Civilinė byla Nr. 2S-691-254/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05321-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarojo akcinė bendrovė „Girelės paukštynas“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2016-09-30 patvarkymą Nr. S-29369 ir turto arešto aktą Nr. S-29367 vykdomojoje byloje Nr. 0076/08/00760. Nurodoma, kad antstolė S. Ž. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1373-769/2007 dėl baudos išieškojimo iš G. K. išieškotojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. 2016 m. rugsėjo 30 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-29369 dėl areštuoto ginklo pristatymo bei surašė turto arešto aktą Nr. S-29367 dėl ginklų lygiavamzdžio šautuvo Izh 27, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinio šautuvo Browning Eurobolt Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinio šautuvo CZ 572, Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arešto. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pristatyti ginklus į Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas) vertei nustatyti ir jų realizavimui vykdyti. Skolininkas mano, kad antstolės procesiniai veiksmai yra neteisėti. Įpareigojimas per 10 dienų pristatyti ginklus neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, toks terminas yra per trumpas ir neprotingas. Areštuodama ginklus antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas, nes neįvertinto areštuojamo turto, kai nurodyti vertę turto arešto akte yra privaloma. Dėl šios aplinkybės antstolė areštavo turto daugiau nei išieškoma 3 602,62 Eur suma. Pastebėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu patvirtintose Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų įkainojimo funkcijos neatlieka, todėl antstolis turi pirmiausia nustatyti ginklų vertę ir tik tada ginklus galima būtų pateikti Ginklų fondui juos priverstinai realizuoti. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, skolininkas negali pateikti ginklų Ginklų fondui, kol nebus nustatyta jų vertė.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė 2016-10-24 patvarkymu Nr. 0076/03/04087/S-32047 skundo netenkino ir nurodė, kad prašymo pratęsti terminą pristatyti areštuotus ginklus Ginklų fondui skolininkas nepateikė, nors jis turi teisę kreiptis su prašymu pratęsti terminą ir tokį prašymą antstolis išnagrinėja CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptas dėmesys, jog siekiant nustatyti areštuojamo ginklo vertę, būtinos specialios žinios. Ginklų įkainojimą Lietuvoje atlieka Ginklų fondas, į kurį ginklus įpareigotas pristatyti skolininkas. Areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte nedaro turto arešto akto negaliojančiu. Skunde skolininkas nurodo, jog areštuotų trijų ginklų vertė yra ženkliai didesnė nei iš jo išieškoma suma, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Šiuo metu nesumokėta skolų suma (be vykdymo išlaidų) yra 5 404,90 Eur. Skolininkui įvykdžius antstolio reikalavimą ir pristačius ginklus Ginklų fondui prieš juos realizuojant, ginklai bus įvertinti, nedidinant vykdymo išlaidų, kurios bus išieškotos iš skolininko. Dėl šių aplinkybių skolininko skundas yra nepagrįstas.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentais ir nurodė, kad ginklų areštas ir realizavimas yra tinkama įsiskolinimo išieškojimo priemonė, nes skolininkas niekur nedirbo ir nedirba, kito savo vardu registruoto turto neturi, žalos padarytos aplinkai gera valia neatlygina. Pastebėta, kad antstolei yra perduotas ne tik šis vykdomasis raštas dėl aplinkai padarytos žalos, bet dar ir du vykdomieji raštai dėl administracinių baudų priverstinio išieškojimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas vykdymo procese nesinaudojo savo teisėmis, nebuvo aktyvus – nesikreipė į antstolę su prašymu pratęsti terminą, nenurodė jokių priežasčių, kodėl negali pristatyti ginklų į Ginklų fondą per antstolės patvarkyme nustatytą 10 dienų terminą.
3. Pažymėta, kad pagal CPK 699 straipsnio reikalavimus turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo (toliau – Aprašas) 68 punktu, perduotus realizuoti Ginklų fondui ginklus, šaudmenis įvertina Ginklų fondo direktoriaus įsakymu sudaryta Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, į kurią įtraukiami ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai (ekspertai). Tik pristačius areštuotus ginklus į Ginklų fondą atsiras galimybė įvertinti ginklą ir jį įkainoti rinkos verte. Ginklo vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nebuvo kliūtis jį areštuoti, o norint nustatyti ginklo vertę, yra būtina pristatyti ginklą į Ginklų fondą.
4. Teismas nustatė, kad ginčijamas patvarkymas Nr. 2-1373-769 atitinka pareiškėjo ir kreditorių interesus, nes atitinkamai įvertinus ginklus jie nebus parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Skirti ekspertizę šiuo atveju netikslinga, nes padidėtų vykdymo išlaidos. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ginklų vertė viršija išieškomą sumą, tokių duomenų neteikė ir pats pareiškėjas. Pranešimo apie Turto arešto akto įregistravimą Turto arešto registre duomenimis turto arešto mastas yra 3 341,38 Eur, kas atitinka išieškomą sumą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu pareiškėjas (tokiau – apeliantas) prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Skundžiame turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo turto vertė, nors vertes nurodyti arešto akte yra privaloma, todėl turto arešto aktas neatitinka CPK reikalavimų. Dėl šių aplinkybių antstolis, areštuodamas turtą ir jo neįvertindamas, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
2. Pagal Ginklų fondo įstatymą, Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Kadangi vykdymo procese nagrinėjamu atveju yra areštavimo ir vertės nustatymo stadija, todėl tiek antstolė, tiek teismas suteikė Ginklų fondui tam tikras funkcijas, kurių ginklų fondas negali ir neturi teisės atlikti. Įstatyme nėra numatyta teisė vertinti ginklų vertę areštui taikyti.
3. Atkreiptas dėmesys, kad Apraše reglamentuojamas ginklų, jų dalių ir priedėlių, šaudmenų ir jų dalių paėmimas valstybės institucijų žinion, siekiant užtikrinti jų apyvartos kontrolę, tinkamumo naudoti nustatymą, tolesnį jų panaudojimą ir perduotų realizuoti Ginklų fondui ginklų, šaudmenų vertės apskaičiavimą, pinigų už Ginklų fonde realizuotus ginklus, šaudmenis išmokėjimą ginklų savininkams, valstybės institucijų veiksmus paimant ginklus, šaudmenis, nustatant jų tinkamumą naudoti ir apskaičiuojant jų vertę. Taigi akivaizdu, kad šios Aprašo normos taikomos, kai perduodami ginklai jų vertei apskaičiuoti ir realizuoti, tačiau netaikomos nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas mano, kad areštuotą turtą privalo įvertinti antstolis, o ne ginklus perduoti Ginklų fondui.
4. Pareiškėjo nuomone areštuotų ginklų vertė yra didesnė nei išieškoma 3 602, 62 Eur suma, nes šiuos ginklus pareiškėjas pirko žymiai brangiau. CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju antstolis nepagrįstai didina arešto mąstą, taip apsunkindamas skolininko padėtį.
5. Teismo nutarties argumentai, kad šiuo atveju netikslinga skirti ekspertizę, yra nepagrįsti, nes antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Taigi, akivaizdu, kad antstolis siekdamas tinkamai atlikti savo funkcijas privalo siekti apsaugoti tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko teises ir turi nustatyti areštuojamo turto vertę. Neįvertindamas areštuojamo turto vertės antstolis rizikuoja pažeisti skolininko teises.
6. Nepagrįsti teismo nutarties argumentai, kad skolininkas privalo pateikti duomenis apie areštuojamo turto vertę. Už vykdymo procesą išimtinai yra atsakingas antstolis, kuris privalo imtis visapusiškų veiksmų, kurie jam suteikti teisės aktais, ir jų nepažeisdamas, vykdyti išieškojimą. Esant nustatytoms ginklų vertėms bei prie jų pridėtai ginklų verčių skaičiavimo metodikai, būtų buvę žymiai lengviau įvertinti ginklų vertę ir sutikti arba ne su ja.
7. Kadangi Ginklų fondas neatlieka ginklų įkainojimo bei realizavimo funkcijos, antstolės įpareigojimo per 10 dienų pristatyti ginklus į Ginklų fondą skolininkas negali įvykdyti.
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime argumentai nenurodomi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginklų arešto, neįvertinant jų vertės, ir įpareigojimo juos perduoti Ginklų fondui, teisėtumo

1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
2. Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų areštuojant ginklus ir įpareigojant skolininką perduoti Ginklų fondui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turto, kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizavimą vykdymo procese, atsižvelgė į Ginklų fondui teisės aktuose priskirtas funkcijas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
4. Vykdomosios bylos Nr. 76/08/760 duomenimis nustatyta, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-01-04 vykdomąjį raštą dėl 11 537,12 Lt žalos išieškojimo iš skolininko G. K.. 2016-09-30 priimtas turto arešto aktas Nr. S-29367, kuriuo apribota skolininko disponavimo teisė ginklais: graižtviniais šautuvais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžiu šautuvu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimtas patvarkymas Nr. S-29369 dėl areštuoto ginklo pristatymo, kuriuo įpareigotas skolininkas per 10 dienų pristatyti ginklus į Ginklų fondą vertei nustatyti bei juos realizuoti. Turto arešto akto registro duomenimis areštuoto turto – ginklų arešto mastas yra 3 341,38 Eur.
5. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacine tvarka skundžiama nutartimi, nesutinka su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl nustatyto arešto ginklams neteisėtumo ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2016-09-30 turto arešto aktu Nr. S-29367 vykdomojoje byloje Nr. 0076/08/00760 buvo tik laikinai apribota skolininko disponavimo teisė ribotos civilinės apyvartos turtu, siekiant jį perduoti atitinkamoms institucijoms realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 699 straipsnyje nustatyta, jog turtas išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdymo veiksmai dėl ginklų turi būti atliekami vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2435-553/2016, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1258-567/2014, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1327-657/2016, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2435-553/2016 ir kt.).
7. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo 2016-09-30 patvarkymo ir turto arešto akto metu, t. y. nuo 2016-09-01) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginklus turi teisę paimti policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos. Šio įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo realizavimo dienos jų savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama realizavus šį ginklą gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas. Perduoto Ginklų fondui realizuoti ginklo, ginklų priedėlių, šaudmenų tinkamumas naudoti nustatomas ir jų vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių, nurodytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau – užsieniečiai), išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Taisyklių 101 punkte numatyta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodyti ginklai, jų dalys parduodami tik per Ginklų fondą.
9. Ginklų fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Ginklų fondas organizuoja įstatymų nustatyta tvarka paimtų ginklų ir šaudmenų realizavimą ar jų sunaikinimą. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo (toliau – Aprašas) 68 punktu, perduotus realizuoti Ginklų fondui ginklus, šaudmenis įvertina Ginklų fondo direktoriaus įsakymu sudaryta Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, į kurią įtraukiami ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai (ekspertai). Šio aprašo 75, 76 punktuose numatyta, kad apie Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos sprendimą dėl ginklo, šaudmenų kainos nustatymo Ginklų fondas per 30 kalendorinių dienų nuo kainos nustatymo informuoja asmenį, iš kurio paimtas ginklas; asmuo, nesutinkantis su Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisijos nustatyta ginklo, šaudmenų kaina, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie nurodytos komisijos sprendimą gavimo šį sprendimą apskųsti Ginklų fondo direktoriui; pareiškėjas, per 30 kalendorinių dienų negavęs jį tenkinančio arba jokio atsakymo, sprendimą gali apskųsti teismui.
10. Apelianto argumentus, kad Ginklų fondo įstatymo ir šios nutarties 18 punkte nurodyto Aprašo normos negali būti taikomos nagrinėjamu atveju, paneigia ne tik nutarties 15 punkte nurodyta teisminė praktika, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos bei jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, tačiau ir suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimo į skundą argumentai, su kuriais sutinka apeliacinės instancijos teismas ir jų nekartoja.
11. Nesutiktina su apeliantu, kad ginklo kainos nežinojimas turto arešto akto surašymo metu yra kliūtis jį areštuoti. Atkreipiamas dėmesys, kad antstolis skundžiamo turto arešto akto pastabose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Toks procesinis veiksmais atitinka CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Ginklų vertę turėjo nustatyti ne ekspertas, o specialus specialių žinių turintis subjektas – Ginklų fondas, nes jau minėta, kad tuo atveju, kai antstolis randa turto, kurio civilinė apyvarta yra apribota, šio turto realizavimo veiksmai vykdomi ne pagal CPK nuostatas, o teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl antstolio pastaba dėl eksperto turto arešto akte negali būti suprantama pažodžiui ir formaliai.
12. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su bendrosiomis ekspertizės skyrimo taisyklėmis vykdymo procese, neatitinka šios civilinės bylos faktinių aplinkybių, nes, kaip nurodyta šios nutarties 15, 16, 17 ir 18 punktuose, vykdymo veiksmai dėl ginklų turi būti atliekami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka (CPK 699 straipsnis). O sistemiškai aiškinant CPK 699 ir 681 straipsnių nuostatas, Ginklų fondo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog tik pristačius areštuotus ginklus į Ginklų fondą atsiras galimybė įvertinti ginklus ir juos įkainoti rinkos verte. Todėl ginčijamu 2016-09-30 patvarkymu Nr. S-29369 pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas pristatyti ginklus jų vertei nustatyti, kad jie būtų realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis patvarkymas atitinka ir pareiškėjo interesus, kadangi jis įpareigotas jam priklausančius areštuotus ginklus pristatyti į Ginklų fondą tam, jog ginklai nebūtų parduoti už mažesnę nei rinkos kainą ir taip būtų užtikrinti pareiškėjo bei jo kreditoriaus interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentams, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatant, ar antstolis areštavo turto daugiau nei būtina padengti išieškomą skolą atkreiptinas dėmesys, kad antstolis skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nurodė išieškomą sumą (3602,62 Eur, įskaitant vykdymo išlaidas) ir turto arešto mastą (3341,38 Eur). Byloje nėra duomenų apie areštuoto turto vertę, kurios dydžio skolininkas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 643 straipsnio 4 punktas). Kadangi areštuoto turto vertė bus nustatyta tik šioje nutartyje nurodyta tvarka, apelianto argumentus, kad antstolis savo veiksmais nepagrįstai didina arešto mąstą, taip apsunkindamas skolininko padėtį, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodomą teisinį reglamentavimą, kuris taip pat nurodytas ir skundžiamojoje nutartyje, skolininkas turi teisę nesutikti su nustatyta ginklų kaina ir savo pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka. 
14. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apelianto argumentų, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34.              Pareiškėjui inicijavus apeliacinį procesą, teismo byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl 3,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš apelianto G. K. valstybei (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,34 Eur (tris eurus ir trisdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė