeidė pareigą elgtis profesionaliai, laikytis teisinio reglamentavimo, konsultuoti bankroto proceso dalyvius, o konkrečiai, tinkamai neįvertinęs visų aplinkybių ir nepasiūlęs alternatyvių variantų dėl darbotvarkės klausimų formavimo, kategoriškai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, nurodydamas, jog darbotvarkės klausimas, Administratoriaus manymu, yra netinkamas.

Išvadoje už nustatytus pažeidimus buvo pasiūlyta bankroto administratoriui skirti Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktorius, atsižvelgęs į 2019 m. spalio 23 d. Išvadoje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai, kaip bankroto administratoriui, ginčijamu Įsakymu paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Nuobauda paskirta už ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies ir Elgesio kodekso 6.3. papunkčio reikalavimo pažeidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau –Elgesio kodeksas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Pareiškėjos teigimu, kreditorių susirinkimo tvarkos aiškinimas ir taikymas priklauso tik išimtinei kreditorių kompetencijai, todėl atsakovas neturėjo teisės konstatuoti pareiškėją pažeidus ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį ir Elgesio kodekso 6.3. papunktį.

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 117 straipsnio 11 dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos ĮBĮ 117 straipsnio 12 dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, pareigas turi atlikti tinkamai ir laiku, laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju Tarnyba, tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus. Nesutiktina su pareiškėjos subjektyvia nuomone, kad atsakovas neturėjo teisės konstatuoti jos pažeidimų. Kaip jau minėta, pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Tarnyba turi teisę ne tik atlikti neplaninį patikrinimą, bet ir nustatyta tvarka paskirti nuobaudą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies ir Elgesio kodekso 6.3. papunkčio pažeidimų. 

Dėl ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies ir Kodekso 6.3 punkto pažeidimo

Pareiškėjos teigimu, ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies ir Kodekso 6.3 punkto nuostatų ji nepažeidė.

ĮBĮ 22 straipsnyje reglamentuojama kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ kreditorius (-iai), turintis teisę reikalauti, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, siekdamas šią teisę įgyvendinti, asmeniui, turinčiam teisę šaukti kreditorių susirinkimą, privalo pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas. Gavęs kreditoriaus (-ių) prašymą ir dokumentus, asmuo, turintis teisę šaukti kreditorių susirinkimą, turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimą gali būti atsisakoma šaukti, jei nepateikiamas minėtas prašymas ir dokumentai ar yra kitų pagrįstų priežasčių, dėl kurių kreditorių susirinkimas negali būti šaukiamas (pavyzdžiui, siūlomi darbotvarkės klausimai nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai). Nesutinkant sušaukti kreditorių susirinkimo, asmuo, turintis teisę sušaukti kreditorių susirinkimą, turi prašančiajam pateikti motyvuotą atsisakymą šaukti kreditorių susirinkimą.

Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo (5 punktas). Pagal Elgesio kodekso 6.3 papunktį, laikydamasis profesinės kompetencijos principo, bankroto administratorius, be kita ko, turi veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Kaip jau minėta, reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėja su 681 919,21 Eur finansiniu reikalavimu buvo įtraukta į BUAB „Rovanta“ kreditorių sąrašą. Iš 2019 m. balandžio 16 d. BUAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad pareiškėjos reikalavimo dalis sudaro 40,52 proc. Teismo vertinimu, pareiškėja, elgdamasi rūpestingai, turėjo vykdyti įstatymo leidėjo jai nustatytas pareigas ir inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. sausio      23 d. prašyme buvo ne tik suformuluotas kreditorių susirinkimui teikiamas svarstyti klausimas, tačiau ir nurodyti aiškūs bei konkretūs motyvai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies ir Kodekso 6.3 punkto pažeidimus, pareiškėjai skyrė įspėjimą. Tarnyba vertino, kad patikrinimo metu Administratorius aktyviai bendradarbiavo su Tarnyba, teikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus Tarnybos nustatytais terminais, taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja galiojančių Tarnybos paskirtų nuobaudų neturi, o po atsisakymo sušaukti kreditorių susirinkimą uždarosios akcinės bendrovės „Baltic debt management“ iniciatyva, stengėsi pateikti kreditoriams aktualią informaciją kito kreditorių susirinkimo metu, taip pat suteikė teisę uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ susipažinti su ją dominančiais dokumentais. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos veiksmus paskyrė švelniausią bankroto administratoriui skirtiną nuobaudą – įspėjimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad patikrinimo metu nustatytų pažeidimų aplinkybės buvo įvertintos objektyviai. Paskirta nuobauda atitinka pažeidimų pobūdį ir mastą, todėl vertintina kaip proporcinga. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos 2019 m. spalio 25 d. direktoriaus įsakymas Nr. V4-277 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                Rūta Miliuvienė

                                                                                                                         Saulius Jakaitis

                                                                                                                         Iveta Pelienė