Civilinė byla Nr. e2A-692-619/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17415-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „MB būstas“ ir atsakovo UAB „Vaidora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BM būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo bei atsakovo UAB „Vaidora“ priešieškinį ieškovui UAB „BM būstas“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir skolos bei nuostolių atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „MB būstas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 82.033,65 EUR netesybų, 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2014 m. birželio 12 d. sudarė Rangos darbų sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus statomame prekybos paskirties pastate adresu Linkmenų g. 22, Vilniuje. Pagal sutarties 15.1.1 p. atsakovas suderinimui turi parengti ir iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikti ieškovui Sutarties Priede Nr. 4 nustatytos formos Aktą iš anksto su ieškovu suderintiems darbams, kuriuos jis tinkamai atliko per mėnesį. Atsakovas neįvykdė būtent šios prievolės (Sutarties 15.1.1 punktas), t.y tinkamai neparengė Akto, o Aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 (už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus) ir Aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 (už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus) buvo nurodytas didelis kiekis prirašytų ir neatliktų darbų, kas užfiksuota 2015 m. kovo 2 d. atliktų darbų patikros ir apžiūros akte. Atsakovui pateikta ieškovo pretenzija (su joje nurodyta atsakovui skiriama bauda ir suma, kuria mažinamas jam mokėtinas atlygis) ir 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaita – faktūra serija BMB Nr. 000174 10 485,15 EUR sumai. Už neteisingą Aktų pateikimą pateiktos sąskaitos – faktūros iš viso 13381,15 EUR sumai. Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 EUR be PVM, atsakovas atliko darbų (iki Sutarties nutraukimo) už 48 472,47 EUR, dėl atsakovo kaltės neatlikta darbų 390 852,83 EUR sumai, todėl atitinkamai 10% dydžio bauda sudaro 39 085,28 EUR. Sutartyje numatyta (Sutarties 20.2.4 punktas), kad už kiekvieną savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės uždelsto pateikimo dieną atsakovas turi sumokėti ieškovui po 289,62 EUR baudą. Atsakovui nepateikus prievolės įvykdymo užtikrinimo už 84 dienas (nuo 2015-03-13), bauda sudaro 24 328,08 EUR. Už Sutarties 13.1. punkte numatyto atsakovo įsipareigojimo dalyvauti rangovų susirinkimuose, nevykdymą, atsakovas turi sumokėti po 289,62 EUR dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą (Sutarties 20.2.6. punktas), o kadangi atsakovo atstovas nedalyvavo 15-je tokių susirinkimų (per 2015 metus), todėl baudą sudaro 4 344,30 EUR. Atsakovas, 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieškovui sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015-03-09), todėl už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojant po 289,62 EUR dydžio baudą (Sutarties 20.2.1. punktas), atsakovui paskirta 25 486,56 EUR bauda. Atsakovui, 42 dienas pavėlavusiam atlikti bei perduoti ieškovui vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (turėjo užbaigti 2014 m. lapkričio mėnesį, o perdavė tik 2015-01-29), už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojant po 289,62 EUR, atsakovas turi sumokėti ieškovui 12 164,04 EUR dydžio baudą.
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodo, kad ieškovas, itin preciziškai skaičiuoja netesybas pagal rangos sutartį, išskirtinai kaltindamas tik atsakovą neįvykdžius įsipareigojimų, tuo pačiu nutylėdamas, kad sutartis, grafikas, buvo keičiami šalių susitarimu. Ieškovas nepateikė naujo šalių suderinto darbo grafiko, nenurodė, kokie ankstesnio grafiko, pasirašyto sutarties sudarymo metu, pažeidimai padaryti. Ieškovas nepateikė įrodymų kada atsakovui perdavė statybvietę ir atitinkamą dokumentaciją. Pats ieškovas nevykdė Rangos sutarties 9.1.4 punkto reikalavimų, todėl atsakovas negalėjo laiku vykdyti darbų (Sutarties 10.3 punktas). Atsakovas, dirbęs iki 2015 m. birželio mėnesio, savo lėšomis pirko medžiagas, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį ir t.t.. Todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas negautų ne tik jo kaštus padengiančio atlygio, bet ir liktų skolingas ieškovui (užsakovui) 68 520,39 EUR (116 992,86 - 48 472,47) pastarojo reikalaujamų netesybų, kas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 10 proc. dydžio – 39 085,28 EUR baudos, nuo neatliktų darbų kainos (pagal Sutarties 22.7 punktą), nes neįrodytas Sutarties nutraukimo teisėtumas. Be to, reikalaujamas baudos dydis yra akivaizdžiai nesąžiningas. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas (pagal Sutarties 20.2.4 punktą) dėl 289,62 EUR baudos už kiekvieną atsakovo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės uždelsto pateikimo dieną, viso 24 328,08 EUR, nes nurodyta Sutarties nuostata nedetalizuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pažymėjo, kad dėl ieškovui nepateikto rangovo civilinės atsakomybės draudimo atsakingas pats ieškovas. Be to, reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas nenurodė patirtų nuostolių. Laiko deklaratyviu, nepagrįstu ir neįrodytu ieškovo reikalavimą dėl 289,62 EUR dydžio baudos už kiekvieną atskirą pažeidimo faktą - už nedalyvavimą organizuojamuose rangovų susirinkimuose, viso 4 344,30 EUR (pagal Sutarties 20.2.6. punktą), nes nepateikti įrodymai (protokolai, pranešimai) apie atsakovo tinkamą informavimą apie organizuojamus susirinkimus. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas (pagal Sutarties 20.2.1. punktą) dėl 289,62 EUR dydžio baudos už kiekvieną pradelstą dieną, viso 25 486,56 EUR už vėlavimą atlikti bei perduoti užsakovui sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus, nes ieškinyje nurodomi kiti darbų atlikimo terminai nei numatyta Sutartyje. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė kokie terminai buvo pažeisti ir nepateikė duomenų, kada atsakovui buvo pateiktas darbo projektas (Sutarties 9.1.4 punktas), statybvietė (Sutarties 9.1.3 ir 16.1 punktai) bei statybos leidimas (Sutarties 9.1.5 punktas). Neįrodžius darbų pradžios momento, laikytinas neįrodytu ir darbų atlikimo termino pažeidimas. Nepagrįstai ieškovas reikalauja (pagal Sutarties 20.2.1. punktą) 289,62 EUR dydžio baudos už kiekvieną pradelstą dieną, viso 12 164,04 EUR, už vėlavimą atlikti bei perduoti ieškovui vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus, nes nenurodyti darbų pradžios terminai. Ieškovo reikalavimams dėl netesybų mokėjimo už tariamą nedalyvavimą rangovų susirinkimuose, vėlavimą atlikti rangos darbus turi būti taikomas sutrumpintas 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą.
5. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2014 m. birželio 12 d. Rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. Susitarimo Nr. 1 nutraukimą ir vienašalį įskaitymą, atliktus ieškovo 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo, pagrindu; atsakovo naudai iš ieškovo priteisti - 72 815,73 EUR skolos už atliktus darbus, 1 396,95 EUR delspinigių; 100 322,30 EUR negauto pelno, 7 824,35 EUR žalos atlyginimo, 8,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas panešimu nutraukė šalių sudarytus Rangos sutartį ir Susitarimą Nr. 1., dėl to, kad atsakovas: nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso; pažeidė Sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus; neužtikrino statybos vadovo buvimo statybvietėje; neparengė darbo projekto; nepašalino trūkumų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu; netinkamai suprojektavo priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietą; parinko netinkamą gesinimo siurblių stotelę; nereagavo į užsakovo nurodymus pagreitinti darbų atlikimo tempus. Atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Nurodė, kad negalėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo dėl ieškovo kaltės, pastarajam atsisakius pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovei atitinkamos formos patvirtinimą apie draudiminių įvykių nebuvimą. Nurodo, kad yra nepagrįsti ieškovo teiginiai apie rangovo nesugebėjimą užtikrinti darbų atlikimo laiku. Šalys darbų atlikimo terminus apibrėžė savaitėmis. Nei sutartyje, nei darbų grafike nenumatytas galutinis darbų atlikimo terminas, o nurodytas tik darbų atlikimo periodas. Atsakovas įsipareigojo laikytis periodo, kuris siejasi su darbų pradžios momentu, o ne galutinių terminų per se. Darbų pradžia priklausė nuo paties ieškovo (užsakovo) pareigų atlikimo - darbo projekto pateikimo atsakovui (Sutarties 9.1.4 punktas), statybvietės perdavimo atsakovui (Sutarties 9.1.3 ir 16.1 p punktai) bei statybos leidimo pateikimo atsakovui (Sutarties 9.1.5 punktas) momento. Ieškovas nutylėjo, kad projekto priešgaisrinės dalies parengimą ir įvertinimą vykdė ne atsakovas, bet UAB „Fire experts“, todėl tuo pagrindu Sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, kad ieškovas nesuteikė termino pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus. Atsakovo nuomone, ieškovo tikslas buvo Sutartį nutraukti bet kokiais pagrindais, neva dėl atsakovo kaltės, kad išvengti apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus. Atsakovas, vykdydamas Sutartį, ieškovo naudai atliko statybos darbus, kuriuos ieškovas priėmė, todėl ieškovas yra skolingas atsakovui 38 804,26 EUR. Be to, ieškovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 18.12 punktas), t.y. 1 396,95 EUR. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovas patyrė 100 322,30 EUR netiesioginių nuostolių, kurie priteistini iš ieškovo. Dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo ir ieškovo neatsiskaitymo, sutriko atsakovo veikla ir atsakovas patyrė 7 824,35 EUR tiesioginių nuostolių.
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį, prašo jį atmesti ir tenkinti ieškinį.
7. Nurodė, kad Sutarties priede Nr. 2 šalys numatė darbų atlikimo terminus, kuriuos išdėstė grafike. sutarties 7.1 punktu, atsakovas įsipareigojo darbus vykdyti, užbaigti ir juos perduoti ieškovui pagal šalių suderintą grafiką, kuris nebuvo keičiamas. Susitarimu Nr. 1 atsakovas įsipareigojo iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą, pagal ieškovo patvirtintą techninę užduotį. Nurodo, kad siekiant apsaugoti ieškovą nuo atsakovo nesąžiningo elgesio dėl prievolių netinkamo vykdymo, buvo numatyti netesybų dydžiai ir jų mokėjimo sąlygos (Sutarties 20.2 punktas, 20.2.1 punktas, 20.2.2 p., 20.2.3. p. 20.2.4 p.). Šalys taip pat numatė kitas atsakomybės priemones ir susitarė, kad nustatyti delspinigiai, baudos ir netesybos yra minimalūs ir neįrodinėtini ieškovo patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamai vykdomų įsipareigojimų. Atsakovas ieškovo 2015 m. birželio 1 d. pranešimu, buvo informuotas apie 2015 m. birželio 5 d. Objekte atliekamą atliktų darbų patikrinimą ir todėl buvo paprašyta atsakovo pateikti galutinius patvirtintus darbo projektus bei kitą išpildomąją dokumentaciją, kurių jis nepateikė. Tuo pačiu pranešimu (2015-06-01) atsakovas buvo įpareigotas iki 2015 m. birželio 5 d. pašalinti iš statybvietės savo daiktus ir nepriimtas medžiagas. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. atsakyme nurodė nepadaręs Sutarties ir Susitarimo pažeidimų ir sutiko derėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Vaidora“, ieškovo UAB „BM būstas“, naudai – 11 725,59 EUR netesybas, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,48 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „BM būstas“, atsakovo UAB „Vaidora“, naudai 72 815,73 EUR skolos ir 2 621,37 EUR delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (75 437,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „BM būstas“, ir atsakovo UAB „Vaidora“ į valstybės biudžetą po 4,99 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Vaidora“, į valstybės biudžetą 2 234 EUR žyminio mokesčio.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad nekonkretizuota kokios prievolės ir kokio įvykdymo užtikrinimo atsakovas nepateikė, bei į tai, kad atsakovas draudimo poliso negalėjo pateikti dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų - vengimo laiku pateikti atsakymą draudimo bendrovei, ieškovo reikalavimą dėl 24 328,08 EUR baudos atmetė. Kaip neįrodytą atmetė ieškovo reikalavimą dėl 4 344,30 EUR baudos priteisimo pagal Sutarties 20.2.6.p., dėl Sutarties 13.1. p. numatyto įsipareigojimo pažeidimo, t. y. nedalyvavimo organizuojamuose rangovų susirinkimuose. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo nurodomuose susirinkimuose atsakovo atstovai dalyvaudavo, o susirinkimų kassavaitinio rengimo ieškovas neįrodė. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl 8 688,60 EUR baudos už netinkamų aktų pateikimą pagal sutarties 20.1 p., pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog reikalavimai susiję su 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. aktais pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), kadangi ieškinys pareikštas 2015 m. gegužės 18 d. Atsižvelgdamas į tai, šį ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovo reikalavimą dėl 2 896 EUR baudos už atsakovo 2015 m. balandžio 25 d. Akte Nr. 4.4. „Gesinimo stotis“ nurodytos į Objektą pristatytos įrangos (gesinimo stotelė) neatitikimą projektiniams reikalavimams atmetė kaip neįrodytą, ieškovui nepateikus įrodymų apie nustatytus gesinimo stoties trūkumus.
10. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 25 486,56 EUR baudos pagal Sutarties 20.2.1. punktą už 88 d. vėlavimą atlikti bei perduoti ieškovui sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus, kuriuos atsakovas turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nekonkretizavo kokius sutartus darbų atlikimo terminus atsakovas pažeidė, o taip pat nepateikė duomenų kada tiksliai atsakovui perdavė Darbo projektą, statybvietę bei statybos leidimą. Todėl atmetė šį reikalavimą kaip neįrodytą. Byloje nesant tikslių duomenų apie vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbų terminus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalima konstatuoti jų pavėluoto atlikimo, todėl ieškovo reikalavimą dėl 12 164,04 EUR baudos atmetė kaip nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neatliko visų numatytų darbų, todėl ieškovui nutraukus sutartį yra pagrindas iš atsakovo reikalauti baudos, kad būtų atkurta šalių interesų pusiausvyra. Laikydamas, jog reikalaujamas 10 proc. baudos dydis (39085,28 EUR) yra neprotingas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių interesų pusiausvyrą geriausiai atkurtų 3 procentų, tai yra 11 725,59 EUR dydžio netesybos priteistinos iš atsakovo.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad nagrinėjamoje byloje kiekviena iš šalių tinkamai naudojasi įstatymo suteiktomis priemonėmis ginti savo interesus, atmetė ieškovo reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas Rangos sutartį nutraukė dėl atsakovo veiksmų: nepateikto civilinės atsakomybės draudimo poliso; Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo; statybos vadovo buvimo statybvietėje neužtikrinimo; Darbo projekto neparengimo; trūkumų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu, nepašalinimo priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietos netinkamo suprojektavimo; gesinimo siurblių stotelės netinkamo parinkimo bei atsakovo nereagavimo į ieškovo pastabas ir reikalavimus dėl darbų atlikimo tempų pagreitinimo. Remdamasis byloje esančiais dokumentais, pirmosios instancijos sprendė, jog ieškovas įrodė dalį nurodytų atsakovo pažeidimų, todėl konstatavo, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį dėl atsakovo kaltės (CK 6.217 straipsnis, Rangos sutarties 22.1. punktas). Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu šalių sudarytos Rangos sutarties ir Susistarimo Nr. 1 nutraukimą neteisėtu.
14. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas ieškinį pareiškė 2015 m. gegužės 18 d., o ginčijamą įskaitymą atliko 2015 m. gegužės 26 d. Pranešimu dėl sutarties nutraukimo, jau ieškiniui esant teisme, t.y. pažeisdamas imperatyvų draudimą, numatytą CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismas atliktą įskaitymą laikė negaliojančiu. Atsakovui pateikus reikalavimą dėl 72 815,73 EUR skolos už atliktus darbus priteisimo, pagrindžiančius dokumentus, o ieškovui, jo atliktu įskaitymu iš esmės pripažinus dalį – 34 959,21 EUR reikalaujamos skolos, pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu priešieškinio reikalavimą dėl 72 815,73 EUR skolos už atliktus darbus priteisimo, todėl jį tenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 18.12 punktas), į tai, kad ieškovas pažeidė minėtą Sutarties nuostatą, teismas tenkino atsakovo reikalavimą priteisti 2 621,37 EUR dydžio delspinigių. Pripažinus Rangos sutarties nutraukimą teisėtu, teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 100 322,30 EUR negauto pelno bei 7 824,35 EUR žalos atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu UAB „MB būstas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies, t.y. ieškovo UAB „BM būstas“ ieškinį visiškai tenkinti, o atsakovo UAB „Vaidora“ priešieškinį visiškai atmesti. Taikyti atsakovui UAB „Vaidora“ 3.000,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant ieškovui UAB „BM būstas“ naudai. Priteisti iš atsakovo UAB „Vaidora“ ieškovo UAB „BM būstas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartį dėl atsakovo kaltės (CK 6.217 straipsnis, Rangos sutarties 22.1. punktas), kadangi rangos sutarties tinkamas vykdymas ieškovui UAB „BM būstas“ turėjo esminę reikšmę pripažinus atsakovo UAB „Vaidora“ atsakomybę dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Tačiau teismas netinkamai vertino ieškovo UAB „BM būstas“ reikalavimus dėl atsakovo UAB „Vaidora“ atsakomybės dydžio. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju, tikroji ieškovo UAB „BM būstas“ nuostolių suma ženkliai viršija iš atsakovo UAB „Vaidora“ prašomas priteisti netesybas. Teismas nepagrįstai sumažino Rangos sutartyje šalių sutartą netesybų dydį nuo 10 % iki 3 %. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo UAB „BM būstas“ ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl netesybų už atskirus Rangos sutarties pažeidimo atvejus priteisimo.
17. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovo neatlikti darbai ieškovui pabrango 51.608,39 EUR, atsakovui UAB „Vaidora“ nesilaikant projektinių sprendinių bei panaudojus kitas, nei projekte numatytas medžiagas (vamzdžius), ieškovas dėl netinkamo medžiagų (vamzdžių) parinkimo patyrė 2.192,56 EUR papildomas išlaidas, atsakovui vėluojant atlikti darbus bei galų gale darbų visai neatlikus, ieškovas UAB „BM būstas“ nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. vėlavo perduoti objektą nuomininkui, tokiu būdu ieškovas UAB „BM būstas“ dėl atsakovo UAB „Vaidora“ kaltės už nurodytą laikotarpį negavo nuomos mokesčio, kurio mėnesinis dydis 46.897,43 EUR (be PVM) atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimą dalyje dėl 39.085,28 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 22.7. punktą, tenkinti.
18. Nagrinėjamo ginčo atveju Rangos sutarties 19.1. p. šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones atsakovas UAB „Vaidora“ įsipareigojo pateikti. Akivaizdu, jog teismo išvados, esą nekonkretizuota kokias prievolių užtikrinimo priemones atsakovas UAB „Vaidora“ turėjo pateikti, yra nepagrįstos. Faktiškai ieškovo buvo reikalaujama atsisakyti pretenzijų atsakovo UAB „Vaidora“ atžvilgiu, tai yra, patvirtinti, kad jų neturi, nepaisant to atsakovo UAB „Vaidora“ civilinė atsakomybė Rangos sutarties vykdymo metu turėjo būti apdrausta nepriklausomai nuo sutikimų davimo/nedavimo. Ieškovas, negalėdamas to patvirtinti, juo labiau nurodytu laikotarpiu ieškovas UAB „BM būstas“ jau turėjo pretenzijų atsakovui UAB „Vaidora“ dėl atliktų statybos darbų, pagrįstai atsisakė pateikti atsakymą draudimo bendrovei. Bet kokiu atveju, atsakomybė pateikti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą ir dirbti tik turint galiojantį civilinės atsakomybės draudimą tenka rangovui, šiuo atveju atsakovui UAB „Vaidora“, nepriklausomai nuo patvirtinimo buvimo/nebuvimo. Taigi, šioje dalyje ieškovas prašo Gerbiamo Teismo 2017 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinio reikalavimą dalyje dėl 24.328,08 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 20.2.4. punktą tenkinti.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais atmestas ieškinio reikalavimas dalyje dėl 4.344,30 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 20.2.6. punktą priteisimo. Pagal teismo aiškinimą teisė reikalauti netesybų už nedalyvavimą susirinkimuose išnyktų, jeigu susirinkimai nėra organizuojami kassavaitę. Netesybų reikalaujama tik už tuos susirinkimus, kuriuose nedalyvavo tinkamą kvalifikaciją turintis atsakovo UAB „Vaidora“ įgaliotas statybos darbų vadovas. Byloje nėra ginčo, jog ieškovo UAB „BM būstas“ nurodyti susirinkimai vyko ir juose nedalyvavo Rangos sutarties sąlygas atitinkančią kvalifikaciją turintis atsakovo UAB „Vaidora“ įgaliotas statybos darbų vadovas.
20. Atmesdamas ieškovo UAB „BM būstas“ ieškinio reikalavimą dalyje dėl 8.688,60 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 20.2.3. punktą priteisimo, teismas konstatavo teisingus ieškinio senaties terminus, tačiau neteisingai juos apskaičiavo, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų pagal 2014 m. lapkričio 25 d. aktą galėjo anksčiausiai baigtis 2015 m. gegužės 25 d., o pagal 2014 m. gruodžio 17 d. aktą – 2015 m. birželio 17 d. Taigi, darytina išvada, jog 2015 m. gegužės 18 d. ieškinys dėl netesybų pareikštas nepraleidus šešių mėnesių ieškinio senaties termino.
21. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais netenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2.869,00 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 20.2.3. punktą priteisimo. Pažymėjo, jog pagal Rangos sutartį atsakovo į objektą pristatyta gaisrinių siurblių stotelė faktiškai neatitiko parengto projekto, o svarbiausia sudarytos Rangos sutarties konkrečių reikalavimų. Kadangi atsakovas UAB „Vaidora“ įsipareigojo įrengti gaisrinių siurblių stotelę su dviem 30 kW siurbliais (o ne iki 30 kW, max. 30 kW ar bet kaip kitaip), ieškovas UAB „BM būstas“ turėjo teisę reikalauti būtent dviejų 30 kW siurblių įrengimo ir nepriimti šio reikalavimo neatitinkančio atsakovo UAB „Vaidora“ sutartinės prievolės įvykdymo. Atsakovas leido sau piktybiškai nevykdyti sutarties ir pateikti gaisrinių siurblių stotelę su dviem 22 kW siurbliais ir tada reikalauti iš ieškovo UAB „BM būstas“ apmokėjimo.
22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados atmetant reikalavimą dėl 25.486,56 EUR netesybų priteisimo yra abstrakčios ir neatitinka klausimų dėl vėlavimo vykdyti sutartis sprendimo praktikos. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl to, ar skolininkas pavėlavo įvykdyti prievolę, turi būti konkrečiai nustatoma, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių jo pavėlavimas įvykdyti prievolę yra pateisinamas, o ne abstrakčiai nurodoma, kad esą kažkas trukdė vykdyti sutartį. Darbo projektą, kurio pateikimas atsakovui UAB „Vaidora“ yra kvestionuojamas, rengė pats atsakovas UAB „Vaidora“, todėl yra nesuprantama teismo iškelta abejonė, jog neaišku, kada darbo projektas buvo perduotas atsakovui.
23. Nesutikdamas su teismo išvadomis sprendimo dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl 12.164,04 EUR netesybų pagal Rangos sutarties 20.2.1. punktą priteisimo, apeliantas pažymi, jog darbus atsakovas UAB „Vaidora“ turėjo užbaigti 2014 m. lapkričio mėn., tačiau darbus faktiškai baigė tik 2015 m. sausio 29 d. Nors atsakovas teigia esą šalių buvo susitarta dėl kitokio nurodytų darbų atlikimo termino, tačiau nepateikia įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, minėtas ieškovo reikalavimas turi būti tenkintas.
24. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo ginčijamo įskaitymo pareiškimo momentui, ieškovo UAB „BM būstas“ reikalavimas dėl netesybų priteisimo nebuvo ginčijamas, dėl ko nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo UAB „BM būstas“ 34 959,21 EUR įskaitymas atliktas neteisėtai. Apelianto nuomone, sprendimas šioje dalyje priteisiant atsakovo UAB „Vaidora“ reikalavimus yra visiškai be motyvų (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) (CPK 329 str. 2 d. 4 punktas), dėl ko sprendimas dalyje naikintinas. Tai, kad nėra ginčo dėl 34 959,21 EUR darbų dalies, kuriuos ieškovas UAB „BM būstas“ įskaitė nereiškia, jog nėra ginčo dėl 37.856,52 EUR darbų dalies. Atsakovo reikalavimas dėl 37.856,52 EUR darbų dalies turėjo būti motyvuotas, 37.856,52 EUR atsakovui negalėjo būti priteisti, kadangi ieškovui nebuvo pateikti Rangos sutarties sąlygas atitinkantys aktai, kad ieškovas galėtų patikrinti ir galėtų nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekį, pareikšti pretenzijas. Ieškovui UAB „BM būstas“ negali būti perkeliama pareiga įrodyti, kiek ir kokie darbai atsakovo atlikti, tokia pareiga priklauso atsakovui ir jis, siekdamas įrodyti, kokie darbai atlikti, galėjo prašyti skirti ekspertizę, tačiau to sąmoningai nedarė, matyt aiškiai suprasdamas, jog įrodyti, kad yra atliktų bet neapmokėtų darbų yra negalima. Atsakovas iš objekto pasišalino 2015 metų birželio mėnesį, o atliktų darbų aktus, su sąskaitomis faktūromis, atsakovas UAB „Vaidora“ ieškovui UAB „BM būstas“ pirmą kartą pateikė pareikšdamas priešieškinį teisme kartu su kitais procesiniais dokumentais.
25. Atsakovas UAB „Vaidora“, pareikšdamas absoliučiai nepagrįstą priešieškinį dėl tariamo 100.322,30 EUR atsakovo UAB „Vaidora“ negauto pelno, 7.824,35 EUR žalos atlyginimo, piktnaudžiavo procesu, nes reiškė aiškiai nepagrįstą priešieškinį. Atsižvelgiant į tai jam skirtina bauda.
26. Atsiliepimu į ieškovo UAB „BM būstas“ apeliacinį skundą, atsakovas prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Palaikė savo pareikštame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir neteisėtumą; apeliantas taip pat nenurodė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jo įvykių interpretaciją. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas UAB „BM būstas“ patyrė ar galėjo patirti finansinių nuostolių; pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė visus ieškovo UAB „BM būstas“ reikalavimus priteisti baudas už konkrečius Rangos sutarties pažeidimus, nes tokių pažeidimų neįrodė. Nėra jokio pagrindo atsakovo UAB „Vaidora“ atsakomybei kilti, taip pat nėra ir priežastinio ryšio. Siekdamas pagrįsti darbų pabrangimą, apeliantas turėjo pateikti atliktų darbų aktus, jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, bei atliktus mokėjimus. Darbai Apeliantui galėjo pabrangti dėl pakeistų darbo projekto sprendinių įgyvendinimo, darbų apimties padidėjimo, o ne dėl konkrečių darbų pabrangimo. Aplinkybę, kad darbo projektas buvo pakeistas patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovo įsitikinimu, jei nagrinėjamu atveju ir būtų nustatyti UAB „Vaidora“ padaryti sutarties pažeidimai, nors su tuo UAB „Vaidora“ nesutinka, pirmos instancijos teismo priteista 3 proc. dydžio bauda su kaupu padengia apelianto hipotetinius nuostolius dėl Rangos sutarties nutraukimo.
28. Nors atsakovas apskritai nesutinka, kad Rangos sutarties pažeidimai buvo, tačiau pažymi, jog ieškovas reikalauja dvigubų netesybų, t.y. už atskirus Rangos sutarties pažeidimus (20.2.1 – 20.2.9 punktai) ir už Rangos sutarties nutraukimą (22.7 punktas), kai sutarties nutraukimo pagrindu buvo tie patys rangos sutarties pažeidimai (20.2.1 – 20.2.9 punktai). Atsakovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad negalimas laisvas sutarties sąlygų interpretavimas, kad nekonkretizavus kokios prievolės ir kokio įvykdymo užtikrinimo atsakovas nepateikė, apelianto reikalavimas negalėjo būti tenkinamas. Apelianto dėstomi argumentai nepatvirtina, kad šalys aiškiai susitarė už ką konkrečiai taikoma atsakomybė pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo UAB „BM būstas“ reikalavimą taikyti netesybas pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktą, kadangi atsakovas pats pateikė jam žinomų kassavaitinių susirinkimų protokolus, kurie patvirtino UAB „Vaidora“ dalyvavimą kassavaitiniuose susirinkimuose. Nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino taikymo, ieškovo reikalavimas priteisti netesybas pagal Rangos sutarties 20.2.3 punktą negalėjo būti tenkinamas apskritai. Apeliantas UAB „BM būstas“ atsakovo UAB „Vaidora“ atliktus darbus priėmė, jokių pastabų atliktų darbų aktuose nenurodė, atliktų darbų aktų neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „BM būstas“ pareikštą reikalavimą. Atsakovas UAB „Vaidora“ tinkamai atliko kiekvieno konkretaus darbų etapo darbus bei pasiekė iš jo reikalaujamą rezultatą. Atsakovo nuomone, aiškinant Rangos sutarties 20.2.3 punktą pareiga mokėti Rangos sutarties 20.2.3 punktu nustatytą baudą kiltų tik tuo atveju, jei atsakovas UAB „Vaidora“ apskritai nebūtų atlikęs darbų /neužbaigęs darbų etapų, tačiau vis vien siekęs perduoti neatliktus darbus ieškovui. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pradiniu ieškiniu apeliantas teigė, kad SPGS yra netinkama objektui dėl jos netinkamai parinktų charakteristikų. Tačiau atsakovui pateikus įrodymus, kad SPGS atitinka projektinę dokumentaciją, jos charakteristikos yra tinkamos objektui, apeliantas savo poziciją pakeitė ir bando įtikinti, kad jis susitarė dėl SPGS su 30 kW siurbliais. Lokalines sąmatas, kuriose nurodyta SPGS su 30 kW siurbliais sudarinėjo UAB „Vaidora“ ir jokio išankstinio susitarimo dėl konkrečių elektros galingumo siurblių nebuvo. Siurblių elektros galingumas nurodytas tam, kad kiti rangovai ir pats užsakovas žinotų kokios elektros galios reikės objektui, kad būtų užtikrintas tinkamas SPGS veikimas.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo UAB „BM būstas“ reikalavimus dėl netesybų priteisimo pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktą (apeliacinio skundo 32.6, 32.7 punktai) pagrįstai konstatavo, kad ieškovas UAB „BM būstas“ nekonkretizavo kokius sutartus darbų atlikimo terminus atsakovas pažeidė, ieškovas nepateikė tikslių duomenų apie aptariamų darbų terminus, nepateikė duomenų kada perdavė atsakovui UAB „Vaidora“ darbo projektą su žyma „pritariu statyti“, statybvietę bei statybos leidimą. Taigi, ieškovas UAB „Vaidora“ nenurodė ir neįrodė darbų atlikimo terminų pradžios, dėl ko nėra galimybės nustatyti ir darbų atlikimo terminų pabaigą. Apeliantas neįrodė, kad įvykdė pareigas, su kuriomis siejama darbų atlikimo terminų pradžia, be to UAB „BM būstas“ nurodė, kad galutinis darbų terminas yra 2015 m. rugpjūčio pabaiga / rugsėjo pradžia. Nėra jokių abejonių, kad teisminis ginčas dėl netesybų tarp šalių jau buvo iki atlikto įskaitymo, todėl pirmosios instancijos teismo padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad UAB „BM būstas“ 2015-05-26 vienašaliu įskaitymu pažeistas imperatyvus CK 6.134 str. 1 dalyje numatytas draudimas. Be nurodyto imperatyvaus draudimo atlikti įskaitymą, nebuvo ir sąlygų visumos įskaitymui atlikti.
30. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje priteisiant atsakovui UAB „Vaidora“ iš ieškovo UAB „BM būstas“ skolą už UAB „Vaidora“ faktiškai atliktus darbus yra be motyvų. Akivaizdu, kad apeliantas yra gavęs visus atliktų darbų aktus, už kuriuos UAB „Vaidora“ pareikalavo mokėjimo. Be to, pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad UAB „Vaidora“ tinkamai atlikdavo darbus, tačiau dėl nesuprantamų ir neaiškinamų priežasčių I. L. nepriimdavo atliktų darbų dėl nežinia kuo neįtikusios vienos detalės.
31. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vaidora“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas UAB „Vaidora“ reikalavimas pripažinti 2014-06-12 Rangos darbų sutarties nutraukimą neteisėtu, priteista iš UAB „Vaidora“ 11 725,59 EUR baudos, atmestas UAB „Vaidora“ reikalavimas dėl 7824,35 EUR žalos atlyginimo, priteistas iš UAB „Vaidora“ 2234 EUR žyminis mokestis, kaip nesumokėtas už priešieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą: UAB „BM būstas“ ieškinį atmesti pilna apimtimi, pripažinti negaliojančiu UAB „BM būstas“ 2014-06-12 Rangos darbų sutarties nutraukimą, priteisti iš ieškovo UAB „BM būstas“ atsakovui UAB „Vaidora“ 7 824,35 EUR žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo UAB „BM būstas“ 8,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
32. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė jokiais argumentais ar įrodymais savo išvados, kad Rangos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Sprendime nėra nurodoma kokiu faktiniu pagrindu, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą dėl Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo; nėra nurodoma, kodėl teismas nesivadovavo UAB „Vaidora“ pateiktais įrodymais, patvirtinančiais Rangos sutarties nutraukimo neteisėtumą. Be jokios abejonės atsakovas neatliko visų Rangos sutarties darbų; priešingu atveju Rangos sutartis būtų įvykdyta ir pasibaigusi. Atsakovas byloje ir įrodinėjo, kad rangos darbų neatliko dėl nepagrįsto Rangos sutarties nutraukimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atmetė visus ieškovo reikalavimus priteisti baudas už konkrečius Rangos sutarties pažeidimus. Teismas tame tarpe atmetė ir ieškovo reikalavimus priteisti baudas už vėlavimą atlikti rangos darbus nurodydamas, jog ieškovas nekonkretizavo kokius sutartus darbų atlikimo terminus atsakovas pažeidė, o taip pat nepateikė duomenų, kad tiksliai atsakovui perdavė Darbo projektą, statybvietę bei statybos leidimą. Šie argumentai paneigia jo paties nepagrįstą išvadą, kad Rangos sutartis nutraukta teisėtai dėl neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė kokius Rangos sutarties pažeidimus, dėl kurių ieškovas pagrįstai nutraukė Rangos sutartį, laikė įrodytais, todėl apeliantas laikosi pirmosios instancijos teisme išdėstytos pozicijos dėl Rangos sutarties nutraukimo neteisėtumo.
33. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo pretenzijoje įvardintais Rangos sutarties nutraukimo pagrindais motyvuotai paneigė kiekvieną ieškovo pretenziją. Tuo tarpu ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebuvo Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytų sąlygų, jokio faktinio pagrindo nutraukti Rangos sutartį. Įrodymai taip pat patvirtina, jog UAB „BM būstas“ statybų eigoje keitė projektinius sprendimus, tokius pakeitimus inicijuodavo pats UAB „BM būstas“ ir praktiškai visada tik žodžiu. Dėl projektinių pakeitimų keitėsi darbo apimtis, darbų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vaidora“ vėlavo atlikti darbus, juos atliko ne pagal darbo grafiką ir pan. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas pažeidė sutarties nutraukimo tvarką įtvirtintą sutarties 22.1 p. Esant nepagrįstam sutarties nutraukimui, taip pat neteisėtu laikytinas ieškovo reikalavimo dėl 11 725,59 EUR baudos priteisimo tenkinimas.
34. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu iš ieškovo priteisus 72 815,73 EUR skolos už atsakovo atliktus darbus, taip pat ieškovo atliktą vienašalį įskaitymą pripažinus prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, konstatuoti neteisėti ieškovo veiksmai yra pripažinti Teismo sprendimu. Nepriklausomai nuo to ar ieškovas pagrįstai, ar ne, nutraukė Rangos sutartį, jis vis vien privalėjo atsiskaityti su atsakovu už jo atliktus darbus. Ieškovo neteisėti veiksmai lėmė, kad atsakovas patyrė tiesioginių 7 824,35 EUR dydžio nuostolių. Atsakovo tiesioginius nuostolius dėl atsakovo kreditorių papildomai priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų patvirtina byloje surinkti įrodymai, antstolių ir teismų dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikti atsakovo žalos skaičiavimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pripažintus Rangos sutarties nutraukimą teisėtu, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo, atsakovo patirtos žalos atlyginimą.
35. Apeliantas taip pat nesutinka, jog procesinės palūkanos turi būti priteisiamos remiantis abipusiškumo principu. Tai, kad ieškovas procesinių palūkanų prašė vadovaudamasis CK normomis niekaip negali apriboti atsakovo teisės priešieškiniu reikalauti procesinių palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Galiausiai, ieškovas nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo priešieškiniu pareikalautų procesinių palūkanų dydžio.
36. Apelianto nuomone, sprendimu taip pat nepagrįstai iš UAB „Vaidora“ pakartotinai priteistas žyminis mokestis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo neaiškumų dėl žyminio mokesčio už priešieškinį. UAB „Vaidora“ 2236 EUR dydžio žyminį mokestį sumokėjo dar 2016-03-14 (mokėjimo nurodymas pridedamas).
37. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Palaikė savo apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus. Papildomai nurodė, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas UAB „Vaidora“ ne tik pažeidė Rangos sutartyje įtvirtintus sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau Rangos sutartį pažeidė iš esmės, kaip taip apibrėžta CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas UAB „BM būstas“ 2015 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukė Rangos sutartį remdamasis savarankiškais 22.1.1.p., 22.1.3. p., 22.1.4. p. nurodytais sutarties nutraukimo pagrindais. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog vykdydamas Rangos sutartį atsakovas UAB „Vaidora“ nuolat ir sistemingai pažeidinėjo Rangos sutartį, t.y. esmingai vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo, atsakovas UAB „Vaidora“ nustatytu laiku ieškovui UAB „BM būstas“ nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, nepašalino ieškovo UAB „BM būstas“ nurodytų Rangos sutarties vykdymo trūkumų ir pažeidimų, neužtikrino, kad organizuojamuose gamybiniuose pasitarimuose dalyvautų ir objekte nuolat būtų tinkamą kvalifikaciją turintis statybos darbų vadovas, neištaisė darbo projekto trūkumų ir nepateikė galutinio darbo projekto, netinkamai vykdė projektavimą, pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, aktavo ir perdavė ieškovui UAB „BM būstas“ neatliktus darbus, nesąžiningai delsė perduoti ieškovui UAB „BM būstas“ esą iki Rangos sutarties nutraukimo atliktus darbus.
39. Skirtingai nei nurodo apeliantas, ieškovo UAB „BM būstas“ vienašalis Rangos sutarties nutraukimas atitinka Rangos sutartyje numatytą vienašalio nutraukimo tvarką. Ieškovui įgyvendinus Rangos sutarties 22.1 punkte numatytus nutraukimo pagrindus, Rangos sutartis nebereikalauja ieškovo suteikti papildomus terminus atsakovui UAB „Vaidora“ ištaisyti pažeidimus, nes tokie terminai jau arba buvo suteikti, arba pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad negali būti ištaisomi.
40. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas UAB „Vaidora“ neturi teisės reikalauti nuostolių (tiesioginių ir/ar netiesioginių), įskaitant, bet neapsiribojant, procesinių palūkanų atlyginimo, kadangi ieškovas nepažeidė Rangos sutarties ar CK nuostatų, įtvirtinančių civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama šalių pateiktų apeliacinio skundo ribose.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl netesybų priteisimo už netinkamą rangos sutarties vykdymą, vienašalio rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei atsiskaitymo už atliktus rangos darbus.
43. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. šalys sudarė Rangos sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus statomame prekybos paskirties pastate adresu Linkmenų g. 22, Vilniuje (toliau Objektas). Sutartimi atsakovas įsipareigojo tinkamai atlikti darbus pagal Darbų vykdymo grafiką, juos derinant su kitais rangovais (Sutarties Priedas Nr.4) – viso Objekto darbų užbaigimo, iki darbų pabaigos juos perduoti ieškovui pagal Statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą ir Galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą. Sutartimi ieškovas įsipareigojo priimti atsakovo tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Šalys numatė, kad atsakovas darbus turi baigti iki 2015 m. kovo 9 d. (Sutarties Priedas Nr.2) ir susitarė dėl papildomų darbų už 3 185,82 EUR atlikimo iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. (Susitarimas Nr. 1): dėl vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projekto parengimo. 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl rangos sutarties ir susitarimo nutraukimo ieškovas informavo atsakovą apie vienašališką, nesikreipiant į teismą, Rangos sutarties nutraukimą dėl nuolatinių ir tęstinių jos ir susitarimo pažeidimų (Sutarties 22.1. punktas) ir pareikalavo atsakovą atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Nutraukęs šalių sutartį, ieškovas, dėl statybos rangos darbų už 192 668,89 EUR atlikimo, 2014 m. lapkričio 21 d. sudarė Rangos sutartį su UAB „Inžinera“. Dėl netesybų, šalys susitarė (Sutarties 20.1 ir 20.2 punktai), jog atsakovui vėluojant atlikti bei perduoti ieškovui daugiau nei 10 dienų Grafike ir jo papildymuose numatytus darbus, už kiekvieną praleistą dieną mokama 289,62 EUR bauda, o vienašališkai (Sutarties 22.1 punktu) nutraukus Sutartį atsakovas sumoka 10 proc. dydžio baudą nuo Sutarties nutraukimo momento nuo neatliktų darbų kainos (Sutarties 22.7 punktas). Sutarties 18.12 punktu, ieškovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
44. Ieškovas (užsakovas pagal rangos sutartį) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš viso 82 033,65 EUR dydžio netesybas už netinkamą tarp šalių sudarytos rangos sutarties vykdymą. Atsakovas (vykdytojas pagal rangos sutartį) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašalį rangos sutarties nutraukimą negaliojančiu, pripažinus 2015 m. gegužės 26 d. ieškovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš ieškovo 72 815,73 EUR skolos už atsakovo atliktus darbus, 1 396,95 EUR delspinigių; 100 322,30 EUR negauto pelno, 7 824,35 EUR žalos atlyginimo, 8,25 procentų dydžio metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Vaidora“, ieškovo UAB „BM būstas“ naudai – 11 725,59 EUR netesybas, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,48 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „BM būstas“, atsakovo UAB „Vaidora“, naudai 72 815,73 EUR skolos ir 2 621,37 EUR delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (75 437,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.
45. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti dalyse, kuriose atitinkamai netenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinis bei tenkinti šalių reikalavimus pilna apimtimi. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo dėl kokių priežasčių nesiremia atitinkamais šalių pateiktais įrodymais atmesdamas pareikštus reikalavimus arba kokiais įrodymais remdamasis tenkina atitinkamus reikalavimus. Kolegija, iš esmės sutikdama su pareikštais apeliaciniais skundais toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertindama atskirai ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.
Dėl ieškovo pareikšto ieškinio
46. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu iš atsakovo reikalavo priteisti: 39.085,28 EUR dydžio netesybas pagal rangos sutarties 22.7. punktą, 24.328,08 EUR dydžio netesybas pagal rangos sutarties 20.2.4. p., 4.344,30 EUR pagal rangos sutarties 20.2.6. punktą, 37.650,60 EUR dydžio netesybas pagal atskirus Rangos sutarties 20.2.1. punkto pažeidimo atvejus, 11.584,60 EUR dydžio netesybas pagal Rangos sutarties 20.2.3. punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė kaip neįrodytus visus ieškovo reikalavimus susijusius su baudų priteisimu už atskirus sutarties pažeidimus ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, konstatavęs, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas neatliko visų numatytų darbų pagal sutartį, sumažindamas netesybas nuo 10 proc. iki 3 proc. nuo neatliktų darbų kainos.
47. Pažymėtina, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).
48. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės (CPK 270 str. 4 d.).
49. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 24 328,08 EUR baudos priteisimo pagal 20.2.4 p., t.y. atsakovui nepateikus prievolės įvykdymo užtikrinimo, motyvuodamas tuo, kad nekonkretizuota kokios prievolės ir kokio įvykdymo užtikrinimo atsakovas nepateikė bei tai, kad atsakovas draudimo poliso galėjo nepateikti dėl paties ieškovo veiksmų. Kolegija įvertinusi, šalių apeliacinių skundų argumentus pažymi, jog šioje dalyje tarp šalių yra akivaizdus ginčas tarp šalių dėl pasirašytos sutarties aiškinimo. Ieškovas teigia, kad atsakovui taikytina bauda, kadangi jis nepateikė ieškovui galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso. Atsakovas gindamasis nuo pareikšto reikalavimo argumentavo, jog 20.2.4 p. nedetalizuojamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, todėl neaišku už ką ieškovas reikalauja baudos priteisimo, teigia, kad draudimo poliso nepateikė, kadangi ieškovas atsisakė pateikti patvirtinimą bendrovei nebuvus draudiminių įvykių.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šio ieškovo reikalavimo turėjo remdamasis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertindamas visas sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, aiškintis tikrąją šalių valią ir ketinimus sudarant susitarimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą remdamasis iš esmės deklaratyviais teiginiais, neatsižvelgdamas ir nevertindamas šalių sudarytos sutarties 19 skyriaus, kuriame šalys aptarė prievolių vykdymo užtikrinimo sąlygas, nesiaiškindamas šalių ketinimų atsakovui įsipareigojant pateikti draudimo polisą bei ieškovo pareigų apimties, atsakovui vykdant šį įsipareigojimą, t.y. ar atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą 19 sutarties skyriumi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, šiuo atveju gali remtis atitinkamu ieškovo neveikimu.
51. Atmesdamas kaip neįrodytus ieškovo reikalavimus pagal sutarties 20.2.6 p., t.y. atsakovui pažeidus prievolę dalyvauti susirinkimuose, pagal sutarties 20.1 p. dėl netinkamų aktų pateikimo, pagal 20.2.1 p. dėl vėlavimo atlikti ir perduoti grafike pažymėtus darbus bei vėlavimo atlikti ir perduoti darbus pagal atskirų darbų etapų grafiką, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius byloje esančius įrodymus apskritai vertino, kuriais iš jų remdamasis atmeta ieškovo reikalavimus, neanalizavo ieškovo argumentų dėl gesinimo stotelės neatitikimo projektiniams sprendiniams, nevertino ir nenurodė dėl kokių priežasčių nesiremia ieškovo argumentais ir pateiktais įrodymais, susijusiais su darbų grafiku ir darbų atlikimu, apsiribodamas teiginiais, jog ieškovas nekonkretizavo, nepateikė tikslių duomenų apie šalių sutartus terminus bei kaip nustatė gesinimo stotelės trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nevertino kokie buvo šalių sutarti gesinimo siurblių stoties sprendiniai, kokius siurblius atsakovas įrengė ir ar jie laikytini neatitinkančiais projektinių sprendinių, šalių sudaryto susitarimo prasme. Sutiktina su ieškovo skundo argumentu, kad atmesdamas reikalavimus dėl baudos už netinkamų 2014-11-25 ir 2014-12-17 aktų pateikimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir jo eigą, todėl ieškinio senatį šiam reikalavimui pritaikė nepagrįstai.
52. Taigi, nagrinėjamoje byloje liko neįvertintos aplinkybės ar atsakovo pateikti aktai laikytini netinkamais ir yra pagrindas taikyti atsakovui atsakomybę pagal sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas konstatuodamas, kad ieškovas nekonkretizavo konkrečių darbų atlikimo terminų bei to, kada tiksliai atsakovui perdavė darbų projektą, nevertino byloje esančios įrodymų visumos, atsakovo nurodytų aplinkybių dėl darbų atlikimo terminų nuolatinio keitimo susirinkimuose, byloje esančių susirinkimų protokolų turinio (el.b. t. 3., b.l. 19-62). Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje neatskleistas esminis klausimas dėl kokių darbų atlikimo terminų šalys buvo susitarę ir kada jie buvo atlikti.
53. Nenustačius šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos negalėjo tinkamai įvertinti ieškovo reikalavimų dėl netesybų priteisimo pagrįstumo bei vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, t.y. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl priešieškinio reikalavimų
54. Minėta, jog atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti vienašalį rangos sutarties nutraukimą negaliojančiu, pripažinus 2015 m. gegužės 26 d. ieškovo atliktą įskaitymą negaliojančiu priteisti iš ieškovo 72 815,73 EUR skolos už atsakovo atliktus darbus, 1 396,95 EUR delspinigių; 100 322,30 EUR negauto pelno, 7 824,35 EUR žalos atlyginimo.
55. Pažymėtina, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Jei sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Jei pasibaigus šiam terminui sutartis nevykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus, o taip pat gali sutartį nutraukti (CK 6.209 str. 1 d.). Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 str. bendros nuostatos: šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.
56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimų yra nemotyvuotas. Pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo yra išdėstyti konkretūs rangos sutarties nutraukimo pagrindai. Neišsiaiškinus esminio klausimo dėl šalių aptartų terminų pažeidimo bei teismui atmetus ieškovo reikalavimus dėl baudų priteisimo už ieškovo įvardintus sutarties pažeidimus, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas nėra argumentuota. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados suponuoja, jog skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojančios dalies turinio nėra galimybės įvertinti kokius konkrečiai atsakovo padarytus šalių sudarytos rangos sutarties pažeidimus nustatė pirmosios instancijos teismas ir juos laikė esminiu pažeidimu ir kokie šalių pateikti įrodymai šiuo pažeidimus patvirtina (CPK 178 str.). Kaip pagrįstai nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ar ieškovas laikėsi sutartyje aptartos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos.
57. Taip pat sutiktina su atsakovo dėstoma pozicija, jog nepaisant tos aplinkybės ar sutartis nutraukta pagrįstai, ieškovas privalo atsiskaityti su atsakovu už jo atliktus darbus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovas atlikdamas 2015 m. gegužės 26 d įskaitymą pripažino dalį (34 959,21 EUR) reikalaujamos skolos, visiškai nemotyvavo sprendimo priteisdamas kitą dalį (37.856,52 EUR) priešieškiniu reikalaujamos sumos už atliktus darbus, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2d. 4 p.). Remiantis kasacinio teismo praktika, įstatyme įtvirtinta užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas priešiniu ieškiniu reikalaujamą sumą už atliktus darbus, šių aplinkybių nesiaiškino, neatsižvelgė į ieškovo dėstomus argumentus, jog atsakovas nepateikė ieškovui tinkamų aktų, kad ieškovas galėtų priimti ir patikrinti atsakovo atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kokia atsakovo atliktų darbų vertė ir kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia prašomą priteisti sumą. Kolegija taip pat sutinka su ieškovo dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas ginčo įskaitymą negaliojančiu nepasisakė dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu sąlygų visumos egzistavimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmeta atsakovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
59. Pažymėtina, jog LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
60. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus ir atsiliepimų į juos argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, o dalyje dėl priešieškinio reikalavimų sprendimas laikytinas nemotyvuotu (CPK 329 str. 2d. 4 p.). Atsižvelgdama į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
61. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė
Vytautas Zelianka