Civilinė byla Nr.e2-1276-301/2019

                                 Teisminio proceso Nr.2-28-3-00182-2019-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

(S) 

                                 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS                                                                                      

                                                 S P R E N D I M A S          

                                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 

                                 2019 m. gruodžio 17 d.

                                        Marijampolė        

        Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,

              sekretoriaujant Erikai Šelmienei,

              dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui E. R.,

              atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č.,

              trečiojo asmens MB „G. l.“ direktorei J. D.,

              institucijos teikiančios išvadą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei G. V.,

              teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui MB „G. l.“, institucijai teikiančiai išvadą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

             Teismas

n u s t a t ė:

              Ieškovės atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: pripažinti atsakovės NŽT prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymą „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę vykdyti (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

     Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko, ir A. B. individualios įmonės (IĮ), atstovaujamos A. B., buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,6896 ha  ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos. Žemės sklypas buvo išnuomotas 45-erių  metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams. Nurodė, kad: 1) ieškovė V. D. ir jos sutuoktinis J. D. iš A. B. IĮ (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o būtent: pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvora, automobilių stovėjimo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2) ieškovė V. D. ir jos sutuoktinis J. D. (duomenys neskelbtini) pateikė Marijampolės apskrities viršininko administracijai prašymą dėl Nuomos sutarties patikslinimo, kadangi įsigijo nurodytus statinius, esančius tame sklype ir sutinka žemę nuomoti tomis pačiomis sąlygomis; 3) Marijampolės apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikta galioti (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartis pakeičiant nuomininką, o būtent - vietoj A. B. IĮ įrašant ieškovę  V. D. ir jos sutuoktinį J. D., nominali neindeksuota žemės sklypo vertė – 89682,48 Lt, žemės nuomos mokestis metams 5740,00 Lt mokamas Marijampolės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kitos Nuomos sutarties sąlygos liko nepakeistos; 4) J. D. (duomenys neskelbtini) mirė; 5) ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė rašytinę panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu MB „G. l.“ (sutartis neįregistruota), kuria ieškovė suteikė trečiajam asmeniui neatlygintinai naudotis jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiais statiniais vykdant ūkinę-komercinę veiklą, nes MB „G. l.“ veikla: logistikos paslaugos, transporto paslaugos. MB „G. l.“ naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius - automobilių stovėjimo aikštelę, aptvertą tvorą - autovežių, naudojamų transporto priemonių gabenimui, laikymui. Tikrinimo dieną - 2018-08-23 - visi MB „G. l.“ autovežiai buvo išvykę (transporto priemonės pervežamos iš/į įvairias Europos valstybes), todėl automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia; 6) ieškovė (duomenys neskelbtini), po J. D. mirties, kreipėsi į atsakovą dėl nuomos teisės paveldėjimo, o  atsakovas (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra gavęs ieškovės raštą dėl paveldėjimo ir spręs atvykus į vietą ir kad (duomenys neskelbtini) 10.30 val. bus atliktas žemės sklypo patikrinimas vietoje; 7) atsakovas (duomenys neskelbtini) parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tokią faktinę situaciją: „tikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (komercinė veikla nevykdoma). Tikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas statinys (sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))  fiziškai sunykęs, likęs tik fragmentas. Automobilių stovėjimo aikštelė neįrengta, auga žolė, kuri nušienauta, teritorija prižiūrima); 8) atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu, kuriuo ieškovei buvo siųstas ir atsakovo NŽT Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).2) dėl Nuomos sutarties nutraukimo, prašė per vieną mėnesį atlaisvinti žemės sklypą ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl statinių (pastato-sargo namelio ir kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Mano, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes įsakymas nemotyvuotas,  žemės sklype buvo ir yra vykdoma ūkinė veikla, statiniai žemės sklype yra nesunykę ir eksploatuojami. O būtent: žemės sklype buvo ir yra vykdoma ūkinė veikla, nes  praėjus 3,5 mėnesio po tikrinimo atsakovas priėmė (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl  nuomos sutarties nutraukimo,  o per tą laiką tretysis asmuo tvarkė žemės sklypą ( nupjovė veją/žolę, išvežė nukirstas šakas - darbus atliko UAB „K.“), prižiūrėjo stovėjimo aikštelę (valė sniegą), pastatė kilnojamąjį sargo vagonėlį, pasirūpino elektros tiekimo atnaujinimu (pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) prašymą AB „Energijos skirstymo operatoriui), pasirūpino dar iki nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) ant pastatyto kilnojamo sargo vagonėlio įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis patvirtina, kad automobilių aikštelė buvo eksploatuojama, tik  tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) automobilių joje nebuvo, nes visi buvo išvykę. O pats statinys (sargo namelis) yra išlikęs (pamatai ir durys), tik jį po gaisro reikia rekonstruoti, o ne išregistruoti.

Teisme ieškovės ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: jame nenurodytas joks valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.654 str.;  įrašas „pastatai sunykę“ neatitinka tikrovės; įrašas „stovėjimo aikštelė neįrengta“ – pagal 2019-06-10 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ši aikštelė turi skaldos ir kitą dangą, 75 % nusidėvėjimas, apaugusi žole, tačiau nesunykus  ir yra registruota VĮ RC; įrašas „ komercinė veikla nevykdoma“ – nėra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nes svarbiausia jog yra statiniai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dėl automobilių stovėjimo aikštelės, o ne dėl sargo būdelės, aikštelė netarnauja sargo būdelei; patikrinimo (duomenys neskelbtini) metu buvo pažeisti viešojo administravimo nuostatai, nes į tikrinimą galėjo būti kviečiami ir statybos specialistai, kadangi tikrinimo aktą surašiusios atsakovo darbuotojos neturi jokių specialių žinių statybos srityje konstatuojant ar statinys sunykęs ar ne. Ieškovė buvo įsitikusi, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) tikrinimą vietoje atliks tikslu spręsti klausimą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Valstybinė žemė yra išnuomojama nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, šiuo atveju - sargo būdelės, tvoros, automobilių stovėjimo aikštelės, todėl svarbiausia pagal Žemės įstatymą yra statinių buvimas, o veikla neturi būti vykdoma. Atsakovas (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu turėjo tikrinti (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymą, o ne sudarymą. Tikrinimo akte turėjo būti nurodomi konkretūs pažeidimai, o šiuo atveju apsiribota tik įrašais: pastatas sunykęs, aikštelė neįrengta, nenaudojama.

     Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas teisme su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais ir priimti teisingą sprendimą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka šiais argumentais: 1) kasacinis teismas yra konstatavęs, kad būtent  statinių ar įrenginių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina valstybinės žemės nuomos sąlyga. O nagrinėjamu atveju ieškovės nuosavybės teise yra registruotas pastatas – sargo namelis, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, būklė – nebaigtas statyti, ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, automobilių stovėjimo aikštelė), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, būklė – nebaigtas statyti, o pagal NŽT (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) šių statinių faktiškai nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas jame esantiems statiniams eksploatuoti, šių statinių išnykimas reiškia, kad nebeliko teisėto lengvatinės valstybinės žemės nuomos pagrindo, nes žemės sklypas nebegali būti reikalingas nesančiam statiniui eksploatuoti ir tai sudaro pagrindą žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Todėl šiuo atveju sutartis nutraukta nepažeidžiant CK 6.564 str. 1 d. 1 p.; 2) pagal formuojamą praktiką automobilių stovėjimo aikštelės yra priskiriamos prie statinių, kurios neturi aiškios funkcinės paskirties, todėl žemės sklype esantys nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) – stovėjimo aikštelės, netgi padengtos asfalto danga, priskirtinos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (LR aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymas Nr.D1-713)  12 punktas patvirtina, kad tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Todėl šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono; 3)ieškovė teigdama, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, remiasi (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi su MB „G. l.“. Tačiau valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka, yra išnuomojami vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Todėl ir jeigu būtų nustatyta, kad yra statiniai, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu, tai (duomenys neskelbtini) rašytinė panaudos sutartis tik patvirtina faktą, kad valstybinės žemės sklype esančius statinius eksploatuoja ne ieškovė, o tretysis asmuo MB „G. l.“, tačiau nei teisės aktuose, nei valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia galimybė nėra numatyta. Savininkas turi naudoti statinį pagal tikslinę jo paskirtį (pats savininkas turi imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, tai yra statinio naudingųjų savybių pritaikymu ir pagrįsti, kad nuosavybės teisės įgyvendinimui yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą); 4) pagal LR Nekilnojamojo turto nuostatų (LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimas Nr.379“Dėl nekilnojamojo turto nuostatų patvirtino ) 69 p. daiktinės teisės išregistruojamas ir tuomet kai žūva arba išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju ginčo žemės sklype esantys statiniai yra išnykę, todėl atsakovo siūlymas per 1 mėnesį atlaisvinti sklypą ir kreiptis į VĮ RC dėl pastato-sargo namelio ir kitų kiemo statinių išregistravimo iš NTR yra pagrįstas, nes šiuo atveju išlikę apleisti, be stogo statiniai, statinių pamatai neturi jokių naudingų savybių ir nėra statiniai, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu.

Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad šiuo atveju pastatas – sargo namelis yra sunykęs, tai konstatavo teisme iš institucijos duodančios išvadą atstovė. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie organizuojamą patikrinimą (registruota siunta jai buvo įteikta 2018-07-23), po to jai tinkamai registruota siunta įteiktas atlikto žemės naudojimo patikrinimo (duomenys neskelbtini) aktas ir atsakovo (duomenys neskelbtini) raštas dėl atlikto žemės patikrinimo išaiškinant apskundimo tvarką ir (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas. Nurodė, kad pagal teismų praktiką net ir išasfaltuota aikštelė negali būti išnuomota lengvatinėmis sąlygomis. Svarbiausia tai, kad pastatas (sargo namelis) yra sunykęs, o aikštelė yra statinys, neturintis aiškios funkcinės paskirties, o šiuo atveju ieškovė žemės sklypu pagal paskirtį nesinaudojo. Pateikta panaudos sutartis nesudaro pagrindo išvadai, kad veikla vykdoma ir kad sargo būdelė buvo naudojama pagal paskirtį.

     Trečiojo asmens MB „G. l.“ atstovės, direktorės J. D., kuri yra ieškovės sūnaus (liudytojo) G. D. sutuoktinė ir ieškovės marti, nuomone, ieškinys tenkintinas. Nurodė, kad MB „G. l.“ įsteigta 2013 metais, jos vyras G. D. dirba MB „G. l.“ administracijoje. Nurodė, kad po uošvio J. D. mirties (duomenys neskelbtini)  tarp MB „G. l.“ ir ieškovės V. D. buvo sudaryta panaudos sutartis aikštelės naudojimui (autovežių laikymui), nes MB „G. l.“ veiklos pobūdis – transporto paslaugos. VĮ RC ši panaudos sutartis nebuvo įregistruota. Nurodė, kad MB „G. l.“ sutvarkė elektros įvedimą (nes elektra buvo atjungta), moka už elektrą, įrengė stebėjimo kameras, prižiūri aikštelę (pjauna žolę, valo sniegą), šalia išlikusių sudegusio sargo namelio pamatų pastatė vagonėlį; aikštelėje laiko autovežius. Parodė, maniusi, kad (duomenys neskelbtini) tikrinimas buvo atliktas dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo.

     Institucija teikianti išvadą VTPSI prie AM 2019-05-31 išvadoje dėl statinių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vizualiai apžiūrėjus sargo namelį nustatyta, jog yra išlikusi tik dalis statinio, tai yra: pamatai ir metaliniai laiptai, todėl darytina išvada, kad statinys yra nusidėvėjęs ar kitaip sunykęs, neatitinkantis 100% statinio baigtumo būklės bei neatitinkantis Statybos įstatymo 2 str. 84 d. statinio sąvokos. Kiti inžineriai statiniai-kiemo statiniai (tvora, automobilių stovėjimo aikštelė) taip pat neatitinka statinių įregistravimo su 100% baigtumo procentu lyginant su statinių esama būkle. Automobilių stovėjimo aikštelės dangos nustatyti nepavyko, nes apaugusi žole, kuri nupjauta. Darytina išvada, kad statinys - sargo namelis nėra naudojamas pagal paskirtį. Teisme VTPSI prie AM atstovė G. Va., kuri yra ir statybos inžinierė, nurodė, kad nebaigtos statybos statinius būtina tikslinti kas 5-eri metai Nekilnojamojo turto registre, tačiau šiuo atveju nuo 2003 m. iki 2004 m. šių statinių registras nebuvo tikslinamas. Tvora ir kiti inžineriniai statiniai-automobilių stovėjimo aikštelė nuo sargo namelio atskirti po bylos iškėlimo - 2019-05. Statiniai yra nusidėvėję. Jeigu sargo namelis buvo sudegęs - jis turėjo būti rekonstruotas, neatitinka 100% baigtumo, yra likęs pusrūsis. Kadangi sargo namelis nėra visiškai sunykęs, tai jo negalima išregistruoti pagal STR. Tvora vielinė, vietomis gelžbetoninių segmentų. Automobilių stovėjimo aikštelės danga nežinoma, tikrinant matėsi tik nupjauta žolė. Pagal STR sargo namelis yra nesunykęs, o nusidėvėjęs.

     L. V. K., kuri dirba pas atsakovą žemėtvarkininke ir kuri (duomenys neskelbtini) surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad  (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu ji dalyvavo ir buvo atvykęs ieškovės sūnus G. D., kuris motinos įgaliojimo neturėjo ir nepateikė. Taip pat G. D. nepateikė jokios panaudos sutarties ir apie jos egzistavimą netgi neužsimimė. Tikrinamame žemės sklype sargo namelis buvo sunykęs fiziškai, likę tik pamatų, o automobilių stovėjimo aikštelėje automašinų nebuvo, ant jos augo žolė, kuri buvo nupjauta, jokių mašinų stovėjimo žymių nesimatė. Todėl ir padarė išvadą, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (komercinė veikla nevykdoma). Žemės sklypas buvo išnuomotas statinių eksploatacijai, o statinių jame jau nebuvo (sargo namelis – buvo vizualiai sunykęs: neturėjo stogo, sienų , - tik pamatai, todėl kaip statinys neeksploatuojamas). Ir žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Nurodė, kad tikrinimo metu jokio vagonėlio prie sudegusio sargo namelio ir/ar tame sklype nebuvo, ji G. D. neskambino  ir jo į tikrinimą nekvietė, kodėl jis atvyko į tikrinimą, vykusį (duomenys neskelbtini), nežino. Su ja kartu tikrinimą atliko L. N.. Parodė, kad išlikusios sargo namelio apatinės dalies durys buvo užrakintos.

    Liudytojas G. D., kuris yra ieškovės sūnus, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dalyvavo tikrinimo metu vietoje savo motinos (ieškovės). Nurodė, kad įgaliojimo neturėjo, o jį mobiliu telefonu pakvietė dalyvauti atsakovo darbuotoja N. (o ne K.). Iš kur atsakovo darbuotoja žinojo jo mobilaus telefono numerį - nežinąs. Nurodė, kad tikrinimo metu  (duomenys neskelbtini) jis atsakovo atstovei nepateikė (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties ir apie šią sutartį neužsiminė, nes, teigia, nematęs jog tai svarbu, o tikrinimas atliekamas dėl paveldėjimo reikalų. Teigia, kad tikrinimo metu panaudos gavėjo - MB „G. l.“- pastatytas šalia sudegusio sargo namelio vagonėlis jau buvo, o visi autovežiai buvo išvažiavę. Buvo sudegęs tik antras sargo namelio aukštas, o likusioje dalyje buvo rakinamos durys ir patalpoje sudėti įvairūs prietaisai (aplinkos priežiūros reikmenys, mašinų diržai, raktai autovežiams, jų atramos ir kt.). Aikštelė buvo naudojama autovežių laikymui, o likusi sargo namelio dalis – nurodytų prietaisų sandėliavimui.

     L. L. N., kuri dirba pas atsakovą (Marijampolės skyriuje) vyriausiąja specialiste (išsilavinimas- kraštotvarkos ir viešojo administravimo magistras bei žemėtvarkos bakalauras) ir kuri kartu su kolege V. K. 2(duomenys neskelbtini) atliko žemės naudojimo patikrinimą, parodė, kad į patikrinimą buvo kviesta pati nuomininkė pagal nuomos sutartį – tai yra ieškovė V. D. (registruotas pranešimas/kvietimas ieškovei buvo įteiktas 2018-07-28), tačiau atvyko jos sūnus G. D., kuriam ji dėl tikrinimo neskambino ir jo nekvietė. Mano, kad jis atvyko savo motinos iniciatyva. Įgaliojimo atstovauti motiną G. D. neturėjo. G. D. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu buvo paaiškintas patikrinimo tikslas – tai yra kad tikrinamas žemės naudojimas pagal paskirtį ir kaip vykdoma jame veikla. Tikrinimo metu žemės sklypas buvo tuščias, jokių transporto priemonių aikštelėje nebuvo, sargo namelis buvo sunykęs, jokių stebėjimo kamerų nebuvo. Tikrinimo metu nei jai, nei jos kolegei nekilo abejonių dėl išvados, kad statiniai-sargo namelis sunykęs. G. D. jokių pastabų neturėjo ir jų į aktą neįrašė, apie panaudos sutartį neužsiminė. Kadangi tikrinimo metu visos aplinkybės dėl statinio sunykimo buvo akivaizdžios, tai kiti specialistai (iš statybos inspekcijos) nebuvo kviečiami, nes tai nėra privaloma.

     Dėl lengvatine tvarka sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva

              Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko, ir A. B. IĮ, atstovaujamos A. B., buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,6896 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Žemės sklypas buvo išnuomotas 45-erių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams. Ieškovė ir jos sutuoktinis J. D. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B. IĮ įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o būtent: pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, automobilių stovėjimo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sūnaus (liudytojo) G. D. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl nuomos sutarties patikslinimo pagrindu Marijampolės apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,6896 ha ploto kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos būdo, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos pobūdžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakeičiant nuomininką, o būtent: vietoj A. B. IĮ įrašant ieškovę ir jos sutuoktinį J. D.; nominali neindeksuota žemės sklypo vertė – 89682,48 Lt, žemės nuomos mokestis metams 5740,00 Lt mokamas Marijampolės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; kitos nuomos sutarties sąlygos liko nepakeistos. Ieškovės sutuoktinis J. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atsakovui dėl valstybinės žemės nuomos teisės paveldėjimo, o atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę informavo, jog, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, (duomenys neskelbtini), 10.30val., atliks nuomojamo valstybinės žemės sklypo patikrinimą vietoje. Pranešimas/kvietimas dėl patikrinimo registruota siunta ieškovei buvo įteiktas 2018-07-28, tačiau į patikrinimą vykusį (duomenys neskelbtini) ieškovė neatvyko, atvyko atsakovo nekviestas jos ( ieškovės) sūnus G. D., kuris motinos įgaliojimo neturėjo. Tikrinimo metu G. D., būdamas žodžiu informuotas apie galimybę pateikti pastabas ir prašymus, - jų ir jokių kitų paaiškinimų/sutarčių atsakovo atstovėms nepateikė. (duomenys neskelbtini) atsakovas parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė šias aplinkybes: tikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (komercinė veikla nevykdoma). Tikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas statinys - sargo namelis , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai sunykęs, likęs tik fragmentas. Automobilių stovėjimo aikštelė neįrengta, auga žolė, kuri nušienauta, teritorija prižiūrima. Atsakovas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo informavo ieškovę V. D., kad, remiantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytą faktinę situaciją (sargo namelis yra sunykęs ((likusi tik jo dalis)), automobilių stovėjimo aikštelė neįrengta, žemės sklypas nenaudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, jame nevykdoma komercinė veikla) – po dviejų mėnesių bus priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo. Raštu buvo išaiškinta ieškovei ir jo (rašto) apskundimo tvarka. Ieškovė jo neskundė. Atsakovas (duomenys neskelbtini)7 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas be aukciono pastatui-sargo nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems inžineriniams statiniams-kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, kurie yra sunykę ir neeksploatuojami, žemės sklype nevykdoma ūkinė veikla, remiantis CK 6.562  str. 5 p. ir 6.564 str. 1 d. 1 p. bei 2 d., Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., nusprendė: nutraukti prieš terminą (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,6896 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo 45-erių metų laikotarpiui ieškovei V. D. ir J. D.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad: a) 2011-07-17 degė sargų namelis: nudegė namelio stogas, išdegė vidus, apdegė medinės sienos (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės PG tarnybos 2019-02-07 pažyma dėl gaisro), b) institucija teikianti išvadą VTPSI prie AM 2019-05-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatė, jog sargo namelio yra išlikusi tik statinio dalis, tai yra pamatai ir metaliniai laiptai su turėklu, todėl statinys sunykęs ar kitaip susidėvėjęs. Iš šalių aiškinimų bylos duomenų nustatyta, kad po atsakovo atlikto ginčo žemės naudojimo patikrinimo (2018-08-23) tretysis asmuo MB „G. l.“ atsivežė ir ginčo žemės sklype prie sargo namelio pasistatė baltos spalvos statinį kuris nėra registruotas nekilnojamojo turto registre (kurio tikrinimo metu nebuvo), įrengė vaizdo stebėjimo kamerą (2018-11-26 PVM sąskaita faktūra ERA Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB ESO dėl elektros energijos persiuntimo atnaujinimo ir 2018-10-30 apmokėjo už elektros montavimo darbus.

    Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Šia žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (LR Konstitucijos 47 str., CK 6 knygos XXIX skyrius, LR Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). 

    Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei statinius, neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui)(CK 6.551 str. 2 d. ; Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.; LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas). Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją.

     Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.).

              Žemės nuomos sutarties pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 6.562 straipsnyje. Jo 5-ame punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi, kai ji nutraukiama CK 6.563, 6.564, 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais.

    CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

              Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, - žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto (žemės) nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2012, 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-550/2013).

    Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 str. 1 d.). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo  paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 str. 5 d.). Žemė turi būti naudojama pagal tikslinę jos paskirtį, kurios nuomos sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti, nes žemės tikslinę paskirtį galima pakeisti Žemės įstatymo 24 str. nustatyta tvarka. Nuomos sutartyje žemės naudojimas gali būti detalizuojamas tik neišeinant už jos tikslinės žemės naudojimo paskirties ribų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad : pagal  (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės  sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams.  

     Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame žemės sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo.

    Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio žemės sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t.y. nebelieka faktinio jo (žemės sklypo) naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 1p.)

    Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas su priedais-fotografijomis(fotolentelėmis), institucijos duodančios išvadą VTPST prie AM faktinių duomenų patikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) aktas su priedais- situacijos planas, nuotraukos, atsakovo byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu padarytos ginčo sklypo fotolentėles įrodo, kad žemės sklype esančio sargo namelio yra išlikusi tik statinio dalis - pamatai ir metaliniai laiptai su turėklu ( pagal VTPSI prie AM specialisto (duomenys neskelbtini) išvadą - statinys yra nusidėvėjęs ar kitaip sunykęs, neatitinkantis 100 % statinio baigtumo būklės bei neattitinkantis LR Statybos įstatymo 2 str. 84 d. statinio sąvokos) ir jis nenaudojamas, aikštelė apleista, apaugusi aukšta žole su krūmais, kuri nupjauta, joje nevykdoma jokia ūkinė komercinė veikla. Institucijos teikiančios išvadą VTPSI prie AM specialistai negalėjo nustatyti automobilių stovėjimo aiktelės dangos, kadangi ji buvo apaugusi žole (nupjauta tikrinimo metu),  kas įrodo, kad  šiuo atveju aikštelė neįrengta ( pagal VTPSI prie AM (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai - tvora, automobilių stovėjimo aikštelė – taip pat neatitinka statinių įregistravimo su 100 % baigtumo procentu lyginant su statininių esama būkle), priskirtina neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams ,kuriems valstybinės žemės sklypas be aukciono negali būti išnuomojamas.  Dėl pasakyto spręstina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė V. D. nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal sutartį, neeksploatavo žemės sklypo naudingų savybių sutartyje nustatytu būdu, nenaudojo žemės sklypo pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, nevykdė jame komercinės veiklos be objektyvių priežasčių. Kadangi ieškovė padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, nenaudojo žemės sklypo  pagal  sutartį ir pagal tikslinę naudojimo paskirtį, todėl atsakovė NŽT prie ŽŪM turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai šią sutartį nutraukti. Tokiu būdu  ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.  

     Minėta, kad visi aukščiau paminėti trečiojo asmens MB „G. l.“ darbai buvo atlikti po atsakovo 2018-08-23 atlikto ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimo byloje pateiktos paprastos rašytinė formos neregistruotos panaudos sutarties tarp trečiojo asmens MB „G. l.“ ir ieškovės V. D. pagrindu taip pat patvirtina, kad ieškovė ginčo žemės sklypo nenaudojo.

   Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.).

   Iš ieškovės valstybei priteisiamas 20,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).

   Teismas, vadovaudamasis CPK 12 str., 14 str. 260 str., 270 str., 150 str. 2 d.

n u s p r e n d ž i a:

             Ieškinį atmesti.

             Priteisti iš atsakovės V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,11 Eur (dvidešimt eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

             Teismo 2019-01-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

             Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinių skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                     Teresė Klimienė