Administracinė byla Nr. eA-1185-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09109-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186123 (toliau – ir 2023 m. spalio 18 d. Sprendimas), kuriuo panaikintas Y. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188277, kuriuo Y. P. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d. (toliau – ir 2023 m. spalio 20 d. Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 22 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 22S41983 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760113292 galiojo nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. spalio 23 d.
3. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. Departamentui pateikė naują prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 22M25481 dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo, išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantį nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas 2022 m. kovo 2 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) sudarė neterminuotą individualią darbo sutartį ir gavęs nacionalinę vizą, pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi ir pareiškėjo sutuoktinė bei vaikai. Šeima šiuo metu gyvena Vilniuje, giminaičių laikinai gyventi suteiktame bute. Pareiškėjas su šeima UTPĮ nustatyta tvarka yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sutuoktinės prosenėlė buvo Lietuvos pilietė, todėl pareiškėjo sutuoktinei N. P. dar 2016 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas. Pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi į Departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir jai 2023 m. kovo 27 d. buvo išduota Pažyma dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 23SD7750. Šiuo metu sutuoktinė bendradarbiauja su Baltarusijos Respublikos ambasada dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo.
5. Departamentas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu panaikino Leidimą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, t. y. užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šį sprendimą atsakovas priėmė gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 4 d. raštą Nr. 18-7316, kuriame VSD pateikė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Sprendime nurodyta, kad minėtą vertinimą VSD atliko atsižvelgdamas į Departamento klausimyne pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis 2013–2018 metais dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. VSD įvertino, kad dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertino, kad atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas 2023 m. spalio 20 d. informavo pareiškėją, kad 2023 m. spalio 20 d. Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu, nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Departamentas į šį sprendimą tik perrašė VSD 2023 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 18-9942 pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir neatlikęs savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, visiškai formaliai, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo 2023m. spalio 18 d. Sprendime nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Pareiškėjas Leidimą buvo gavęs UTPĮ nustatyta tvarka. 2023 m. spalio 18 d. Sprendime cituojamoje VSD pažymoje vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į pareiškėjo Departamento klausimyne nurodytas aplinkybes, jog jis 2008–2013 metais mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, o 2013–2018 metais dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. Šią informaciją Departamentui pareiškėjas pateikė atsakydamas į klausimyno 1 ir 2 klausimus. Pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie pareiškėjo darbo pobūdį, ryšius ar pan. Pareiškėjo teigimu, jam dirbant Baltarusijos Respublikos karo akademijoje pagrindinis jo darbas buvo oro erdvės stebėjimas, oro situacijos analizė ir šios informacijos teikimas aukštesniems vadovams. Pareiškėjas tarnybą baigė vyresniojo leitenanto laipsniu (nors paprastai visi pagal tarnybos stažą buvo keliami į kapitonus). Po studijų buvo privaloma tarnyba. Antraisiais studijų metais pareiškėjas dėl sveikatos problemų planavo nutraukti studijas, tačiau gydytojai nustatė, kad yra tinkamas tarnybai, leisdami suprasti, jog jis tiesiog taip paprastai neišeis. Situacija buvo tokia, kad norint palikti Baltarusijos Respublikos karo akademiją pabaigus studijas ir neatlikus tarnybos, buvo privaloma padengti visas studijų išlaidas. Visa per studijų metus jam už studijas finansuojama materialinė parama sudarė apie 40 000 JAV dolerių.Pareiškėjas 2013 m. tokių pinigų neturėjo, o paskolos ėmimas pasirodė per didėlė našta, todėl buvo nuspręsta užbaigti privalomąją sutartį ir išeiti pasibaigus šiam laikotarpiui, t. y. 2018 m. Pareiškėjas paaiškino, kad jį dar visai jauną ir nežinantį ką nori veikti gyvenime, studijuoti išsiuntė tėvai, kurie neturėjo pinigų studijoms, o dėl vidutinių akademinių žinių negalėjo pretenduoti į nemokamą mokslą. Pažymėjo, kad jo motina dirbo sarge, o tėvas dirbo metalinių detalių gamykloje, vėliau tapo neįgalus, motina pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl pareiškėjas žinojo, jog iš jų finansinės paramos negaus.
8. Pareiškėjas teigė, kad iš 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo turinio akivaizdu, jog Departamentas į jį perrašė VSD 2023 m. liepos 4 d. rašte Nr. 18-7316 pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas neturėtų VSD išvados automatiškai perkelti į savo sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju atsakovas 2023m. spalio 18 d. Sprendimą pagrindė vien tik VSD išvada, kuri parengta įvertinus pareiškėjo atsakymą į vieną iš Departamento klausimyno klausimų, t. y., kad jis prieš 5 metus mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. Departamento 2023 m. spalio 18 d. Sprendimas, kaip ir VSD vertinimas, pagrįstas spėlionėmis ir hipotetinėmis prielaidomis, vienareikšmiškai nepatvirtinančiomis pareiškėjo lojalumo Baltarusijos vykdomai politikai ir galimos realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos valstybei.
9. Nurodė, kad atsakovas 2023 m. spalio 18 d. Sprendime taip pat nevertino aplinkybės, jog VSD pažymoje išvada <... dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią...> yra pateikta būtuoju laiku. VSD nurodyta kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija yra pernelyg bendro pobūdžio, niekaip nesusieta su pareiškėjo individualiu atveju. VSD 2023 m. liepos 4 d. rašte Nr. 18-7316 pateiktas vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstas motyvais, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Atsakovas 2023m. spalio 18 d. Sprendimą priėmė pritardamas VSD spėlionėms ir prielaidoms, vengdamas atlikti bet kokį tyrimą patvirtinti ar paneigti VSD išvadoje keliamoms spėlionėms.
10. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad kartu su šeima savo ateitį išimtinai sieja su Lietuva. Jo sutuoktinė šiuo metu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nepilnametis sūnus mokosi Lietuvos mokykloje, pavasarį baigė (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinę ugdymo programą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Šeima bando integruotis į Lietuvos visuomenę, pareiškėjas lanko lietuvių kalbos kursus, šeima nusipirko automobilį, pareiškėjo sutuoktinė ketina laikyti egzaminus „B“ kategorijos vairavimo teisėms įgyti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, šiuo metu mokosi vairuoti. Pareiškėjas taip pat ketina pasikeisti turimą Baltarusijos Respublikoje įgytą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą, mokosi Lietuvos kelių eismo taisykles. Gyvenant Lietuvoje gimė dukra, šeima siedama ateitį su Lietuva, dukrą pratina prie lietuvių kalbos, jai skaitomos lietuviškos knygelės. Pareiškėjas teigė, kad atidirbus privalomą laikotarpį po studijų, jis nutraukė darbinius santykius su Baltarusijos Respublikos karo akademija ir daugiau jokių darbinių santykių su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis institucijomis nepalaikė. Nuo to laiko praėjo beveik 5 metai. Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 2 d. pagal Departamento išduotą Leidimą sėkmingai gyveno, dirbo bei laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas ir darbovietėje vertinamas teigiamai.
11. Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, jog jis dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, egzistavo ir tuo metu, kai atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamentas pareiškėjo patikrinimą atliko prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi. Todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl institucijos (VSD ir Departamentas) beveik 5 metų senumo jo darbinės veiklos faktą, kuris nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi, po metų panaudoja kaip pretekstą panaikinti Leidimą. Toks institucijų požiūris ir elgesys neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas akcentavo, kad nepalaikė valdančiojo režimo nei studijuodamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, nei tarnaudamas kariuomenėje. Pareiškėjas nelaikė ir nelaiko savęs sistemos dalimi, visada buvo moraliai ir etiškai prieš ją, bet dėl įvairių priežasčių aktyviai to neparodė.
12. Pareiškėjas tais pačiais motyvais nesutinka ir su Departamento 2023 m. spalio 20 d. Sprendimu, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus.
13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsakovas nurodė, kad gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčijami sprendimai grindžiami įtarimais ir spėjimais. Akcentavo, kad išvada yra pagrįsta tarnyba Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Atsakovo nuomone, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
16. Atsakovas taip pat nesutiko su skundo argumentais, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą spręsti apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jos pusės. Teigė, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, priimti nešališkai ir objektyviai.
17. Pažymėjo, kad iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog, nors esminis sprendimų priėmimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą (įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl nėra pagrindo teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Aktualiausiais 2023 m. spalio 17 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 13 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė, sūnus, kuriems 2022 m. gegužės 17 d. Departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šeimos narys) nustatytu pagrindu, dukra, kuriai 2023 m. vasario 17 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pačiu nustatytu pagrindu. Aplinkybė, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (5 metai), darbdavio charakteristika bei pareiškėjo išsakyta nuomonė dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, jog grėsmė yra išnykusi.
18. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne tik VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje dirbo sąlyginai netrumpą laikotarpį, darbą baigė palyginus neseniai, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos Respublikos karo akademiją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, buvo priimta išvada, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, kuriuos naikinti nėra jokio pagrindo.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sprendimai priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD raštu Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), dirbdamas Baltarusijos Respublikos karo akademijoje (2023–2018 metais), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
21. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti jam laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
22. VSD nurodė, kad Departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vertino ir individualią pareiškėjo situaciją konstatavo, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai.
23. VSD nuomone, priimant Sprendimus nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti pareiškėjo nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
II.
24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Departamentas 2022 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S41983 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760113292, galiojantis nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. gegužės 11 d.
26. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pateikė Departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22M25481 dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d iki 2025 m. gegužės 2 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d.
27. Departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus, į kuriuos pareiškėjas atsakė raštu ir pateikė Departamentui. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2008–2013 m. mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, po mokslų, 2013–2018 m., dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje.
28. Departamentas kreipėsi į VSD ir gavo 2023 m. liepos 4 d. VSD raštą Nr. 18-7316 (Išvadą), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
29. Departamentas, įvertinęs VSD išvadą, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2023 m. spalio 18 d. priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760166443, galiojantį iki 2025 m. gegužės 2 d. Nustatęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
30. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimą, vadovavosi VSD išvada, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjo mokslą ir tarnybą Baltarusijos Respublikos karo akademijoje bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
32. Įvertinęs ginčui aktualias UTPĮ nuostatas bei teismų praktiką teismas sprendė, kad Departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinys. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
33. Teismas nustatė, kad Departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs Baltarusijos Respublikos karo akademijos studentas ir vėliau darbuotojas, kurio pagrindinis darbas buvo oro erdvės stebėjimas, oro situacijos analizė ir šios informacijos teikimas aukštesniems vadovams, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galbūt gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo netolimoje praeityje eitos pareigos (ir ryšiai) Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, o tai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
34. Teismas vertino, kad VSD surinkti duomenys leidžia spręsti, jog Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti 2023 m. spalio 18 d. Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tokią išvadą teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, yra pagrindas spręsti, jog surinkta pakankamai duomenų (pareiškėjas darbą Karo akademijoje baigė prie 5 metus, t. y., palyginus nesenai, eitų pareigų pobūdis), kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
35. Pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas nuo 2018 metų paliko tarnybą Karo akademijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su atitinkamomis vidaus reikalų sistemos struktūromis, Karo akademijos kolegomis yra išnykusi. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad iš tarnybos išėjo dar 2018 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
36. Aplinkybė, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris, be kita ko, buvo išduotas egzistuojant VSD nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas yra įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini), mokosi lietuvių kalbą, ketina su šeima intergruotis Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti sprendimo panaikinti Leidimą neproporcingumą. Teismas pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas teisėtai, taip pat nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam ir vėliau bus išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Taigi Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento 2023m. spalio 18 d. Sprendimą.
37. Teismas nurodė, kad panaikinus Leidimą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, Departamentas turėjo teisinį pagrindą priimti 2023 m. spalio 20 d. Sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d. (UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis).
38. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, sprendimus priėmė aiškiai nurodydamas sprendimų priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasis tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų. Skundžiami sprendimai priimti turint tam teisinį pagrindimą ir atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
III.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, išdėstytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.
41. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant arba neteisingai pritaikant proceso teisės normas. Sprendimas yra be motyvų, priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas ir nukrypus nuo bylai aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
42. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bylą išnagrinėjo itin formaliai, nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos, nepasisakė dėl pareiškėjo skundo esminių argumentų, neteisėtai suteikė VSD išvadai išskirtinę įrodomąją galią, priėmė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą, kuriame deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais formaliai pritarė atsakovo Sprendimams. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė savarankiškų motyvų, o iš esmės pakartojo dalį VSD išvados, VSD atsiliepimo bei Departamento atsiliepimų į pareiškėjo skundą argumentų.
43. UTPĮ 4 straipsnio 7 dalies kontekste pareiškėjas pabrėžia, kad VSD Departamentui pateiktą išvadą parengė ne savo surinktos su pareiškėju susijusios informacijos ir/ar įrodymų pagrindu, o tik grėsmės valstybės saugumui požiūriu įvertino užpildytame Departamento klausimyne jo nurodytą biografijos faktą. Todėl teismo argumentai apie neva VSD surinktus ir aptartus įrodymus neatitinka tikrovės.
44. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad Departamentas, gavęs VSD išvadą, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, kadangi Departamentas yra savarankiškas viešojo administravimo subjektas, ir priimdamas sprendimus privalo vadovautis ne tik UTPĮ, bet ir VAĮ normomis. Teismas priėmė sprendimą nevertindamas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimo atitikties Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 131 punkto reikalavimams, o dėl atitikties VAĮ reikalavimams pasisakė formaliu ir nemotyvuotu teiginiu, neva jis atitinka VAĮ reikalavimus.
45. Teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad Leidimas panaikintas neatlikus pareiškėjo individualaus atvejo aplinkybių visapusiško ir savarankiško vertinimo ir nepadarius savarankiškų išvadų. Pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių vertinimas (2022 m. turėjo nacionalinę vizą; dirba; turi iki 2025 m. gegužės 2 d. galiojantį Leidimą; ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai; sutuoktinė ir vaikai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip pareiškėjo šeimos nariai) yra paviršutiniškas, fragmentinis ir negali būti laikomas individualaus atvejo aplinkybių visapusišku ir savarankišku vertinimu.
46. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė nenustatęs ir neįvertinęs pareiškėjo darbo Karo akademijoje 2013–2018 m. laikotarpiu funkcijų, šių darbo santykių atsiradimo ir nutraukimo priežasčių, neanalizavo klausimyne nurodytos jo darbinės veiklos nuo 2018 m. iki Leidimo išdavimo. Departamentas, panaikindamas Leidimą, priverstinai nutraukia 2022 m. prasidėjusius pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nors Leidimas galiojo iki 2025 m. gegužės 2 d. ir pareiškėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių tolesnį savo ir savo šeimos gyvenimą susieti su Lietuva. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas visiškai nevertino pareiškėjo ir jo šeimos integracijos į Lietuvos gyvenimą. Teismas nevertino pareiškėjo individualiam atvejui svarbios aplinkybės, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu Departamentui turėjo būti žinoma šios institucijos valdoma informacija, jog pareiškėjo sutuoktinė nuo 2016 m. siekia Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir atsakovas 2023 m. kovo 27 d. raštu patvirtino, kad N. P. Lietuvos pilietybė galės būti atkurta. Pareiškėjo sutuoktinės kilmė ir jos siekis atkurti Lietuvos pilietybę, kuriam pareiškėjas pritaria, rodo jo ir sutuoktinės teisėtus lūkesčius kartu su vaikais tapti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais. Šis pareiškėjo teisėtas lūkestis užsieniečių gyvenimą Lietuvoje kontroliuojančių institucijų ir teismo negalėjo būti ignoruojama vien dėl to, kad pareiškėjo kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika, kurią šiuo metu valdo autoritarinis Lukashenko režimas.
47. Teigia, kad pareiškėjo atveju formalias, vien tik spėjimais ir jokiais realiais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis paremtas išvadas dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui padarė ne tik VSD ir Departamentas, bet ir teismas.
48. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VSD išvada Departamentui galėjo būti tik pagrindas atlikti savarankišką, kompleksinį individualaus atvejo dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo vertinimą laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu. Teismas nevertino, kad atsakovas skundžiamų sprendimų nepagrindė objektyviais duomenimis, jog sprendimų priėmimą lėmė vien tik VSD išvada, paremta VSD prielaidomis ir spėlionėmis, nepagrįstais įtarimais.
49. Teismas nevertino laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu pareiškėjo skunde nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės, kad jo darbo Karo akademijoje 2013–2018 m. faktas egzistavo ir 2022 metais, kai jam buvo išduotas Leidimas, o Departamentas galėjo išduoti Leidimą tik esant VSD išvadai, jog užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (UTPĮ 4 str. 4 d.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei VSD išvadoje, nei atsakovo 2023 m. spalio 18 d. Sprendime nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog VSD ar Departamentas nustatė, kad per pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje daugiau nei 1 metus, praėjusius nuo Leidimo gavimo, įvyko kokios nors su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios 2023 m. liepos mėn. objektyviai galėjo lemti priešingos VSD išvados pateikimą. Teismas, nenustatęs, kad byloje yra objektyvių duomenų, kurie laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu patvirtintų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje egzistuota reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, netinkamai taikydamas ir pažeisdamas materialiosios teisės normas (UTPĮ 50 str. 1 d. 14 p. ir 133 str. 5 d., VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų, jog atsakovui buvo pagrindas panaikinti Leidimą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu bei uždrausti jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką kaip asmeniui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui (UTPĮ 133 str. 5 d.).
50. Pareiškėjas teigia, kad VSD ir Departamentas nenustatė, jog klausimyne pareiškėjo pateikta informacija yra neteisinga, šių aplinkybių nenustatė ir teismas.
51. Teismas, netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, sprendime nepagrįstai nurodė, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus. Šis teismo teiginys nemotyvuotas. Vien tai, jog 2023 m. spalio 18 d. Sprendimas ir 2023 m. spalio 20 d. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui galėjo būti savarankiškas pagrindas juos panaikinti.
52. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neaktuali, kadangi jose nurodytos taisyklės buvo suformuotos administracinėse bylose, kurios į pareiškėjo atvejį nepanašios ne tik pagal faktines aplinkybes, bet ir pagal valstybės institucijų išvadose išdėstytą užsieniečio grėsmės vertinimo pagrindimą atitinkamais objektyviai nustatytais duomenimis.
53. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo atveju yra aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021. Šis nutarimas ginčo atveju neaktualus, nes nebuvo aiškinama jokia UTPĮ ar jį įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto norma.
54. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad Departamentas nepažeidė užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų. Teismo motyvai, esą Departamentas turėjo pagrindą taikyti UTPĮ normas (UTPĮ 50 str.1 d. 14 p. 133 str. 5 d., VAĮ 10 str.) yra formalūs ir deklaratyvūs, nes nei VSD, nei Departamentas nenustatė, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Teismo sprendime cituojami Nacionalinio saugumo strategijos 14, 16 punktai ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ yra bendro pobūdžio dokumentai, kuriuose yra pareikšta valstybės pozicija atitinkamais klausimais.
55. Teismas nevertino, kad Departamentas pasiūlė pareiškėjui užpildyti klausimyną Apraše nenumatytu atveju, kadangi užsieniečiai klausimyną pildo prašydami išduoti, pakeisti ar naujai įforminti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pasiūlė pareiškėjui jį užpildyti praėjus keliems mėnesiams po to, kai Departamentas nustatyta tvarka naujai įformino Leidimą. Pareiškėjas, nekvestionuodamas VSD ir Departamento įgaliojimų vykdyti užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (UTPĮ 4 str.), pažymi, kad Departamentui pasiūlius užpildyti klausimyną, pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu ir sąžiningai pateikė prašomą informaciją, tačiau mano, kad Departamentas pažeidė nustatytas klausimynų pildymo sąlygas.
56. Pareiškėjas apibendrindamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teigia, kad teismas nesigilino į pareiškėjo skundo esmę, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą, priėmė formalų ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį, nemotyvuotą procesinį sprendimą, kuris naikintinas.
57. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
58. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atkreipia dėmesį, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
59. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir (ar) privačiuose juridiniuose asmenyse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose ir strateginių sektorių įmonėse sistema. Antra, priimant ginčijamus sprendimus remtasi informacija, susijusia su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Ginčijamuose sprendimuose atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas mokėsi ir dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje. Nurodytų aplinkybių kontekste, Departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
60. Departamentas, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui.
61. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis VSD išvadą, kuri grindžiama spėjimais ir įtarimais. Pažymi, kad išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl Baltarusijos Respublikos karo akademijoje atliktų funkcijų, darbo santykių atsiradimo ir nutraukimo priežasčių, paskesnis darbas, šeimos padėtis ir ketinimas integruoti į Lietuvos visuomenę niekaip nepaneigia jo grėsmės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas buvo susijęs darbo (tarnybos) santykiais su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis institucijomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusijos Respublika ir joje veikiančiais subjektais nutrūko, ypač įvertinant, kad Baltarusijoje liko gyventi pareiškėjo artimieji.
62. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam Leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymi, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas.
63. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Departamentas pažeidė Aprašę nustatytas klausimynų pildymo sąlygas. Pažymi, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę bei vadovaudamasis Aprašo 10.31 ir 80.2 punktais, pagrįstai paprašė pareiškėjo užpildyti klausimyną.
64. Atsakovas teigia, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
65. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
66. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, atidžiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgta į aktualią teismų praktiką.
67. Atsakovui priimant byloje skundžiamus sprendimus ir administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, VSD teikė turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėjas, dirbęs Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, potencialiai gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
68. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galbūt atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju sprendžiama, ar Departamento sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrojoje pastraipoje.
69. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, esą pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui negali būti vertinama kaip reali, o teismas neįvertino pareiškėjo buvusių darbo funkcijų ir pobūdžio. Nurodo, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad užsieniečių eitos pareigos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Departamento sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu.
70. Teigia, kad šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, jog jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o Leidimo panaikinimas ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu. VSD nuomone, tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to pageidavo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.
71. Teismas, priimdamas sprendimą, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. spalio 18 d. ir 2023 m. spalio 20 d. Sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
73. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, sprendimas nemotyvuotas, o byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, taip pat teismo sprendimas nedera su aukštesnių teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.
75. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
76. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).
77. Pagal ginčui aktualios UTPĮ redakcijos 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
78. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Departamentas priėmė sprendimą dėl naujo leidimo laikinai gyventi įforminimo. Leidimas, galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d iki 2025 m. gegužės 2 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d.
79. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2008–2013 m. mokėsi Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, baigęs mokslus, 2013–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje.
80. Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su paklausimu, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kreipėsi į VSD, kuris 2023 m. liepos 4 d. rašte Nr. 18-7316 nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD prašė neišduoti pareiškėjui naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti Leidimą, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
81. Departamentas 2023 m. spalio 18 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), o 2023 m. spalio 20 d. Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (UTPĮ 133 str. 5 d.).
82. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
83. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
84. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
85. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas dirbo mokėsi Baltarusijos karo akademijoje 2008–2013 metais ir baigęs mokslus joje dirbo 2013–2018 metais, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, jog jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
86. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 2 d., jog jis dirba, turi šeimą ir nepilnamečius vaikus, kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje bei skundžiamuose Departamento sprendimuose nurodytas aplinkybes.
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos karo akademijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos valdžios institucijoms, palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių VSD nustatytų aplinkybių nepaneigia pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
88. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas dirbo Baltarusijos karo akademijoje, todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo Baltarusijos jėgos struktūroms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.
89. Ginčijami Departamento sprendimai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Baltarusijos karo akademijoje, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo siekis likti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.
90. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos kitos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos Lietuvos kaimynystėje kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
91. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka UTPĮ nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
92. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti atsakovo Sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
93. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį akivaizdu, jog teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu esminiu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamus atsakovo sprendimus, taip pat išnagrinėjo ir įvertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, t. y., priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, netinkami ar aplinkybės įvertintos ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti.
94. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kiek tai susiję su skundžiamų sprendimų neatitikimu VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
95. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų atsakovo priimtų sprendimų turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuoti, juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui yra aiškus priimtų sprendimų teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
96. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių pažeidimu, pažymėtina, kad sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją, 1995 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Duomenų, kad Departamentas pareiškėjui butų suteikęs garantijas, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam bus išduotas ir negalės būti panaikintas net ir tuo atveju, jeigu jis neatitiks teisės aktų reikalavimų, nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis.
97. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
98. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
99. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis