Nr. DOK-72

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17889-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 7 d. paduotu ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Produktų vystymo sprendimai“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
LUAB „Produktų vystymo sistemos“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovui E. I. dėl neperduoto turto ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 6710 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai padarė materialinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, pripažindami, kad nuosavybė į ginčo skardą trečiajam asmeniui perėjo atliktų darbų akto Nr. 1 ir atliktų darbų akto Nr. 3 sudarymo dieną, nors faktiškai (realiai) ginčo skarda buvo perduota pagal priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 25 d. Teismai turėjo prieiti prie išvados, kad pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.50 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nuosavybės teisė į tam tikrą ginčo skardos kiekį trečiajam asmeniui turėjo pereiti nuo ieškovės (pardavėjos) ir trečiojo asmens (pirkėjos) suderintų veiksmų, susijusių su ginčo skardos perdavimu ir priėmimu, atlikimo (ieškovės veiksmų, kurie būtini, kad trečiasis asmuo turėtų galimybę pasiimti ginčo skardą iš ieškovės konteinerio savo žiniai ir trečiojo asmens veiksmų, būtinų ginčo skardos pasiėmimui ir laisvam jos valdymui). Iš esmės tokį pat išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129/2024). Kadangi ieškovė, įgyvendindama CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, tam tikrus ginčo skardos kiekius trečiajam asmeniui realiai (faktiškai) perdavė, tai trečiasis asmuo nuosavybės teisę į priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą ginčo skardos kiekį įgijo konkretaus priėmimo-perdavimo akto sudarymo momentu (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Todėl teismai pripažinę, kad ginčo skarda trečiajam asmeniui buvo perduota 2019 m. spalio 15 d. sudarytu atliktų darbų aktu Nr. 1 ir 2019 m. spalio 28 d. sudarytu atliktų darbų aktu Nr. 3, pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 4.49 straipsnio 1 dalyje ir nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024). Byloje nėra ūkinę operaciją patvirtinančio dokumento, kad ieškovė (atsakovas) būtų perdavusi trečiajam asmeniui 2715 m² ginčo skardos, kuriuos sudarė 136 rulonai. Byloje taip pat nėra ūkinę operaciją patvirtinančio dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė, atstovaujama atsakovo, pardavė trečiajam asmeniui 2715 m2 ginčo skardos už 87867 Eur sumą. Nesant dokumentų, objektyviai patvirtinančių, kad ieškovė būtų kažkam teisėtai perleidusi 118 rulonų (iš 136) ginčo skardos, darytina išvada, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtus sprendimus.

2.       Šalių 2019 m. liepos 11 d. sudaryta statybos rangos sutartis turi įstatymo galią, todėl nesant sutarties pakeitimo, kaip nustatyta šios sutarties bendrosios dalies 14.4 papunktyje, teismai padarė materialinės teisės normų, įtvirtintų CK 6.313 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus. Teismai pažeidė materialines teisės normas, įtvirtintas
CK 6.313 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, pripažindami, kad ieškovė pardavė užsakovei trečiajam asmeniui 2715 m2 ginčo skardą už 87867 EUR sumą (po 32,36 EUR/m², t. y. 4,85 EUR/m² pigiau, nei buvo susitarta statybos rangos sutartimi). Atitinkamai pripažinus, kad ginčo skardos pardavimo trečiajam asmeniui kaina buvo 37,21 EUR/m², t. y. tokia, kokia nustatyta statybos rangos sutarties priede Nr. 4, bus pripažinta, kad atsakovas 2715 m2 ginčo skardos nepardavė (neperdavė).

3.       Teismai padarė procesinės teisės normų, įtvirtintų CPK 185 straipsnyje (pareiga visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes) ir CPK 263 straipsnyje (sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas), pažeidimus. Teismai pripažindami, kad ginčo skarda faktiškai (realiai) buvo perduota trečiajam asmeniui atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 3 (atitinkamai jų sudarymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 28 d.), netinkamai įvertino šalių ir liudytojo duotus paaiškinimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013), todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įpareigojančias įrodymus įvertinti visapusiškai ir objektyviai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė