Civilinė byla Nr.2A-854-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.15.;
(S)
121.18.; 121.19.2.; 121.20.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus,
sekretoriaujant Violetai Mažeikienei,
dalyvaujant ieškovei E. S., atsakovui A. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-296-179/2009 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė prašė (b.l.19-20) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai G. S., gim. 2000-05-19, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokos po 500 Lt, pradedant nuo 2008-05-20 dienos iki dukros pilnametystės, pavedant ieškovei lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė 1988-08-06. Gyvenant santuokoje 1990-05-20 gimė sūnus Almantas, 2000-05-19 gimė dukra Greta. 2006-12-19 ieškovės su atsakovu santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu. Nutraukus santuoką Alytaus rajono apylinkės teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatė dukros gyvenamąją vietą su ieškove, o sūnaus - su atsakovu. Vaikų išlaikymui nutarė skirti lėšas pagal vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. 2008-05-20 sūnui sukakus 18 metų, prievolės išlaikyti sūnų baigėsi. Prievolės dukros atžvilgiu išliko. Atsakovas atsisako padėti išlaikyti dukrą. Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis sunki, yra socialiai remtina, nuo 2008-04-02 darbingumo lygis 40 procentų, gyvena iš neįgalumo pensijos 527,68 Lt ir 52 Lt pašalpos dukrai. Dukra yra silpnos sveikatos, dėl jos sveikatos būklės turi pirkti vaistus ir vitaminus. Į mėnesį vaikų poreikiams išleidžia apie 11215 Lt, pusę šios sumos ieškovei turėtų atlyginti atsakovas. Patenkinti dukros poreikiams atsakovas kas mėnesį turėtų ieškovei mokėti ne mažiau 500 Lt.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu (b.l.71-73) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai Gretai po 400 Lt kas mėnesį periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukrai išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną ieškovę. Išieškojimą nurodė skaičiuoti nuo 2008-05-20. Priteisė iš atsakovo valstybei 350 Lt turėtų ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 144 Lt žyminio mokesčio bei 9,30 Lt pašto išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė serga onkologine liga, yra socialiai remtina, gaunamos pajamos sudaro 629 Lt. Dukters išlaikymo išlaidos ženkliai padidėjo. Dukrai nuolat reikalinga imuninę sistemą stiprinančių vitaminų, vaistų, išlaidų maistui, drabužiams, nugabenimui į įvairias gydymo įstaigas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti toks, kad tenkintų būtinus vaiko poreikius, specialius būtinus vaikui poreikius ir užtikrintų vaikui vystytis sąlygas bei atitiktų tėvų materialinę padėtį. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu ir dvasiniu požiūriu. Vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip vienos minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostatos, kad vieno mėnesinio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Vienam vaikui nustatytinas išlaikymas po 400 Lt iš kiekvieno tėvų atitinka šiuos reikalavimus ir būtinus minimalius vaiko poreikius. Atsakovas yra dirbantis ir gaunantis atlyginimą, turintis nekilnojamojo turto. Atsakovo turtinė padėtis yra stabili. Jo siūlomas dukrai išlaikymas periodinių išmokų po 150 Lt į mėnesį nėra pakankamas ir akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis vaiko būtinų poreikių, todėl yra teisinis pagrindas iš atsakovo išlaikymo dydį nustatyti tvirta pinigų suma po 400 Lt į mėnesį. Ieškovės ieškinį teismas mažino atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaiko dar du savo vaikus, kurie taip pat turį teisę į proporcingą išlaikymą.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo (b.l.76-78) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį, ir išlaidų, būtinų vaiko poreikiams užtikrinti, būtinumą bei pagrįstumą. CK 3.192 straipsnio 1-2 dalyse yra įtvirtinta bendra nuostata, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Buvo pateikti visi įrodymai apie atsakovo turimas prievoles kredito įstaigoms - bankams. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog dalį prievolių atsakovas tebevykdo pagal 2006 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1017-179. Neįvertino aplinkybės, jog su atsakovu po santuokos nutraukimo su ieškove liko gyventi jų sūnus Almantas, kuris šiuo metu nors ir yra pilnametis, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje. Našta išlaikyti sūnų tenka išimtinai jam vienam, nes ieškovė po santuokos nutraukimo visiškai prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Teismas iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinį visiškai neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką. Civilinės bylos iškėlimo teisme metu atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudarė apie 1652,74 Lt. Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje darbo užmokestis buvo sumažintas vidutiniškai iki 777,63 Lt. Ieškovei nėra nustatytas visiškas darbingumo netekimas, ji turi galimybę dirbti, bet darbo visiškai neieško ir tenkinasi tik socialinių išmokų gavimu. Teismas vadovavosi išimtinai ieškovės interesais, neįvertino aplinkybių, jog dauguma ieškovės nurodytų būtinų išlaidų nepilnametės Gretos išlaikymui nėra pagrįstos. Pagal atsakovo gaunamas pajamas savo nepilnametės dukters Gretos išlaikymui gali kas mėnesį skirti po 150 Lt. Kadangi teismas tenkino ieškovės ieškinį tik iš dalies, atitinkamai teismas turėjo sumažinti iš atsakovo priteistinų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas - pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su ieškove 2007-03-23 sudarė naują santuoką (b.l.31). Šiuo metu sutuoktiniai A. S. ir D. S. augina sūnų E. S., gim. 2008-11-14 (b.l.32). Be to, D. S. augina dukrą A. D., gim. 1992-11-18 (b.l.34). Taigi pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama atsakovo A. S. dabartinės sutuoktinės D. S. materialinė padėtis. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi neabejotinos įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, kadangi priteisus išlaikymą iš atsakovo dukrai Gretai, pablogėja atsakovo materialinė padėtis, o tuo pačiu ir galimybė išlaikyti savo sūnų E. S.. Dėl šių išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. S. privalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (CPK 47 str.). Pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, pripažįstamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Neringa Venckienė
Kolegijos teisėjai Algimantas Kukalis
Ramūnas Mitkus