Administracinė byla Nr. eA-951-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08213-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. (B. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 23S136516 dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 23S140617 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2026 m. vasario 27 d. (toliau – ir Sprendimas 2).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 28 d. išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kadangi tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (2004–2010 m.), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
3. Pareiškėjas teigė, kad tokia VSD išvada yra formali ir nėra pagrįsta faktais, individualizuojančiais jo asmenį. Nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, tiesiogiai perkėlė VSD išvadą į sprendimą, su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių nevertino ir savo savarankiškos išvados, ar yra pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nepadarė.
4. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant dėl leidimo gyventi pakeitimo, Migracijos departamentas visais atvejais privalėjo įvertinti galimos grėsmės valstybės saugumui realumą, situacijos vertinimas turėjo būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu ir pan. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos valstybės institucijos neturi absoliučiai jokios keliančios susirūpinimą informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato pareigą viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti jo priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus, išdėstyti motyvus, tačiau, pareiškėjo nuomone, to nebuvo padaryta priimant Sprendimus.
6. Pareiškėjas teigė, kad jis nekelia ir negali kelti jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, kadangi teismui su skundu pateikti duomenys įrodo, jog pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai yra Lietuvoje ir jie yra tvirti. Nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. B. (B.). Santuokoje jiems gimė du sūnūs, Lietuvos Respublikos piliečiai, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jaunesnysis sūnus T. B. studijuoja koledže Jungtinėje Karalystėje ir dėl to abu tėvai jam ir šiuo metu teikia paramą, nepaisant to, kad jis yra pilnametis. Pareiškėjas turi vaikaitį Lietuvos Respublikos pilietį D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su savo tėvais, vyresniuoju pareiškėjo sūnumi E. B. ir Ukrainos Respublikos piliete T. K., gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas kartu su sutuoktine L. B. ir jos pensininku tėvu V. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyvenamąją vietą šiuo adresu yra deklaravęs nuo 2010 m. spalio 7 d., kai atvyko gyventi į Lietuvą.
7. Pareiškėjas nurodė, kad vos tik 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinė agresija prieš Ukrainą, pareiškėjas ir jo visi šeimos nariai išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir jos žmonėms, pasmerkė vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, pareiškėjas nuo pirmų karo dienų nepateisino prieš Ukrainą vykdomų karo nusikaltimų. Teigė, kad pareiškėjo trijų asmenų šeima kartu gyventi į savo namus priėmė 2022 m. kovo 8 d. iš Ukrainos Lvivo miesto sutuoktinės automobiliu parsivežtą ukrainietę S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos mažametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ukrainietės pareiškėjo šeimoje gyveno iki 2022 m. gegužės 18 d., jomis buvo pilnai materialiai rūpinamasi bei joms buvo teikiama visokeriopa pagalba.
8. Pareiškėjas teigė, kad yra santūraus ir ramaus būdo, labai atsidavęs šeimai, iš esmės yra šeimos žmogus, jis neišsaugojo jokių draugyste paremtų ryšių nei su vienu asmeniu, gyvenančiu Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje. Labai retai, ne dažniau nei kartą metuose, paskutiniu metu ir dar rečiau, jis aplanko savo pensininkus tėvus, gyvenančius Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjas nesinaudoja socialiniais tinklais, jo pomėgis yra meistrauti savo namuose. Tačiau jo sutuoktinė yra aktyvi, jos nuolatinę nepertraukiamą paramą karo niokojamai Ukrainai įvertino moterų moto klubas „Vėjų laumės“. Pareiškėjas didžiuojasi savo sutuoktinės visuomenine veikla remiant nuo karinės agresijos nukentėjusius Ukrainos žmones, džiaugiasi, kad gerais žmonėmis užaugino du savo sūnus, kurie yra šaukiamojo amžiaus, todėl supranta, kad jie, kaip Lietuvos piliečiai, turi pareigą ištikimai tarnauti savo šaliai Lietuvos Respublikai. Nurodė, kad niekada neitų prieš savo vaikus, todėl jo negali užverbuoti Rusijos žvalgybos tarnybos ir išnaudoti jį žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, nes jis niekada su tuo nesutiktų. Pareiškėjas daug metų, nuo 2011 m. kovo mėn., dirba toje pačioje darbovietėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Transboka“ krovinių vežėju. Atsižvelgiant į tai, kad jis moka rusų kalbą, darbdavys jį siųsdavo į tolimus reisus į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją. Pareiškėjas, jeigu būtų patenkintas jo skundas, ateityje darbui Lietuvoje pasirinktų bendrovę, vežančią krovinius po Europos Sąjungos šalis ir reisų į nedraugiškas Lietuvos Respublikai šalis nebevykdytų, siekiant išvengti bet kokių insinuacijų dėl jo išvykimo į nedraugiškas šalis. Mano, kad jo turima krovinių vežėjo kvalifikacija leidžia jam tikėtis, jog daugelis darbdavių Lietuvoje noriai jį priimtų į darbą.
9. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu priimti ginčijami sprendimai sukelia pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams. Teigė, kad būtų reikšmingai apribotos galimybės pareiškėjui bendrauti su sutuoktine, kuri Lietuvoje negalėtų palikti vieno savo (duomenys neskelbtini) metų tėvo. Pareiškėjo uošvis taip pat sunkiai išgyventų išsiskyrimą su pareiškėju, nes jie yra pripratę kartu gyventi vienuose namuose kaip viena šeima ir tikėtina, kad dėl sveikatos būklės, jis negalėtų pakelti psichologinio skausmo, jog žentas, galbūt ir su jo dukra, bus priversti dėl formalios priežasties trims metams palikti Lietuvą. Psichologiškai traumuojančias pasekmes pajustų ir pareiškėjo abu šaukiamojo amžiaus sūnūs, o jaunėlis sūnus nukentėtų ir materialiai, nes nėra aišku, ar tėvai jam galėtų skirti tokią pat paramą, kokią skiria šiuo metu.
10. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento atsisakymas pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi yra neproporcinga priemonė. Pareiškėjas jau daugiau nei 20 metų gyvena ir dirba Lietuvoje, savo nepriekaištingu elgesiu pademonstravo lojalumą valstybei, čia dorais Lietuvos Respublikos piliečiais užaugino savo vaikus. Paaiškino, kad ankstesniuoju gyvenimo tarpsniu jis buvo Baltarusijos Respublikos karininkas, todėl Baltarusijoje jam kas mėnesį į jo banko sąskaitą, esančią Baltarusijos Respublikoje, pervedama karininko pensija (kai pareiškėjas nuvyksta aplankyti savo tėvų, susikaupusius pensijos pinigus išsigrynina). Dėl šio fakto iki skundžiamų sprendimų priėmimo nei VSD pareigūnai, nei Migracijos departamento darbuotojai jam niekada neišsakė priekaištų ir nenurodė, kad tarnavimas 2004–2010 metais Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei už tai gaunama pensija gali užkirsti kelią gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad iki skundžiamų Sprendimų priėmimo leidimo laikinai gyventi pakeitimas buvo vykdomas pakankamai mechaniškai, jam tik reikėdavo sistemoje MIGRIS užpildyti tam tikrus duomenis ir leidimas būdavo pakeičiamas.
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Prašymo priėmimo metu pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, pildydama klausimyną, nurodė, kad 2004–2010 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
13. Atsakovas paaiškino, kad VSD pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
14. Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamus sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, dėl to, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas rėmėsi VSD, kuris yra kompetentinga institucija vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, pateiktais duomenimis ir išvadomis. Nurodė, kad Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
15. Migracijos departamentas pabrėžė, kad išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos.
16. Atsakovas nesutiko, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Teigė, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
17. Nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, jog pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. Pareiškėjas turėjo išduotus leidimus nuolat gyventi, galiojusius nuo 1999 m. liepos 16 d. iki 2004 m. vasario 21 d. Pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 1 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. birželio 17 d. Pareiškėjas nuo 2001 m. lapkričio 8 d. iki 2003 m. kovo 1 d. bei nuo 2011 m. kovo 2 d. iki dabar dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – 1990 m. rugpjūčio 4 d. jis sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nepilnamečių vaikų neturi. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui (kadangi valstybės saugumas yra visai visuomenei svarbi vertybė), o šeimos ryšiai negali tapti pretekstu suteikiant teisę gyventi Lietuvos Respublikoje asmenims, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2010 m. spalio mėn. su leidimais laikinai gyventi, tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę.
18. Atsakovas teisė, kad vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją (vien per šiuos metus pareiškėjas kirto sieną 6 kartus), todėl skundo teiginiai, kad jis labai retai, ne dažniau nei kartą metuose, vyksta į Baltarusiją aplankyti tėvų, vertintini kritiškai.
19. Nurodė, kad įvertinus tai, jog VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, jam nustatytas trumpesnis, nei prašo VSD, 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
22. Teigė, kad 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. 18-8346 pateikė Migracijos departamentui vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2004–2010 m. metais tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumu. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
23. Nurodė, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
24. Teigė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje ne tik kaip šauktinis (atliko ne tik privalomąja karo tarnybą), tarnyba truko penkerius metus. Pastebėjo ir tai, kad paprastai baigę aktyviąją tarnybą kariuomenėje (nutrūkus sutarčiai), tarnavę asmenys perkeliami į kariuomenės rezervą ir turi pareigą dalyvauti Baltarusijos kariuomenės veikloje, jei juos pakviečia (pvz., gali būti pašauktas į pratybas ar pan.).
25. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos kariuomene (tarnybos Baltarusijos kariuomenėje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje nebetarnauja, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Akcentavo, kad VSD teikiamos analogiškos išvados dėl Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių piliečių, ėjusių pareigas šių valstybių institucijose, tarnavusių kariuomenėje, ir remiantis jomis priimti Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Šią poziciją pagrindžia ir Ukrainos saugumo tarnybos (toliau – SBU) kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai, kad kontržvalgybinės operacijos metu buvo sulaikytas Rusijos žvalgybos tarnybos (toliau – FSB) agentas, kuris regione palaikė ryšį su iki dešimties informaciją teikusių asmenų, rinkusių informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinius priešakinėse pozicijose Chersono srityje. FSB kontaktą su šiai grupei vadovavusiu vietos gyventoju užmezgė prieš du dešimtmečius, kai šis asmuo darbo reikalais vykdavo į Rusiją. Po 2022 m. vasario 24 d. FSB susisiekė su juo ir suformulavo informacijos prieš Ukrainą rinkimo užduotis. Taigi, net ir labai seniai turėti ryšiai (SBU nustatytu atveju, prieš du dešimtmečius) gali būti atnaujinti ir išnaudoti priešiškos valstybės interesams.
26. VSD nuomone, esant visuotinai žinomą aplinkybę, kad Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
27. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek Migracijos departamentas savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo skunde nurodomos pilietinės pažiūros ir pareiškėjo žmonos teikta parama Ukrainos karo pabėgėliams nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
28. VSD nurodė, kad šioje byloje yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
29. VSD pažymėjo, kad anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi negali sukurti pagrįsto teisėto lūkesčio, jog toks leidimas užsieniečiui bus išduotas naujas (pratęstas) automatiškai ir (ar) nebus panaikintas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, aplinkybė, kad jis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jo pilnamečiai vaikai gyvena ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, taigi pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias lankytis pas vaikus ir su jais bendrauti.
30. VSD, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl Sprendimų neproporcingumo, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023 ir teigė, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimas, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga.
31. Teigė, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat šiais Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybes saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris (duomenys neskelbtini) aukštojoje karinėje aviacijos mokykloje įgijo radioinžinieriaus specialybę, 1988-1996 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje (aviaciniame dalinyje, kapitonas), 2004-2010 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (aviaciniame dalinyje, majoras). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. pastovaus darbo neturėjo, dirbo nelegaliai, laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 8 d. iki 2003 m. kovo 1 d. dirbo Lietuvoje, nuo 2011 m. kovo mėn. dirba UAB „Transboka“ vairuotoju, darbas susijęs su krovinių vežimu į/iš Rusiją ir Baltarusiją.
34. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Baranovičių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. B., kuri po santuokos sudarymo pasirinko vyro pavardę ir tapo B.. Pareiškėjo sutuoktinei L. B. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. liepos 8 d. buvo skirta kompensacija už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (2022 m. gegužės 19 d. sprendimu išmokos mokėjimas sustabdytas užsienietėms išvykus).
35. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi du pilnamečius sūnus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. E. B. ir T. B., kurie gimę Lietuvoje, gyvena Jungtinėje Karalystėje.
36. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą adresu : (duomenys neskelbtini), deklaravo 2010 m. spalio 7 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 1999 m. liepos 16 d. iki 2004 m. vasario 21 d. gyveno turėdamas leidimus nuolat gyventi, o nuo 2010 m. spalio 1 d. gyveno su leidimais laikinai gyventi, iš kurių paskutinis galiojo iki 2023 m. birželio 17 d. Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.
37. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. asmeniškai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2304-LLGĮ-2251, nes Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos pilietė.
38. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas) ir atsakydamas į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)), be kita ko nurodė, kad 1988–1996 m. tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje bei 2004–2010 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 1988–1996 m. tarnavo Rusijos kariuomenės aviacinėje dalyje, kapitonas, o 2004–2010 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenės aviacinėje dalyje, majoras.
39. Teismas nustatė, kad VSD, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, 2023 m. liepos 28 d. rašte Nr. 18- 8346 pateiktoje išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodė, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD taip pat pateikė vertinimą, kad pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į Išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
40. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 15 punktu bei Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 39 punktais, priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių.
41. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
42. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.
43. Atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, susijusias su jam nepalankiu Sprendimu 1, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai sprendimo priėmimo aspektai, tiek Sprendimo 1 turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
44. Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, tarnavusį Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvusi tarnyba Baltarusijos kariuomenėje, lemianti visišką paklusnumą režimui ir objektyviai patvirtinanti pareiškėjo lojalumą nedraugiškai Lietuvai Baltarusijos Respublikai bei sudaranti grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
45. Teismas vertino, kad VSD surinkti duomenys leidžia spręsti, jog Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą 1, nes VSD Išvadoje nurodyta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią išvadą teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas, jo teigimu, nepalaiko jokių ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis ar buvusiais bendradarbiais, yra ramaus būdo ir darbdavio UAB „Transboka“ yra teigiamai charakterizuojamas, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su kariuomene ir kitomis valdžios institucijomis ar tarnybomis yra išnykusi.
46. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms
47. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2004 m. į tarnybą Baltarusijoje įstojo tik turėdamas tikslą užsidirbti pensijai, jog Baltarusijoje nepalaiko jokių ryšių su bendradarbiais, kad ten neturi jokių draugų, tačiau jo ryšius su Baltarusija patvirtina Baltarusijoje gyvenantys pareiškėjo tėvai ir sesuo. Teismas pažymėjo, kad ne tik ryšius, bet ir pareiškėjo priklausomybę nuo Baltarusijos valdžios ir/ar karinių struktūrų patvirtina ir pareiškėjo Baltarusijoje gaunama karininko pensija, kuri, pareiškėjo teigimu, nebūtų jam mokama, jei būtų nustatytas jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas neatsisako ryšių su Baltarusija, patvirtina ir jo darbas, t. y. nors pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, tačiau dėl savo pareigybės – tolimųjų reisų vairuotojas ir tik dėl rusų kalbos mokėjimo, pareiškėjas nuolat yra komandiruojamas į Baltarusiją. Teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog tarnyba kariuomenėje ir šiuo metu gaunama karininko pensija gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
48. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas į Sprendimą 1 tiesiogiai perkėlė VSD išvadą ir nevertino su pareiškėju susijusių aplinkybių bei nepadarė savarankiškos išvados, ar yra pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, pažymėjo, jog iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad, nors esminis pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, pareiškėjas nuo 2011 m. kovo 2 d. dirba Lietuvoje), todėl nėra pagrindo vertinti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
49. Teismo vertinimu, iš ginčijamo Sprendimo 1 turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas 1 yra individualizuotas, paremtas objektyviais faktais ir išsamus, jame nurodyti teisės aktai ir aktuali teismų praktika, todėl pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytą pareigą Sprendime 1 nurodyti jo priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus, išdėstyti motyvus, yra nepagrįsti.
50. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius apie tai, kad jo šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai yra Lietuvoje, jie yra tvirti, todėl pareiškėjas nekelia ir negali kelti jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Byloje esantys duomenys patvirtina tik pareiškėjo šeiminius ryšius su sutuoktine bei nuo 2010 m. spalio 7 d. Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjo pilnamečiai sūnūs gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo darbas Lietuvos įmonėje dėl savo pobūdžio taip pat nepatvirtina pareiškėjo tvirtų ryšių su Lietuva. Pažymėjo, kad užsieniečio, kurio gyvenimas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, negali būti svarbesni už valstybės saugumą. Teismas sprendė, kad tiek VSD surinkti, tiek byloje esantys įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią, todėl pagrįsta laikė išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis.
51. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui nuo 2010 m. buvo išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi, kad jis yra gerai charakterizuojamas darbdavio UAB „Transboka“, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
52. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą 1 nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo 1 turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
53. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 30 mėnesių, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime 2 įvertino tiek VSD Išvadoje nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą 5 metų uždraudimo terminą, tiek pareiškėjo ryšius šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir nusprendė 30 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turinčiam Lietuvoje šeiminių ryšių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises bei nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 30 mėnesių termino teisingumu ar proporcingumu.
54. Migracijos departamento Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.
III.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog iš ginčijamo Sprendimo 1 turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas 1 yra individualizuotas, paremtas objektyviais faktais ir išsamus, jame nurodyti teisės aktai ir aktuali teismų praktika.
57. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad faktas, jog jis 2004–2010 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje yra ypač svarbus ir iš esmės pakankamas tam, kad teismas konstatuotu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos kariuomene, todėl dėl šio fakto buvimo jam negali būti pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o visos kitos byloje nustatytos pareiškėjo situaciją individualizuojančios aplinkybės nėra tiek reikšmingos, kad teismas padarytų priešingą išvadą.
58. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos vertinimu, pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl šeiminių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ryšių Lietuvoje. Taip pat akcentuoja, kad nuo 2011 m. kovo mėn. dirba UAB „Transboka“ krovinių vežėju. Kadangi jis moka rusų kalbą, darbdavys jį siųsdavo į tolimus reisus į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją. Teigia, kad jeigu būtų patenkintas jo apeliacinis skundas, ateityje darbui Lietuvoje pasirinktų bendrovę, vežančią krovinius po Europos Sąjungos šalis ir reisų į nedraugiškas Lietuvos Respublikai šalis nebevykdytų arba pasirinktų bendrovę, vežančią krovinius tik po Lietuvą. Pareiškėjo vertinimu, jo turima krovinių vežėjo kvalifikacija leidžia jam tikėtis, kad daugelis darbdavių Lietuvoje noriai jį priimtų į darbą.
59. Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu priimti Sprendimai sukelia pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir visiems jo šeimos nariams. Atsisakius jam pakeisti leidimą, būtų reikšmingai apribotos galimybės pareiškėjui bendrauti su sutuoktine, kuri privalėtų likti namuose Lietuvoje, nes negalėtų palikti vieno savo (duomenys neskelbtini) metų sergančio tėvo. Pareiškėjo uošvis vykstant teismo procesui labai sunkiai išgyvena žinią apie galimą jo išsiskyrimą su pareiškėju, nes jie yra pripratę kartu gyventi vienuose namuose kaip viena šeima. Tikėtina, kad pareiškėjui nebebus lemta pasimatyti su silpnos sveikatos uošviu, jeigu bus 30 mėnesių uždrausta atvykti į Lietuvą. Psichologiškai traumuojančias pasekmes pajus ir pareiškėjo abu šaukiamojo amžiaus sūnūs, o jaunėlis sūnus nukentėtų ir materialiai, nes nėra aišku, ar tėvai jam galėtų skirti tokią pat paramą, kokią skiria šiuo metu. Pareiškėjui nemalonu konstatuoti faktą, kad Lietuvos valstybės institucijos laiko jį nelojaliu valstybei, keliančiu pavojų nacionaliniams interesams, ir tokia išvada daroma remiantis prielaidomis su skirtingu tikimybės laipsniu. Jeigu bus atmestas jo apeliacinis skundas ir jis bus priverstas išvykti iš Lietuvos, gali atsitikti ir taip, kad sugrius (duomenys neskelbtini) metus trunkanti pareiškėjo santuoka.
60. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti Migracijos departamento atsisakymas pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, yra neproporcinga priemonė. Pareiškėjas jau daugiau nei 20 metų gyvena ir dirba Lietuvoje, savo nepriekaištingu elgesiu pademonstravo lojalumą valstybei, dorais Lietuvos Respublikos piliečiais užaugino savo vaikus. Ankstesniuoju gyvenimo tarpsniu jis buvo Baltarusijos Respublikos karininkas, todėl Baltarusijoje jam kas mėnesį į jo banko sąskaitą, esančią Baltarusijos Respublikoje, pervedama karininko pensija (kai pareiškėjas nuvyksta aplankyti savo tėvų, susikaupusius pensijos pinigus išsigrynina). Dėl šio fakto iki skundžiamų sprendimų priėmimo nei VSD pareigūnai, nei Migracijos departamento darbuotojai jam niekada neišsakė priekaištų ir nenurodė, kad tarnavimas 2004–2010 metais Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei už tai gaunama pensija gali užkirsti kelią gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Iki skundžiamų sprendimų priėmimo leidimo laikinai gyventi pakeitimas buvo vykdomas paprastai, jam tik reikėdavo sistemoje MIGRIS užpildyti tam tikrus duomenis ir leidimas buvo pakeičiamas.
61. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimo jo pažeidžiamumo ir kylančios grėsmės valstybės saugumui. Teigia, kad turi būti objektyviai įvertinta visa surinkta informacija apie pareiškėją, ji negali būti ignoruojama.
62. Pareiškėjas, atsikirsdamas į skundžiamame teismo sprendime išdėstytą trečiojo suinteresuotojo asmens VSD poziciją, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, nes tarnavo Baltarusijos kariuomenėje ne tik kaip šauktinis, jog jo tarnyba truko penkerius metus, paprastai baigę aktyviąją tarnybą kariuomenėje tarnavę asmenys perkeliami į kariuomenės rezervą ir turi pareigą dalyvauti Baltarusijos kariuomenės veikloje, jei juos pakviečia (pvz., gali būti pašauktas į pratybas ar pan.), kad net ir labai seniai turėti ryšiai (šiuo atveju, prieš du dešimtmečius) gali būti atnaujinti ir išnaudoti priešiškos valstybės interesams, nurodo, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini) metai, todėl labai mažai tikėtina, kad jis vien dėl brandaus amžiaus ir sveikatos būklės galėtų būti pakviestas dalyvauti Baltarusijos kariuomenės veikloje, be to, jis tokio „pakvietimo“ atveju, suprasdamas Lietuvos valstybei, o tuo pačiu ir jam bei jo šeimai iškilsiantį pavojų, neabejotinai atsisakytų vykti į Baltarusijos kariuomenės karines pratybas, apskritai atsisakytų vykti į Baltarusiją bei tokiu atveju neatidėliodamas spręstų klausimą dėl turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo.
63. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad jis šeiminiais, socialiniais, ekonominiais ryšiais yra glaudžiai susietas su Lietuva, todėl neturi net menkiausio intereso būti nelojaliu šaliai, kurioje kartu su šeima gyvena daug metų, kurioje užaugino savo vaikus. Neabejotinai pareiškėjui didžiausiu prioritetu yra jo sutuoktinė, kartu su jais gyvenantis, šiuo metu labai sunkiai sergantis uošvis, bei du sūnūs ir vaikaitis, šiuo metu gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, kurie visi yra Lietuvos piliečiai. Dėl išsaugotos galimybės išlaikyti šiuos ryšius, galimybės bendrauti su šeima bei dirbti Lietuvoje, ir suprasdamas galinčias kilti grėsmes Lietuvos Respublikai, jis yra pasiryžęs apskritai nebevykti į Baltarusiją, kol Baltarusijos Respublika kartu su Rusijos Federacija tęsia agresiją prieš Ukrainą, ir nebelankyti ten gyvenančių savo pensininkų tėvų.
64. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad pareiškėjo priklausomybę nuo Baltarusijos valdžios ir / ar karinių struktūrų patvirtina ir jo Baltarusijoje gaunama karininko pensija, kuri, pasak pareiškėjo, nebūtų jam mokama, jei būtų nustatytas jo nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pripažįsta tik pinigų gavimo fakto materialinį aspektą, tačiau nemano, kad tai sukelia jo priklausomybę nuo Baltarusijos valdžios ar karinių struktūrų. Į jo banko sąskaitą, esančią Baltarusijoje, pervedami karininko pensijos pinigai jo paties buvo vertinami kaip papildomas tam tikras jo materialinio saugumo garantas, ypač įvertinant tai, kad dirbdamas Lietuvoje jis dar nėra sukaupęs bent minimalaus darbo stažo pensijai Lietuvoje gauti (jam trūksta stažo apie 1,5 metų), tačiau neabejotinai pareiškėjui žymiai svarbiau nei materialiniai dalykai yra jo šeiminiai ryšiai ir jų išsaugojimas, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje, todėl įsipareigoja iki 2026 m. vasario 27 d. apskritai nebevykti į Baltarusiją jokiais tikslais, taigi, net nesidomėti, ar į jo sąskaitą, esančią Baltarusijoje, ateityje bus pervedama karininko pensija, ar jos mokėjimas bus nutrauktas dėl to, kad jis nebeatitinka kokių nors reikalavimų, taikomų Baltarusijos Respublikos piliečiui, norinčiam gauti karininko pensiją.
65. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nelabai suprato ir nesidomėjo, kokių papildomų dokumentų reikia (ar jų apskritai reikia) dėl leidimo nuolatos gyventi Lietuvoje jam išdavimo. Pareiškėjas nuo 2010 m., kai sugrįžo gyventi į Lietuvą, niekada neturėjo tikslo iš jos išvykti ir apsigyventi kokioje nors kitoje valstybėje nei Lietuva, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, su sutuoktine, uošviu, galbūt ir su jaunesniuoju sūnumi, kai jis užbaigs mokslus. Pareiškėjas, jeigu būtų patenkintas jo apeliacinis skundas, kreiptųsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti jam leidimą nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą išduoti leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje jis pateiktų nepaisant to, kad galbūt Baltarusija nutrauktų karininko pensijos jam mokėjimą.
66. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad būtina jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2026 m. vasario 27 d. (30 mėnesių) ir teigia, jog pasižada šiuo laikotarpiu apskritai nebevykti į Baltarusiją jokiais tikslais ir visą šį laikotarpį gyventi ir dirbti tik Lietuvoje, už Lietuvos ribų niekur neišvykstant. Toks pareiškėjo pažadas galioja ir turėtų prasmės tuo atveju, jeigu būtų patenkintas jo apeliacinis skundas ir jam Migracijos departamentas, iš naujo apsvarstęs visas individualizuojančias jį aplinkybes ir jo turimus ryšius Lietuvoje, pakeistų leidimą laikinai gyventi (ar išduotų leidimą nuolatos gyventi) Lietuvoje, jam būtų sudaryta galimybė kartu su šeima gyventi, dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas yra pasiruošęs raštiškai pateikti atsakovui Migracijos departamentui pasižadėjimą iki 2026 m. vasario 27 d. neišvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas mano, kad toks jo pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2026 m. vasario 27 d. būtų prevencinį elementą turinti priemonė ir būtų proporcinga siekiamo tikslo aspektu.
67. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus apie nekilnojamojo turto Lietuvoje jam dovanojimą, taip pat teigia, kad yra atleistas iš UAB „Transboka“, įrodymas apie tai bus pateiktas, kai tik darbdavys pateiks duomenis Sodrai.
68. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
69. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išvardintus pažadus, jog jeigu būtų patenkintas jo apeliacinis skundas jis ateityje pasirinktų darbą bendrovėje, kuri nevykdo tolimųjų reisų į Lietuvai nedraugiškas šalis, pateiktų prašymą gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, atsisakytų pensijos, kurią gauna Baltarusijoje dėl atliktos karinės tarnybos, bei pasižadėtų iki 2026 m. vasario 27 d. neišvykti iš Lietuvos - vertina kritiškai. Pažymi, kad pažadai neturi jokios teisinės ar įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje ir nepaneigia aplinkybių, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje savo noru, gauna pensiją šiuo pagrindu ir jį iki šiol sieja ryšiai su Baltarusija, todėl suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
70. Pareiškėjo teiginius, kad jis neturi teisinių žinių ir dėl to nežino, kokius veiksmus reikia atlikti siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vertina kritiškai kaip neatitinkančius tikrovės. Pažymi, kad pareiškėjas nuo 1999 m. iki 2008 m. turėjo bei pastoviai keitė leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, jog jam yra žinoma, kokiu veiksmų reikia imtis siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
71. Atsakovas nurodo, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.
72. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijami sprendimai sukelia neigiamas pasekmes jo šeimos nariams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais.
73. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
74. Migracijos departamento ginčijamuose sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Šiuo atveju pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.
75. Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose įvertino tiek VSD išvadoje nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą 5 metų uždraudimo terminą, tiek pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir nusprendė 30 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turintiems Lietuvoje šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises bei nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 30 mėnesių termino teisingumu ar proporcingumu.
76. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
77. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti išvadų neteisingumą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgta į aktualią teismų praktiką.
78. Atsakovui priimant byloje skundžiamus sprendimus ir administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, VSD teikė turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėjas, tarnavęs Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, potencialiai gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
79. VSD pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atsakovo Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrojoje pastraipoje.
80. VSD nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui negali būti vertinama kaip reali vien dėl jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, nevertinant to, jog jo šeiminiai, socialiniai, kultūriniai ryšiai yra Lietuvoje ir jie yra tvirti. Pirmiausia, lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose ar tarnaujantiems karinėse struktūrose, netgi nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad užsieniečių eitos pareigos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl atsakovo Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu.
81. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Akcentuoja, kad, kaip nurodė pareiškėjas, Baltarusijos Respublikoje jis turi artimų asmenų, vyksta į Baltarusijos Respubliką jų lankyti, o tai papildomai didina jo pažeidžiamumą – galimybę jį verbuoti, panaudojant autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones pareiškėjui ir (ar) Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
82. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu.
83. VSD vertina, kad aplinkybė, jog teismas kitaip vertino bylos įrodymus, nei pageidavo pareiškėjas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir priėjo prie neteisingų išvadų.
84. Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Baltarusijos autokratinis režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos saugumui didėja, karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja.
85. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
86. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
87. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
88. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimo jo pažeidžiamumo ir kylančios grėsmės valstybės saugumui. Teigia, kad turi būti objektyviai įvertinta visa surinkta informacija apie pareiškėją, ji negali būti ignoruojama.
89. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
90. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
91. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Todėl pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos ir įvertinti naujus įrodymus netenkinamas.
92. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
93. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
94. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną, nurodė, kad 2004–2010 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
95. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su paklausimu, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kreipėsi į VSD.
96. VSD 2023 m. liepos 28 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos piliečio B. B. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
97. Migracijos departamentas, surinkęs įrodymus ir įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, t. y. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, išduotus leidimus gyventi, nustatęs, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nepilnamečių vaikų neturi, atsižvelgdamas į VSD išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, Sprendimu 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas Sprendimu 2 nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
98. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
99. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
100. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
101. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d.)) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
102. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje nereikšmingumo laiko aspektu. Pareiškėjo tarnyba truko penkerius metus, jam suteiktas majoro laipsnis. Taigi nepaisant to, jog pareiškėjo tarnyba truko laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2010 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama sprendžiant dėl pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal pareiškėjo prašymą, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą.
103. Aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių VSD nustatytų aplinkybių nepaneigia pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
104. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jog jis dirba, sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.
105. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ne tik kaip šauktinis, todėl turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ryšiai leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
106. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tačiau iš šių Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neobjektyviai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo siekis likti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.
107. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
108. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sprendimų proporcingumu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
109. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti Sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
110. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
111. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
112. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. B. (B. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis