Civilinė byla Nr. e2A-292-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00056-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delikatesas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delikatesas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (buvusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB)) „Delikatesas“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš buvusio ieškovės pirmininko (administracijos vadovo) atsakovo R. M. 198 481,20 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 65 115,34 Eur atsakovo dukrai V. K. nepagrįstai paskirti ir išmokėti priedai bei premijos, 1 152,54 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos, 85 354,93 Eur atsakovo sau paskirti ir išmokėti priedai bei premijos, 1 510,79 Eur VSD įmokos, 45 347,60 Eur už ieškovės vardu išsinuomotą ir asmeniniais tikslais naudotą automobilio Mercedes Benz X350d, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomą, draudimą bei techninę priežiūrą, 12 788,40 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. atsakovas R. M. bendrovėje dirbo pirmininku (administracijos vadovu). Bendrovės pajininkus 2022 m. gruodžio mėn. pasiekė informacija, kad atsakovas galimai piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir daro žalą ieškovei. Pajininkams pradėjus kelti klausimus dėl galimo piktnaudžiavimo, atsakovas tą pačią dieną – 2022 m. gruodžio 21 d. – savo noru išėjo iš darbo. Atlikus bendrovės dokumentų analizę išaiškėjo, kad atsakovas piktnaudžiavo įgaliojimais, veikė ne bendrovės, o savo bei bendrovėje dirbusios dukters V. K. naudai ir interesais, tuo padarydamas bendrovei žalą.

3.       V. K. nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. buvo išmokėti 65 115,34 Eur priedai bei premijos, o nuo priedų bei premijų sumokėtas VSD mokestis sudarė 1 152,54 Eur. V. K. išmokėti priedai bei premijos per trejus metus beveik trigubai viršijo jai darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį. Tokių sumų išmokėjimas darbuotojai, užimančiai sandėlininkės pareigas, kurios nereikalauja specialaus išsilavinimo, kvalifikacijos, yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas. Didžiausi priedai buvo paskirti ir išmokėti pačiais nuostolingiausiais, sunkiausiais bendrovei metais. Be to, atsakovas, eidamas ŽŪB „Delikatesas“ pirmininko pareigas, nuo 2020 m. pradėjo skirti sau pavienius priedus, o nuo 2022 m. ėmė tai daryti kiekvieną mėnesį. Taip nuo 2020 m. gegužės mėn. iki pat išėjimo iš darbo 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas pasiskyrė 51 767,55 Eur priedus bei nuo 2021 m. iki 2022 m. – 33 587,38 Eur premijas, iš viso 85 354,93 Eur, o nuo priedų bei premijų sumokėta VSD įmoka – 1 510,79 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu pagrindu šios sumos yra paskirtos ir išmokėtos, nes nei V. K., nei R. M. darbo sutartyse nėra darbdavio įsipareigojimo mokėti kintamą darbo užmokesčio dalį – priedus už įvykdytas kokias nors užduotis, bendrovėje nėra patvirtinta nei darbo apmokėjimo sistema, nei tvarka ar kiti lokaliniai aktai, kuriuose būtų išdėstyti premijų bei priedų skaičiavimo ir išmokėjimo reikalavimai. Ieškovės manymu, atsakovui ir jo dukrai priedų bei premijų išmokėjimas buvo teisiškai bei komerciškai nepagrįstas, pažeidė bendrovės veiklos tikslus ir lojalumo pareigą (didžiausi priedai buvo išmokėti tada, kai bendrovė dirbo nuostolingai), interesų konflikto vengimo principus, prieštaravo imperatyviai teisės nuostatai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 6 punktui; bendrovės vadovui darbo užmokestį nustato tik visuotinis narių susirinkimas).

4.       Atsakovas, vadovaudamas ŽŪB „Delikatesas“, asmeniniams poreikiams tenkinti bendrovės vardu iš UAB „Durpa“ nuomojosi automobilį Mercedes Benz X350d, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šio automobilio atsakovas nenaudojo bendrovės veikloje, nes darbo reikalais atsakovas naudojo kitą automobilį – visureigį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atsakovo veiksmų, susijusių su minėta transporto priemone, neteisėtumas pasireiškė ne tik tuo, kad jis, pažeisdamas fiduciarines pareigas, transporto priemonę naudojo asmeniniams interesams tenkinti, taip pat pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir tuo, jog 2019 m. birželio 1 d. nuomos sandorį ieškovės vardu sudarė neturėdamas tam įgaliojimo, t. y. negavęs bendrovės narių susirinkimo pritarimo, nors apytikslę sandorio vertę žinojo (tai patvirtina sumokėtas 50 000 Eur avansas pagal sutartį). ŽŪB „Delikatesas“ įstatų (toliau – ir įstatai) VII skyriaus 4.9 punkte buvo numatyta, kad išimtinei bendrovės narių susirinkimo kompetencijai priskiriamas sprendimų, susijusių su bendrovės sudaromais sandoriais, kurių vertė didesnė nei 28 962 Eur, priėmimas. Be to, nuomos sutartis sudaryta nuostolingiausiais bendrovės metais. Už automobilio nuomą, remontą, draudimą ieškovės patirti nuostoliai – 45 347,60 Eur.

5.       Ieškovės manymu, civilinė atsakomybė atsakovui kyla vadovaujantis visais trimis teismų praktikoje išskirtais pagrindais: pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ir priėmus netinkamą verslo sprendimą. Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių ieškovei atsiradimą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai).

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidas

.

7.       Teismas, prieš nuspręsdamas dėl atsakovo, kaip buvusio ieškovės vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, įvertino atsakovo argumentus, kad atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu faktiniu ieškovės vadovu buvo V. K., kuris spręsdavo visus esminius bendrovės klausimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus atsakovo ir jo dukters V. K. parodymus. Teismas, vertindamas V. K. parodymų patikimumą, atsižvelgė į tai, kad V. K. yra susijusi su atsakovu giminystės ryšiais – yra jo dukra, jos bei atsakovo santykiai su V. K. yra konfliktiški. Byloje apklausti kiti liudytojai nepatvirtino, kad jiems yra žinoma apie tai, jog bendrovei faktiškai vadovavo V. K. Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis organizavo kasdienę įmonės veiklą ir priiminėjo su ja susijusius sprendimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ŽŪB ,,Delikatesas“ įstatus bendrovės narių susirinkimui priskirta kompetencija dėl svarbiausių bendrovės klausimų, todėl atsakovo argumentai, kuriuos jis itin akcentavo bylos nagrinėjimo metu – jog V. K. su juo nesitarė dėl skerdyklos statybos ir įrengimo bei kitais svarbiais strateginiais klausimais, neturi teisinės reikmės. Teismas nusprendė, kad atsakovo bei liudytojos V. K. paaiškinimai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog faktiniu ŽŪB ,,Delikatesas“ vadovu buvo jos pajininkas V. K.     

8.       Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, skiriant premijas bei priedus, nesutiko su atsakovo argumentu, kad premijas bei priedus nustatinėjo pajininkas V. K. Tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, kad bendrovėje nebuvo nustatytos nei darbo apmokėjimo, nei premijų bei priedų skyrimo tvarkos. Atsižvelgęs į liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad priedai bei premijos iš esmės buvo nustatomi atsakovo, išskyrus tuos atvejus, kai priedai buvo padidinti dėl pavadavimo, taip pat buvo atsižvelgiama į bendrovės skyrių vadovų teikiamus duomenis apie darbo rezultatus. Tačiau vieningos nei priedų, nei premijų sistemos bendrovėje nebuvo, o tai lėmė ydingą ir galimai neteisingą darbo apmokėjimo sistemą. Visgi, teismo vertinimu, nuo 2014 m. bendrovėje nesant darbo apmokėjimo, premijavimo bei priedų mokėjimo tvarkos, nėra žinomi kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti paskirtų priedų atsakovui bei V. K. teisėtumą bei pagrįstumą. Tokių kriterijų nenurodė ir ieškovė. Tai reiškia, kad skiriant premijas ir priedus lemiamą reikšmę turėjo subjektyvus vertinimas, o teismo išvados, padarytos ieškovės nurodytų argumentų pagrindu (atsakovo bei V. K. atliekamų darbo funkcijų apimtis buvo per maža, neatitiko gaunamų priedų bei premijų), nesant lokalinių teisės aktų dėl darbuotojų premijavimo, būtų teisiškai nepagrįstos. Pažymėta, kad ieškovė, kaip ieškinio pagrindo nenurodė atsakovo neteisėto neveikimo – kad atsakovas neparengė darbo apmokėjimo bei premijavimo tvarkos, todėl teismas šių atsakovo veiksmų (neveikimo) kaip civilinės atsakomybės sąlygos nevertino.

9.       Teismas, be kita ko, nustatė, kad aplinkybės dėl premijų ir priedų skyrimo bendrovės pajininkams buvo žinomos. Iš ŽŪB ,,Delikatesas“ įstatų VII skyriaus 4.6 punkto matyti, kad pajininkų susirinkimas turi išimtinę teisę svarstyti bendrovės administracijos darbą, tvirtinti veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną. Įstatų 4.7 punktas numato, kad susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisykles, darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatus. Tačiau tokie lokaliniai aktai bendrovėje nebuvo nei parengti, nei patvirtinti. Bendrovės nariai turi teisę (įstatų VI skyriaus 5.1.8 punktas) susipažinti su administracijos vadovo sprendimais, bendrovės balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais. Priedai (premijos), nesivadovaujant lokaliniais aktais, buvo mokami aštuonerius metus, todėl pajininkams turėjo būti žinoma apie priedų išmokėjimą bei jų dydį atsakovui ir V. K. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad vieną kartą per metus būdavo atliekamas nepriklausomas auditas pajininko V. K. iniciatyva. Iš V. K. paaiškinimų matyti, kad 2022 m. gruodžio mėn. konfliktas su atsakovu dėl jo atliekamų darbo funkcijų kilo po tokio audito nustačius, jog kasoje trūksta apie 18 000 Eur, o ne dėl išmokėtų priedų bei premijų jam ir V. K. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai įmonė moki, esant akcininkų arba pajininkų neformaliam pritarimui arba pritarimui konkliudentiniais veiksmais, nėra pagrindo kvalifikuoti atsakovo atliktų veiksmų dėl premijų bei priedų sau ir V. K. išmokėjimo ir su jais susijusių kitų įmokų sumokėjimo, kaip neteisėtų.

10.       Teismas nurodė, kad jis bylos šalims siūlė apklausti liudytoja UAB ,,Durpa“, su kuria sudaryta ginčo automobilio nuomos sutartis, vadovę ir V. K. seserį G. J., tačiau abi šalys tokius prašymus teikti atsisakė, o teismas pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį nėra aktyvus ir įrodymų rinkti savo iniciatyva negali. Todėl, įvertinęs atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimus, teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kas buvo automobilio nuomos sandorio iniciatorius.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, jog bendrovė visada turėjo du automobilius –Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas naudojosi kasdieninėje veikloje, ir Subaru Tribeka, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris būdavo naudojamas kaip atsarginis, kai pirmasis sugesdavo ir būdavo remontuojamas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Subaru automobilio dokumentai į bylą nepateikti, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog bendrovė naudojasi šiuo automobiliu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir liudytojai patvirtinto, kad Subaru automobilis, prieš sudarant 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, buvo perduotas naudotis V. K. sutuoktinei. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendrovė savo veikloje naudojo du automobilius, o išnuomotas automobilis Mercedes Benz X350d, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, nors ir retai, bet buvo naudojamas kaip pakaitinis, priėjo prie išvados, jog šio automobilio nuomos sandorio sudarymas nėra susijęs su nuostolių bendrovei atsiradimu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo parkuojamas atsakovo namų valdoje, jog vieną kartą automobilį techninei apžiūrai pristatė atsakovo sūnus Vilniuje, nepatvirtina fakto, jog jis buvo naudojamas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nėra pateikusi teismui automobilio ridos duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie automobilio intensyvų naudojimą nuo jo įsigijimo, taip pat duomenų, kad nuo 2022 m. gruodžio mėn., kai atsakovas buvo atleistas iš darbo, ieškovė būtų nutraukusi šio automobilio nuomos sutartį ar apie automobilio Subaru naudojimą bendrovės veikloje. Bendrovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutarties sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis būtų buvusi sunki.  

12.       Teismas, įvertinęs 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, nenustatė, kad sutartis yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga. Nors atsakovas teigė, kad automobilis nebuvo dažnai naudojamas bendrovės veikloje, tačiau buvo išnuomotas kaip pakaitinis bendrovės automobilis, nes turėtas automobilis Subaru buvo perduotas naudotis V. K. sutuoktinei. Sutartyje numatytas nuomos mokestis neviršijo ankstesne nuomos sutartimi numatyto kito automobilio nuomos mokesčio, nėra įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Nors ieškovė teigė, kad dėl sandorio vertės atsakovas neturėjo teisės minėto sandorio pasirašyti, tačiau, sudarant neterminuotą sutartį, sandorio vertė nebuvo žinoma, todėl atsakovas savo įgaliojimų, sudarant sandorį, neviršijo. Nurodytų motyvų pagrindu teismas nenustatė pagrindo daryti išvados, kad atsakovas priėmė netinkamą verslo sprendimą ir ieškovės nurodytais argumentais pripažinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

13.       Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovės ieškinys atmestas.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

14.       Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Delikatesas“ apeliaciniame skunde prašo: priimti kartu su skundu pateiktus papildomus įrodymus; jei atsakovas atsiliepime į skundą prieštaraus, savaip interpretuos skunde aprašytą audito išvadose nurodytą informaciją, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas, spręsdamas dėl išmokėtų priedų bei premijų, neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirma, teismas nepagrįstai neatliko priedų ir premijų dydžio adekvatumo vertinimo, konstatuodamas, kad nesant bendrovėje patvirtintos priedų ir premijų mokėjimo tvarkos, o ieškovei neįrodinėjus, kokia ta tvarka turėjo būti, teismas negalėjo nustatyti, kokia dalis priedų ir premijų buvo išmokėta pagrįstai. Teismas, konstatavęs, kad priedų bei premijų skyrimas priklausė nuo subjektyvių aplinkybių, t. y. juos skiriančio asmens (atsakovo) vertinimo, tokio vertinimo įrodinėjimo naštos perkelti ieškovei negalėjo. Būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti ir pagrįsti, kokiu pagrindu V. K. jis, savo subjektyviu vertinimu, nesant patvirtintos konkrečios priedų mokėjimo tvarkos, apskaičiavo ir išmokėjo priedus bei premijas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad atsakovas apskritai neturėjo teisės darbuotojams mokėti priedų, nesant rašytinės darbo apmokėjimo ir darbuotojų skatinimo sistemos. Antra, atsakovas savo atsikirtimų neįrodinėjo įrodymais, o ieškovė pateiktais įrodymais paneigė atsakovo žodinius atsikirtimus dėl tariamų jo dukros dirbtų viršvalandžių ir pavadavimų. Trečia, tiek ieškovės pateikti įrodymai, tiek liudytojų parodymai pagrindžia, kad atsakovo V. K. mokėtos premijos ir priedai nepagrįsti, viršvalandžių ji nedirbo, užimtos pareigos nereikalavo specialių gebėjimų. Teismas dalies ieškovės pateiktų įrodymų neįvertino, sprendimą pagrįsdamas atsakovo ir V. K. prieštaringais paaiškinimais. Ketvirta, teismas, manydamas, kad ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydis nepagrįstas, galėjo pats nustatyti nuostolių dydį, tačiau to nepagrįstai nedarė, taip palikdamas ieškovės interesus neapgintus.

14.2.                      Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad apie atsakovo sau bei dukrai paskirtų priedų ir premijų išmokėjimą ieškovės pajininkai žinojo ir tam pritarė konkliudentiniais veiksmais. Pirma, atsakovas neįrodinėjo, kad apie jo sau ir dukrai mokamus priedus bei premijas žinojo visi bendrovės pajininkai, kurių bendrovėje buvo 26. Teismas tokią išvadą padarė savo iniciatyva ir priėmė sprendimą, turintį reikšmės kitų bendrovės pajininkų interesams. Tai sudaro poreikį įvertinti, ar neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Antra, teismas šią išvadą padarė remdamasis ŽŪB „Delikatesas“ įstatuose įtvirtinta visuotinio narių susirinkimo teise (bet ne pareiga) susipažinti su administracijos vadovo sprendimais, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, o narių nepasinaudojimas tokia teise automatiškai nepadaro atsakovo (bendrovės pirmininko), pažeidusio fiduciarines pareigas, veiksmų teisėtais. Priešingas aiškinimas (kaip aiškina pirmosios instancijos teismas) reikštų, kad bendrovės narių ir jų išrinkto vienasmenio valdymo organo nesieja fiduciariniai santykiai, neegzistuoja vadovo sąžiningumo prezumpcija. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 2.87 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta vienasmenio valdymo organo pareiga raštu informuoti kitus juridinio asmens valdymo organo narius apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje (kai asmeniniai (šiuo atveju atsakovo dukros) interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Nesivadovavimas šia norma lėmė materialiosios teisės pažeidimo atvejį. Ketvirta, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas užsiminė, jog bendrovėje buvo atliekami auditai ir todėl esą preziumuojama, kad iš jų visiems pajininkams buvo žinoma apie atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškovė ir trečiasis asmuo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad apie atsakovo neteisėtus veiksmus sužinojo tik po atsakovo išėjimo iš darbo. Be to, nors byloje kartą ir buvo užsiminta apie auditą, tačiau atsakovas nepateikė į bylą audito išvados, išvada nebuvo tiriama. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, remdamasis byloje net netirtu įrodymu, ieškovės interesus paliko neapgintus, priimdamas ne tik neteisėtą, bet ir neteisingą bei logikai prieštaraujantį sprendimą.

14.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininko nesąžiningumas preziumuojamas tuo atveju, jeigu sudaromas sandoris su artimais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Nurodžius aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo nesąžiningumo faktą, įrodinėjimo našta, paneigiant nesąžiningumo prezumpciją, pereina atsakovui. Toks aiškinimas sutampa su CK 2.87 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga raštu informuoti narių susirinkimą apie aplinkybes, kai jo asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pirmosios instancijos teismas ne tik šios prezumpcijos paneigimą perkėlė ieškovei, tačiau ir atsakovo aplaidumą, vykdant vadovo pareigas, ir operacijų, įsakymų, tvarkų netvirtinimą arba netinkamą atlikimą vertino atsakovo naudai.

14.4.                      Teismas nepagrįstai nepripažino automobilio nuomos sandorio neteisėtu. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų. Ieškovė  nurodytas aplinkybes įrodė atsakovo ir G. J. elektroniniu susirašinėjimu, iš kurio matoma, kad sandorio iniciatorius buvo atsakovas, taip pat duomenimis iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „REGITRA“, techninių apžiūrų centro, kurių teismas nevertino, o atsakovo pasyvumo įrodinėjant atsikirtimus neigiamas pasekmes perkėlė ieškovei. Bylos įrodymai pagrindžia, kad ginčo automobilis atsakovo buvo laikomas namuose, juo naudojosi atsakovo sūnus, gyvenantis Vilniuje, ir būtent dėl to Vilniuje buvo atliekama techninė apžiūra. Teismas neįvertino 2019 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurios matyti, kad automobilio nuomos sandorio sudarymo metais bendrovė patyrė 111 250 Eur nuostolius. Nebuvo poreikio nuomotis kitą automobilį, kadangi darbo tikslams bendrovėje buvo atsakovo naudojamas kitas automobilis Mercedes Benz. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar ekonomiškai pagrįsta dėl laikotarpio, kada pagrindiniam automobiliui keičiamos padangos, ištisus metus nuomotis kitą automobilį.  

15.       Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo: nepriimti ieškovės su skundu pateiktų rašytinių įrodymų; netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

15.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad priedai ir premijos, nesivadovaujant vidiniais dokumentais, buvo mokami aštuonerius metus, todėl pajininkams apie tai turėjo būti žinoma. Jeigu įmonė moki, jos vadovo veiksmų, esant pajininkų neformaliam pritarimui, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip neteisėtų ir nulėmusių žalą. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir neįrodė tiek žalos fakto, tiek ir jos dydžio bei priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

15.2.                      Atsakovas nesutinka, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 2.87 straipsnio 5 dalį. Pirma, byloje nėra nustatyta, kad atsakovo asmeniniai interesai būtų prieštaraujantys juridinio asmens interesams. Antra, atsakovui vadovaujant bendrovei ji veikė pelningai. Trečia, trečiasis asmuo neginčijo savo suinteresuotumo skatinti bendrovėje gerai dirbančius asmenis. Ketvirta, būtent trečiojo asmens iniciatyva V. K. pradėjo dirbti bendrovėje. Penkta, V. K. priedai ir premijos buvo mokami kaip bendrovės darbuotojai, dirbančiai pagal darbo sutartį ir savo darbu kuriančiai pridėtinę vertę.

15.3.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas darbo reikalais naudojosi automobiliu Subaru Tribeka, kuris perduotas naudotis trečiojo asmens žmonai, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovei galėjo būti reikalingas ir 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi išsinuomotas automobilis Mercedes Benz. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasirašęs lokalinį aktą, kurio pagrindu buhalterė pervedė 50 000 Eur avansą UAB ,,Durpa“. Apie avanso pervedimą atsakovas nežinojo. Atsakovo veiksmuose, pasirašant automobilio nuomos sutartį, teismas pagrįstai neįžvelgė ūkinės komercinės rizikos peržengimo, taip pat ir neteisėtų veiksmų.

15.4.                      Teismas nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso normų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad sprendime ne dėl visų įrodymų pasisakyta išsamiai ar tai, jog įrodymai įvertinti ne ieškovės naudai, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė sutinkantis su visais apeliacinio skundo argumentais.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB ,,Delikatesas“ pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus apie atsakovo R. M. nekilnojamąjį turtą; priėmė ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – nepriklausomo auditoriaus išvadas dėl ieškovės finansinių ataskaitų audito už 2020–2022 m., ir sudarė galimybę atsakovui R. M. bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikti nuomonę dėl ieškovės naujai pateiktų ir priimtų rašytinių įrodymų.

20.       Atsakovas R. M. 2024 m. gegužės 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teismas sprendime rėmėsi ne ieškovės pateiktomis auditorių išvadomis, o trečiojo asmens paaiškinimais dėl auditų atlikimo bendrovėje. Ieškovės pateikti įrodymai nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo.

21.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. 2024 m. gegužės 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, kaip minėjo bylos nagrinėjimo metu, bendrovės veikla domėjosi tik tiek, kiek buvo būtina jo, kaip pajininko, pareigoms vykdyti. Profesionalių auditų pats niekada neužsakinėjo ir audito įmonių nesamdė. Vienintelis patikrinimas buvo atliekamas atsakovui pasišalinus iš tuometinio ŽŪB „Delikatesas“ vadovo pareigų, tačiau jį atliko patys bendrovės darbuotojai, o ne samdyta profesionali auditorių įmonė. Šio audito (patikrinimo) metu paaiškėjo ir byloje nagrinėjami atsakovo nesąžiningo veikimo atvejai. Kaip matoma iš pateiktų naujų įrodymų – audito išvadų, bendrovės pajininkai, net jei ir būtų buvę supažindinti su išvadomis, duomenų apie V. K. bei buvusiam pirmininkui išmokėtą darbo užmokestį nebūtų galėję pastebėti, taip pat išvadose neatsispindi ir automobilio nuomos sandoris, kuris analizuojamas šioje byloje. Trečiasis asmuo prašo priimti kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus – prašymą suteikti informaciją bei UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ atsakymą į paklausimą dėl finansinių auditų apimties.

22.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, rašytinius paaiškinimus pateikė dėl apeliacinės instancijos teisme naujai pateiktų ir priimtų įrodymų, atsakovo ir trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai priimami į bylą.

23.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑66/2015).

24.       Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, V. K. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

25.       Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei atsakovas prieštaraus, savaip interpretuos skunde aprašytą audito išvadose nurodytą informaciją.

26.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Visų pirma, pati apeliantė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo sieja tik su vieno iš bylos įrodymo – audito išvados atitinkamu vertinimu. Antra, bylos šalys dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo išsamiai galėjo pasisakyti, teikdamos savo poziciją raštu, dėl naujai priimtų įrodymų atsakovui ir trečiajam asmeniui taip pat suteikta galimybė išdėstyti poziciją raštu. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

28.       ŽŪB ,,Delikatesas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. gegužės 26 d. Pertvarkius bendrovę, nuo 2024 m. kovo 12 d. ŽŪB ,,Delikatesas“ tapo UAB ,,Delikatesas“.

29.       Iš ŽŪB ,,Delikatesas“ 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 11 541 613 Eur pajamas, uždirbo 263 085 Eur pelną; nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo 13 268 587 Eur pajamas, patyrė 111 250 Eur nuostolius. Iš 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. gavo 17 191 079 Eur pajamas, patyrė 27 184 Eur nuostolius; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. gavo 20 568 829 Eur pajamas, patyrė 4 697 608 Eur nuostolius.

30.       ŽŪB ,,Delikatesas“ įstatuose, patvirtintuose 2016 m. rugsėjo 9 d. narių susirinkimo protokolu Nr. 2, nustatyta, kad bendrovės valdymo organai yra bendrovės narių susirinkimas ir administracijos vadovas – pirmininkas (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 1 punktas). Bendrovėje valdyba nesudaroma, valdybos funkcijas pagal kompetenciją atlieka bendrovės narių susirinkimas ir pirmininkas (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 2 punktas). 

31.       Bendrovės nariai turi teisę: 1) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; 2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui; 3) dalyvauti ir balsuoti bendrovės narių susirinkimuose asmeniškai ar per įgaliotinius iš bendrovės narių, atvirai reikšti savo nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai gerinti <...>; 4) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus); 5) skolinti bendrovei ir skolintis iš bendrovės lėšas pagal narių susirinkimo nustatytą tvarką ir dydžius <...>; 6) pirmumo teise įsigyti parduodamą kito bendrovės nario pajų; 7) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktais; 8) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo sprendimais, bendrovės balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos <...> (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės narių ir pajininkų teisės ir pareigos“ 5 punktas).

32.       Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis valdymo organas (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 3 punktas), turintis išimtinę teisę: 1) priimti, keisti ir papildyti bendrovės įstatus; 2) priimti naujus bendrovės narius, atleisti ir šalinti narius iš bendrovės; 3) rinkti ir atleisti bendrovės administracijos vadovą, revizijos komisijos narius (revizorių), išrinkti likvidacinės komisijos narius (likvidatorių); 4) steigti ir uždaryti bendrovės filialus ir atstovybes; 5) tvirtinti administracijos, revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus; 6) svarstyti bendrovės administracijos darbą, tvirtinti veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną; 7) tvirtinti bendrovės vidaus tvarkos taisykles, darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatus, kitus savo nuožiūra reikalingus dokumentus, kuriuose būtų nustatyti konkretūs bendrovės narių ir samdomų darbuotojų darbo laiko ir technologinės drausmės, bendrovės nuosavybėje esančio privataus turto naudojimo ir kita darbo santykių reguliavimo tvarka, privaloma visiems nariams ir samdomiems darbuotojams; 8) nustatyti turto įvertinimo ir perkainojimo tvarką, sudaryti tam komisiją, o atlikus inventorizaciją ir perkainojimą – tvirtinti turto vertę; 9) priimti sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio vertė yra didesnė kaip 10 proc. viso bendrovės ilgalaikio turto vertės, pardavimo ir įkeitimo, dėl investicijų, kreditų gavimo ir kitų sandorių, kurių vertė didesnė kaip 28 962 Eur; 10) spręsti administracijai pavestus veiklos klausimus, jeigu to prašo administracijos vadovas; 11) spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus, jeigu tai nepriskirta administracijos vadovo kompetencijai (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 4 punktas).

33.       ŽŪB ,,Delikatesas“ 2023 m. balandžio 18 d. pažymoje nurodyta, kad pažymos datai bendrovėje yra 26 pajininkai.

34.       Pirmininkas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Priminką iš susirinkimo narių renka ir prireikus atšaukia narių susirinkimas (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 11 punktas). Pirmininkas vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis, bendrovės vardu reiškia reikalavimus ir atstovauja bendrovei teismuose. Pirmininko darbo tvarką, pareigas ir įgaliojimus nustato narių susirinkimo patvirtinti administracijos vadovo darbo reglamentai bei pareigybių nuostatai (įstatų VII skyriaus ,,Bendrovės organai“ 12 punktas).

35.       ŽŪB ,,Delikatesas“ pirmininko pareiginiuose nuostatuose Nr. 31, patvirtintuose ŽŪB ,,Delikatesas“ pirmininko 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3-D, numatytos pirmininko pareigos, tarp jų: formuoti bendrovės vystymosi tikslus ir uždavinius, numatyti strategiją jiems pasiekti (8 punktas); organizuoti veiklą iškeltiems tikslams pasiekti, užtikrinti jos ritmingą ir pelningą darbą, sprendžiant klausimus savo kompetencijų ribose (9 punktas); planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pardavimų apimtis ir bendrovės finansinius rezultatus (10 punktas); priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartis (18 punktas); motyvuoti darbuotojus geram ir kokybiškam darbui, skatinti darbuotojų iniciatyvą ir atsakomybę, protingą riziką darbe bei bendrovės vardo saugojimą, siekiant darbuotojų ir bendrovės tikslų integravimo (19 punktas); skirti priimtiems darbuotojams paskatinimus bei nuobaudas (20 punktas); tvirtinti bendrovės darbo tvarkos taisykles, kolektyvinę sutartį, darbuotojų pareiginius nuostatus, pareiginius atlyginimus, premijavimo sąlygas, priedus ir priemokas prie darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos instrukcijas, priešgaisrines instrukcijas, leisti įsakymus (23 punktas); kontroliuoti, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės–buhalterinės operacijos, jog jos būtų įformintos pagal taisykles (26 punktas); bendrovės vardu pasirašyti sandorius, bankinius bei finansinius dokumentus, pavedimus (32 punktas) ir kita.

36.       Atsakovas R. M. 2005 m. birželio 1 d. darbo sutartimi Nr. 719 priimtas į ŽŪB ,,Delikatesas“ žaliavų realizacijos vadovo pareigas; nustatyta mėnesinė alga – 1 000 Lt (darbo sutarties 3 punktas). Darbo sutarties 3 punktas pakeistas 2008 m. gegužės 6 d. – nustatyta mėnesinė alga – 2 100 Lt; nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. nustatyta mėnesinė alga – 2 000 Lt. Nuo 2013 m. sausio 10 d. atsakovui nustatytos papildomos pareigos – transporto vadybininkas. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal 2014 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą atsakovas paskirtas ŽŪB ,,Delikatesas“ pirmininku, nustatyta mėnesinė alga – 4 000 Lt. Pagal 2015 m. balandžio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą nuo 2015 m. gegužės 1 d. atsakovui nustatyta mėnesinė alga – 3 000 Eur. Priedo prie darbo sutarties, pasirašyto 2018 m. gruodžio 17 d., pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir jis išdėstytas taip: ,,mėnesio darbo užmokestis – 3 867 Eur neatskaičius mokesčių, galimi priedai, premijos pagal lokalinius bendrovės teisės aktus <...>“. Priedo prie darbo sutarties pagrindu pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 4 nuo 2019 m. spalio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatytas – 6 847 Eur. Atsakovas R. M. 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą atleisti jį iš pirmininko pareigų nuo 2022 m. gruodžio 21 d.; darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37.       Byloje pateiktos R. M. atlyginimų apskaičiavimo ataskaitos, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovui apskaičiuotas 203 534,82 Eur atlyginimas, 51 767,55 Eur priedai ir 33 587,28 Eur premijos (su mokesčiais), nuo jų sumokėta VSD įmokos suma – 1 510,79 Eur: 2020 m. gegužės mėn. atsakovui apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 4 341 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 76,84 Eur; 2020 m. birželio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 4 341 Eur, VSD įmoka – 76,84 Eur; 2021 m. sausio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, metinė premija – 14 735,18 Eur, VSD įmoka – 260,81 Eur; 2021 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 4 910 Eur, VSD įmoka – 86,91 Eur; 2022 m. sausio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 535 Eur, premija – 18 852,20 Eur, VSD įmoka – 396,25 Eur; 2022 m. vasario mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 3 964,05 Eur, priedas – 2 836 Eur, VSD įmoka – 50,20 Eur; 2022 m. kovo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 535,77 Eur, priedas – 3 979 Eur, VSD įmoka – 70,43 Eur; 2022 m. balandžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur; 2022 m. gegužės mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 4 357,18 Eur, priedas – 2 333,55 Eur, VSD įmoka – 41,30 Eur; 2022 m. birželio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur; 2022 m. liepos mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur; 2022 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 5 602,09 Eur, priedas – 3 490 Eur, VSD įmoka – 61,77 Eur; 2022 m. spalio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 5 216,76 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur; 2022 m. lapkričio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 6 847 Eur, priedas – 3 667 Eur, VSD įmoka – 64,91 Eur.

38.       V. K. (tuo metu M.) 2015 m. kovo 30 d. darbo sutarties Nr. 1415 pagrindu priimta į ŽŪB ,,Delikatesas“ sandėlininkės pareigas, nustatyta mėnesinė alga – 493 Eur (darbo sutarties 3 punktas). Nuo 2017 m. balandžio 1 d. V. K. pareigos pakeistos į pirkimų vadovės, nustatyta mėnesinė alga – 693 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties priedu papildytas darbo sutarties 3 punktas, numatant, jog galimas papildomas skatinimas. Priedo prie darbo sutarties, pasirašyto 2018 m. gruodžio 17 d., pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir išdėstytas taip: ,,mėnesio darbo užmokestis – 893 Eur neatskaičius mokesčių, galimi priedai, premijos pagal lokalinius bendrovės teisės aktus <…>“. V. K. 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą atleisti ją iš pirkimų vadovės pareigų nuo 2022 m. gruodžio 21 d.; darbo sutartis nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 21 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

39.       Byloje pateiktos V. K. apskaičiuotų atlyginimų ataskaitos, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. V. K. apskaičiuotas 25 758,21 Eur atlyginimas, 59 975,34 Eur priedai ir 5 140 Eur premijos (neatskaičius mokesčių), nuo jų sumokėtų VSD įmokų suma – 1 152,54 Eur; 2020 m. balandžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 850,48 Eur, priedas – 1 102 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 19,51 Eur; 2020 m. gegužės mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 848,35 Eur, priedas – 245,10 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 4,34 Eur; 2020 m. birželio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 852,41 Eur, priedas – 258 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 4,57 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 258 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 4,57 Eur; 2020 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 631 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 11,17 Eur; 2020 m. spalio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 1 190 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 21,06 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 850,48 Eur, priedas – 964 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 17,06 Eur; 2020 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 552,81 Eur, priedas – 624 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 11,04 Eur; 2021 m. sausio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 1 128 Eur, premija – 1 930 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 54,13 Eur; 2021 m. vasario mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 848,35 Eur, priedas – 258 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 4,57 Eur; 2021 m. kovo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 852,41 Eur, priedas – 245,27 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 4,34 Eur; 2021 m. balandžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 095 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 37,08 Eur; 2021 m. gegužės mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 100 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 37,17 Eur; 2021 m. birželio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 100 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 37,17 Eur; 2021 m. liepos mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 722 Eur, priedas – 1 700 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 30,09 Eur; 2021 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 100 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 37,17 Eur; 2021 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 649,45 Eur, priedas – 1 527,27 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 27,03 Eur; 2021 m. spalio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 850,48 Eur, priedas – 2 000 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 35,40 Eur; 2021 m. lapkričio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 249,65 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 39,82 Eur; 2021 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 100 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 37,17 Eur; 2022 m. sausio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 970 Eur, premija – 3 210 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 109,39 Eur; 2022 m. vasario mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 564 Eur, priedas – 2 189 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 38,75 Eur; 2022 m. kovo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 854,17 Eur, priedas – 2 970 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 52,57 Eur; 2022 m. balandžio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 970 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 52,57 Eur; 2022 m. gegužės mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 2 970 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 52,57 Eur; 2022 m. birželio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 722,90 Eur, priedas – 2 404,29 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 42,56 Eur; 2022 m. liepos mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 3 840 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 67,97 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 771,23 Eur, priedas – 2 565 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 45,40 Eur; 2022 m. rugsėjo mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 3 840 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 67,97 Eur; 2022 m. spalio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 680,38 Eur, priedas – 2 262,86 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 40,05 Eur; 2022 m. lapkričio mėn. apskaičiuotas atlyginimas – 893 Eur, priedas – 6 119 Eur, VSD įmoka nuo priedų ir premijų 108,31 Eur.

40.       ŽŪB ,,Delikatesas“ 2023 m. gegužės 22 d. pažymoje nurodyta, kad V. K. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo surašyta įsakymų dėl pavadavimų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra fiksuota apie tai, kad V. K. dirbo viršvalandžius. ŽŪB ,,Delikatesas“ 2023 m. kovo 30 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad G. Z., užėmusiai sandėlininkės pareigas iki V. K., per laikotarpį, kuomet ji dirbo sandėlininke, priedai prie darbo užmokesčio mokami nebuvo.

41.       Tarp UAB ,,Durpa“, atstovaujamos direktorės G. J., (nuomotoja) ir ŽŪB ,,Delikatesas“, atstovaujamos pirmininko R. M., (nuomininkė) 2016 m. gegužės 23 d. sudaryta automobilio Mercedes Benz GLE 350d, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – ir I Sutartis), kuria nuomotoja už nustatytą mokestį suteikė teisę laikinai naudotis ir valdyti nuomotojai nuosavybės teise priklausiančiu automobiliu, o nuomininkė įsipareigojo mokėti 1 300 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nuomos mokestį per mėnesį (I Sutarties 1, 8 punktai). Nuomininkė įsipareigojo: naudotis automobiliu pagal paskirtį, pagal nuomos sutarties sąlygas ir naudoti jį bendrovės pajamoms uždirbti (I Sutarties 4 punktas); prižiūrėti techninę automobilio būklę, atlikti techninius automobilio aptarnavimus, pasirūpinti ir apmokėti arba kompensuoti papildomų saugos sistemų įrengimą, atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą, jei reikia (I Sutarties 5 punktas); kompensuoti automobilio ir jo valdytojo civilinės atsakomybės bei KASKO draudimo išlaidas, atlyginti transporto priemonės atstatymo išlaidas, kai draudikas jų neatlygins (I Sutarties 6 punktas); apmokėti automobilio naudojimo, kuro ir kitų sunaudotų medžiagų išlaidas bei sumokėti rinkliavas (I Sutarties 7 punktas). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad minėtu automobiliu naudojosi R. M.

42.       Tarp UAB ,,Durpa“, atstovaujamos direktorės G. J., (nuomotoja) ir ŽŪB ,,Delikatesas“, atstovaujamos pirmininko R. M., (nuomininkė) 2019 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio Mercedes Benz X, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – ir II Sutartis), kuria nuomotoja už nustatytą mokestį suteikė teisę laikinai naudotis ir valdyti nuomotojai nuosavybės teise priklausiančiu automobiliu, o nuomininkė įsipareigojo mokėti 1 100 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nuomos mokestį per mėnesį (II Sutarties 1, 8 punktai). Nuomininkė įsipareigojo: naudotis automobiliu pagal paskirtį, pagal nuomos sutarties sąlygas ir naudoti jį bendrovės pajamoms uždirbti (II Sutarties 4 punktas); prižiūrėti techninę automobilio būklę, atlikti techninius automobilio aptarnavimus, pasirūpinti ir apmokėti arba kompensuoti papildomų saugos sistemų įrengimą, atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą, jei reikia (II Sutarties 5 punktas); kompensuoti automobilio ir jo valdytojo civilinės atsakomybės bei KASKO draudimo išlaidas, atlyginti transporto priemonės atstatymo išlaidas, kai draudikas jų neatlygins (II Sutarties 6 punktas); apmokėti automobilio naudojimo, kuro ir kitų sunaudotų medžiagų išlaidas bei sumokėti rinkliavas (II Sutarties 7 punktas). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad minėtu automobiliu naudojosi taip pat R. M.

43.       Iš ŽŪB ,,Delikatesas“ banko sąskaitos 2019 m. gegužės 30 d. atliktas mokėjimas UAB ,,Durpa“ 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma – ,,Avansas pagal susitarimą“. ŽŪB ,,Delikatesas“ išrašai iš atsiskaitymų su UAB ,,Durpa“ patvirtina, kad iš sumokėto avanso buvo išskaitomas nuomos mokestis už automobilį Mercedes Benz X, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. už automobilio nuomą sumokėta 42 592 Eur nuomos mokesčio, atlikti remonto darbai už 211,34 Eur pagal UAB ,,VEHO Lietuva“ 2020 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 701MA380979, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. sumokėta 2 352,81 Eur už KASKO draudimą, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. sumokėta 191,45 Eur už transporto priemonės valdytojo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

44.       UAB ,,Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2023 m. gegužės 31 d. rašte pateikta informacija, kad automobilis Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), į techninę apžiūrą buvo pristatytas: 2019 m. gegužės 31 d. į Klaipėdos techninės apžiūros centrą; 2021 m. lapkričio 17 d. į Joniškio techninės apžiūros centrą; 2022 m. lapkričio 5 d. į Vilniaus Avižienių techninės apžiūros centrą (pristačiusio asmens vairuotojo pažymėjo Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ „REGITRA“ duomenimis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas E. M. (atsakovo sūnui).

45.       UAB ,,Mokesčių ekspertų biuras“ nepriklausomo audito išvadose už 2020–2022 m., skirtose ŽŪB ,,Delikatesas“ pajininkams, nurodyta, kad atliktas ŽŪB ,,Delikatesas“ finansinių ataskaitų auditas (ataskaitinių metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką) ir nustatyta, jog pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais pateikia įmonės atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus.

Dėl sąlygų bendrovės vadovo (pirmininko) civilinei atsakomybei taikyti

46.       CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑235‑421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

48.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 50–52 punktai).

49.       Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

50.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

51.       Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41, 42, 45 punktai).

52.       Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (27 punktas). <...> atsakovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (37 punktas).

54.       Byloje pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo siejami su trijų grupių įrodinėjamomis aplinkybėmis: i) dėl atsakovo priedų ir premijų nepagrįsto pasiskyrimo; ii) dėl atsakovo dukrai nepagrįsto priedų ir premijų skyrimo; iii) dėl nepagrįstai sudarytos nuomos sutarties.

Dėl priedų ir premijų skyrimo V. K. bei R. M. vertinimo

55.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 65 115,34 Eur nuostolius, kuriuos sudaro V. K. nepagrįstai paskirti priedai bei premijos ir 1 152,54 Eur VSD įmokos už priedus bei premijas; 85 354,93 Eur nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo sau paskirti priedai bei premijos, 1 510,79 Eur VSD įmokos už priedus bei premijas. Ieškovė teigė, kad atsakovui ir jo dukrai V. K. priedų bei premijų išmokėjimas buvo teisiškai, komerciškai nepagrįstas, pažeidė bendrovės veiklos tikslus ir lojalumo pareigą (didžiausi priedai buvo išmokėti tada, kai bendrovė dirbo nuostolingai), interesų konflikto vengimo principus, prieštaravo imperatyviai teisės nuostatai (ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalies 6 punktui, numatančiam, jog bendrovės vadovui darbo užmokestį nustato tik visuotinis narių susirinkimas). 

56.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų, skiriant ir išmokant priedus bei premijas dukrai V. K. ir sau, neteisėtais.

57.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad: pirma, teismas nepagrįstai neatliko priedų ir premijų dydžio adekvatumo vertinimo, konstatuodamas, jog nesant bendrovėje patvirtintos priedų ir premijų mokėjimo tvarkos bei ieškovei neįrodinėjus, kokia ta tvarka turėjo būti, teismas negalėjo nustatyti, kokia dalis priedų ir premijų buvo išmokėta pagrįstai. Teismas, konstatavęs, kad priedų bei premijų skyrimas priklausė nuo subjektyvių aplinkybių, t. y. juos skiriančio asmens (atsakovo) vertinimo, tokio vertinimo įrodinėjimo naštos perkelti ieškovei negalėjo. Antra, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovui išsimokėjus priedus ir premijas sau bei dukrai, taikoma asmeninių vadovo bei bendrovės interesų konflikto prezumpcija. Trečia, teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad apie atsakovo sau bei dukrai paskirtų priedų ir premijų išmokėjimą ieškovės pajininkai žinojo ir tam pritarė konkliudentiniais veiksmais. Teismas šią išvadą padarė, remdamasis ŽŪB „Delikatesas“ įstatuose įtvirtinta visuotinio narių susirinkimo teise susipažinti su administracijos vadovo sprendimais, o narių nepasinaudojimas tokia teise nepadaro atsakovo (bendrovės pirmininko), pažeidusio fiduciarines pareigas, veiksmų teisėtais.

58.       Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑334/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K3-7-177-701/2017 50–52 punktai).

59.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vidinių aktų dėl priedų ir premijų skyrimo bei apmokėjimo tvarkos bendrovėje nebuvo. Tai patvirtino tiek bylos šalys, tiek posėdžių metu liudytojais apklausti bendrovės darbuotojai.

60.       Išklausius 2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad liudytoja apklausta bendrovės buhalterė G. V. paaiškino, jog darbuotojams priedai buvo mokami pagal susitarimą su pirmininku, t. y. sutartinė alga ir sutartas priedas. Paklausta, ar priedai buvo mokami visiems darbuotojams, atsakyti negalėjo. Nurodė, kad priedus apskaičiuodavo pagal pirmininko įsakymą. Paklausta, kaip būdavo apskaičiuojami priedai, paaiškino, jog priedų dydį nurodydavo pirmininkas, jei darbuotojui reikėdavo sumokėti už pavadavimą, priedą padidindavo. Paklausta, ar būdavo pateikti dokumentai iš bendrovės skyrių dėl priedų apmokėjimo, nurodė, jog neatsimena. Dėl premijų mokėjimų nurodė, kad kasmetinės premijos buvo mokamos visiems darbuotojams iki 2023 m. Premijos buvo apskaičiuojamos jos ir pirmininko pagal formulę – priklausomai nuo darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 15 sek.). Teismo posėdžio metu apklausta bendrovės komercijos direktorė S. U., nurodė, kad ji mėnesio gale apskaičiuodavo jai pavaldiems darbuotojams, t. y. vadybininkams, priedą, kuris priklausė nuo vadybininkų darbo rezultato – tam tikras procentas nuo atliktų pardavimų. Kiekvieno mėnesio gale dėl priedų užpildydavo formą, sutikrindavo duomenis ir formą pateikdavo pirmininkui bei buhalterijai. Aplinkybių dėl kitiems (dirbantiems ne jos vadovaujamame skyriuje) darbuotojams skirtų ir išmokėtų priedų paaiškinti negalėjo (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 6 min. 53 sek.).

61.       Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, jog darbuotojams priedai ir premijos buvo skiriami pirmininko nurodymu ir iš esmės priklausė nuo subjektyvaus pirmininko vertinimo (išskyrus vadybininkus, kurių priedai buvo apskaičiuojami priklausomai nuo darbo rezultatų užpildant ir buhalterijai perduodant formą, taip pat priedus už pavadavimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad bendrovėje nebuvo priimta lokalinių aktų dėl priedų ir premijų skyrimo bei apskaičiavimo tvarkos, tai savaime nesudaro pagrindo atsakovo veiksmų nepripažinti neteisėtais, neįvertinus atsakovo paskirtų priedų ir premijų pagrindo bei dydžio (ne)pagrįstumo.

62.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, vertinant atsakovo veiksmus, susijusius su priedų ir priemokų skyrimu sau bei dukrai V. K., taikytina vadovo asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpcija, o tai atitiktų CK 2.87 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 24 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, spręsdamas klausimą dėl vadovo civilinės atsakomybės už priedų išmokėjimą savo sutuoktinei, pažymėjo, jog lojalumo pareigos pažeidimas gali būti konstatuotas nustačius, kad sutuoktinės atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis (jo priedai) komerciškai nepagrįstas, neatitinka rinkos vidurkio, mokamas be pagrindo skatinant tik vieną konkretų darbuotoją, tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų arba kitais panašiais atvejais.

63.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko atsakovo paskirtų priedų ir premijų sau bei V. K. pagrindo bei dydžio (ne)pagrįstumo vertinimo. 

64.       Pasisakant dėl argumento dėl pajininkų pritarimo atsakovo veiksmams, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė nepripažinti atsakovo veiksmų, skiriant priedus ir premijas, neteisėtais, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką mokios bendrovės akcininkai gali pritarti bendrovės vadovo veiksmams ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, ir tai yra aplinkybė, neleidžianti vadovo veiksmų kvalifikuoti kaip neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl bendrovės pajininkų žinojimo ir pritarimo konkliudentiniais veiksmais atsakovo sprendimams paskirti konkrečių dydžių priedus ir premijas sau bei dukrai:

64.1.                      Pirma, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip bendrovės pirmininkas, būtų priėmęs įsakymus ir (ar) kitokios formos rašytinius sprendimus dėl priedų bei premijų skyrimo sau ir dukrai, ar kitokiu būdu apie tai informavęs pajininkus. Atsakovas teismo posėdžių metu nenurodė, kad buvo priimti konkretūs rašytiniai sprendimai ir (ar) egzistuoja rašytiniai dokumentai dėl priedų bei premijų paskyrimo atsakovui ir V. K. pagrindo ir (ar) pajininkų informavimo apie tai.

64.2.                      Antra, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybės, kad visiems pajininkams buvo žinoma apie priedų ir premijų paskyrimą bei jų dydį. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad priedai ir premijos buvo mokami pajininko V. K. nurodymu, o  apskritai visi sprendimai buvo priimami V. K. Nors atsakovas R. M. ir V. K., apklausti teismo posėdžių metu, nurodė, kad priedus ir premijas skirti nurodė pajininkas V. K., teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo ir V. K. parodymus, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis apie konfliktą su V. K. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atmetė atsakovo argumentus dėl V. K. buvimo faktiniu bendrovės vadovu. Ši teismo išvada apeliaciniu skundu neginčijama. Byloje liudytoja apklausta bendrovės buhalterė patvirtino, kad priedus ir premijas mokėdavo tik atsakovo nurodymu.

64.3.                      Trečia, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išvadą, kad apie priedų ir premijų skyrimą bei jų dydį pajininkams buvo žinoma, rėmėsi ŽŪB ,,Delikatesas“ įstatų VII skyriaus 5.8 punktu, kuriame numatyta, jog bendrovės nariai turi teisę susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo sprendimais, bendrovės balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad minėtoje įstatų nuostatoje įtvirtinta pajininkų teisė, o ne pareiga susipažinti su vadovo sprendimais. Kaip ne kartą minėta šiame sprendime, vadovą ir bendrovę bei kitus bendrovės valdymo organus sieja fiduciariniai santykiai. Laikantis pirmosios instancijos teismo aiškinimo, pagal kurį pajininkams turėjo būti žinoma apie priedų ir premijų atsakovui bei jo dukrai skyrimą bei jų dydį, nes įstatuose numatyta bendrovės narių teisė susipažinti su vadovo sprendimais, paneigiama tarpusavio pasitikėjimu grįstų bendrovės valdymo organų santykių esmė. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad pajininkų galimybės susipažinti su kiekvienu bendrovės vadovo sprendimu skirti kasmėnesinius priedus ir metines premijas bendrovėje, turinčioje virš 200 darbuotojų, juolab byloje nustačius, jog atsakovo rašytinių įsakymų ar kitų sprendimų šiuo klausimu nėra, yra itin ribotos.

64.4.                      Ketvirta, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal ŽŪB ,,Delikatesas“ įstatus narių susirinkimas turėjo išimtinę teisę tvirtinti darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatas (įstatų VII skyriaus 4.7 punktas), o tokia tvarka nebuvo patvirtinta, taip pat neleidžia daryti išvados apie pajininkų žinojimą ir pritarimą konkliudentiniais veiksmais atsakovo sprendimams. Aplinkybė, kad visuotinis narių susirinkimas neparengė ir nepatvirtino lokalinių aktų, nesuteikia teisės atsakovui bendrovės lėšas naudoti nesilaikant CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų. Be to, teisėjų kolegija pirmiau šiame sprendime nurodė, kad aplinkybė dėl tvarkos nebuvimo netrukdo įvertinti atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, remiantis kitais kriterijais.

64.5.                      Penkta, nors teismas nustatė, kad bendrovėje buvo atliekami auditai, o atsakovo neteisėtų veiksmų dėl premijų ir priedų skyrimo audito metu nenustatyta, tokią išvadą teismas padarė byloje apskritai nesant pateiktų audito išvadų. Apeliacinės instancijos teismas į bylą priėmęs naujus įrodymus – nepriklausomo auditoriaus išvadas dėl ieškovės finansinių ataskaitų audito už 2020–2022 m., nustatė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų jose nekonstatuota. Tačiau, audito įmonė tyrė, ar finansinės atskaitomybės dokumentai teisingai atspindi įmonės finansinę padėtį, finansinės veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus. Kitaip tariant, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, atlikti auditai buvo finansiniai, o ne tiksliniai teisiniai, atsakovo veiklos auditai.

64.6.                      Šešta, teisėjų kolegija taip nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo argumentą, kad bendrovėje priedai (premijos), nesivadovaujant lokaliniais aktais, buvo mokami aštuonerius metus, todėl pajininkams turėjo būti žinoma apie priedų išmokėjimą bei jų dydį atsakovui ir V. K. Viena vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad priedai ir premijos darbuotojams buvo mokami aštuonerius metus. Byloje pateikti duomenys patvirtina priedų ir premijų mokėjimą nuo 2020 m. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad pajininkams buvo žinoma apie faktinį priedų ir premijų išmokėjimą darbuotojams, nėra pagrindo daryti išvados, jog pajininkams buvo žinoma apie V. K. ir R. M. ginčo laikotarpiu išmokėtus priedus bei premijas ir jų konkrečius dydžius, juolab nesant šiuo klausimu priimtų atsakovo rašytinių sprendimų.

65.       Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pajininkų žinojimo ir pritarimo atsakovo sprendimams paskirti priedus bei premijas sau ir dukrai ginčo laikotarpiu nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nusprendė, kad, nesant bendrovėje patvirtintos priedų ir premijų skyrimo bei išmokėjimo tvarkos, nėra galimybės įvertinti atsakovo sau ir dukrai išmokėtų priedų ir premijų (ne)pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo aptartos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskritai nevertino atsakovo paskirtų ir išmokėtų priedų bei premijų pagrindo ir dydžio (ne)pagrįstumo, o to nepadaręs, negalėjo spręsti dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl V. K. ir R. M. išmokėtų priedų ir premijų pagrindo, dydžio bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo.

66.       Primintina, kad ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl V. K. paskirtų priedų ir premijų

67.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog priedai V. K. skirti be pagrindo, neadekvačiai viršijo jos gaunamą atlyginimą. Dėl šių įrodymų pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vertinti priedų ir premijų skyrimo pagrįstumą, nepasisakė. Apeliantė nurodo, kad teismas, manydamas, jog ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydis nepagrįstas, galėjo pats nustatyti nuostolių dydį, tačiau to nepagrįstai nedarė, taip palikdamas ieškovės interesus neapgintus.

68.       Atsakovas, gindamasis nuo ieškovės įrodinėjamų teiginių, kad jo dukrai V. K. priedų bei premijų išmokėjimas buvo teisiškai bei komerciškai nepagrįstas, pažeidžiantis bendrovės veiklos tikslus ir atitinkamai lojalumo pareigą, interesų konflikto vengimo principus, viena vertus, byloje laikėsi pozicijos, jog priedai ir premijos V. K. buvo mokami už darbą švenčių ir poilsio dienomis, už dirbtus viršvalandžius, pavadavimus, V. K. gebėjimus (anglų kalbos mokėjimą) ir papildomą darbą. Kita vertus, atsakovas taip pat teigė, kad darbo sutartyse, trečiojo asmens V. K. nurodymu, darbuotojams būdavo nustatomi minimalūs atlyginimai, o likusi dalis išmokama per priedus dėl to, jog juos būtų galima lengviau atleisti iš darbo. Anot atsakovo, priedai ir premijos, išmokėti jo dukrai, buvo tik jai priklausančio darbo užmokesčio kita forma.

69.       Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

70.       DK

 142 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Taigi pagal premijavimo tikslus išskiriamos dvi premijų kategorijos: premijos, kurių skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka įtvirtinti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kitose darbo teisės normose (premijos už atliktą darbą); taip pat darbdavio iniciatyva skiriamos premijos, kurių tikslas – paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (darbdavio iniciatyva skiriamos premijos).

71.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

72.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo sutarties šalių susitarimą dėl papildomo darbo, nurodyta, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015). Papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: 1) dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; 2) nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; 3) papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; 4) nuolatinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378-2015).

73.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo dukra V. K. (tuo metu M.) 2015 m. kovo 30 d. priimta į ŽŪB ,,Delikatesas“ sandėlininkės pareigas, nustatyta mėnesinė alga – 493 Eur (darbo sutarties 3 punktas). Nuo 2017 m. balandžio 1 d. V. K. pareigos pakeistos į pirkimų vadovės, nustatyta mėnesinė alga – 693 Eur. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties priedu papildytas darbo sutarties 3 punktas, numatant, jog galimas papildomas skatinimas. Priedo prie darbo sutarties, pasirašyto 2018 m. gruodžio 17 d., pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir išdėstytas taip: ,,mėnesio darbo užmokestis – 893 Eur neatskaičius mokesčių, galimi priedai, premijos pagal lokalinius bendrovės teisės aktus <…>“.

74.       Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. V. K. apskaičiuotas 25 758,21 Eur atlyginimas, 59 975,34 Eur priedai ir 5 140 Eur premijos (neatskaičius mokesčių), nuo jų sumokėtų VSD įmokų suma – 1 152,54 Eur. V. K. išmokėtų priedų dydis viršijo jos darbo sutartyje numatytą atlyginimą, kai kuriais mėnesiai net 3–7 kartus (žr. šio sprendimo 39 punktą). V. K. 2021 m. sausio mėn. išmokėta 1 930 Eur dydžio premija, 2022 m. sausio mėn. 3 210 Eur dydžio premija.

75.       Ieškovė byloje pateikė duomenis apie kitiems darbuotojams mokėtus darbo užmokesčius:

75.1.                      G. Z., dirbusiai sandėlininke, 2015 m. priedai apskritai nebuvo mokami.

75.2.                      A. M. (atsakovo broliui), dirbusiam vairuotoju (atlyginimas apie 500 Eur per mėn.), nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas 6 253,20 Eur atlyginimas, 1 523,40 Eur priedai, 1 568,02 Eur premija. Nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas 4 613,84 Eur atlyginimas, 2 746,44 Eur priedai, 1 678,36 Eur premija.

75.3.                      R. M. (atsakovo sūnui), dirbusiam gamybos cecho darbininku (darbo užmokestis apie 662 Eur per mėn.), nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio apskaičiuotas 2 020,67 Eur atlyginimas, 3 014,75 Eur priedai (darbo sutartis sudaryta nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.). Nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas 8 053,71 Eur atlyginimas, 7 836,02 Eur priedai (pateiktoje lentelėje nėra skilties ,,premija“ duomenų).

75.4.                      T. L. (pardavimo skyriaus vadybininkui), kuris, pasak ieškovės, be kita ko, perėmė V. K. vykdytas darbo funkcijas, per 2023 m. apskaičiuotas 8 680 Eur atlyginimas ir 1 470 Eur priedas (vienkartinis priedas 2023 m. gegužės mėn.).

76.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, kuri siejama su V. K. paskirtų priedų bei premijų (ne)pagrįstumu, ir vertindamas atsakovo atsikirtimus, atsižvelgia į tai, jog:

76.1.                      Pirma, atmestini atsakovo argumentai, kad V. K. išmokėti priedai yra dalis darbo užmokesčio, nes V. K. nurodė darbo sutartyse nustatyti minimalius atlyginimus. Pareigą nustatyti darbo užmokestį, sudaryti darbo sutartis pagal pareiginius nuostatus turėjo būtent atsakovas, kaip pirmininkas. Be to, darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio V. K. mokėjimo, dėl konkretaus priedų dydžių, jų apskaičiavimo tvarkos, aiškių tarifų.

76.2.                      Antra, atsakovui paskyrus ir išmokėjus priedus bei premijas savo dukrai, taikytina vadovo asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpcija.

76.3.                      Trečia, byloje pateikti V. K. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pasirašyti paties atsakovo, patvirtina, jog V. K. dirbo įprastu darbo laiku – 40 val. (5 dienas) per savaitę. Žiniaraščiuose nėra fiksuota, kad V. K. dirbo viršvalandžius ar švenčių dienomis. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktas darbuotojų išmokėtų atlyginimų lenteles priemokos už šventines dienas, viršvalandžius lentelėje išskirtos atskirai.

76.4.                      Ketvirta, ŽŪB ,,Delikatesas“ 2023 m. gegužės 22 d. pažymoje nurodyta, kad V. K. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo surašyta įsakymų dėl pavadavimų.

76.5.                      Penkta, byloje nėra duomenų, kad V. K. atliko papildomas užduotis ar buvo susitarta dėl papildomo darbo.

76.6.                      Šešta, atsakovo argumentai, kad priedai buvo mokami dėl V. K. gebėjimų (anglų kalbos mokėjimo), atmetami. Darbuotojo gabumai turėtų būti įvertinami nustatant pastoviąją darbo užmokesčio dalį arba raštu susitariant dėl konkrečios papildomos darbo užmokesčio dalies, jos apskaičiavimo kriterijų. Nuolatinis didesnių nei atlyginimas priedų mokėjimas už darbuotojų gabumus neatitiktų priedų (priemokų) mokėjimų paskirties (paskatinti už gerai atliktą darbą, teisingai atlyginti už papildomą darbą ar užduotis).

76.7.                      Septinta, bendra V. K. paskirtų priedų suma ginčo laikotarpiu daugiau nei du kartus viršija jai apskaičiuotą atlyginimą. Dukrai paskirtų priedų dydis panašus kaip ir pirmininkui, nors atlyginimas mažesnis keletą kartų. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje ginčas vyksta dėl atsakovo V. K., o ne kitiems darbuotojams, paskirtų priedų.

76.8.                      Aštunta, nors atsakovas teigė, kad premijos buvo skaičiuojamos pagal formulę priklausomai nuo darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio, byloje nėra duomenų apie tokios formulės taikymą, pačios formulės struktūrą, jos išviešinimą. V. K., kurios darbo užmokestis nekito, 2022 m. buvo išmokėta daugiau nei du kartus didesnė premija nei 2021 m.

76.9.                      Devinta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas priėmė įsakymus ar kitokios formos sprendimus dėl priedų, žymiai viršijančių V. K. darbo sutartyje nustatytą atlygį, taip pat premijų skyrimo pagrindo, jų dydžio motyvavimo. Atsakovas nenurodė, kad konkretūs įsakymai ar kitokios formos rašytiniai sprendimai apskritai egzistuoja. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovui skiriant nuolatinius V. K. atlyginimą net keliais kartais viršijančius priedus, taip pat metines premijas, atsakovas, kaip atidus, rūpestingas ir sąžiningas vadovas, tokius sprendimus turėjo motyvuoti ir pagrįsti.

76.10.                      Dešimta, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog 2021–2022 m. bendrovė dirbo nuostolingai (2021 m. patyrė 27 184 Eur nuostolius, 2022 m. 4 697 608 Eur nuostolius). Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, tas neabejotinai buvo žinoma. Nuostolingiausiais bendrovės metais V. K. paskirti didžiausi priedai ir premijos.

77.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus motyvus, daro išvadą, kad atsakovas savo veiksmais, dukrai V. K. 2020 m. balandžio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. be konkretaus pagrindo paskyręs priedus, smarkiai viršijančius tiek V. K. darbo sutartyje numatytą atlyginimo dydį, tiek kitiems darbuotojams paskirtų priedų dydį, taip pat premijas, be pajininkų sutikimo, pažeidė fiduciarines pareigas, be kita ko, lojalumo pareigą. Atsakovas, kaip bendrovės pirmininkas, negalėjo naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Ieškovė įrodė, kad priedai ir premijos paskirti be pagrindo ir motyvų, nesant atsakovo priimtų rašytinių sprendimų, neinformavus pajininkų apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, paskirtų priedų ir premijų faktą, dydį. Atsakovas savo atsikirtimų dėl paskirtų priedų ir premijų pagrindo, tinkamo įforminimo neįrodė.

78.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Ieškovė, kaip nuostolių dydį, nurodė V. K. ginčo laikotarpiu paskirtų priedų ir premijų dydį (su mokesčiais) ir nuo paskirtų priedų bei premijų darbdavio lėšomis sumokėtas VSD įmokas. Atsižvelgus į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų V. K. buvo sumokėti ne tik priedai bei premijos, bet ir nuo jų mokami mokesčiai, taip pat VSD įmokos darbdavio lėšomis, teisėjų kolegija pritaria ieškovės nurodytam nuostolių apskaičiavimo būdui.

79.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Aptariamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimus, kurie siejami su priedų ir premijų mokėjimu, galėjo numatyti būsimą žalą, tačiau nepaisydamas situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, atliko neteisėtus veiksmus.

80.       Vadovo (pirmininko) atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimą kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Atsakovo kaltė preziumuojama, atsakovas savo, kaip vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovo kaltė, priedus ir premijas paskiriant bendrovėje dirbančiai dukrai, nesant atsakovo priimtų rašytinių sprendimų, neinformavus pajininkų apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, pasireiškė dideliu neatsargumu.

81.       Taigi, nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Aptarti motyvai sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 66 267,88 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 65 115,34 Eur atsakovo neteisėtai dukrai V. K. paskirti priedai bei premijos ir 1 152,54 Eur VSD įmokos, priteisimo iš atsakovo.

Dėl R. M. pasiskirtų priedų ir premijų

82.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas neturėjo teisės pasiskirti priedų ir premijų sau, nes darbo užmokestį pirmininkui galėjo nustatyti tik narių susirinkimas. Atsakovas, be pagrindo pasiskyręs priedus ir premijas, pažeidė bendrovės veiklos tikslus ir atitinkamai lojalumo pareigą, interesų konflikto vengimo principus, ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

83.       Atsakovas, gindamasis nuo ieškovės įrodinėjamų teiginių, byloje laikėsi pozicijos, kad priedų ir premijų pasiskyrimas buvo suderintas su pajininku V. K.

84.       Atsakovas R. M. 2005 m. birželio 1 d. darbo sutartimi Nr. 719 priimtas į ŽŪB ,,Delikatesas“ žaliavų realizacijos vadovo pareigas; nustatyta mėnesinė alga – 1 000 Lt (darbo sutarties 3 punktas). Darbo sutarties 3 punktas pakeistas 2008 m. gegužės 6 d. – nustatyta mėnesinė alga – 2 100 Lt; nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. nustatyta mėnesinė alga – 2 000 Lt. Nuo 2013 m. sausio 10 d. atsakovui nustatytos papildomos pareigos – transporto vadybininkas. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. pagal 2014 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą atsakovas paskirtas ŽŪB ,,Delikatesas“ pirmininku, nustatyta mėnesinė alga – 4 000 Lt. Pagal 2015 m. balandžio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą nuo 2015 m. gegužės 1 d. atsakovui nustatyta mėnesinė alga – 3 000 Eur. Priedo prie darbo sutarties, pasirašyto 2018 m. gruodžio 17 d., pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir išdėstytas taip: ,,mėnesio darbo užmokestis – 3 867 Eur neatskaičius mokesčių, galimi priedai, premijos pagal lokalinius bendrovės teisės aktus <…>“. Priedo prie darbo sutarties pagrindu pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 4 nuo 2019 m. spalio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatytas – 6 847 Eur.

85.       Nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovui apskaičiuotas 203 534,82 Eur atlyginimas, 51 767,55 Eur priedai ir 33 587,28 Eur premijos (su mokesčiais), nuo jų sumokėtos VSD įmokos – 1 510,79 Eur (žr. šio sprendimo 37 punktą). Dėl pasiskirtų priedų ir premijų nėra rašytinių narių susirinkimo sprendimų.

86.       ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad bendrovės narių susirinkimas turi teisę nustatyti bendrovės valdybos pirmininko, administracijos vadovo (pirmininko), revizijos komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimus.

87.       Nagrinėjamam klausimui aktualioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami analogiški ginčai dėl galimybės taikyti bendrovės vadovui civilinės atsakomybės institutą už išsimokėtą didesnį nei darbo sutartyje numatytas darbo užmokestį, pasisakyta tokiu aspektu, kad vien rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks akcininkų sprendimas iš viso nebuvo priimtas. Priešingai, buvusio bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas, jeigu iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad akcininkai žinojo apie vadovo atlyginimo dydį, o akcininkų atitinkamą žinojimą gali patvirtinti tokios aplinkybės, kaip: akcininkų ir vadovo ryšys ir susiklosčiusi praktika, sprendžiant su bendrovės valdymu susijusius klausimus; bendrovės veiklos perspektyvos ir pagrindo darbo užmokesčio didinimui buvimas; ar padidintas atlyginimas buvo apskaitomas buhalterinėje apskaitoje, ar buvo sumokami privalomi mokesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

88.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl R. M. pasiskirtų priedų bei premijų (ne)pagrįstumo ir vertindamas atsakovo atsikirtimus, atsižvelgia į tai, jog:

88.1.                      Pirma, atsakovui pasiskyrus priedus bei premijas sau, taikytina vadovo asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpcija.

88.2.                      Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovas priėmė įsakymus ar kitokios formos sprendimus dėl priedų ir premijų pasiskyrimo pagrindo, jų dydžio motyvavimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovui paskiriant sau priedus ir premijas, atsakovas, kaip atidus, rūpestingas ir sąžiningas vadovas, tokius sprendimus turėjo motyvuoti ir pagrįsti.

88.3.                      Trečia, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pajininkams nebuvo žinoma apie bendrovės vadovo pasiskirtus priedus ir premijas bei jų dydžius (žr. šio sprendimo 64.1–64.6 punktus).

88.4.                      Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad egzistavo pagrindas pasiskirti priedus ir premijas, t. y. atsakovo, kaip pirmininko, darbo apimtis ar funkcijos didėjo.

88.5.                      Penkta, bendrovė 2021–2022 m. dirbo nuostolingai (2021 m. patyrė 27 184 Eur nuostolius, 2022 m. 4 697 608 Eur nuostolius). Nors bendrovės finansinė padėtis blogėjo ir tai atsakovui, kaip bendrovės pirmininkui, turėjo būti žinoma, atsakovo priedų ir premijų dydis didėjo.

89.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, pasiskirdamas priedus ir premijas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nes ŽŪBĮ 21 straipsnio 2 dalies 6 punktas nelaikytinas imperatyviu. Visgi, atsižvelgus į aptartus motyvus, daroma išvada, kad atsakovas savo veiksmais 2020 m. balandžio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. be konkretaus pagrindo pasiskyręs priedus ir premijas be pajininkų sutikimo pažeidė fiduciarines pareigas, tarp jų ir lojalumo pareigą. Atsakovas, kaip bendrovės pirmininkas, negalėjo naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Ieškovė įrodė, kad priedai ir premijos paskirti be pagrindo ir motyvų, nesant atsakovo priimtų rašytinių sprendimų, neinformavus pajininkų apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, paskirtų priedų ir premijų faktą, dydį. Atsakovas savo atsikirtimų dėl paskirtų priedų ir premijų pagrindo, tinkamo įforminimo neįrodė.

90.       Ieškovė, kaip nuostolių dydį, nurodė R. M. ginčo laikotarpiu pasiskirtų priedų ir premijų dydį (su mokesčiais) ir nuo paskirtų priedų darbdavio lėšomis sumokėtas VSD įmokas. Atsižvelgus į tai, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė ne tik išmokėjo R. M. nepagrįstai paskirtus priedus bei premijas, bet nuo jų sumokėjo ir VSD įmokas darbdavio lėšomis, teisėjų kolegija pritaria ieškovės nurodytam nuostolių apskaičiavimo būdui.

91.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (žr. taip pat ir sprendimo 79-80 punktus). Atsakovo kaltė preziumuojama, atsakovas savo, kaip vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo kaltė, priedus ir premijas pasiskiriant sau pačiam, nesant atsakovo priimtų rašytinių sprendimų, neinformavus pajininkų apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, pasireiškė dideliu neatsargumu.

92.       Taigi, nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.246–6.249 straipsniai). Aptarti motyvai sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 86 865,72 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 85 354,93 Eur atsakovo sau nepagrįstai pasiskirti priedai bei premijos ir 1 510,79 Eur VSD įmokos, priteisimo iš atsakovo.

Dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo

93.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 45 347,60 Eur nuostolius už automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomą, remontą, draudimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vadovaudamas ŽŪB „Delikatesas“, savo asmeniniams poreikiams tenkinti bendrovės vardu iš UAB „Durpa“ nuomojosi automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šio automobilio atsakovas nenaudojo bendrovės veikloje, nes darbo reikalais atsakovas naudojo kitą automobilį – visureigį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atsakovo veiksmų, susijusių su minėta transporto priemone, neteisėtumas pasireiškė ne tik tuo, kad antras automobilis išnuomotas bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, nesant tam poreikio, o atsakovas, pažeisdamas fiduciarines pareigas, transporto priemonę naudojo asmeniniams interesams tenkinti, taip pat pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir tuo, jog 2019 m. birželio 1 d. nuomos sandorį ieškovės vardu sudarė, neturėdamas tam įgaliojimo, t. y. negavęs bendrovės narių susirinkimo pritarimo.

94.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, viena vertus, laikėsi pozicijos, kad jam automobilis Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), reikalingas nebuvo, jis automobilio nesirinko, beveik juo nesinaudojo, o automobilį nupirko ir liepė pasiimti V. K. Kita vertus, atsakovas teigė, kad automobiliu naudojosi, kai darbinis automobilis Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas ar jam reikėdavo keisti padangas.

95.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo daryti išvados, kad atsakovas priėmė netinkamą verslo sprendimą dėl ginčo automobilio nuomos sandorio ir ieškovės nurodytais argumentais pripažinti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nustatė, kad atsakovas naudojo du automobilius – Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir Subaru Tribeka. Nors atsakovas teigė, kad 2019 m. išnuomotas automobilis Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nebuvo dažnai naudojamas bendrovės veikloje, tačiau automobilis buvo išnuomotas kaip pakaitinis bendrovės automobilis, nes turėtas Subaru buvo perduotas naudotis V. K. sutuoktinei. Teismas priėjo prie išvados, kad šio automobilio nuomos sandorio sudarymas nėra susijęs su nuostolių bendrovei atsiradimu. Sutartyje numatytas nuomos mokestis neviršijo ankstesne nuomos sutartimi numatyto kito automobilio nuomos mokesčio, nėra įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Bendrovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutarties sudarymo metu bendrovės finansinė padėtis būtų buvusi sunki.

96.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovas priėmė netinkamą verslo sprendimą dėl automobilio  Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 1 d. nuomos sandorio. Ieškovė pažymi, kad nebuvo poreikio nuomotis kitą automobilį, kadangi darbo tikslams bendrovėje buvo atsakovo naudojamas kitas automobilis Mercedes Benz. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar ekonomiškai pagrįsta dėl laikotarpio, kada pagrindiniam automobiliui keičiamos padangos, ištisus metus nuomotis kitą automobilį.

97.       Byloje pateikta tarp UAB ,,Durpa“, atstovaujamos direktorės G. J., ir ŽŪB ,,Delikatesas“, atstovaujamos pirmininko R. M., 2016 m. gegužės 23 d. sudaryta automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas veikloje naudojosi Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobiliu ir Subaru Tribeka automobiliu. Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad Subaru automobilis buvo atiduotas naudoti kitiems asmenims. Tarp UAB ,,Durpa“, atstovaujamos direktorės G. J., ir ŽŪB ,,Delikatesas“, atstovaujamos pirmininko R. M., 2019 m. birželio 1 d. sudaryta ginčo automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.

98.       Teisėjų kolegija pažymi, kad rūpestingą ir sąžiningą bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑124/2014).

99.       Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą). Todėl aplinkybė, kad vadovo sudarytam neteisėtam sandoriui buvo pritarta ir akcininkų susirinkime, nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą, nes bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

100.       Teisėjų kolegija nustatė, kad, nors atsakovas teigė, jog ginčo automobilio nesirinko, o automobilį nupirko V. K., tokius teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai. Byloje pateiktas R. M. 2019 m. sausio mėn. susirašinėjimas elektroniniais laiškais su automobilio pardavėjo – salono UAB „Silberauto“ atstovu R. N., kuriame atsakovas aptarinėja automobilio komplektaciją, UAB „Silberauto“ atstovas nurodo, kad pateikiama atsakovo pageidauta Mercedes Benz komplektacija. Iš susirašinėjimo matoma, kad vėliau automobilio pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas pasirašymui persiunčia UAB „Durpa“ su prierašu „Ačiū!!!“. Iš ŽŪB ,,Delikatesas“ banko sąskaitos 2019 m. gegužės 30 d. atliktas mokėjimas UAB ,,Durpa“ 50 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma – ,,Avansas pagal susitarimą“. 2019 m. birželio 1 d. pasirašyta ginčo automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. ŽŪB ,,Delikatesas“ išrašai iš atsiskaitymų su UAB ,,Durpa“ patvirtina, kad iš sumokėto avanso buvo išskaitomas nuomos mokestis už automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

101.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad, sudarant neterminuotą nuomos sutartį, sandorio vertė nebuvo žinoma, todėl atsakovas savo įgaliojimų, sudarant sandorį bendrovės vardu, neviršijo. Taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybės, jog automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), techninei apžiūrai vieną kartą pristatė atsakovo sūnus, o automobilis stovėjo atsakovo namų kieme, nesudaro pagrindo vertinti, jog automobiliu buvo naudojamasi išimtinai asmeniniais atsakovo interesais.

102.       Vertinant atsakovo veiksmus nuomos sandorio sudarymo metu, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką rūpestingumo pareiga nebus pažeista, jei sprendimas priimtas ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes. Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdamas konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs tokių aplinkybių vertinimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į paties atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, kad jam automobilio nereikėjo, jis jam nebuvo reikalingas, taip pat į aplinkybę, jog 2019 m. bendrovė užbaigė nuostolingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų argumentų atsakovas, sudarydamas 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, pažeidė fiduciarines pareigas, konkrečiai – elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu pareigą. Konstatavus, kad atsakovas 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį sudarė pažeisdamas fiduciarines pareigas, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog aplinkybės, kad atsakovas naudojo ginčo sandoriu išnuomotą automobilį tuomet, kai pirmajam automobiliui buvo keičiamos padangos ir (ar) jis būdavo remontuojamas, sudaro pagrindą vertinti 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, kaip ekonomiškai nenaudingą. Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad ieškovė nenutraukė ginčo automobilio nuomos sutarties, nurodyto apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia, nes esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovei nuostolingas, bet tai, ar atsakovas, jį sudarydamas, pažeidė įstatymuose nustatytas fiduciarines pareigas.

103.       Nustačius, kad atsakovas, sudarydamas 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartį, pažeidė fiduciarines pareigas, o sudaryta nuomos sutartis buvo ekonomiškai nepagrįsta, laikytina, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą – 45 347,60 Eur išlaidas už automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomą, draudimą, remontą nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. Konkretus žalos dydis atsakovo ginčijamas nebuvo. Atsakovo kaltė preziumuojama, atsakovas savo, kaip vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kaltė, neištyrus ir neįvertinus 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutarties sudarymo aplinkybių ir sandorio sudarymo pasekmių, taip pat sudarius ekonomiškai nenaudingą sandorį, pasireiškė dideliu neatsargumu.

104.       Nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 2.246–6.249 straipsniai), ieškovės reikalavimas dėl 45 347,60 Eur nuostolių, kilusių atsakovui pažeidus fiduciarines pareigas, bendrovės vardu sudarant ekonomiškai nenaudingą 2019 m. birželio 1 d. automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, priteisimo patenkinamas.

Dėl reikalavimų priteisti palūkanas

105.       Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti 12 788,40 Eur palūkanas, skaičiuojamas už ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą, pritaikant įstatyme numatytą 5 proc. palūkanų dydį, nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

106.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, jog skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

107.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Toks apibrėžimas bei plėtojama kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų palūkanų prigimties ir jų vertinimo kaip minimalių nuostolių leidžia daryti išvadą, kad įstatymo įtvirtintos palūkanos, kurios yra orientuotos į galimybės naudotis kreditoriui priklausančiais pinigais ir gauti iš to ekonominės naudos praradimo kompensavimą, yra sudėtinė patirtos žalos dalis. Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintas kompensacinis žalos (nuostolių) atlyginimo pobūdis, t. y. žala turi būti atlyginama visiškai ir ne daugiau negu patirta žala, todėl kreditorius negali nepagrįstai praturtėti atlyginant jo patirtą žalą. Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 36 punktas).

108.       Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 198 481,20 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovės prašomos priteisti 12 788,40 Eur kompensacinės palūkanos įskaitomos į ieškovei priteistų nuostolių sumą. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas dėl 12 788,40 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetamas.

109.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

110.       Ieškovei priteisus 198 481,20 Eur nuostolius iš atsakovo, jai taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už 198 481,20 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

111.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

112.       Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bei neteisingai išsprendė ginčą iš esmės, ieškinį atmesdamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 198 481,20 Eur nuostolius ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 198 481,20 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimas dėl 12 788,40 Eur palūkanų priteisimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

113.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

114.       Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 211 269,60 Eur, šiuo sprendimu ieškovei priteista 198 481,20 Eur. Ieškinio patenkintų reikalavimų dalis – 94 proc., atmestų reikalavimų dalis – 6 proc.

115.       Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

116.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 2 614 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 000  Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio, dubliko, prašymų byloje parengimą, advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 4 337,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

117.       Atsakovas pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 600 Eur už atsiliepimo parengimą ir advokatės atstovavimą teismo posėdyje, 600 Eur už tripliko parengimą, 1 000 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamosios kalbos parengimą. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 192 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

118.       Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, atsakovui iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma įskaitoma į ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą ir, atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 4 145,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

119.       Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo ieškovės pusėje, t. y. prašė ieškinio reikalavimus patenkinti, trečiajam asmeniui taip pat pritiesiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiamos 752 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Likusi trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis atmetama.

120.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 2 560 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2 000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos įrodymais ir neviršija Rekomendacijų. Apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis 94 proc. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 4 286,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

121.       Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos įrodymais ir neviršija Rekomendacijų. Apeliacinio skundo atmestų reikalavimų dalis 6 proc. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 96 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

122.       Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, atsakovui iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma įskaitoma į ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą ir, atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 4 190,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

123.       Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, V. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliacinį skundą prašė patenkinti, trečiajam asmeniui taip pat priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiamos 752 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kita trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis atmetama proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

        

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delikatesas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delikatesas“, juridinio asmens kodas 157547221, 198 481,20 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 ct) nuostolių ir 5  (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (198 481,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

        Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delikatesas“, juridinio asmens kodas 157547221, 4 145,16 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 752 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delikatesas“, juridinio asmens kodas 157547221, 4 190,40 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 752 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                Irmantas Šulcas 

                                                                                

 

Neringa Švedienė