Civilinė byla Nr. e2-1083-1081/2020
Teismo proceso Nr. 2-25-3-00182-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.5.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. Š.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ atstovei advokato padėjėjai A. Ž.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stakreta“ atstovams A. J. ir advokato padėjėjui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stakreta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vivita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Stakreta“ 5776,00 Eur skolos, 63,45 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2019 m. sausio 25 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą už šalių sutartą 968,00 Eur kasmėnesinį atlyginimą. Atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas neatsiskaitė, dėl to susidarė 5776,00 Eur įsiskolinimas. Už vėlavimą atsiskaityti paskaičiuota 63,45 Eur delspinigių.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Vivita“ ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Iš dalies nesutikdama su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu, atsakovė UAB „Stakreta“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą, bylą dalyje dėl 4700,00 Eur skolos priteisimo nutraukti, o reikalavimus dėl 968,00 Eur skolos, 63,45 Eur delspinigių ir 351,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsakovė patvirtino, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą. Pažymėjo, kad su ieškovės išrašytomis ir teismui pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis atsakovė nebuvo supažindinta ir apie susidariusį įsiskolinimą nebuvo informuota. Į bylą pateiktas 2020 m. vasario 16 d. skolų suderinimo aktas pasirašytas ne UAB „Stakreta“ darbuotojo, skolos su UAB „Stakreta“ nebuvo derinamos. Ieškovė, vesdama atsakovės buhalterinę apskaitą ir žinodama įmonės finansinę padėtį nesiekė ginčo išspręsti taikiai, nereiškė atsakovei pretenzijų, o vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą. Ieškovė, turėdama prieigą prie atsakovės banko sąskaitos 2020 m. vasario 26 d. savavališkai persivedė 4700,00 Eur, t. y. pasidengė didžiąją dalį skolos. Atsakovė šios skolos dalies neginčija ir prašo bylą dėl 4700,00 Eur skolos priteisimo nutraukti. Nurodė, jog su likusia 171 Eur skolos dalimi sutinka ir ją ieškovei sumokės. Nurodė, jog nesutinka apmokėti 2020 m. vasario 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VIV20-042 968,00 Eur sumai, kadangi ieškovė jokių darbų 2020 m. vasario mėn. nebeatliko, t. y. neapskaičiavo darbo užmokesčio, neparengė ataskaitų VMI, Sodrai, Statistikos departamentui ir kt. Taip pat nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais ir bylinėjimosi išlaidomis, nes, kaip minėta, apie išrašytas sąskaitas ir susidariusį įsiskolinimą nebuvo informuota.
Ieškovė UAB „Vivita“ pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus pažymėjo, kad atsakovės teiginiai, jog ji nebuvo supažindinta su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir susidariusiu įsiskolinimu yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė atsakovei teikė paslaugas nuolat, nepertraukiamai, todėl ji objektyviai negalėjo nežinoti apie teikiamų paslaugų kainą ir pareigą už jas atsiskaityti. Atsakovės nesidomėjimas ar nenoras domėtis bendrovės įsipareigojimais ir/ar finansine padėtimi neatleidžia jos nuo sutartinių prievolių vykdymo. Atsakovė, nesutikdama apmokėti 2020 m. vasario 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VIV20-042 968,00 Eur sumai, jokių įrodymų, kad 2020 m. vasario mėn. nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, nepateikė, todėl pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo nėra. Ieškovė nesutinka su atsakovės prieštaravimuose nurodyta aplinkybe, kad 2020 m. vasario 26 d. neva savavališkai į savo sąskaitą persivedė 4700,00 Eur. Pažymėjo, kad tokia atsakovės pozicija prieštarauja jos 2020 m. kovo 3 d. teismui teiktam prašymui, kuriame atsakovė nedviprasmiškai patvirtino, kad dalinai su ieškiniu sutinka ir 2020 m. vasario 26 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 4700,00 Eur. Prieštaravimuose išdėstyta pozicija dėl skolos padengimo aplinkybių rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir niekaip nepaneigia likusios nepadengtos skolos ieškovei egzistavimo. Ieškovės vertinimu, reikalavimai atsakovei visiškai pagrįsti, todėl galutiniu sprendimu prašo priteisti likusią 1076,00 Eur skolos dalį, 63,45 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Vivita“ atstovė advokato padėjėja A. Ž. atsisakė ieškinio dalies dėl 4700,00 Eur skolos priteisimo, kitą ieškinio dalį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas sąskaitos už suteiktas paslaugas turėjo būti teikiamos elektroniniu būdu, taip jos ir buvo teikiamos. Ar jos buvo pateiktos vienu metu, ar buvo teikiamos kas mėnesį, nežino. Atsakovė pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės niekada nereiškė. Patvirtino, kad skolų suderinimo aktą pasirašė buhalteriją vedusi apskaitininkė B. S., kuri yra ieškovės įmonės darbuotoja. Nurodė, kad buhalterinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos visą 2020 m. vasario mėn. Nekilnojamojo turto deklaracija nebuvo pateikta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nepateikė būtinų dokumentų. PVM mokesčio deklaracija už 2020 m. vasario mėn. turėjo būti pateikta iki kovo 25 d. ir jos nebeteikė, kadangi sutartis tarp šalių jau buvo nutraukta. Atsakovė padengti susidariusį įsiskolinimą buvo raginama daug kartų žodžiu.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Stakreta“ atstovai įmonės direktorius A. J. ir advokato padėjėjas L. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su likusia skolos dalimi už 2020 m. sausio mėn. Nesutiko su sąskaita už 2020 m. vasario mėn. ir paskaičiuotomis netesybomis. Prašė bylą dalyje dėl 4700,00 Eur priteisimo nutraukti. Atsakovės atstovas A. J. papildomai paaiškino, kad ieškovė jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė metus laiko. Jo pavedimu, visus mokestinius veiksmus, pavedimus tiekėjams, darbuotojams ir kt. vykdė UAB „Vivita“ direktorė. Pagal nusistovėjusią tvarką pinigus už suteiktas paslaugas ji taip pat nusirašydavo pati. Tas matyti mokėjimo žiniaraščiuose. Jis pats jokių pavedimų nedarė. UAB „Vivita“ direktorė jam kiekvieną mėnesį pateikdavo suminę lentelę, iš kurios buvo matyti kiek kam įmonė skolinga ir su kuo atsiskaito. Pastebėjo, kad ieškovė paskutinius 4 ar 5 mėnesius už suteiktas paslaugas pinigų nebenusirašo, dėl kokių priežasčių nežino. Ieškovė turėjo visas galimybes pinigus nusirašyti. Jokių pretenzijų dėl skolų iš ieškovės nėra gavęs. Sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas taip pat nėra gavęs, įmonės buhalteriniai dokumentai buvo pas ieškovę. Skolų suderinimo aktas buvo parengtas ir pasirašytas ieškovės darbuotojų, sėdinčių tame pačiame kabinete. Jis apie jį nieko nežinojo. Sąskaitas pamatė tik 2020 m. balandžio 20 d. iš ieškovės atgavęs įmonės dokumentus. Nesutinka apmokėti paskutinės sąskaitos už 2020 m. vasario mėn., kadangi visos tą mėnesį pateiktos formos yra neteisingos, nes į apskaitą nebuvo įtrauktos visos pajamas ir išlaidas patvirtinančios sąskaitos, kadangi ieškovė tų dokumentų nebeturėjo. Pagal jų susitarimą ieškovė kiekvieną trečiadienį atvykdavo į įmonę pasiimti sąskaitų ir kitų dokumentų, tačiau vasario mėn. ji nebuvo atvykusi nei karto. Jis netgi sulaukė skambučio iš VMI, kad įmonei ketinama taikyti administracinę atsakomybę, nes už 2020 m. sausio – vasario mėn. pateiktos deklaracijos yra klaidingos. Apskaita buvo vedama aplaidžiai. Darbuotojams atlyginimą už 2020 m. vasario mėn. apskaičiavo bei duomenis Sodrai perdavė jo sekretorė. 4700,00 Eur skolą ieškovė nusirašė savavališkai, jis dėl to netgi kreipėsi į policiją. Tą pačią dieną, kai buvo atliktas pavedimas, jis panaikino ieškovės prieigą prie įmonės sąskaitų. Pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo rengė advokato padėjėjas, galimai jis ne taip išsireiškė, kad skolos dalis neva buvo padengta jų iniciatyva.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
preliminarus sprendimas keistinas. Byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutrauktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Vivita“ ir atsakovė UAB „Stakreta“ 2019 m. sausio 25 d. sudarė finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus pirminius dokumentus vesti atsakovės buhalterinę apskaitą, atstovauti valstybinėse bei kitose institucijose, susijusiose su paslaugos teikimu, bei teikti konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti fiksuotą 968,00 Eur mėnesinį atlyginimą, kuris turėjo būti apmokamas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 7 punktas). Atsakovė Sutarties 10 punktu įsipareigojo ieškovei mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų sumų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovė atsakovei už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas išrašė sąskaitų bendrai 5808,00 Eur sumai (2019 m. rugsėjo 30 Nr. VIV19-301, 2019 m. spalio 31 d. Nr. VIV19-357, 2019 m. lapkričio 30 d. Nr. VIV19-401, 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. VIV19-446, 2020 m. sausio 31 d. Nr. VIV20-029, 2020 m. vasario 16 d. Nr. VIV20-042). Atsakovė minėtų PVM sąskaitų faktūrų nustatytais terminais neapmokėjo ir liko skolinga 5776,00 Eur. Ieškovė už delsimą atsiskaityti priskaičiavo 63,45 Eur delspinigių, neviršijant 180 dienų termino. 2020 m. vasario 20 d. rašytiniu pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą ir tą pačią dieną kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties V dalies 12 punktu sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d.
Dėl dalies ieškinio atsisakymo
Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą iš atsakovės priteisti 5776,00 Eur skolos už suteiktas paslaugas. Iš teismui pateikto lėšų pervedimo nurodymo Nr. 19L000000374 matyti, kad 2020 m. vasario 26 d., t. y. praėjus 2 dienoms po preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, ieškovės UAB „Vivita“ direktorė L. G., prisijungusi prie UAB „Stakreta“ banko sąskaitos ir kliento vardu patvirtinusi lėšų pervedimą, iš atsakovės sąskaitos persivedė į UAB „Vivita“ sąskaitą 4700,00 Eur, t. y. pasidengė didžiąją dalį skolos. Nors atsakovė UAB „Stakreta“ teiktuose procesiniuose dokumentuose ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skolos dalis buvo padengta savavališkai ieškovės direktorės, ką patvirtina ir teismui pateikta lėšų pervedimo nurodymo kopija, tačiau šios skolos dalies atsakovė neginčijo ir prašė bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti. Ieškovės UAB „Vivita“ atstovė advokato padėjėja A. Ž. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl dalies skolos, t. y. 4700,00 Eur priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė yra profesionali teisininkė, preziumuojama, kad jai šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės yra žinomos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Šiuo atveju duomenų, kad ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta. Ieškovei ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisi iš atsakovės 4700,00 Eur skolos priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Vivita“ ir atsakovės UAB „Stakreta“ 2019 m. sausio 25 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už tas paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. išrašė sąskaitų bendrai 5808,00 Eur sumai (2019 m. rugsėjo 30 Nr. VIV19-301, 2019 m. spalio 31 d. Nr. VIV19-357, 2019 m. lapkričio 30 d. Nr. VIV19-401, 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. VIV19-446, 2020 m. sausio 31 d. Nr. VIV20-029, 2020 m. vasario 16 d. Nr. VIV20-042). Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 5776,00 Eur. Visų sąskaitų apmokėjimo terminai suėję.
Po preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, 2020 m. vasario 26 d. iš atsakovės į ieškovės sąskaitą pervesta 4700,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už paslaugas“. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo paskirtyje nekonkretizuota už kurį laikotarpį suteiktas paslaugas yra atliktas pavedimas, laikytina, kad buvo apmokėtos seniausiai išrašytos sąskaitos (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Liko neapmokėta dalis 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VIV20-029, skolos likutis – 108,00 Eur, ir visa 2020 m. vasario 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VIV20-042 968,00 Eur sumai. Atsakovė skolos likučio už 2020 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas neginčija, tačiau nesutinka apmokėti sąskaitos už 2020 m. vasario mėn. teigdama, kad ieškovė vasario mėnesį atsakovei jokių paslaugų nebeteikė. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka.
Iš teismui pateiktos tarp šalių 2019 m. sausio 25 d. sudarytos finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019-001 III dalies 5 punkto matyti, kad ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti tokias paslaugas: konsultuoti telefonu ir elektroniniu paštu paslaugos naudojimo bei mokesčių klausimais, registruoti buhalterines operacijas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, apskaičiuoti ir deklaruoti darbo užmokesčio mokesčius, rengti mėnesines ir metines deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, rengti mėnesines ir metines deklaracijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, teikti mėnesines ir metines deklaracijas Statistikai, rengti finansinės atskaitomybės dokumentus.
Atsakovės UAB „Stakreta“ direktorius A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė įmonei 2020 m. vasario mėn. iš esmės jokių paslaugų nebeteikė, buhalterinių dokumentų už 2020 m. vasario mėn. ieškovės atstovė pasiimti nebuvo atvykusi. Atlyginimą darbuotojams už 2020 m. vasario mėn. suskaičiavo bei duomenis Sodrai perdavė įmonės sekretorė. Atsakovė į bylą taip pat pateikė įmonės vadovui adresuotus elektroninius laiškus, kuriuose Valstybinė mokesčių inspekcija siuntė priminimus apie laiku nepateiktas nekilnojamojo turto (už 2019 metus) bei pridėtinės vertės (už 2020 m. vasario mėn.) mokesčių deklaracijas.
Ieškovė, nesutikdama su teiginiu, kad 2020 m. vasario mėn. atsakovei jokių paslaugų nebeteikė, į bylą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) išrašą apie 2020 m. vasario mėn. teiktas įvairias deklaracijas. Susipažinus su EDS išrašu matyti, kad ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. vasario mėn. pateikė šias deklaracijas: mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių (už 2019 m.), metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms (už 2019 m.), mėnesinę pajamų mokesčio (už 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėn., 2020 m. sausio mėn.), pridėtinės vertės mokesčio (už 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn.). Iš minėto išrašo matyti, kad 2020 m. vasario mėn. iš esmės buvo teikiamos arba tikslinamos deklaracijos už praėjusius metus. Duomenų, kad būtų buvę tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai už einamąjį 2020 m. vasario mėn., byloje nėra. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kitų įrodymų apie 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas atsakovei pateikti negali, nes jau yra grąžinusi buhalterinius dokumentus atsakovei, tačiau teismo išreikalauti šių įrodymų iš atsakovės neprašė. Ieškovė nurodė, kad Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos nustatytu terminu (iki 2020 m. vasario 17 d.) nepateikė, kadangi atsakovė neperdavė reikalingų dokumentų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovės direktorių dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, priešingai, atsakovės atstovo teigimu vasario mėnesį ieškovės direktorė pas jį nei karto, kaip buvo įprasta, atvykusi nebuvo ir apskritai su juo nebebendravo. Iš 2020 m. balandžio 20 d. apyrašo, kuriuo ieškovė atsakovei grąžino buhalterinės apskaitos dokumentus, matyti, kad ieškovės žinioje buvo vos 49 lapai įvairių dokumentų, sukauptų per 2020 m. sausio – vasario mėn., kai tuo tarpu per 2019 m. buvo sukaupti 1484 įvairūs dokumentai (vidutiniškai per mėnesį – 124). Be to, ieškovė dar nenutraukus sutarties su atsakove, o tik išsiuntus jai pranešimą dėl sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 20 d., tą pačią dieną jau kreipėsi su ieškiniu į teismą ir duomenų, kad iki 2020 m. kovo 1 d. dar teikė kokias nors paslaugas atsakovei byloje nėra.
Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 straipsnis), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus apie paslaugų teikimą atsakovei 2020 m. vasario mėn., sprendžia, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas už einamąjį 2020 m. vasario mėn., o vien tai, kad 2020 m. vasario mėn. tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis dar nebuvo nutraukta, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti atlygio už faktiškai neteiktas paslaugas, todėl ieškinio dalis dėl 968,00 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. vasario 16 d. PVM sąskaitą faktūrą yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl atmestina. Ieškovei iš atsakovės priteistina neginčijama skolos dalis už 2020 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, t. y. 108,00 Eur.
Dėl delspinigių priteisimo
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaujantis tarp šalių 2019 m. sausio 25 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties IV dalies 10 punktu prašo iš atsakovės priteisti 63,45 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo termino apmokėti PVM sąskaitas faktūras pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad minėtų sąskaitų ar pretenzijų jas apmokėti nebuvo gavusi, ieškovė turėjo visas galimybes sąskaitas apsimokėti pati. Iš minėtos sutarties III dalies 6 punkto matyti, kad ieškovė sąskaitas už suteiktas paslaugas atsakovei buvo įsipareigojusi pateikti elektroniniu paštu. Nors ieškovė teismui rašytinių įrodymų apie išrašytų sąskaitų pateikimo atsakovei datą nepateikė, tačiau atsakovės atstovas (įmonės direktorius) teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie sąskaitas ir susidariusias skolas žinojo, nes ieškovė jam kiekvieną mėnesį pateikdavo suminę lentelę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šalys sutarties pagrindu buvo susitarusios dėl fiksuoto atlyginimo, todėl atsakovei apie sąskaitas, jų dydį turėjo ir galėjo būti žinoma. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė visą sutarties galiojimo laikotarpį pati sau persivesdavo atlygį už suteiktas paslaugas ir turėjo įgaliojimą tai daryti, byloje nėra. Tarp šalių sudarytoje sutartyje tokia pareiga ieškovei taip pat nebuvo numatyta.
Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad įmonės vadovas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nepakankamai kontroliavo kaip vykdomi įmonės finansiniai įsipareigojimai, žinojo apie prievolę atsiskaityti su ieškove, nes kiekvieną mėnesį gaudavo sumines lenteles apie įmonės įsiskolinimus ir atsiskaitymus, tačiau besikaupiančios skolos ieškovei nesumokėjo, todėl pažeidė prievolę už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes praleido jos įvykdymo terminą, yra pagrindas jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovės prašomus 63,45 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
Ieškovė UAB „Vivita“ pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (104,00 Eur žyminis mokestis, 130,00 Eur už antstolio paslaugas, 711,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka, t. y su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, atsakovė po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo didžiąją dalį skolos pripažino, tačiau kaip teismo posėdyje tvirtino atsakovės atstovas, nors ir pripažino, šios skolos dalies savo iniciatyva nepadengė, t. y. ieškovės direktorė pati persivedė iš atsakovės sąskaitos 4700,00 Eur skolos už suteiktas paslaugas. Likusios neginčijamos skolos dalies atsakovė iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje ieškovei taip pat negrąžino ir paaiškino, kad to nepadarė dėl atsakovei taikytų areštų kitose bylose.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nors atsakovė didžiąją dalį skolos po preliminaraus sprendimo priėmimo ir pripažino, tačiau tai padarė tik po to, kai ieškovė persivedė skolos dalį į savo sąskaitą, dėl ko atsakovės atstovas teigė net kreipęsis į policiją, kas rodo, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys, todėl ieškovės procesinis elgesys kreipiantis į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka pripažintinas tinkamu ir pagrindo mažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas šiuo pagrindu nėra.
Per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei įvykdžius dalį sprendimo, ieškovei grąžintinas už neginčyto ir padengto reikalavimo dalį sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 53,00 Eur (CPK 430 straipsnio 9 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (83 proc.) ieškovei iš atsakovės priteistina 42,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 108,00 Eur sumokėtų už antstolio paslaugas, 590,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 740,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 – 2 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Priimti ieškinio dalies dėl 4700,00 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Stakreta“, j. a. k. 164292155, ieškovei UAB „Vivita“, j. a. k. 300004350:
108,00 Eur (šimtą aštuonis eurus 00 ct) skolos;
63,45 Eur (šešiasdešimt tris eurus 45 ct) delspinigių;
6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
740,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Vivita“, j. a. k. 300004350, sumokėto žyminio mokesčio dalį – 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus 00 ct) (mokėjimo data 2020 m. vasario 20 d., įmokėta suma – 66,00 Eur), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėja Kristina Vorienė