Civilinė byla Nr. e2A-75-265/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01504-2018-3

             Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                                         2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20        

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ir S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ir S. K. ieškinį atsakovui D. J. M.dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą priteisimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Capital Klaipėda“ 1 190,64 Eur pagrindinės skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas bei 150,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų; ieškovui S. K. 3 936,00 Eur pagrindinės skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas; ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ 8,32 Eur palūkanų už iki šio procesinio kreipimosi surašymo dienos už uždelstą atsiskaityti laiką; ieškovui S. K. 27,50 Eur palūkanų už iki šio procesinio kreipimosi surašymo dienos už uždelstą atsiskaityti laiką; ieškovams 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. UAB „Capital Klaipėda“, veikdama kartu su S. K., sudarė Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį Nr. SK20180414-024 (toliau – ir Tarpininkavimo paslaugų sutartis). Pagal sudarytą sutartį ieškovė, veikdama kartu su S. K., įsipareigojo ieškoti nekilnojamojo turto (namo su žemės sklypu), unikalūs Nr. Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini, esančių adresu Duomenys neskelbtini., pirkėjų. Ieškovai, vykdydami sutartį, ėmėsi turto pardavimo veiksmų, t. y. parengė turtą pardavimo procesui, surinko visą informaciją apie turtą, parengė skelbimus parduodant turtą, suorganizavo fotografavimą. Skelbimas apie parduodamą turtą buvo  įdėtas plačiai žinomuose interneto nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, t. y. www.aruodas.lt, www.capital.lt, www.domoplius.lt, www.alio.lt, www.mls.lt, www.kampas.lt, www.kurgyvenu.lt, www.skelbimai.lt, www.rinka.lt, www.turtonuoma.lt, www.ntzemelapis.lt, www.skelbiu.lt, www.silutesskelbimai.lt, www.ehaus.lt; įdėtas į socialinį tinklą www.facebook.com bei papildomai, atsakovo prašymu, šalia namo pastatytas tentas su išsamia reklamine informacija. Tęsdami sutarties vykdymą, ieškovai apie parduodamą turtą informavo visus nekilnojamojo turto agentūros CAPITAL biurus bei juose dirbančius brokerius. Vykdydamas pardavimo procesą S. K. taip pat teikė informaciją apie turtą visiems juo besidomintiems pirkėjams bei organizavo turto apžiūras; atsakovas buvo reguliariai telefonu, elektroniniu paštu informuojamas S. K. apie turtu besidominčius asmenis. Sutarties galiojimo laikotarpiu į ieškovą S. K. kreipėsi E. R. bei jo sutuoktinė, kurie 2018 m. gegužės 28 d. apžiūrėjo parduodamą turtą, tą patvirtina ir prie šio ieškinio pridedama turto apžiūros anketa. Turto pirkimo–pardavimo sąlygos pirkėją iš esmės tenkino, todėl šalys nutarė tęsti tolimesnį bendradarbiavimą: bendravo telefonu, per programėlę „Facebook Messenger“ bei derino galimą turto pirkimo–pardavimo kainą. 2018 m. liepos 8 d. iš savo elektroninio pašto paskyros Duomenys neskelbtini atsakovas informavo S. K. apie sutarties nutraukimą. Ieškinyje teigiama, kad, kaip vėliau paaiškėjo, butą įsigijo K. R.-P., kurios tėvams S. K. buvo anksčiau aprodęs atsakovo turtą; nors turtas buvo parduotas nutraukus Tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutartį, tačiau jį įsigijo S. K. surasti pirkėjai, todėl ieškovas įgijo teisę į atlyginimą, kadangi sutartyje buvo numatyta, jog tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta, kai paslaugos teikėjas surado pirkėją sutarties galiojimo laikotarpiu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo laikotarpiu ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo (Sutarties 7.2 punktas). Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad ieškovo bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 4 proc. plius PVM nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800,00 Eur (Sutarties 8.1 punktas). Kadangi turtas buvo parduotas už 123 000,00 Eur, todėl Ieškovų atlyginimas iš viso sudaro 5 126,64 Eur (123 000,00 Eur x 4 proc. plius PVM). Atsakovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 2018 m. spalio 15 d. buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros (1 190,64 Eur sumai ir 3 936,00 Eur sumai) už tinkamai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Nurodė, kad sumos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas buvo paskirstytos priklausomai nuo ieškovų tarpusavio susitarimo, kaip yra numatyta sutarties 8.1 ir 10 punktuose. Šios sąskaitos faktūros kaip ir pretenzija buvo pateikta atsakovui, tačiau jos nebuvo apmokėtos. Atsakovas, reaguodamas į ieškovų pateiktą pretenziją elektroniniu paštu, nurodė, kad S. K. neįvykdė nė vieno sutarties punkto.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovų solidariai 12 000 Eur neturtinės žalos, nedarbingumo netekimo ir gydymosi išlaidų. Nurodė, kad brokeris S. K. nevykdė pasirašytos sutarties sąlygų, tai yra neatliko su savo atvestu pirkėju, kuris netapo galutiniu pirkėju, tarpininkavimo veiksmų, nevedė derybų dėl galutinės kainos su galimu pirkėju, dėl atsiskaitymo formų, pirminės sutarties pasirašymo. S. K. po sutarties pasirašymo atvyko į nekilnojamojo turto objektą, padarė keletą objekto nuotraukų iš lauko ir vidaus, iš esmės nukopijavo nekilnojamojo turto objekto aprašymo tekstą iš atsakovo asmeninių skelbimų, kuriuos buvo įdėjęs portaluose skelbiu.lt ir silutesskelbimai.lt, ir  įdėjo tose pačiose svetainėse. Skelbimai buvo neatnaujinami, atsidurdavo paskutinėse pozicijose ir buvo sunkiai pastebimi galimam pirkėjui. Kadangi brokeris iš esmės nevykdė pasirašytos sutarties sąlygų, paliko visas problemas, susijusias su pardavimu, spręsti atsakovui, nors sutartį atsakovas su ieškovu pasirašė būtent dėl blogos atsakovo sveikatos būklės: atsakovui nuo patirto streso ir įtampos 2018 m. birželio 22 d. įvyko miokardo infarktas, jis buvo operuotas ir gydytas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, dėl to neteko darbingumo ir jam padaryta neatitaisoma žala sveikatai.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos 

5.       Teismas nustatė, kad ieškovai padarė atsakovo nekilnojamojo turto nuotraukas,  įdėjo jas kartu su pardavimo skelbimu populiariuose interneto nekilnojamojo turto pardavimo puslapiuose, informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą parengė stende, atvedė atsakovui 2 potencialius pirkėjus, ir nurodė, kad iš dalies tarpininkavimo paslaugos atsakovui buvo teikiamos.

6.       Atsižvelgęs į atsakovo ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus laikė, jog tik atsakovo pastangų dėka (nuolat bendraujant, rodant ir pasakojant liudytojui apie namo technines specifikacijas, aiškinant namo naudojimo ypatumus, suderinus turto pardavimo kainą ir atsiskaitymo būdus), tik atsakovui tinkamai sutvarkius namo dokumentaciją (įforminus jo perdavimą eksploatuoti), E. R. (jo dukra) nusprendė sudaryti pirkimo sutartį. Konstatavo, kad tik atsakovo pastangų dėka potencialus pirkėjas (antras asmuo atvykęs pagal S. K. paviešintą skelbimą apžiūrėti namo) tapo faktiniu pirkėju.

7.       Sutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovas nuo tolimesnio bendravimo nusišalino, nesugebėjęs potencialiam pirkėjui suteikti reikalingos, tinkamos ir teisingos informacijos apie parduodamo namo kanalizaciją, vandentiekį, įvado galią ir pan.

8.       Atsižvelgęs į atsakovo nurodytą 1 000 Eur sumą, kurią atsakovas sutiko sumokėti ieškovams už nekokybiškai atliktus darbus, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, išaiškinusia, jog jeigu agentas paslaugas suteikė ne iki galo, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo, padaręs išvadą, kad pagal tarpininkavimo sutartį tinkamai buvo atlikta apie ketvirtadalis Sutartyje numatytų ieškovų įsipareigojimų, įvertinęs ieškinio sumą iš atsakovo ieškovams priteisė 1 230 Eur be PVM komisinį atlygį, iš kurio 984 Eur priteisė S. K., 297,66 Eur (su PVM) priteisė UAB „Capital Klaipėda“.

9.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, tenkino ieškovų prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo.  

10.       Atmetė ieškovų reikalavimą jiems priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo išrašytų sąskaitų apmokėjimo dienos, 2018 m. spalio 22 d., už 51 dieną, skaičiuojant po 5 procentus metinių palūkanų. Pažymėjo, kad šalys Sutartimi buvo susitarusios už vėlavimą sumokėti 8.1. punkte numatytą atlyginimą mokėti ne palūkanas, bet 0,02 procentų dydžio delspinigius Paslaugos tiekėjams nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Kadangi šalys dėl kompensacinių palūkanų už vėlavimą nebuvo sutarusios, ieškovų reikalavimą dėl atitinkamai 8,32 Eur pirmam ieškovui ir 27,50 Eur palūkanų priteisimo antram ieškovui atmetė.

11.       Įvertinęs, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, įvertinęs advokato laiko sąnaudas laikė, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose yra 450 Eur. Teismas nepriteisė išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių surašymu, nurodęs, jog šis faktinių aplinkybių protokolas nebuvo tiriamas kaip įrodymas byloje.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12.       Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kurią atmesti ieškinio reikalavimai ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nesilaikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, proceso metu įrodinėtinas aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesiėmė priemonių įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu, nenustatė ir nepašalino byloje esančių akivaizdžių įrodymų tarpusavio prieštaravimų.

12.2. Teismas klaidingai nurodo, kad po Sutarties sudarymo buvo du pirkėjai (potencialūs), o ieškovai prašo atlyginimo už antro pirkėjo, t. y. E. R., kaip faktinės turto pirkėjos, jo dukters, suradimą. Ieškovai prašo priteisti tarpininkavimo mokestį už galutinį turto pirkėją, t. y. K. R.-Pilipavičienę.

12.3. Atsakovas sutartį nusprendė nutraukti po to, kai sudarė preliminariąją sutartį su pirkėja, tačiau teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, nors ši aplinkybė buvo itin svarbi visos bylos kontekste.

12.4. Teismo argumentai, jog ieškovas S. K. nuo tolimesnio bendravimo nusišalino, nesugebėjęs potencialiam pirkėjui suteikti reikalingos, tinkamos ir teisingos informacijos apie parduodamo namo kanalizaciją, vandentiekį, įvado galią, yra nepagrįsti.  

12.5. Sutarties sąlygoje buvo numatyta keletas alternatyvių atvejų,  kai net ir pasibaigus sutarčiai ar ją anksčiau laiko kliento iniciatyva nutraukus užtikrinama brokerio teisė į atlyginimą. Teismas nenustatė, kad ši sutarties sąlyga yra nesąžininga. Todėl teismas nepagrįstai neįvertino, kad preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėja, kurios įgaliotas asmuo E. R. dar 2018 m. gegužės 28 d. dalyvavo ir apžiūrėjo atsakovo parduodamą turtą, buvo sudaryta praėjus vos 2 dienoms po atsakovo iniciatyva informavimo apie tarpininkavimo sutarties nutraukimą. Laikytina, kad E. R. buvo atvestas į apžiūrą būtent brokerio S. K..

12.6. Teismas vadovavosi tik atsakovo samprotavimais bei liudytojo pateiktais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokia byloje pateikta medžiaga. Todėl teismo argumentas, jog visa informacija apie namo teisinę būklę buvo nuslėpta nuo liudytojo E. R., o vėliau atsakovo už papildomą mokestį buvo sutvarkyta visa būtina namo dokumentacija, yra visiškai nepagrįsti.

12.7. Atsakovas laisva valia ir suprasdamas pasekmes patvirtino, kad ieškovų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 4 proc. plius PVM nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800,00 Eur. Todėl teismo argumentas, kad nors ieškinyje buvo nurodyta, kad Sutarties 8.1 punktas numatė, kad 4 procentai plius PVM nuo faktinės objekto pardavimo kainos, tačiau pačioje Sutartyje to užrašyta nėra, yra nelogiškas.

12.8. Nepagrįstas teismo teiginys, kad S. K. nusišalino nuo tolimesnio bendravimo su pirkėja ir jos įgaliotu asmeniu E. R., kadangi šiems pasikeitus telefono numeriais S. K. negalėjo tinkamai kontroliuoti šios proceso, o atsakovas tokiu būdu pažeidė sutarties 6.1.4 punktą.

12.9. Atsakovas neįrodė, kad ieškovai neteikė tarpininkavimo paslaugų, kaip kad ir nevykdė pačios Sutarties. Todėl nėra pagrindo iš esmės sumažinti ieškovų reikalaujamą komisinį atlyginimą. 

12.10. Nepagrįstai atmestas reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas.  Šiuo atveju, esant sutartyje nustatytiems delspinigiams, kreditorius savo nuožiūra renkasi, ar skolininkui pažeidus prievolę reikalauti delspinigių ar palūkanų, kurios gali būti nurodytos sutartyje, o nesant tokio nurodymo – taikytinos įstatymų numatytos palūkanos. 

12.11. Teismo argumentai, jog ši byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, todėl yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepagrįsti. Taip pat visiškai nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su  antstolio faktinių aplinkybių protokolu. 

13.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

         Dėl ginčo esmės

16.       Apeliantų teigimu, netinkamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir prieštaravimų nepašalinimas lėmė nepagrįstas išvadas, susijusias su komisinio atlyginimo dydžiu. Apeliaciniu skundu taip pat kvestionuojamas teismo sprendimas nepriteisti kompensacinių palūkanų ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija šias apeliacinio skundo nuostatas vertina kaip pagrįstas.

Dėl skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas 

17.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Capital Klaipėda“, atstovaujamos pardavimų atstovo S. K., bei atsakovo D. J. M. buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. SK20180414-024, kuria šalys susitarė, kad klientas paveda paslaugos teikėjams, o paslaugos teikėjai įsipareigoja vykdyti objekto (namo ir žemės sklypo, esančių Duomenys neskelbtini.) pirkėjų paiešką (tarpininkavimo paslauga); klientas įsipareigojo sumokėti Paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; paslaugos tiekėjai įsipareigojo sąžiningai ir rūpestingai vykdyti pirkėjų paiešką, būti lojalūs klientui, konsultuoti klientą objekto pardavimo klausimais, ne rečiau kaip kas mėnesį informuoti telefonu arba siųsti klientui ataskaitas apie objekto pardavimo eigą; suteikti visą ir teisingą informaciją apie objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams ir pan. (t. 1, b. l. 11–15). 2018 m. gegužės 28 d. E. R. pirmą kartą apžiūrėjo atsakovo parduodamą nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 30). 2018 m. liepos 8 d. pranešimu tarpininkavimo sutartis nutraukta (t. 1, b. l. 23).  2018 m. spalio 9 d. buvo sudaryta namo ir žemės sklypo, esančių Duomenys neskelbtini., pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 13–15, 18). Ieškovai atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (1 190,64 Eur ir 3 936,00 Eur sumoms, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pardavimo realią kainą (t. 1, b. l. 16–17), kurias pateikė atsakovui kartu su pranešimu ir nurodė, jog pardavus nekilnojamąjį turtą UAB „Capital Klaipėda“ ir S. K. surasto pirkėjo E. R. dukrai K. R.-P., vadovaujantis Tarpininkavimo sutarties 7.2 nuostatomis, nekilnojamojo turto agentūra ir jos pardavimų atstovas įgijo teisę už suteiktas tarpininkavimo paslaugas gauti atlyginimą, numatytą sutarties 8.1 punkte (t. 1, b. l. 24–27).

18.       Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumažino daugiau nei 70 procentų konstatavęs, jog iš esmės tik atsakovo pastangų dėka buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, su šiais teismo argumentais nesutinka.

19.       Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis).

20.       Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

21.       CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

22.       Byloje nėra ginčo, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ieškovų tarpininkavimo parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, šis tarpininkavimas buvo įformintas paslaugų sutartimi. Tai yra šios sutarties sudarymo tikslas – atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas.

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu įvertinti aktualias ginčui šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties sąlygas. Remiantis šalių sudarytos sutarties 7.1 punktu, pirkėjas yra laikomas surastu paslaugos teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat jeigu pirkėjas yra šio asmens giminaitis, kontroliuojamos ar kontroliuojančios įmonės darbuotojas.

24.       Pagal sutarties 7.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, t. y.  kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo laikotarpiu ar per 12 mėn. nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo, arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę Objekto pirkimo–pardavimo sutartį su paslaugų teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. 

25.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į svarbias ginčui aplinkybes. Kaip jau minėta, sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas laikomas surastu paslaugų teikėjų, jeigu apie jį paslaugos teikėjai informuoja klientą sutartyje nurodytais būdais, taip pat, jeigu pirkėjais yra to asmens giminaičiai. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. buvo atvestas į apžiūrą būtent brokerio S. K. – 2018 m. gegužės 28 d. E. R. pirmą kartą apžiūrėjo atsakovo parduodamą nekilnojamąjį turtą, o 2018 m. spalio 9 d. buvo sudaryta namo ir žemės sklypo, esančių Duomenys neskelbtini., pirkimo–pardavimo sutartis su E. R. dukra K. R.-P.. Šiuo atveju būtina paminėti, kad E. R., byloje apklausiamas kaip liudytojas, neneigė, jog turėjo savo dukters išduotą įgaliojimą, todėl teigtina, kad E. R. derybose dėl ginčo turto įsigijimo išimtinai veikė savo dukters vardu ir pavedimu. Vadovaujantis sutarties 7.2 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nepraėjus 12 mėn. terminui nuo sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad ieškovai įgijo teisę į atlyginimą, numatytą sutarties 8.1 ir 10 punktuose.

26.       Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 6 d. (tai 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas E. R.), o atsakovas 2019 m. liepos 8 d., t. y. praėjus tik dviem dienoms nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, informavo ieškovą S. K., kad vienašališkai nutraukia sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu.

27.       Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog tik atsakovo pastangų dėka buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – parduotas atsakovo nekilnojamasis turtas. Išanalizavus bylos medžiagą taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais, jog atsakovo nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių, t. y. netinkamo jo interesų atstovavimo, bylos duomenys nepatvirtina. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas reiškė pretenzijas ieškovams dėl netinkamai vykdomos tarpininkavimo sutarties (CPK 178 straipsnis).

28.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog tarpininkavimo sutartis buvo vykdoma tinkamai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo turto skelbimas buvo  įdėtas interneto nekilnojamojo turto pardavimo portaluose (t. 1, b. 1. 131–138, 140–141), socialiniame tinkle „Facebook“ (t. 1, b. 1. 139, 142), šalia namo buvo pastatytas tentas su išsamia reklamine informacija (t. 1, b. 1. 29). Apie parduodamą turtą informuoti nekilnojamojo turto agentūros CAPITAL biurai, skelbimas įtrauktas į nekilnojamojo turto agentūrų tinklo CAPITAL klientų valdymo sistemą „Capitalcrm.lt” (t. 1, b. 1. 127–130); parengtas reklaminis bukletas (t. 1, b. 1. 80–90). Taip pat nustatyta, kad ieškovas S. K. bendradarbiavo su atsakovu, teiravosi dėl E. R.. 

29.       Sutiktina su apeliantų pastebėjimu, jog nors teismas sprendė, kad dėl to, jog ieškovai nesuteikė pirkėjams  visos ir teisingos informacijos apie tai, kad ginčo namas nėra registruotas ir dėl to jis negalėjo iš viso būti parduotas, byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl šių aplinkybių būtų reiškęs pretenzijas ieškovams. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė sutarties 6.1.1 punkte numatytą pareigą perduoti ieškovui visus reikalingus dokumentus ir / ar jų kopijas,  visą ir teisingą informaciją apie objektą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ši informacija ieškovui buvo pateikta. Taip pat apeliantai pagrįstai atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad turto apžiūros metu atsakovas paaiškino E. R., kad klaida dėl namo registravimo yra įsivėlusi dėl jo skyrybų bylos su sutuoktine, tačiau atsakovas įsipareigojo sutvarkyti. Tai yra aplinkybės, jog atsakovas ieškovui nepateikė visos reikalingos informacijos, o vėliau sutvarkė būtiną namo dokumentaciją, negali būti vertinamos kaip tik atsakovo pastangų dėka buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas.

30.       Taip pat šioje byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog dar pirminės turto apžiūros metu atsakovas ir pirkėjos įgaliotas asmuo E. R. pasikeitė telefono numeriais ir bendravo ginčo turto pirkimo–pardavimo klausimais, nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantai, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarties 6.1.4 punktą, kuriame numatyta, kad pardavėjas privalo informuoti paslaugos teikėją apie tiesiogiai besidominčius / besikreipiančius pirkėjus ir juos nukreipti pas Paslaugos teikėją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas S. K. nusišalino nuo tolimesnio bendravimo su pirkėja ir jos įgaliotu asmeniu E. R.. 

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, į tai, kad iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – faktinis atsakovo nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjai, kuri gali būti laikoma ieškovų surasta pirkėja sutarties 7.2 p. prasme, bei nenustačiusi, jog ieškovai pažeidė ar netinkamai vykdė sutarties sąlygas, konstatuoja, kad ieškovai, suteikę paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, turi gauti už tai visą sutartyje nustatytą atlyginimą.

32.       Papildomai pažymėtina, kad teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties sąlygas, susijusias su atlyginimo už suteiktas paslaugas nustatymu, neturi pagrindo šių sutarties sąlygų vertinti kaip nesąžiningų atsakovo atžvilgiu. Išklausiusi 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašą, kolegija daro išvadą, kad atsakovas laisva valia ir suprasdamas pasekmes patvirtino, jog ieškovų bendras atlyginimas už suteiktą tarpininkavimo paslaugą yra lygus 4 proc. plius PVM nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800,00 Eur (Sutarties 8.1 punktas).

33.       Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už suteiktas paslaugas ieškovams priteisė tik dalį atlyginimo, todėl skundžiamas sprendimas keistinas priteisiant visą tarpininkavimo sutartyje numatytą atlyginimą.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

34.       Ieškovai prašė priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo išrašytų sąskaitų apmokėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 22 d., už 51 dieną, skaičiuojant po 5 procentus metinių palūkanų. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartimi buvo susitarusios už vėlavimą sumokėti 8.1. punkte numatytą atlyginimą mokėti ne palūkanas, bet 0,02 procentų dydžio delspinigius paslaugos tiekėjams nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną, todėl šį reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

35.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

36.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas).

37.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

38.       Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas).

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovai nereiškė reikalavimo priteisti netesybas, numatytas sutartyje, tačiau vadovaudamiesi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi prašė priteisti ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas. Todėl atsižvelgusi į anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

40.       Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 8,32 Eur palūkanų ieškovei UAB „Capital Klaipėda“, ieškovui K. B. – 27,50 Eur už iki procesinio kreipimosi surašymo dienos uždelstą atsiskaityti laiką.  Iš byloje esančių 2018 m. spalio 15 d. PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad atsakovas sąskaitas faktūras turėjo apmokėti iki 2018 m. spalio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas – 8,32 Eur (1190,64 Eur x 5 proc. / 365 k. d. x 51 k. d.) – ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ ir 27,50 Eur (3936,00 Eur x 5 proc. / 365 k. d. x 51 k. d.) – ieškovui S. K. yra pagrįstas ir tenkintinas. 

Dėl išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu

41.       Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ priteistina 150 Eur išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42.       Ieškovai prašė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: už sumokėtą žyminį mokestį UAB „Capital Klaipėda“ –  49 Eur (t. 1, b. l. 38, 43), S. K. – 108 Eur (t. 1, b. l. 37); UAB „Capital Klaipėda“ 150 Eur už pretenzijos surašymą (t. 1, b. l. 31–32) ir 104 Eur už ieškinio parengimą (t. 1, b. l. 33–34), S. K. – 403 Eur už ieškinio parengimą (t. 1, b. l. 35–36); S. K. – už teisines konsultacijas bei dalyvavimą teisme 1079 Eur (351 Eur + 364 Eur + 364 Eur (t. 1, b. l. 91–95, 122–124, 158–162), 160 Eur už faktinių aplinkybių surašymą antstoliui (t. 1, b. l. 120–121).

43.       Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovui S. K. priteistinas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu teismo posėdžiuose, nuo 1 079 Eur iki 450 Eur, o prašymo priteisti 160 Eur už faktinių aplinkybių surašymą antstoliui netenkino nurodęs, jog šis įrodymas teisme nebuvo vertinamas, todėl ir pagrindo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas nėra.

44.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymėtina, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 131,76 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Bylos duomenimis, 2019 m. vasario 22 d. posėdis vyko 2 val. 4 min.; 2019 m. gegužės 28 d. – 1 val. 16 min., 2019 m. liepos 30 d. – 1 val. 23 min.; iš viso – 4 val. 43 min. Todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose yra 583,70 Eur (4 val. 43 min. x 131,76 Eur). Ieškovas S. K. pateikė įrodymus, jog teisinės konsultacijos, pasirengimas posėdžiams truko 7 val., todėl maksimali priteistina suma už šias paslaugas yra 922,32 Eur. Iš viso maksimali priteistina suma už nurodytas ir suteiktas paslaugas – 1 506,02 Eur. Taigi nustatyta, kad ieškovo S. K. prašomos priteisti 1 079 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu teismo posėdžiuose bei teisinių paslaugų teikimu, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nutarta keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo išvadai, jog byla nėra sudėtinga ir nereikalauja specialių teisinių žinių. Todėl ieškovui S. K. priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu.

45.       Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog nėra pagrindo priteisti 160 Eur už faktinių aplinkybių surašymą antstoliui, kadangi teismas šio įrodymo nevertino. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos išlaidos. Nagrinėjamu atveju, ieškovai į bylą pateikė 2019 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių protokolą Nr. 174/19/054, 2019 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ADK14 Nr. 03855 bei mokėjimo nurodymo kopiją (t. 1, b. 1. 120–121, 145–146). Kaip nurodo ieškovai, šiuo įrodymu jie grindė aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 14 d. sutarties galiojimo laikotarpiu tarp pirkėjos ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, o tai reiškia, kad atsakovas pažeidė sutartį. Taigi šis įrodymas yra susijęs su bylos nagrinėjimu ir tai, kad teismas šį įrodymą pridėjo prie bylos (CPK 180 str.). suponuoja išvadą, kad teismas ne tik nepagrįstai jo nevertino, tačiau ir neturėjo pagrindo atsisakyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio įrodymo gavimu.

46.       Apibendrinant aptartas aplinkybes sutiktina su apeliantu S. K., jog šiuo atveju jam priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 750 Eur (403 Eur + 108 Eur + 1 079 Eur + 106 Eur). 

47.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Capital Klaipėda“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo priteisti 153 Eur (104 Eur išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu ir 49 Eur žyminį mokestį), teisėjų kolegija tenkina šį reikalavimą ir nutaria padidinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 75,75 Eur iki 153 Eur.

         Dėl bylos procesinės baigties

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

49.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

50.       Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimu, pakartotinai dėl šių išlaidų pagrįstumo nepasisakytina. Tenkinus ieškovų ieškinį visiškai, ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ iš atsakovo priteistina 153 Eur, ieškovui S. K. – 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

51.       Iš atsakovo valstybei priteistina 20,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

52.       Ieškovė UAB „Capital Klaipėda“ pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 24 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 455 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Ieškovas S. K. prašo iš atsakovo priteisti 67 Eur žyminio mokesčio ir 455 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl ieškovei UAB „Capital Klaipėda“ iš atsakovo priteistina 479 Eur, o ieškovui S. K. – 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a  r i a :

          Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pakeisti.

          Padidinti iš atsakovo D. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Klaipėda”, juridinio asmens kodas 303337958, priteistą 297,66 Eur skolą iki 1 190,64 Eur, priteisti 8,32 Eur palūkanas, priteisti 150 Eur išlaidų, susijusių su pretenzijos parengimu, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. gruodžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir padidinti priteistas 75,75 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 153,00 Eur.

           Padidinti iš atsakovo D. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 984 Eur skolą iki 3 936,00 Eur, priteisti 27,50 Eur palūkanų, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. gruodžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinti priteistas 240,25 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 1 750,00 Eur.           

            Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Capital Klaipėda“ ir S. K. priteista  po 7,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Padidinti valstybei iš atsakovo D. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 5,03 išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 20,13 Eur (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

           Priteisti iš atsakovo D. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Klaipėda”, juridinio asmens kodas, 303337958, 479,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

           Priteisti iš atsakovo D. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                 

                                                                                                                          Albina Pupeikienė

                                                                                                                           Alvydas Žerlauskas

                                                                                                                           Danutė Žvinklytė